Civilinė byla Nr. e2S-937-1070/2025

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-01462-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.6; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ACON ENGINEERING“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ACON ENGINEERING“ dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

nustatė: 

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ACON ENGINEERING“, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės ieškovui 5502 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones jo reikalavimų įvykdymui užtikrinti – bylos nagrinėjimo laikotarpiu uždrausti antstolei Nemirai Šiugždaitei-Stakeliūnei pervesti / perduoti vykdomojoje byloje Nr. 0033/24/02182 antstolės žinioje esančias pinigines lėšas (6014,15 Eur) atsakovei UAB „ACON ENGINEERING“. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovė yra nesąžininga, slepia ir slėps turtą, todėl ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti objektyviai nebeįvykdomas. Iš antstolės pateiktos pažymos apie atsakovės turtą matyti, kad ši po ieškinio pateikimo pardavė paskutinį turėtą turtą (butą (duomenys neskelbtini)), neturi kito turto, kitoje vykdomojoje byloje iš atsakovės ilgą laiką nebuvo galimybės išieškoti skolą, nes areštuotose sąskaitose nebuvo lėšų, atsakovė galbūt nevykdo veiklos, nereagavo į antstolės raginimus sumokėti skolą. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad nuo 2024 m. balandžio 22 d. atsakovė neturi nė vieno darbuotojo, nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. nėra sumokėjusi mokesčių, bendrovės viešas įvertinimas yra itin žemas (2,2 iš 10). Ieškovas turėtų galimybę patenkinti savo reikalavimus tik iš antstolės depozitinėje sąskaitoje esančių ir atsakovei priklausančių piniginių lėšų, tačiau, jeigu šios lėšos bus pervestos atsakovei, tokios galimybės neliks. Atsakovė šioje byloje elgėsi nesąžiningai, siekė klaidinti teismą prieštaravimuose dėl teismo įsakymo nurodydama tikrovės neatitinkančią sužinojimo apie priimtą teismo įsakymo datą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 27 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – bylos nagrinėjimo laikotarpiu uždraudė antstolei N. Šiugždaitei-Stakeliūnei vykdomojoje byloje Nr. 0033/24/02182 pervesti / perduoti atsakovei UAB „ACON ENGINEERING“ antstolės žinioje esančias 6014,15 Eur pinigines lėšas.

4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, susipažinęs su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais įrodymais, neturi pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo akivaizdžiai nepagrįstas, todėl egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas.

5.       Pirmosios instancijos teismas iš viešai pateikiamų ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatė, kad nuo 2024 m. balandžio 22 d. atsakovė neturi nė vieno darbuotojo; nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. (t. y. 6 mėnesius) nesumokėjo mokesčių; atsakovės viešas įvertinimas yra itin žemas (2,2 iš 10); kiti kreditoriai kreipėsi į teismą dėl piniginių sumų iš atsakovės priteisimo. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimų suma, įsiskolinimai Sodrai, kitų kreditorių ieškiniai leidžia manyti, jog atsakovė gali vengti vykdyti ir įstatymų nustatytą pareigą – vykdyti teismo sprendimą arba galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas.

6.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad egzistuoja abi sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl yra pagrindas taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Atsakovė UAB „ACON ENGINEERING“ padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartį ir šia nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta tikėtina dėl to, kad ieškovas nurodė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies tikrovės neatitinkančią informaciją, kurią gavo iš antstolės šiai galbūt netinkamai vykdant įstatymuose nustatytas pareigas. Nuo 2024 m. gruodžio 19 d. antstolė vengė vykdyti CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas pareigas, nes neišnagrinėjo atsakovės 2024 m. gruodžio 19 d. prašymo dėl vykdomosios bylos, pradėtos pagal šioje byloje išduotą teismo įsakymą (civilinė byla eL2-9881-758/2023), sustabdymo, kai teismo nutartimi atsakovei buvo atnaujintas terminas prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti. Panaikinus minėtą teismo įsakymą, antstolė atsisakė tenkinti atsakovės 2025 m. sausio 22 d. prašymą nutraukti vykdomąją bylą CPK 626 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu ir grąžinti į prašyme nurodytą banko sąskaitą antstolei pervestas pinigines lėšas, motyvuodama tai tuo, kad byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu uždraustos pervesti lėšos atsakovei trukdo antstolei nutraukti vykdomąją bylą. Atsakovė neformulavo prašyme reikalavimo lėšas, pervestas į antstolės depozitinę sąskaitą, grąžinti būtent atsakovei. Susidarė situacija, kad vykdomasis dokumentas (teismo įsakymas), kurio pagrindu pradėta vykdomoji byla, buvo panaikintas, tačiau vykdomoji byla nenutraukta ir tikėtina antstolė toliau vykdys išieškojimo ir kitus veiksmus.

