Civilinė byla Nr. 2-730/2009

Procesinio sprendimo kategorija 110.2(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. liepos 2 d.

Vilnius

 

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrūna“ atskirąjį skundą  dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovo Lietuvos jūrų muziejaus prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-1156-125/2009, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrūna“ ieškinį atsakovui Lietuvos jūrų muziejui dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo nustatyti preliminarią pasiūlymo eilę, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Hidrostatyba“.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas UAB„Vėtrūna“ ieškiniu prašė teismo:

1) Pripažinti negaliojančiu atsakovo Lietuvos jūrų muziejaus Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo pateiktas pasiūlymas dėl Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo rekonstravimo darbų;

2) Pripažinti negaliojančiu atsakovo Lietuvos jūrų muziejaus Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę dėl Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo rekonstravimo darbų;

3) Įpareigoti Lietuvos jūrų muziejų nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo rekonstravimo darbų viešajame pirkime, preliminariojoje pasiūlymų eilėje pirmu numeriu nurodant ieškovo pasiūlymą.

Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 17 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ buvo paskelbta apie Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo rekonstravimo darbų viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu. Ieškovas pateikė pasiūlymą, jame nurodė mažiausią kainą iš visų tiekėjų, tačiau jo pasiūlymas buvo atmestas, o priimtas pasiūlymas, kuris pasiūlė žymiai didesnę pirkimo kainą. Ieškovas pateikė pretenziją, tačiau jo pretenzija taip pat buvo atmesta, kadangi ieškovo pateiktame pasiūlyme nurodyti darbų kiekiai tariamai neatitiko techniniame projekte nurodytų darbų kiekių. Su tokiais atsakovo sprendimais ieškovas nesutiko.

Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo atviro konkurso būdu procedūras ir uždrausti atsakovui atlikti bet kokius su viešuoju pirkimu susijusius veiksmus. Prašymą grindė tuo, kad nesustabdžius pirkimo procedūrų, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, o ieškovo teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba neįmanoma.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 27 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino. Teismas sustabdė Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo rekonstravimo darbų viešojo pirkimo atviro konkurso būdu procedūras ir uždraudė atsakovui Lietuvos jūrų muziejui atlikti bet kokius su viešuoju pirkimu susijusius veiksmus, tarp jų ir derėtis dėl sutarties sąlygų ir sudaryti sutartį dėl Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo rekonstravimo darbų pirkimo, o jei tokia sutartis sudaryta – uždrausti ją vykdyti iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas nutartį grindė tuo, kad tarp šalių kilus turtiniam ginčui, jei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma pradinėje bylos stadijoje, paprastai laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos, kadangi atsakovo pozicija šioje stadijoje dar nėra žinoma, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas padidina teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką.

Atsakovas Lietuvos jūrų muziejus bei tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Hidrostatyba“ atskiraisiais skundais prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, o ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų, tiekėjų teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba nebeįmanoma, ji nebetektų prasmės ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo vykdymo požiūriu.

Atsakovas Lietuvos jūrų muziejus pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atsakovas prašė teismo įpareigoti ieškovą įmokėti 4 000 000 Lt į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti nurodyto dydžio banko garantiją. Nurodė, kad vykdant Lietuvos kultūros infrastruktūros plėtros bei kultūros politikos įgyvendinimo administravimo programą, 2009 metais iš valstybės biudžeto skirti 4000000 Lt. Atsakovo nuomone, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, iškilo reali grėsmė, kad Lietuvos jūrų muziejaus rekonstravimo darbai nebus šiais metais įvykdyti. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas iš valstybės biudžeto skirtos ir nepanaudotos lėšos turi būti grąžintos valstybei. Ieškovui padavus ieškinį teisme ir teismui sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, šiais metais gali neįvykti viešasis pirkimas ir Lietuvos jūrų muziejus dėl to patirs mažiausiai 4 000 000 Lt nuostolių.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi tenkino atsakovo Lietuvos Jūrų muziejaus prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Teismas nustatė ieškovui terminą iki 2009 m. gegužės 1 d. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 4 000 000 Lt, kurie užtikrintų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą, arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją. Teismas nurodė, kad ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą tik tuomet, kai įvertinus bylos aplinkybes, pripažįstama esant realią galimybę tokiems nuostoliams atsirasti ateityje arba nuostoliams jau atsiradus, tačiau esant tikimybei, kad dėl kokių nors aplinkybių ar ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas ar pasidarys neįmanomas. Teismo nuomone, atsakovas įrodė, jog dėl ieškovo inicijuotos civilinės bylos neįgyvendinus Lietuvos Jūrų muziejaus rekonstrukcijos darbų projekto šiais metais, jis netektų galimybės gauti iš valstybės biudžeto skirtų 4 000 000 Lt.

