Civilinė byla Nr. 2-566-653/2017
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01735-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant Aleksui Navickui,
dalyvaujant ieškovo vadovui R. M., atsakovei A. S., jos atstovui adv. L. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Statybų ekspertas“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo, ir
n u s t a t ė:
ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 369 613,78 Lt sumą žalos atlyginimui bei 5 proc. metines palūkanas. Nurodė, kad su atsakove buvo sudaryta rangos sutartis, kurią atsakovė nutraukė. Prašo priteisti skolą už faktiškai atliktus darbus pagal darbų priėmimo aktus 269 613,78 Lt ir 100 000 Lt baudą už sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas darbų priėmimo aktuose nuolat nurodydavo darbų kiekius, kurie faktiškai nebuvo atlikti. Atsakovė už tinkamai atliktus darbus yra atsiskaičiusi - sumokėjo atsakovui 384 590,32 Lt. Kilus ginčui dėl darbų kiekio ir kokybės, ieškovė kreipėsi į prof.dr. S. M., kuris nustatė, kad ieškovas atliko darbų už 356 573,29 Lt. Taip pat buvo konstatuota, kad darbai atlikti su trūkumais, trūkumų šalinimo rinkos vertė – 33 991,68Lt.
Byloje buvo atlikta ekspertizė (ekspertas L. U.). Su eksperto išvadomis atsakovė nesutiko.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad 2013-07-30 šalys sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti Kaimo turizmo sodybos statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti iš viso 1 160 339 Lt. Rašytinai įrodymai bei 2015-06-15 Trakų rajono apylinkės teismo sprendime c.b. Nr. e2-352-239/2015 nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai patvirtina, kad 2013-10-11 šalys sudarė kitą rangos sutartį, kurioje pakeitė sąlygas dėl darbų atlikimo terminų.
Tarp šalių nėra ginčo, kad vėliau atsakovė nutraukė rangos sutartį. Sutarties nutraukimo teisėtumas nėra nuginčytas, nes minėtu įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės tesimo sprendimu ieškovo UAB „Statybų ekspertas“ ieškinys atsakovei A. S. dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmestas.
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo ieškovas atliko sutartyje numatytų darbų dalį. Šiuo metu minėtas objektas yra visiškai užbaigtas, atsakovės priimtas ir eksploatuojamas. Atsakovės paaiškinimai ir jos pateikti rašytiniai įrodymai – 2014-07-23 Statybos rangos sutartis su UAB „Vintara“, darbų priėmimo aktai ir sąskaitos – patvirtina, kad kaimo turizmo sodybos statybos darbus tęsė ir juos užbaigė kitas rangovas. Ši aplinkybė apsunkino galimybę nustatyti kiek ir kokius darbus atliko būtent ieškovas, kas konkrečiai atsako už nustatytus defektus. Kadangi byloje buvo reikalingos specialios žinios, atsakovės prašymu byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. Pažymėtina, kad ieškovo argumentai dėl eksperto kandidatūros buvo atmesti ir byloje buvo paskirtas ekspertu atsakovės pasiūlytas specialių žinių turintis asmuo – prof. hab. dr. L. U..
Tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl ieškovo atliktų darbų kiekio, kokybės ir ieškovo atliktų darbų kainos. Ieškovas sutiko su eksperto išvada ir nurodė, jog už eksperto nustatytus trūkumus atsako ne rangovas, o projektuotojas ir darbų techninis prižiūrėtojas. Atsakovė su eksperto išvada nesutiko, prašė skirti pakartotinę ekspertizę arba vadovautis jos pateiktu rašytiniu įrodymu - prof. dr. S. M. išvada.
Lyginant prof. dr. S. M. išvadą su teismo eksperto aktu, matyti, jog esminį skirtumą sudaro nustatyta faktiškai ieškovo atliktų statybos darbų kaina: prof.dr. M. nustatė, kad šią kainą sudaro 356 573,29 Lt (be PVM), o teismo ekspertas nustatė, jog šių darbų kaina yra 605855,89 Lt (su PVM), o 36458,34 Lt suma reikalauja papildomo pagrindimo. Dėl defektų šalinimo kainos specialistų išvados iš esmės panašios: teismo ekspertas nustatė, kad defektų šalinimo kaina yra 34187,34 Lt , o prof. dr. S. M. – 31920 Lt.