7.2.                      Pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones turtui, nepriklausančiam atsakovei. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržė trečiojo asmens teises, trukdant šiam atgauti jam priklausančias lėšas. Į antstolės depozitinę sąskaitą pinigines lėšas sumokėjo ne atsakovė, o M. B., šios lėšos priklauso jam, o ne atsakovei. Pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė taikytina, kai atsakovas neturi turto, kurį būtų galima areštuoti, arba turi jo nepakankamai, tačiau yra skolininkų, privalančių atsakovui įvykdyti tam tikras turtines prievoles. Tokiu būdu tretiesiems asmenims uždraudžiama vykdyti prievolę atsakovo naudai, nes šis gali gautą turtą paslėpti, perleisti ar sunaudoti. Gali būti areštuojamos trečiojo asmens (atsakovės skolininko) sąskaitoje esančios lėšos, kurios turėtų būti naudojamos atsiskaityti su atsakove, o patenkinus ieškinį, šios lėšos būtų išieškomos ne atsakovės (prievolės kreditoriaus), bet ieškovo naudai. Byloje nėra duomenų, kad M. B. yra atsakovės skolininkas ir privalo sumokėti atsakovei pinigų sumas ar įvykdyti kitas prievoles. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių be teisėto pagrindo trečiasis asmuo negali atgauti jam priklausančių lėšų. Į antstolės depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas nebūtų galima nukreipti išieškojimo, nes ieškinio reikalavimai negali būti nukreipti į trečiąjį asmenį. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nurodyta 2017 m. kovo 23 d. nutartyje Nr. e2-713-381/2017, negalima varžyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, teisių (CPK 266 straipsnis). M. B., pervesdamas į antstolės depozitinę sąskaitą nurodytas lėšas, tikėjosi, kad atgaus jas, nes vykdomoji byla turėjo būti sustabdyta, o vėliau – nutraukta. Dėl antstolės neapdairumo, galimo šališkumo ir tikrovės neatitinkančios informacijos ieškovui pateikimo M. B. priklausančios lėšos yra areštuotos.

8.       Ieškovas A. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Didžioji dalis atskirojo skundo argumentų yra nesusijusi su nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir / ar jos teisėtumo įvertinimu, bei neaktualūs, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar panaikinimo. Iš atsakovės pateiktų argumentų matyti, kad yra kilęs ginčas tarp atsakovės ir antstolės, atsakovė turi pretenzijų antstolei dėl šios veiksmų, atliktų vykdomojoje byloje. Šios aplinkybės neaktualios, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

8.2.                      Pagal teismo įsakymą Nr. eL2-9881-758/2023 į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėtos lėšos priklauso atsakovei. Nors mokėjimą faktiškai atliko M. B. (atsakovės (duomenys neskelbtini)), tačiau pačiame pavedime yra aiškiai nurodyta paskirtis „už UAB „ACON ENGINEERING“, t. y. M. B. įvykdę prievolę už atsakovę. Tokiu atveju jis įgyja ne teisę iš antstolės susigrąžinti sumokėtas lėšas, bet regreso teisę reikalauti šių sumų iš atsakovės. Atsakovė norėdama parduoti areštuotą nekilnojamąjį turtą pateikė prašymą antstolei dėl nekilnojamojo turto areštų panaikinimo ir įmokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą sumą, atitinkančią arešto mastą (ieškinio sumą). Antstolei panaikinus atsakovės turto areštą dėl trečiojo asmens sumokėtų lėšų ir vėliau leidžiant jas susigrąžinti, kaip neva nepriklausančias atsakovei, antstolė neturėtų galimybės išieškoti skolos nei iš areštuoto nekilnojamojo turto, nei iš į depozitinę sąskaitą sumokėtų piniginių lėšų. Atsakovės argumentai yra akivaizdus nesąžiningumas ir bandymas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. 2024 m. rugsėjo 20 d. atsakovė išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojų registro, o 2024 m. jai buvo inicijuota likvidavimo byla. Be to, atsakovės procesinis elgesys byloje buvo nesąžiningas, nes ji siekė klaidinti teismą prieštaravimuose dėl teismo įsakymo nurodydama tikrovės neatitinkančią sužinojimo apie priimtą teismo įsakymo datą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja grėsmė dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo, todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).

