MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 8 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,

sekretoriaujant Ligijai Vosylienei,

dalyvaujant ieškovei I. D. D. ir jos atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,

atsakovo V. D. D. atstovei kuratorei advokatei Eglei Grucytei,

nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. D. ieškinį atsakovui V. D. D. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), institucija duodanti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                       Ieškinio ir kitų procesinių dokumentų esmė.

1.       Ieškovė I. D. D. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu atsakovui V. D. D. (toliau – ir atsakovas) teismo prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-543-305/2019, kuriuo atsakovui V. D. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatytos sūnaus A. D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo sąlygos, ir priteisti iš atsakovo V. D. D. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. D. D. periodinėmis piniginėmis išmokomis po 450 Eur/mėn. nuo teismo sprendimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečio sūnaus A. D. D. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, jo motiną I. D. D, asmens kodas (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 4).

2.       Ieškovės ieškinyje nurodyta (1 t., e. b. l. 1-5):

2.1.       Ieškovė su atsakovu, nebūdama santuokoje, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. kovo mėn. šalys negyveno kartu, nevedė bendro ūkio. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-543-305/2019 sūnui buvo priteistas po 175 Eur/mėn. išlaikymas iš atsakovo. Atsakovas sūnui išlaikymo pastoviai neteikia, retkarčiais per metus (kartą ar du kartus) siuntinėja nedideles pinigų sumas. Sūnus nuo pat jo gimimo iki dabar gyvena su ieškove. Ieškovė turi dar vieną išlaikytinį nepilnametį kito tėvo vaiką – dukterį A. D. D., kuri taip pat gyvena kartu su ieškove.

2.2.        Ieškovė šiuo metu nedirba, registruota užimtumo tarnyboje nuo 2023 m. lapkričio 7 d. Ieškovė gauna tik išmokas iš SODROS. Nepilnamečiai vaikai auga, didėja jų poreikiai išlaikymui bei vystymuisi, tuo pačiu didėja tų tikslų pasiekimui ir lėšų poreikis. Atsakovas didėjantiems nepilnamečio vaiko poreikiams privalo savo sūnui mokėti didesnes išmokas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaikus. Net jeigu vengiantis teikti išlaikymą vaiko tėvas niekur nedirba, tai nėra priežastis jam neteikti išlaikymo vaikui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, jeigu vaiko tėvas nedirba, neturi pastovių pajamų, tačiau yra darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas neįgalumas, kuris ribotų galimybes dirbti tam tikros srities (pobūdžio) darbą, jis turi visas galimybes dirbti apmokamą darbą ir gauti nuolatines pajamas. Jis privalo dėti pastangas darbo paieškoms, o ne perkelti visą išlaikymo naštą vaiko motinai, kuriai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

2.3.       Ieškovei išlaikyti augantį nepilnametį sūnų, gaunant vien tik išmokas iš SODROS, yra sunku, tenka rūpintis ne tik visais vaiko poreikiais, bet ir gyvenamosios patalpos išlaikymu, kuriame gyvena su dviem nepilnamečiais vaikais, dar papildomų lėšų reikia šildymo sezonui. Ieškovė su vaikais gyvena savo motinos nuosavybėje esančioje gyvenamojoje patalpoje, moka visus komunalinius mokesčius bei dengia papildomas išlaidas būsto išlaikymui.

2.4.        Tik būtiniausios mėnesio išlaidos nepilnamečio vaiko išlaikymui sudaro: maistas – 200 Eur/mėn.; vitaminai, papildai maistui – 45 Eur/mėn.; apranga, avalynė – 100 Eur/mėn.; sveikatos priežiūros išlaidos – 45 Eur/mėn.; komunalinių mokesčių išlaidos – 75 Eur/mėn.; buities prekėms – 30 Eur/mėn.; higienos priemonių išlaidos – 35 Eur/mėn.; išlaidos vaiko ugdymui, įranga sportui – 55 Eur/mėn.; išlaidos internetui, telefonui, elektroninei įrangai – 55 Eur/mėn.; pietums mokykloje – 60 Eur/mėn.; laisvalaikio ir kultūrinio lavinimo išlaidos – 50 Eur/mėn.; išlaidos mokyklos organizuojamose priemonėse – 45 Eur/mėn.; viso: 795 Eur/mėn.