Vertinant šiuos įrodymus, pažymėtina, kad, viena vertus, prof. dr. S. M. tyrimas buvo atliktas 2014-06-17, kuomet kitas rangovas dar nepradėjo vykdyti tolesnius statybos darbus po rangos sutarties su ieškovu nutraukimo. Kita vertus, šio tyrimo užsakovė buvo atsakovė, suinteresuota šios bylos baigtimi, kuri formulavo užduotis specialistui, teikė jam statybos dokumentaciją, dalyvavo atliekant tyrimą ir galimai teikė specialistui savo paaiškinimus ir nuomonę apie susidariusią situaciją, tuo tarpu ieškovas, atliekant tyrimą, nedalyvavo ir jo nuomonė specialistui nebuvo aiški.
Teismo ekspertizės atlikimui buvo pateikta visa bylos medžiaga. Teismo posėdyje ekspertas patvirtino, jog jis betarpiškai atliko objekto apžiūrą, matavimus vietoje, paaiškino, jog teikė prioritetą ieškovo pateiktoms antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo 2014-05-19 protokole ir prof. dr. S. M. pateiktoms objekto nuotraukoms tam, kad būtų objektyviai nustatyta kokius darbus atliko ieškovas, nes ekspertizės atlikimo metu objektas jau buvo užbaigtas. Vertinant atsakovo nurodytas darbų kainas, ekspertas vadovavosi šalių sutartyje (sąmatoje) numatytais įkainiais. Eksperto nuomone, skirtingi rezultatai, lyginant su prof. dr. S. M. išvada, atsirado dėl to, kad prof. dr. S. M. tiksliai neskaičiavo darbų kiekio. Be to, teismo eksperto nuomone, jeigu darbu priėmimo aktai buvo abiejų šalių pasirašyti nesat defektinių aktų, laikoma, kad darbai atlikti tinkamai.
Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Taigi, teismo nutartimi paskirta ir įstatymo nustatyta tvarka atlikta ekspertizės išvada turi didesnę įrodomąją galią.
Teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.). Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos. Todėl teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).
Vadovaudamasis teismų praktika, nesant pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, atsižvelgdamas į tai, kad išvada yra išsami, pagrįsta tiksliais išsamiais skaičiavimais, motyvuota, į tai, kad teismo ekspertas argumentuotai paaiškino galimas skirtumų su kito specialisto išvadomis priežastis (t.y. darbų kiekių skaičiavimo tikslumas bei abiejų šalių pasirašytų darbų priėmimo aktų reikšmės vertinimas, kas atitinka CK 6.662 str. 2 d., 3 d.), teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesivadovauti pateikta eksperto išvada.
Dėl tų pačių motyvų konstatuojama, kad nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę (CPK 219 str.), tuo labiau, kad, esant užbaigtam objektui, tokio tyrimo rezultatai taip pat būtų pagrįsti retrospektyvinių duomenų vertinimu, dėl ko objektyviai galimos ir tyrimo rezultatų tam tikros paklaidos, prielaidos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė neprieštaravo eksperto nuomonei, jog pastatytų statinių išardymas, konstrukcijų atidengimas tam, kad būtų tiksliau nustatyti tam tikrų darbų kiekiai ir kokybė, yra ekonomiškai netikslinga.
Atsakovei nesutinkant su ekspertizės aktu ir jai pateikus 2016-11-24 rašytinius paaiškinimus dėl ekspertizės vertinimo, atsakovei buvo suteikta galimybė užduoti teismo ekspertui klausimus. Teismo ekspertas 2017-03-20 pateikė atsakymus į visus atsakovės užduotus klausimus, susijusius su atlikta ekspertize. Tame tarpe, teismo ekspertas patvirtino, jog jam užteko duomenų atsakyti į užduotus klausimus, išskyrus dėl 36458,34 Lt apimtyje atliktų darbų priskyrimo ieškovui, o statybos darbai, kuriuos atliko UAB „Vintara“, buvo esamo objekto užbaigimas; papildomai pridedami statybos darbų žurnalas ir darbo projektai nepaneigia UAB „Statybos ekspertas“ atliktų darbų; ekspertas vadovavosi visais byloje esančiais duomenimis, taip pat atliko objekto apžiūrą ir nenustatė duomenų, kad kas nors kitas atliko ieškovo aktuose aprašomus darbus.