11.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. nutarties, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo

12.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).

14.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskirojo skundo priedais: 2024 m. gruodžio 11 d. antstolės nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas, 2024 m. gruodžio 19 d. – 2025 m. sausio 2 d. elektroninių laiškų, siųstų antstolei dėl vykdomosios bylos sustabdymo, kopijomis, 2025 m. sausio 22 d. prašymu sustabdyti vykdomąją bylą ir prašymo išsiuntimą patvirtinančią elektroninio laiško kopija bei antstolės 2025 m. sausio 27 d. patvarkymu dėl prašymo, daro išvadą, kad šie įrodymai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir neturės įtakos šalių ginčo išsprendimui, kadangi jais atsakovė grindžia antstolės veiksmų neteisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui 2024 m. sausio 17 d. mokėjimo nurodymo, kuriuo ji grindžia antstolės depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų priklausomybę, nes klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas, nepranešus jai apie ieškovo prašymo nagrinėjimo datą ir laiką, prijungia šiuos įrodymus prie bylos (CPK 314 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

15.       Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 11 d. Utenos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-9881-758/2023 išdavė teismo įsakymą dėl 5502 Eur skolos ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „ACON ENGINEERING“ kreditorės  bankrutuojančios UAB „Elvo“ naudai.  

16.       Praleidusi terminą prieštaravimams dėl priimto teismo įsakymo pareikšti skolininkė 2024 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti praleistą terminą ir priimti prieštaravimus. Prašyme nurodė, kad apie priimtą teismo įsakymą ji sužinojo ne anksčiau kaip 2024 m. gruodžio 11 d. 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi teismas atnaujino skolininkei praleistą terminą, priėmė prieštaravimus ir nustatė kreditorei terminą ieškiniui pateikti. 

17.       Per teismo nustatytą terminą ieškinį pateikė ieškovas A. R., kuris 2024 m. spalio 17 d. Turto pardavimo be varžytinių akto pagrindu perėmė iš pradinės kreditorės BUAB „Elvo“ (šiuo metu išregistruotos iš Juridinių asmenų registro) reikalavimo teisę į skolininkės (atsakovės) UAB „ACON ENGINEERING“ skolą. 2025 m. sausio 22 d. teismas priėmė ieškovo ieškinį ir panaikino 2023 m. gruodžio 11 d. teismo įsakymą.

18.       Ieškovas A. R. grindė paduotą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones antstolės N. Šiugždaitės-Stakeliunės 2025 m. sausio 24 d. pažyma apie skolininkės (atsakovės) turtą bei viešais duomenimis apie atsakovę, prieinamais interneto tinklapyje www.rekvizitai.lt. Iš antstolės pažymos matyti, kad 2023 m. gruodžio 11 d. teismo įsakymo Nr. eL2-9881-758/2023 pagrindu vykdomojoje byloje Nr. 0033/24/02182 vykdomas 5502 Eur skolos ir 357,25 Eur palūkanų išieškojimas iš skolininkės UAB „ACON ENGINEERING“ išieškotojo A. R. naudai. Šioje pažymoje antstolė pateikė ieškovui informaciją, kad skolininkė UAB „ACON ENGINEERING“ neturi jai priklausančio turto; jai priklausęs butas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas 2025 m. sausio 10 d.; 2024 m. spalio 1 d. inicijuotoje kito išieškotojo vykdomojoje byloje iš skolininkės ilgą laiko nebuvo galimybės išieškoti skolą, nes areštuotose sąskaitose nebuvo lėšų, skolininkė nereagavo į antstolės raginimus sumokėti skolą. Be to, ieškovas informuotas, kad antstolės depozitinėje sąskaitoje yra saugomos UAB „ACON ENGINEERING“ pinigines lėšos (6014,15 Eur, iš jų - 5859,25 Eur skola ir palūkanos, 154,90 Eur išieškotojui gražintinos vykdymo išlaidos), įmokėtos skolininkės 2025 m. sausio 7 d. prieš turto pardavimą, pareikalavus panaikinti nekilnojamojo turto areštą.