2.5.        Vaikui augant, jo išlaikymo išlaidos didėja. Vaikui reikia ne tik pavalgyti ir apsirengti, bet būtina rūpintis ir jo pasaulėjauta, sveikata, ugdymu ir kt. Šiuo metu ieškovė nepilnamečiam vaikui net materialinių poreikių pilnai patenkinti negali. Ieškovės gaunamos pajamos yra per mažos pilnaverčiam vaiko išlaikymui. Todėl iš atsakovo priteistinas materialinis išlaikymas vaikui turėtų būti toks, kad jo pakaktų bent minimaliems jo poreikiams patenkinti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojama praktika bylose dėl vaiko išlaikymo, orientaciniu kriterijumi nustatant vaiko išlaikymo dydį taikoma nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA), kuris šiuo metu yra 924 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516). Todėl iš atsakovo priteistinas bent 450 Eur/mėn. dydžio išlaikymas sūnui.

3. Atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti dėl žemiau nurodytų argumentų (3 t., e. b. l. 121-126):

3.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tėvams išlaikymo pareigą, įtvirtina tėvų ir vaikų interesų derinimo taisyklę, kuri reiškia, kad išlaikymas turi būti proporcingas tiek nepilnamečių vaikų poreikiams, tiek jų tėvų turtinei padėčiai, tačiau būtinosios vaiko vystymosi sąlygos privalo būti užtikrinamos bet kuriuo, net ir tėvų nemokumo, atveju (CK3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Toks teisinis reglamentavimas suponuoja aiškinimą, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus ir lygiaverčius faktus: konkretaus vaiko poreikius; abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėtų teisiškai reikšmingų faktų nustatymas atitinkamai lemia ir išlaikymo dydį, t. y., jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis visus vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti pačius būtiniausius (minimalius) vaiko poreikius. LAT taip pat yra pasisakęs, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (LAT 2010 vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).

3.2. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė nurodo, kad nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio sūnaus A. D. D. išlaikymas padidėjo, padidėjo mokesčiai už komunalines paslaugas. Atsikertant į šiuo argumentus pirmiausia pažymėtina, kad nepilnametis sūnus jokių sveikatos problemų, kas didintų nepilnamečio sūnaus poreikius, neturi. Antra, nėra jokių duomenų, išskyrus didėjančias kainas, kuo gi pakito nepilnamečio sūnaus poreikiai per penketą metų. Trečia, jokių papildomų ugdymo įstaigų, koorepetitorių nepilnametis sūnus nelanko, kas vėlgi suteiktų pagrindą konstatuoti, kad nepilnamečio sūnaus poreikiai pakito.

