Baudžiamoji byla Nr. e1-943-1056/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32453-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 

1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO  BAUDŽIAMASIS  ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 12 d.

Pasvalys

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Edita Masiukienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro E. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-32453-22 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini), deklaruota ir gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), praeityje buvo teisiamas: 2016-11-28 Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), paskirta subendrinta bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 40 val. visuomenės labui. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytos 2 laikino sulaikymo dienos, jas prilyginant 12 val. viešųjų darbų, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

A. S. 2022 m. rugpjūčio 24 d., laikotarpiu nuo 21.10 val. iki 22 val., (duomenys neskelbtini), bute, smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę A. S., t. y. svetainės kambaryje, dešinės rankos delnu tyčia pastūmė A. S. į nugaros viršutinę dalį, ko pasekoje pastaroji nuo minėto pastūmimo kaktos kaire dalimi bei kairiuoju smilkiniu atsitrenkė į sieną ir patyrė fizinį skausmą, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, A. S. nuėjus į miegamąjį kambarį ir atsigulus į lovą, dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė du smūgius lovoje gulinčiai nukentėjusiajai į nugaros apatinę dalį bei vieną smūgį į dešinės kojos kelį, taip sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai A. S..

Kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad A. S. yra jo žmona, jie vedę septynis metus, turi bendrų vaikų. 2022 m. rugpjūčio 24 d. vakare jis į namus grįžo neblaivus. Gal apie 21 val. A. S. svetainės kambaryje džiaustė skalbinius, kai jis, priėjęs prie sutuoktinės, norėjo apsikabinti. A. S. pasakė, kad jos neliestų, tai jis ją dešinės rankos delnų stipriai pastūmė ir sutuoktinė kakta atsitrenkė į sieną. A. S. buvo su akiniais, tai jis matė, kad net sulinko akinių kairės pusės kojelė. A. S. apsiverkė ir jis suprato, jog sutuoktinei skaudėjo. A. S. jo paklausė: „Ką čia darai?“. Po to sutuoktinė nuėjo į miegamojo kambarį ir atsigulė. Jis atsigulė šalia ir norėjo apkabinti, tačiau ši nesileido, tai jis gal du kartus dešiniu kumščiu trenkė jai į nugaros apatinę dalį ir vieną kartą trenkė į kojas. Galėjo pataikyti į dešinės kojos kelį, nes sutuoktinė gulėjo sulenkusi kojas. Po tokių jo suduotų smūgių, A. S. tikrai turėjo skaudėti. A. S. atsikėlė iš lovos ir išėjo į kitą kambarį. Ar ji verkė, įtariamasis nematė. Dėl tokio savo elgesio jis labai gailisi, prieš sutuoktinę smurtavo antrą kartą. Pirmą kartą taip buvo gal 2015 metais, tada jis A. S. taip pat buvo sukėlęs fizinį skausmą ir nuteistas viešų darbų bausme. Paskirtą bausmę atliko. Dėl savo netinkamo elgesio ir tada ir dabar A. S. labai gailisi, sutuoktinės A. S. atsiprašė (b. l. 55-58, 64-67).