            Ieškovas UAB „Vėtrūna“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo Lietuvos Jūrų muziejaus prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Skundą grindžia šiais motyvais:

1)      Viešajame pirkime dalyvaujančiam tiekėjui pasinaudojus Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinta teise prašyti teismo stabdyti viešųjų pirkimų procedūras ir teismui patenkinus šį prašymą, tiekėjo teisėti interesai negali būti nepagrįstai suvaržyti, įpareigojant jį į teismo depozitinę sąskaitą įnešti itin didelę pinigų sumą, kaip atsakovo tariamų nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Toks teismo įpareigojimas pažeidžia ieškovo teises, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo principus, viešąjį interesą (ieškovui neįnešus teismo nustatytos pinigų sumos, atsakovas galės toliau vykdyti pirkimą ir sudaryti sutartį su tiekėju, kuris pasiūlė ženkliai didesnę pinigų sumą negu ieškovas).

2)      Atsakovas neįrodė, kad iš valstybės biudžeto jam iš tiesų pervesti 4 000 000 Lt ir kad šie pinigai negalėtų būti naudojami kitiems atsakovo organizuojamiems projektams finansuoti. Bet kuriuo atveju Lietuvos Jūrų muziejus yra finansuojamas iš valstybės biudžeto, todėl biudžetiniais metais nepanaudoti pinigai ne prarandami, o grąžinami į valstybės biudžetą, kad būtų panaudoti valstybės kitiems poreikiams tenkinti. Tai reiškia, kad atsakovui šiais metais nepanaudojus valstybės skirtų lėšų, šios lėšos negali būti laikomos atsakovo tiesioginiais nuostoliais.  

3)      UAB „Vėtrūna“ yra žinoma, gerą vardą turinti įmonė, jos turtinė padėtis yra gera (įstatinis kapitalas 5,511 mln. Lt, įmonės pelnas 2008 m. sudarė daugiau kaip 23 mln. Lt). Todėl nėra grėsmės, kad ieškovas perleis turimą didelės vertės turtą kitiems asmenims ir sąmoningai taps nemokia įmone.

Atsakovas Lietuvos jūrų muziejus ir tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Hidrostatyba“ atsiliepimuose į atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą, o ieškovo atskirojo skundo netenkinti.

Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1)      Teismui netaikius atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, būtų pažeistas šalių lygiateisiškumas, jų interesų pusiausvyra.

2)      Apeliantas atskirajame skunde pats pripažįsta, kad atsakovui nepanaudojus šiais metais iš valstybės biudžeto skirtų pinigų projekto įgyvendinimui, atsakovas neteks galimybės juos panaudoti, kadangi pinigai bus skirti kitiems poreikiams tenkinti.

3)      UAB „Vėtrūna“ iš esmės ginčija nuostolių galimumą, bet ne jų dydį, neįrodinėja mažesnių nuostolių dydžio.

UAB „Hidrostatyba“ atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1)      Negali būti tokia situacija, kai ieškovui sudaroma galimybė stabdyti viešojo pirkimo procedūras, o atsakovui nebūtų užtikrinti dėl sustabdymo galimai atsirasiantys nuostoliai. Priešingu atveju pažeidžiamas ne tik tiekėjų lygiateisiškumo principas, bet ir viešasis interesas, reikalaujantis kuo operatyviau atlikti Lietuvos jūrų muziejaus rekonstrukcijos darbus.  

2)      Teismas nustatė teisingą galimų nuostolių atlyginimo dydį ir tinkamai argumentavo priimtą nutartį. Be to, skaičiuojant galimų nuostolių atlyginimo dydį, nebuvo atsižvelgta į UAB „Hidrostatyba“ galimai atsirasiančius nuostolius ir gamybines netektis.

3)      Ieškovo turtinė padėtis nėra itin gera. Iš teismui pateikto UAB „Vėtrūna“ 2008 m. balanso matyti, kad nors įmonės pelnas tais metais sudarė 23 417 123 Lt, per vienerius metus jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 79 079 664 Lt.