3.3. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečio sūnaus A. D. D. išlaikymui ji skiria apie 795 Eur. Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių nepilnamečio sūnaus išlaikymui realiai patiriamas išlaidas, tokias kaip maistas, komunaliniai mokesčiai, rūbai, nėra pateikta, yra pateiktas tik išlaidų vaikui paskaičiavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas. Suformuotoje teismų praktikoje yra aiškiai nustatyta, kad ieškovas, prašantis priteisti išlaikymą, privalo pateikti įrodymus apie realiai patiriamas išlaidas, vaiko poreikių skaičiuoklę ir pan. O šiuo konkrečiu atveju ieškovė deklaratyviai nurodo, kad nepilnamečio sūnaus A. D. D. išlaikymui reikia 924 Eur per mėnesį. Manytina, kad ieškovės nurodyti nepilnamečio sūnaus poreikiai, tai yra jam reikalingas išlaikymo dydis, yra neprotingai išdidintas ir neatitinkantis realių nepilnamečio sūnaus poreikių. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovei nepateikus jokių įrodymų apie realiai patiriamas išlaidas nepilnamečio sūnaus A. D. D. išlaikymui, laikytina, kad jos yra neįrodytos. Nepilnamečio sūnaus A. D. D. rūbams ir avalynei per mėnesį daugiausiai gali būti išleidžiama 50 Eur. Mano, kad būsto išlaikymui pakanka 30 Eur (juo labiau įvertinus faktą, kad gyvena mamai priklausančioje nuosavybėje kartu su mama), įvertinus išlaidas mokymosi priemonėms, klasės fondo rinkliavas, ekskursijas, renginius, šios išlaidos sudaro apie 20 Eur per mėnesį. Nepilnamečio sūnaus maisto papildai, vitaminai, ir kitos sveikatinimo priemonės gali sudaryti ne daugiau kaip 20 Eur per mėnesį. Išlaidos laisvalaikiui gali sudaryti 10 Eur per mėnesį. Taigi, visos išlaidos, nepilnamečio sūnaus išlaikymui, sudaro ne daugiau nei 300 - 400 Eur. Nenustačius nepilnamečiam sūnui A. D. D. specialiųjų poreikių ir įvertinus šalių turtinę padėtį, akivaizdu, kad nepilnamečiam sūnui priteistas išlaikymas po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis akivaizdžiai atitinka kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose, nepilnamečio sūnaus poreikius bei jo tėvų turtinę padėtį.

II.                       Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

4. Ieškovė nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje savo ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad atsakovas priteisto 175 Eur/mėn. išlaikymo sūnui reguliariai neteikia, būna, kad atsiunčia pinigėlių gimtadienio ar kita proga; visas gautas sumas sudėjus, gal galima sakyti, kad kokius metus išlaikymą teikė. Ji į antstolius Lietuvoje kreipėsi, bet jai buvo atsakyta, kad iš užsieniečių neišieško. Turi tarptautinį vykdomąjį raštą, bet jo nėra pateikusi vykdyti. Jos žiniomis, šiuo metu atsakovas yra sulaikytas, bet bus paliestas į laisvę, tada dirbs ir gaus pajamas. Iki sulaikymo nedirbo, bet pajamas gavo iš verslo – automobilių nuomos. Ieškovė ir atsakovas kartu negyvena nuo 2018 m., susituokę nebuvo. Jos turtinė padėtis šiuo metu yra pasikeitusi: ji pradėjo dirbti, dirba neseniai, pirmą mėnesį gavo 500 Eur, dabar – 800 Eur. Ji turi draugą, kuris taip pat dirba. Prašo padidinti išlaikymą, nes padidėjo vaiko poreikiai. Sūnus dabar beveik 12 m. Kai buvo priteistas 175 Eur/mėn. išlaikymas, sūnus ėjo į darželį, dabar eina į mokyklą, 5 klasę. Jo visi poreikiai buvo daug mažesni, nei dabar, pradedant nuo rūbų bei pasiruošiant mokslams (perkant pratybas ir kitas mokymosi priemones). Pragyveno lygis per šiuos beveik 7 metus ženkliai pasikeitė, kaip ir atlyginimai. Sūnaus poreikių tenkinimui mėnesiui reikia 795 Eur, nes pragyvenimo lygis pakilo, pakilo maisto kainos. Ji, pvz., lapkričio mėnesį pirko vaikui batus, žieminę striukę ir kitus rūbus (pasiruošiant žiemos sezonui); vieną kartą sumokėjo 140 Eur, už striukę sumokėjo 80 Eur; lapkritį-gruodį buvo išlaidų dėl dovanų supirkimo mokyklai, mokyklos ekskursijos, maisto, į tėvų fondą davė 20 Eur; vien už šildymą lapkričio mėnesį ji sumokėjo 130 Eur, visi komunaliniai mokesčiai su šildymu mėnesiui buvo apie 300 Eur. Bute gyvena keturiese. Sūnus būrelių nelanko, sveikatos problemų neturi. Mano, kad tiek ji, tiek atsakovas prie sūnaus išlaikymo turėtų prisidėti lygiomis dalimis. Vaikų pinigus gauna: gauna už vaikus ir iš vaikų išlaikymo fondo. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ji pateikti negali. Jos žiniomis, jis turi dar du nepilnamečius vaikus Italijoje. Su moterimi, su kuria yra susilaukęs vaikų, yra atsidaręs automobilių nuomos įmonę ir iš šio verslo gauna pajamų. Tikslesnių duomenų nei apie pajamas, nei apie turtą ieškovė nežino. Jos žiniomis, atsakovas sveikatos problemų neturi, dirbti gali (2024 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 8 min. 32 sek. – 21 min. 45 sek., 27 min. 18 sek. – 28 min. 0 sek.).