Be kaltinamojo A. S. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad kartu su savo šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu jos sutuoktinis A. S. niekur nedirba, dažnai grįžta į namus neblaivus. 2022 m. rugpjūčio 24 d. visą dieną buvo abu namuose. Viskas buvo gerai, jokių konfliktų tarp jų nebuvo, nors sutuoktinis ir buvo šiek tiek išgėręs. Apie 15 val., A. S. išėjo pas draugus. Ji liko namuose. A. S. į namus grįžo apie 21 valandą. Ji tuo metu gulėjo miegamajame kambaryje, ant lovos, ir žiūrėjo televizorių. Matė, kad sutuoktinis buvo neblaivus. Jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalbėjo nerišliai, sklido kvapas. Įėjęs į miegamąjį, A. S. pradėjo ją įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Iš pradžių ji nesuprato kodėl sutuoktinis taip elgiasi, tačiau kai pradėjo vadinti ją tingine, kad neva ji nieko nedaro, suprato, jį pykstant, nes ji gulėjo ant lovos ir žiūrėjo televizorių, nors buvo jau vakaras. A. S. ją menkino sakydamas, kad ji nieko nesugeba ir panašiai. Tokie sutuoktinio žodžiai ją labai įžeidė. Išvadinęs ją šiais žodžiais A. S. nuėjo į balkoną parūkyti, o ji nuėjo išdžiaustyti skalbinių į kitą kambarį. Jai džiaustant skalbinius, sutuoktinis grįžo iš balkono ir priėjęs prie jos iš nugaros, apsikabino.  Ji jam pasakė, kad nori išdžiaustyti skalbinius, todėl paprašė jo pasitraukti. Tuomet A. S. staigiai ją pastūmė ir ji kakta atsitrenkė į sieną. Jai labai skaudėjo kaktos kairę pusę ir smilkinį. Ji susiėmė skaudamą vietą ranka ir pradėjo sutuoktiniui sakyti: „Ką čia darai? Jei pasigėrei, eik miegoti“. Tuomet A. S. vėl pradėjo ją įžeidinėti visokiais necenzūriniais žodžiais ir nuėjo į miegamąjį. Po to ji girdėjo, kaip sutuoktinis nuėjo į virtuvę. Būdamas virtuvėje, pradėjo jos reikalauti, kad ji pagamintų vakarienę. Būdama kitame kambaryje, ji jam pasakė, kad dar yra vakarykščio maisto, todėl naujo nedarė, nes reikia suvalgyti ankstesnįjį. Tuomet A. S. vėl ją išvadino visokiais įžeidžiančiais žodžiais. Nors jai skaudėjo kaktą kairėje pusėje, ji vis tiek pabaigė išdžiaustyti skalbinius. Baigusi džiaustyti, nuėjo į miegamąjį. Sutuoktinis jau gulėjo lovoje. Vos tik ji atsigulė į lovą, A. S. pradėjo prie jos lįsti, bandė apsikabinti, tačiau ji jautėsi įsižeidusi, skaudėjo kaktą, todėl jam pasakė, kad šis nelįstų prie jos, nes ji nori miego. Po tokių jos žodžių A. S. vėl ją vadindamas „kurva, šavalka, padla“, vieną kartą kumščiu trenkė jai į nugaros apatinę dalį. Ji pradėjo verkti, jai labai skaudėjo, nes sutuoktinio smūgis buvo stiprus. Išgirdęs, kad verkia, A. S. vėl bandė ją apsikabinti, tačiau ji sutuoktiniui pasakė, kad pastarasis pasitrauktų. Tuomet A. S., vėl ją vadindamas necenzūriniais žodžiais, trenkė kumščiu jai į dešinės kojos kelį. Nuo šio smūgio jai taip pat skaudėjo, ji dar labiau pradėjo verkti. Tuomet A. S. ir vėl bandė ją apsikabinti, prašė nebepykti, atsisukti ir nebeverkti. Kadangi jai skaudėjo koją ir nugarą, ji neatsisuko į sutuoktinio pusę ir šiam pasakė, kad nelįstų prie jos. Tuomet sutuoktinis vėl jai kumščiu trenkė į tą pačią vietą, į nugaros apatinę dalį. Jai dar labiau pradėjo skaudėti nugarą. Ji norėjo išeiti miegoti į kitą kambarį, jau norėjo pasiimti prie lovos ant spintelės buvusius akinius ir telefoną, tačiau A. S. neleido minėtų daiktų pasiimti. Sutuoktinis pasakė, kad ji net nebandytų išeiti, nes vis tiek bus tas pats ir ji turės miegoti šioje lovoje, su juo. Kaip ji suprato, kad vėl ją muš. Tuomet A. S. čiupo jos akinius ir telefoną. Ji bandė daiktus iš jo paimti, tačiau sutuoktinis jų nedavė. Ji niekur nebėjo, nes bijojo, kad sutuoktinis daugiau jos nemuštų. Žinojo, kad bus taip, kaip jis ir sako, nes jau anksčiau yra taip buvę. Netrukus A. S. užmigo. Ryte atsikėlusi ji pamatė padėtus akinius ir telefoną ant stalo. Pastebėjo, kad akiniai sulaužyti – nulūžusi kojelė. Apžiūrėjo nuo vyro suduotų smūgių skaudamas vietas ant savo kūno, tačiau jokių sužalojimų nebuvo, tačiau skausmą jaučia iki šiol, o ypač skauda kojos kelį. Į medikus nesikreipė. Policijos iš karto po įvykio nekvietė, nes A. S. buvo paėmęs jos telefoną. Be to bijojo dar didesnės jo agresijos, jei A. S. būtų išgirdęs, kad ji skambina ir praneša apie smurtaujantį sutuoktinį. Dėl to į policiją atėjo tik kitą dieną. Sutuoktinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, Prieš kelis metus dėl A. S. smurto kreipėsi į policiją. Po to kurį laiką buvo ramu, buvo nustojęs net alkoholį vartoti. Ji savo sutuoktinio bijo, todėl nori, kad A. S. būtų iškeldintas (b. l. 24-27).