 

            Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas paprastai susijęs su tam tikrais apribojimais atsakovo atžvilgiu, todėl būtina išlaikyti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, kad šios priemonės būtų pagrįstos bei užtikrintų tiek ieškovo, tiek ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsaugą. Todėl teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą jas taikyti padavęs asmuo, pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šios proceso teisės normos paskirtis – užtikrinti šalių lygiateisiškumą procese, kai vienos šalies teisės yra suvaržytos dėl kitos šalies veiksmų.

Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl šių suvaržymų gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti. Teisingumas įpareigoja teismą siekti skirtingų interesų pusiausvyros. Siekiant šios pusiausvyros, šalims turi būti sudarytos vienodos procesinės kovos galimybės. Tuomet, kai atsakovas įrodo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo turtui, ateityje iš tiesų gali patirti nuostolių, teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, turi užtikrinti šių tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą (CPK 12, 17, 147 str.). Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-402/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-695/2008).

Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad tuomet, kai sustabdomos viešojo pirkimo procedūros ir atsakovas yra iš valstybės biudžeto finansuojama įstaiga, kuriai kiekvienais metais skiriamos piniginės lėšos konkretiems projektams įgyvendinti, atsakovas dėl sustabdytų procedūrų gali patirti nuostolių, tačiau šie galimi nuostoliai nelaikomi jo tiesioginiais nuostoliais ir nėra lygūs pinigų sumai, kuri dėl tais metais neįgyvendinto projekto grąžinama į valstybės biudžetą (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-591/2005, 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-108/2009). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais ir atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, turi nuspręsti dėl tokio atsakovo galimų nuostolių dydžio.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas susijęs su viešųjų pirkimų, skirtų Lietuvos j8r7 muziejaus akvariumo rekonstravimui, procedūrų teisėtumu. Ieškovo iniciatyva teisme iškėlus civilinę bylą atsakovui, vyksta teisinis tyrimas dėl viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo. Ieškovo prašymu teismams sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, neribotam terminui nusikėlė akvariumo rekonstravimo darbų vykdymas. Muziejus -  tai visuomenei  tarnaujanti ir jos bei gamtos raidą atspindinti vieša, pastovi įstatymų nustatyta tvarka įregistruota kultūros įstaiga, kurios svarbiausia veikla yra kaupti, saugoti, restauruoti, tirti, eksponuoti bei populiarinti materialines ir dvasines kultūros vertybes bei gamtos objektus (Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo 1 str. 1 d.).  Lietuvos jūrų muziejus yra valstybės biudžetinė įstaiga, t.y. savarankiškas viešasis juridinis asmuo, kuris finansuojamas iš valstybės biudžeto. Juridinio asmens turtas atskirtas nuo jos vienintelio dalininko – valstybės turto. Tai, kad Lietuvos jūrų muziejui neįsisavinus iš valstybės biudžeto skirtų pinigų projekto įgyvendinimui, šie pinigai bus sugrąžinti į valstybės biudžetą, neeliminuoja tų nuostolių, kuriuos gali patirti teisės subjektas, ne dėl jo paties kaltės negalėjęs įsisavinti šių pinigų. Sutapatinus biudžetinę įstaigą su valstybe, nuostoliai apskritai negalėtų būti priteisiami iš nepagrįstą ieškinį pareiškusio ieškovo, nes nepanaudotos piniginės lėšos visuomet būtų grąžinamos į valstybės biudžetą ir skiriamos valstybės kitoms reikmėms tenkinti. Tokia situacija neatitiktų pagrindinių teisinėje valstybėje vyraujančių teisės principų.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl valstybės investicijų 2009-2011 metų programoje numatytų 2009 metams kapitalo investicijų paskirstymo“ 20.8 punktu, Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo rekonstravimui 2009 metais paskirti 4 mln. Lt. Dėl UAB „Vėtrūna“ ginčijamų viešojo pirkimo rezultatų sustabdžius pirkimo procedūras, Lietuvos jūrų muziejus per pirmąjį šių metų pusmetį net nepradėjo įsisavinti iš valstybės biudžeto skirtų pinigų nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objekto rekonstrukcijai ir nėra žinoma, ar šiais metais apskritai galės būti pradėti vykdyti akvariumo rekonstrukcijos darbai. Dar daugiau, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 508 „Dėl valstybės investicijų 2009-2011 metų programoje numatytų 2009 