5. Ieškovės atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti pilnai, papildomai nurodė, kad prašomas padidinti išlaikymas vaikui buvo priteistas, kai jis buvo dar mažametis, ėjo į vaikų darželį. Vien ta aplinkybė, kad vaikas pradeda eiti į mokyklą, įstatyme laikoma pakankamu pagrindu padidinti vaikui išlaikymą. Ieškovė turi dar vieną nepilnametę dukrą, kuriai išlaikymas priteistas 250 Eur 2018 metais. Pritaikius indeksaciją, jos išlaikymas siekia apie 350 Eur/mėn. Taigi akivaizdu, kad sūnaus išlaikymas po 175 Eur/ mėn., net ir pritaikius indeksaciją, yra ženkliai mažesnis, nei dukros. Kadangi abu vaikai eina į mokyklą, neturi lemiamos reikšmės aplinkybė, kad dukra yra vyresnė už sūnų, esmė, kad jie abu lanko mokyklą. Prašo neišminusuoti valstybės mokamų vaikui pinigų, nes tėvų pareiga išlaikyti vaikus neturėtų būti kompensuojama valstybės sąskaita. Valstybės mokami pinigai yra vaiko pinigai ir tai neatleidžia tėvus nuo pareigos juos išlaikyti (2024 m. gruodžio 19d. teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 7 min. 22 sek. – 7 min. 23 sek., 28 min. 4 sek. – 30 min. 38 sek.).

6.   Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad palaiko poziciją, išdėstytą atsiliepime: su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą, būtina atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius. Pačios ieškovės tvirtinimu, atsakovas šiai dienai turi dar du nepilnamečius vaikus, atsakovė – tik vieną, kurį privalo išlaikymą. Ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovas turi būstą, automobilį, įmonę kartu su savo gyvenimo partnere, tačiau nėra duomenų apie atsakovo gaunamas darbines pajamas. Ieškovės pajamos yra apie 800 Eur. Iš to spręstina, kad abiejų šalių turtinė padėtis nėra labai gera, jie turi dar kitų išlaikytinių, pagal teismų praktiką negalima bloginti kitų nepilnamečių išlaikytinių padėties, išskiriant vieną nepilnametį vaiką. Pagal suformuotą teismų praktiką turi būti laikomasi vaikų lygybės principo, t. y., nesvarbu, gimę santuokoje, ar ne, vienos šeimos vaikai neturi būti išskiriami. Šiuo konkrečiu atveju byloje yra duomenys, kad kitam ieškovės nepilnamečiui vaikui, t. y., dukrai, kuri yra ženkliai vyresnė už sūnų A., yra priteistas ženkliai mažesnis išlaikymas. Kalbant apie nepilnamečio vaiko poreikius, atkreiptinas dėmesys, kad nepilnametis vaikas specialių poreikių neturi, jis nelanko jokių būrelių, kitų ugdymo įstaigų, kas papildomai kainuotų ieškovei. Iš to spręstina, kad reikalingos išlaidos minimalių sūnaus poreikių patenkinimui. Ieškovės nurodytos 795 Eur/mėn. dydžio išlaidos yra pernelyg išdidintos, įvertinus vaiko amžių, vaiko poreikius, pačios ieškovės gaunamas pajamas. Manytina, kad esamoje situacijoje pakanka 400 Eur/mėn. vaiko poreikių patenkinimui. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė, skaičiuodama vaiko poreikius, neatminusuoja gaunamų vaiko pinigų, kurie išimtinai yra skirti vaikui pragyventi, jį išlaikyti, todėl šios sumos turėtų būti išskaitytos (2024 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 7 min. 28 sek. – 7 min. 33 sek., 22 min. 2 sek. – 26 min. 3 sek.).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