Iš 2022 m. rugpūčio 25 d. gauto A. S. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d., apie 21 val., gyvenamojo daugiabučio namo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, kartu gyvenantis sutuoktinis A. S. be jokios priežasties ją tyčia stūmė, dėl ko A. S. nuo pastūmimo atsitrenkusi į sieną, susitrenkė kaktą dešinėje pusėje. Po pastūmimo paprašius sutuoktinio nusiraminti, jis tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė pareiškėjai vieną smūgį į dešinės kojos kelį ir du smūgius į nugaros sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Prašo sudrausminti A. S. įstatymo numatyta tvarka dėl fizinio smurto naudojimo prieš ją (b. l. 9-11).

Iš 2022 m. rugpjūčio 25 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), daugiabučiame, penkių aukštų name. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) randasi antros laiptinės penktame aukšte, dešinėje pusėje. Buto koridorius tvarkingas. Koridoriaus dešinėje pusėje yra įėjimas į vieną kambarį, kairėje - įėjimas į kitą kambarį. Dešinėje pusėje esančiame kambaryje stovi sieninė spinta, rūbų džiovyklė su skalbiniais, fotelis, stalas, lova. Kambaryje daiktai sudėti netvarkingai. Kambario kairėje pusėje, prie sienos, stovi sofa-lova, kuri yra ištiesta, ant jos esantys patalai sudėti netvarkingai. Minėtame kambaryje stovi rašomasis stalas bei taburetė. Ant vienos sienos kabo paveikslas. Įvykio vietos apžiūros tyrimui reikšmingų objektų, grumtynių pėdsakų, nėra. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė, susidedanti iš 5 fotonuotraukų, kuriose užfiksuotas įėjimas į butą Nr. (duomenys neskelbtini), buto koridorius, miegamojo kambario durys ir svetainės kambarys ir jame esančių baldų bei kitų daiktų išsidėstymas (b. l. 15-21).

Iš 2022 m. rugpjūčio 25 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. A. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sutikimu, buvo apžiūrėtas jos kairiosios veido pusės smilkinys, nugaros kairės pusės apatinė sritis, dešinės kojos kelis, t. y. nukentėjusios nurodytos kūno vietos, paveiktos sutuoktinio A. S., gim. (duomenys neskelbtini), smurtiniais veiksmais. Apžiūros metu ant nugaros, dešinės kojos ir kaktoje paraudimo žymių nesimato. Taip pat nesimato jokių įdrėskimų ar patinimų. Apžiūrėjus dešinės kojos kelį, nugaros apatinę dalį ir kairės pusės kaktą ir smilkinį, minėtos kūno vietos nufotografuotos. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė, susidedanti iš 3 fotonuotraukų (b. l. 28-31).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad A. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis A. S. naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę – ir smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamojo veika – fizinio skausmo sukėlimas, esant kvalifikuojančiai aplinkybei – veikos padarymui šeimos nariui – atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamasis A. S. neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 86-87). Civilinis ieškinys nepareišktas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis A. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis praeityje teistas, bausmę atlikęs (b. l. 72-80), administracine tvarka trejus metus nebaustas (b. l. 81-82), dirbantis. Taip pat atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė didesnė nei sankcijoje numatytas minimalus dydis, kartu skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, galinčius daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui (BK 48 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalys). 

Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. S. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 722 straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

A. S. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta prieš šeimos narį – sutuoktinę, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 722 straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti iki 2023 metų sausio 1 d.

Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68-71), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti – 1 metų 3 mėnesių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti A. S. galutinę bausmę – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant iki 2023 m. sausio 1 d.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Vengiantis atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuteistasis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Išaiškinti A. S., kad:

1.       Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2.       Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3.       Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                          Edita Masiukienė