metams kapitalo investicijų paskirstymo“ 17.8 punktu pakeitė aukščiau nurodyto savo ankstesnio nutarimo 20.8 punktą ir Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo rekonstravimui skirtas pinigines lėšas 2009 metams sumažino iki 1,9 mln. Lt. Teisėjų kolegija, neanalizuodama priežasčių, dėl kurių sumažintos atsakovo akvariumo rekonstravimui iš valstybės biudžeto skirtos piniginės lėšos, pažymi, jog tuo atveju, jeigu viešasis pirkimas būtų įvykęs ir būtų pradėti vykdyti akvariumo rekonstravimo darbai, iš valstybės biudžeto skirtų lėšų dalis galėjo būti įsisavinta ir dėl to Lietuvos jūrų muziejui skirtos piniginės lėšos galėjo būti nebemažinamos arba sumažintos mažesne dalimi. Be to, akvariumo rekonstravimo darbai, nors ir netiesiogiai, yra susiję su kitu Lietuvos jūrų muziejaus vykdomu projektu „Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicinių ir karantino akvariumų gyvybės palaikymo įrangos kartu su akvariumų įrangos įrengimu bei sumontavimu“. Nerekonstravus nacionalinę reikšmę turinčio akvariumo Lietuvos jūrų muziejuje šiais metais, sumažėtų ir kito įgyvendinto projekto vertė, reikšmė, o tai galėtų dar labiau padidinti atsakovo galimus nuostolius. Esant tokioms aplinkybėms, galima spręsti, jog dėl ieškovo iniciatyva sustabdytų viešojo pirkimo procedūrų per pirmąjį šių metų pusmetį nepaaiškėjus viešojo konkurso laimėtojui ir nepradėjus vykdyti akvariumo rekonstravimo darbų, atsakovas nesugebės įsisavinti iš valstybės biudžeto šio projekto įgyvendinimui skirtos pinigų sumos net ir po jos sumažinimo.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad atsakovas dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių. Tačiau teismas neteisėtai ir nepagrįstai atsakovo galimus nuostolius sutapatino su jam iš valstybės biudžeto skiriama pinigų suma akvariumo rekonstravimui. Teisėjų kolegijos nuomone, nusikėlus viešojo pirkimo procedūroms, atsakovas šiais metais apskirtai gali net nepradėti vykdyti akvariumo rekonstravimo darbų, po kurių galėtų padidėti šio kultūrinę reikšmę turinčio objekto vertė, o tai galėtų įtakoti ir didesnių investicijų pritraukimą bei atsakovo didesnių pajamų gavimą iš vykdomos veiklos. Esant nestabiliai finansinei situacijai valstybėje, kitais metais iš valstybės biudžeto gali būti skirta dar mažesnė pinigų suma šio projekto įgyvendinimui arba projekto įgyvendinimas apskritai gali būti suspenduotas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą Lietuvos jūrų muziejaus galimus nuostolius dėl UAB „Vėtrūna“ iniciatyva sustabdytų viešojo pirkimo konkurso procedūrų vertinti vienu milijonu litų (CPK 3 str. 1 d., 147 str. 1 d.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (CPK 337 str. 4 p.). Žemesnės instancijos teismo nutartimi ieškovui nustatytas įpareigojimas sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 4 000 000 Lt pinigų sumą, kuri užtikrintų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą, keistinas ir ieškovas įpareigotinas iki 2009 m. liepos 31 d. įmokėti į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą 1 000 000 Lt, kurie užtikrintų atsakovo Lietuvos Jūrų muziejaus nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą, arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją.

Kiti atskirajame skunde bei atsiliepimuose į jį išdėstyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartį pakeisti.

Teismo nutartimi ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vėtrūna“ nustatytą įpareigojimą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 4 000 000 Lt pinigų sumą, kuri užtikrintų atsakovo Lietuvos Jūrų muziejaus nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą, pakeisti ir įpareigoti ieškovą uždarąją akcinę bendrovę „Vėtrūna“ iki 2009 m. liepos 31 d. įmokėti į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbiami) 1 000 000 Lt, kuri užtikrintų atsakovo Lietuvos Jūrų muziejus nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą, arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją.

 

 

Teisėjai:                                                                                                                   Artūras Driukas

                     

                                                                                                                                

                                                                                                                                Kazys Kailiūnas

 

                                          

                                                                                                                                Danutė Milašienė