III.                      Dėl išlaikymo vaikui padidinimui.

7. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis; priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas; teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą. Be to, CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, kas reiškia, jog išlaikymo dydis gali būti keičiamas ne tik pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bet ir vaikų poreikiams. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). LAT praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (LAT 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatymas nekonkretizuoja. Kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 376 straipsnio 2 dalis). Įstatymo imperatyvia forma nustatyta tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams (CK 3.192 straipsnis). Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą (būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (LAT 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

8.   Į bylą pateiktas A. D. D. gimimo liudijimas patvirtinta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko A. D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (1 t., e. b. l. 7). Remiantis ieškovės paaiškinimais, ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai nuo 2018 m. (ieškovė – Lietuvoje, atsakovas – Italijoje), šalių nepilnametis sūnus gyvena kartu su motina.

9. Ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-543-305/2019, iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo  2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-892-896/2019, nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2019 m. birželio 6 d., buvo priteistas iš atsakovo V. D. D. išlaikymas jo nepilnamečiui vaikui – A. D. D.  periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. vasario 10 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei I. D. D. (1 t., e. b. l. 26-52). Šiuo metu, pritaikius indeksavimą, iš atsakovo jo sūnui A. D. D. priteistas išlaikymas siekia 245 Eur (https://www.antstoliurumai.lt/index.php?id=2061). Tačiau, remiantis ieškovės paaiškinimais, kuriais netikėti teismas pagrindo neturi, atsakovas sūnui net ir priteisto išlaikymo reguliariai neteikia, tik gimtadienių ar kitų švenčių progomis perveda vienkartines pinigų sumas, sūnaus nelanko.

10. Ieškovė prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-543-305/2019 priteistą sūnaus A. D. D. išlaikymą padidinti iki 450 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, nes priteisto išlaikymo sūnaus poreikių tenkinimui nepakanka.

11. Kaip minėta aukščiau, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (LAT 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.).

12. Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta pareiga bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad po Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-543-305/2019 priėmimo iš esmės pagerėjo atsakovo arba pablogėjo jos pačios turtinė padėtis, arba padidėjo jų nepilnamečio sūnaus poreikiai.

13. Ieškovė argumentų, kad po Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-543-305/2019 priėmimo pablogėjo jos ar pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, šioje byloje neteikė. Pažymėtina, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymais pagrįsti duomenys apie atsakovo dabartinę turtinę padėtį, todėl teismas neturi galimybės įvertinti atsakovo turtinės padėties pokytį po Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-543-305/2019 priėmimo. Ieškovė savo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo grindžia padidėjusiais sūnaus poreikiais ryšium su sūnaus amžiumi, mokyklos lankymu bei pasikeitusia ekonomine padėtimi. Teismas sutinka, kad pasikeitę vaiko poreikiai yra pagrindinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