19.       Iš atsakovės su atskiruoju skundu pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad 2025 m. sausio 7 d. M. B. pervedė į antstolės N. Šiugždaitės-Stakeliūnės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 6565,89 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Už UAB ACON ENGINEERING 304079432“.

20.       Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų apie preliminarų ieškinio pagrįstumą bei atsakovės tikėtiną vengimą įvykdyti galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą ar šio vykdymo apsunkinimą, nurodydama tik tai, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ne jos, bet jos vadovo M. B. turtui. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neužtikrins ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas pagrindė preliminariai ieškinio pagrįstumą ir įrodė atsakovės nesąžiningą vengimą vykdyti galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą, toliau pasisako dėl to, ar pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą uždrausti antstolei pervesti atsakovei šios direktoriaus įmokėtą į depozitinę sąskaitą 6014,15 Eur sumą.

Dėl pirmosios instancijos teismo draudimo pervesti / perduoti atsakovei antstolės depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, pervestas atsakovės direktoriaus

21.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal 145 straipsnio 1 dalies 7 punktą laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles.

22.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti teismo būsimo sprendimo įvykdymą, todėl teismas laikinąsias apsaugos priemones turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys (pareiškimas) būtų patenkintas. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje (pareiškime) pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-135-186/2017).

23.       Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Prašymu taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą laikinąją apsaugos priemonę jis siekė išsaugoti pas antstolę esančias pinigines lėšas, pervestas atsakovės priverstinai vykdomų prievolių įvykdymo užtikrinimui, kad ieškinio patenkinimo atveju būtų turto, į kurį galėtų būti nukreiptas iš atsakovės priteistinos skolos išieškojimas. Byloje nustatyta, kad piniginės lėšos į antstolės depozitinę sąskaitą už atsakovę pervestos siekiant užtikrinti įvykdymą teismo įsakymo Nr. eL2-9881-758/2023 dėl 5502 Eur skolos ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „ACON ENGINEERING“ kreditorės bankrutuojančios UAB „Elvo“ (kurios teises perėmė ieškovas A. R.) naudai. Todėl darytina išvada, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi su ieškovo pareikštais atsakovei reikalavimais, kildinamais iš atsakovės ir išregistruotos BUAB „Elvo“ sutartinių santykių. 

24.       Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog aplinkybė, kad minėtą mokėjimą atsakovės vardu atliko jos vadovas neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje. Atsakovės vadovas sumokėdamas už atsakovę nurodytą sumą į antstolės depozitinę sąskaitą, įvykdė atsakovės prievolę užtikrinti vykdomųjų dokumentų įvykdymą kitu būdu, nei nekilnojamojo turto areštas. Atsakovė neprieštaravo tam (CK 6.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad M. B. nurodė mokėjimo pavedime mokantis būtent už atsakovę (žr. šios nutarties 19 punktą). Todėl nėra teisinio pagrindo laikyti, kad antstolės depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra ne atsakovės, o jos vadovo. Nustačius, kad antstolės depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos skirtos tam, kad būtų užtikrintas atsakovės galimos prievolės ieškovui įvykdymas, laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė nepagrįstai suvaržė trečiojo asmens teises.

25.       Be to, pats M. B. kaip fizinis asmuo nebūdamas šios bylos proceso dalyviu nesikreipė į pirmosios instancijos teismą dėl skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo tuo pagrindu, kad teismas pritaikė laikinąją apsaugos priemonę byloje nedalyvaujančio asmens turtui. Pats M. B. kaip fizinis asmuo nepadavė pirmosios instancijos teismui atskirojo skundo, siekdamas šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo CPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Apeliantė turi teisę ginti teisme tik savo teises, bet ne kitų asmenų (tarp jų – savo direktoriaus kaip fizinio asmens) teises (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Todėl susiklosčiusiomis aplinkybėmis net ir nustačius apeliacinės instancijos teisme, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ne atsakovės turtui, nebūtų pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, pačiam M. B. neskundžiant pirmosios instancijos teismo nutarties.

26.       Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, nes pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones kreditorės teises perėmusio subjekto naudai, nustatęs abi privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama 2025 m. sausio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27.       Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su apeliantės prieštaravimais antstolės veiksmams vykdomojoje byloje, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas bei neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl antstolės veiksmų, su kuriais apeliantė nesutinka, ji turi teisę pareikšti skundą CPK 510, 512 straipsniuose nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ACON ENGINEERING“ atskirąjį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartį.

Teisėja                                                                                                             Svetlana Panina