Dėl nurodytų motyvų bei atsižvelgus į išvadoje ištirtų klausimų specifiką, teismas konstatuoja, kad, nustatant ieškovo atliktų statybos darbų sumą, nėra pagrindo vadovautis atsakovo nesutikimo su eksperto išvada , o ne teismo eksperto išvada.
Sprendžiant dėl kitos sumos dalies - 36 458,34 Lt, teismo ekspertas nurodė, kad ši suma reikalauja papildomo pagrindimo (darbai faktiškai yra atlikti, bet nėra aišku kas tuos darbus atliko). Įvertindamas ieškovo 2016-11-23 rašytinius paaiškinimus dėl šių darbų atlikimo bei papildomai po ekspertizės atlikimo kartu su minėtais paaiškinimais pateiktus rašytinius įrodymus – nuotraukas, sutartis ir susirašinėjimą dėl medžiagų į objektą pristatymo, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, būdamas statybų užsakovu, nepateikė duomenų kuris konkrečiai rangovas atliko eksperto nurodytus kaip papildomo pagrindimo reikalaujančius darbus, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad juos atliko ieškovas. Dėl minėtų motyvų teismas konstatuoja, kad bendra atliktų darbų kaina yra 642 314,23 Lt (605 855,89+36 458,34).
Atsakovė teigė, kad ieškovo atlikti darbai buvo su trūkumais, pateikė 2014-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2014/09/30-2, pagal kurią, atsakovės teigimu, sumokėjo kitam objekte dirbusiam rangovui – UAB „Vintara“ – 48 350,15 Lt už statybos trūkumų šalinimo darbus. Kadangi nei 2014-11-07 statybų rangos sutartyje su UAB „Vintara“, nei minėtoje sąskaitoje nėra nurodyta, kad šalinami tam tikri defektai, nėra pateikta defektinio akto ar kito dokumento, patvirtinančio, jog atsiradę defektai yra tiesiogiai susiję su ieškovo atliktų konkrečių darbų netinkama kokybe, o tik nurodoma, kad rangovas atlieka stogo remonto darbus, darytina išvada, kad šie rašytinai įrodymai neįrodo, jog atsakovė patyrė išlaidas, šalinant būtent ieškovo atliktų darbų kokybės trūkumus. Dėl to bei atsižvelgus į ieškovo pateiktą rašytinį įrodymą - P. M. projekto vertinimą, kuriame nurodyti tam tikri projekto trūkumai, atmestinas atsakovės prašymas 48 350,15 Lt suma sumažinti ieškovui mokėtiną už atliktus darbus kainą.
Sprendžiant dėl ieškovo atliktų darbų kokybės, pažymėtina, kad, priimant darbus, buvo užfiksuoti tam tikri darbų trūkumai (tame tarpe – neatitikimai projektui). Tą patvirtina kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktas 2014-04-27 objekto apžiūros aktas, kuriame užfiksuoti nukrypimai nuo projekto, 2014-05-19 antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Tai, kad buvo tam tikrų atsakovo darbų kokybės trūkumų, dėl kurių atsakovė atsisakė pasirašyti priėmimo-perdavimo aktus, yra konstatuota ir įsiteisėjusiame 2015-06-15 Trakų rajono apylinkės teismo sprendime c.b. Nr. e2-352-239/2015. Statybos darbų kokybės trūkumus konstatavo kaip teismo ekspertas, taip ir prof. dr. S. M.. Taigi, įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovas atlikto darbus su kokybės trūkumais, todėl atsakovė turi teisę prašyti sumažinti darbų kainą šių defektų šalinimo išlaidų suma.
Nustatant ieškovo atsakomybę už darbų defektus bei defektų šalinimo kainą, svarbu atsižvelgti į tai, kad, kaip nurodyta ekspertizės akte, statybos procese už darbų atitikimą projekto reikalavimams tikrinimą yra atsakingas ne tik darbų vadovas, bet ir statybos techninis prižiūrėtojas. Kaip buvo minėta, statybos darbus objekte tęsė kitas rangovas, todėl objektyviai nustatyti už kokius konkrečius defektus yra atsakingas tik atsakovas nėra galimybės. Sprendžiant dėl ieškovo darbų kokybės, taip pat reikšmingas ieškovo kartu su 2016-11-24 patiektais rašytiniais paaiškinimais pateiktas rašytinis įrodymas – projekto ekspertizė, kurią atliko atestuotas specialistas P. M.. Atlikus medinių kolonų, stogo laikančiųjų konstrukcijų inžinierinius skaičiavimus, specialistas nustatė tam tikrus projekto trūkumus, dėl kurių konstrukcijų laikomoji galia yra nepakankama, taip pat nustatė, jog projekte trūksta tam tikrų papildomų projektinių sprendimų.