14. Atsakovo atstovė, ginčydama ieškovės ieškinio reikalavimo pagrįstumą, teigia, kad ieškovė neįrodė padidėjusių šalių nepilnamečio sūnaus poreikių, kas lemtų poreikį didinti ir priteistą išlaikymą. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Atsižvelgiant į tai, kad po 2019 m. sausio 7 d. teismo sprendimo priėmimo iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo 6 metai laiko, savaime suprantama, kad per šį laiką vaikas paaugo (2019 m. sausio 7 d. teismo sprendimo priėmimo metu šalių sūnus A. D. D. buvo 5 metų ir beveik 7 mėnesių amžiaus vaikas, o šiuo metu jis yra 11 metų ir beveik 7 mėnesių amžiaus), pradėjo lankyti mokyklą (Mokių registro duomenys patvirtina, kad A. D. D. šiuo metu yra 5 klasės mokinys (2 t., e. b. l. 166)), todėl jo kasdieniai poreikiai maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai ir higienos reikmėms, mokslui ir kitai ugdomajai veiklai, laisvalaikio pramogoms padidėjo; be to, visuotinai žinomas faktas, nereikalaujantis papildomo įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 1 punktas), kad per šį laikotarpį ženkliai augo prekių ir paslaugų kainos, kas lemia, jog reikalingos didesnės lėšos tiek maistui, tiek drabužiams ir avalynei, tiek sveikatos priežiūrai ir higienos reikmėms, tiek mokslui ir laisvalaikiui ir t. t. Todėl konstatuojama, jog tikrai yra faktinis pagrindas teismui svarstyti ir spręsti dėl anksčiau jau priteisto išlaikymo vaikui pakeitimo (padidinimo).

15. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (LAT 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

16. Ieškovės ieškinyje nurodyta, kad būtiniausių vaiko poreikių patenkinimui mėnesiui reikia 795 Eur. Nors ieškovė pateikia šių poreikių detalizaciją, tačiau jokiais įrodymais nurodyti konkretūs vaiko poreikiai nepagrįsti: iš į bylą pateikto ieškovės banko sąskaitos išrašo (1 t., e. b. l. 8-19) neįmanoma nustatyti pinigų sumokėjimo/pervedimo paskirties, o jokių kitų išlaidas patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikta. Atsakovo atstovės vertinimu, ieškovės nurodytas vaiko poreikių dydis yra nepagrįstai išdidintas, jos nuomone, pakanka 400 Eur/mėn. vaiko poreikių patenkinimui, tačiau šiam savo teiginiui patvirtinti atsakovo atstovė svarių argumentų taip pat nenurodė, atitinkamų įrodymų nepateikė.

17.  A. D. D. gimimo liudijimas patvirtina, kad šalių sūnus dabar yra 11 metų ir beveik 7 mėnesių amžiaus (1 t. e. b. l. 7). Remiantis ieškovės paaiškinimais ir Mokinių registro duomenimis (2 t. e. b. l. 166) nustatyta, kad A. D. D. yra 5 klasės mokinys, jokių papildomų būrelių, kitų ugdymo įstaigų jis nelanko. Ieškovės paaiškinimai bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenų bazės išrašas (2 t. e. b. l. 162) patvirtina, kad A. D. D. sveikatos problemų ar kitokių specialių poreikių neturi. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai yra įprastiniai tokio amžiaus vaikams. LAT praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną MMA (LAT 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA yra 1 038 Eur, atskaičius mokesčius, – apie 777 Eur, pastaruoju dydžiu, nustatant išlaikymo dydį vaikui, ir reikia vadovautis kaip atskaitiniu idealiu dydžiu, išlaikymo dydį didinant ar mažinant, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų realias galimybes, bet remiantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtą šalių vaiko amžių, į ekonominę situaciją šalyje bei aplinkybę, kad turi būti užtikrinama visų būtinųjų vaiko poreikių – maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimui – tenkinimas, taip pat į dabartinį MMA dydį, sprendžia, kad ieškovės nurodytas sūnaus A. D. D. poreikių dydis – 795 Eur/mėn. – yra pagrįstas, atitinkantis dabartines ekonomikos realijas, teismo nuomone, jį vertinti, kaip nepagrįstai išdidintą, pagrindo nėra.