Esant tokioms aplinkybėmis, teismo vertinimu, nėra paneigtas faktas, kad ieškovas kai kuriuos darbus atliko su kokybės trūkumais, nustatytais kaip teismo eksperto išvadoje, taip ir prof. dr. S. M. ataskaitoje, tačiau, atsižvelgus į aukščiau nurodytus motyvus, iš dalies šalinančius ieškovo atsakomybę, šiuo atveju nėra pagrindo sumažinti ieškovo atliktų darbų kainą visa defektų šalinimo suma.
Dėl išdėstytų motyvų taip pat vadovaujantis CK 1.5 str. principais, teismo vertinimu, yra pagrindas sumažinti prašomą priteisti statybos darbų kainą 10 000 Lt defektų šalinimo sumai.
Tarp šalių nėra ginčo, kad pagal sutartį atsakovė iš viso sumokėjo ieškovui 384590,32 Lt sumą. Nustačius, kad atliktų darbų kaina yra 642 314,23 L, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 247 723,91 Lt (t.y. 71 745.80 Eur) suma už atliktus statybos darbus.
Byla dalyje dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 100 000 Lt baudą nutraukiama, nes 2015-06-15 Trakų rajono apylinkės teismas c.b. Nr. e2-352-239/2015 įsiteisėjusiu sprendimu išnagrinėjo tapatų ieškovo reikalavimą (CPK 293 str. 3 p.) ir jį atmetė. Tai, kad ieškovas siekia atnaujinti procesą minėtoje byloje, nepaneigia pagrindo nutraukti šią bylą.
Pagal CK 6.37 str., 6.210 str. iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas sumokėjo 289 Eur žyminio mokesčio, kitoje dalyje 2014-12-05 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas. Byla dalyje dėl baudos priteisimo baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, nes ieškovas pareiškė analogiškus reikalavimus dviejose bylose, šioje byloje reikalavimo dėl baudos priteisimo neatsisakė, todėl pagal CPK 87 str. 8 p. nėra pagrindo spręsti dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo/nepriteisimo iš ieškovo už šią reikalavimų dalį. Taigi, žyminį mokestį skaičiuojant nuo visos ieškinio sumos proporcingai atmestai ir patenkintai reikalavimų daliai, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 262 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovės – 1119 Eur žyminio mokesčio suma.
Atsakovė šioje byloje patyrė 3000 Eur už ekspertizės atlikimą, 100 Eur už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje bei 2944,35 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (įrodymai pateikti su 2017-01-29 atsakovės prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo). Kadangi ekspertizė buvo susijusi su ieškovo reikalavimu apmokėti už atliktus statybos darbus 269613,78 Lt, todėl iš ieškovo priteisiama atsakovės patirtų išlaidų dalis proporcinga atmestai šio reikalavimo daliai, t.y. 300 Eur. Įvertinus bylos sudėtingumą, apimtį, atsakovės atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose, jų trukmę, parengtų procesinių dokumentų apimtį, prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti nelaikytinos per didelėmis. Kadangi ieškovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos palaikė reikalavimus visa apimtimi, todėl atsakovės naudai iš ieškovo priteistina 971 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Taigi, iš viso priteistina 1271 Eur suma (CPK 93 str.1-4 d.).
Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., 88 str.,93 str., 98 str., teismas
n u s p r e n d ė
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. S. ieškovo UAB „Statybų ekspertas“ naudai 71 745,80 Eur skolos už atliktus statybos darbus, taip pat 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš ieškovo UAB „Statybų ekspertas“ atsakovės A. S. naudai 1271 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Bylą reikalavimo dėl baudos priteisimo dalyje nutraukti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Statybų ekspertas“ 262 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovės A. S. – 1119 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą parduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Jelena Šiškina