18. LAT yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y., jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą. Pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (LAT 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

19. Nuo 2025 m. sausio 1 d. pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas valstybės mokamas vaiko išmokos dydis siekia 122,50 Eur. Atsižvelgiant į paminėtą LAT išaiškinimą, šia suma sumažinus ieškovės nurodytą sūnaus A. D. D. poreikių dydį, konstatuojama, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai, kuriuos privalo garantuoti ir užtikrinti vaiko tėvai, mėnesiui siekia apytiksliai 673 Eur (795 Eur – 122,50 Eur = 672,50 Eur). Nustačius šalims tenkančią nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimo dalį, nustatytinas kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo dydis. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

20. Ieškovės šioje byloje pateiktas atsiskaitymo lapelis (4 t., e. b. l. 39-42) bei ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė nuo 2024 m. spalio mėnesio dirba, už darbą 2024 m. lapkričio mėnesį ji gavo apytiksliai 740 Eur darbo užmokestį (kas buvo šiek tiek daugiau už MMA 2024 metais). Valstybės įmonės (dabar – akcinė bendrovė) „Regitra“ pateiktas raštas „Dėl informacijos pateikimo“ bei valstybės įmonės „Registrų centras“ raštas „Dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo“ patvirtina, kad ieškovė nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi (1 t., e. b. l. 53, 54). Vaikų gimimo liudijimai bei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vilkaviškio miesto seniūnijos pažyma apie šeimos sudėtį patvirtina, kad ieškovė be sūnaus A. D. D. turi dar 1 nepilnametį vaiką (17,5 m. amžiaus dukrą A. D. D.) (1 t., e. b. l. 6, 7, 25). Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-230-1021/2018 ieškovės dukrai A. D. D. buvo priteistas išlaikymas iš jos tėvo 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį (4 t., e. b. l. 14-20), kuris, pritaikius indeksavimą, šiuo metu siekia 358 Eur (https://www.antstoliurumai.lt/index.php?id=2061). Remiantis ieškovės paaiškinimais, kitų finansinių įsipareigojimų ji neturi; su vaikais gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, kompensacijų už šildymą negauna.

21.  Kaip minėta, įrodymais pagrįstų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra (nei atsakovas, nei jo atstovė jų neteikė). Remiantis ieškovės pateiktais paaiškinimais, atsakovas šiuo metu yra sulaikytas; jis kartu su kitu asmeniu turi automobilių nuomos verslą, iš kurio gauna pajamas; be sūnaus A. D. D. atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus (tačiau byloje nėra duomenų, kokio dydžio išlaikymą atsakovas jiems teikia); sveikatos problemų neturi. 

22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl asmuo turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

23.  Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šiuo metu atsakovas yra sulaikytas, kas, tikėtina, turi neigiamą įtaką jo gaunamoms pajamoms, tačiau, teismo vertinimu, paties atsakovo neatsakingu ir nerūpestingu elgesiu nulemta jo dabartinė padėtis neturėtų būti vertinama kaip priežastis priteisti jo nepilnamečiui vaikui mažesnį, nei reikalingas, išlaikymą. Be to, byloje nėra duomenų apie atsakovo sulaikymo trukmę, todėl neatmestina ir tai, kad atsakovas gali būti greitu laiku paleistas į laisvę. Atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus asmuo, byloje nėra duomenų apie jo sveikatos problemas ar kitas priežastis, kurios apribotų jo įsidarbinimo ir pajamų gavimo galimybes. Remiantis ieškovės paaiškinimais, ieškovė yra susisiekusi su atsakovu ir informavusi jį apie vykstantį teisminį procesą šioje byloje, tačiau atsakovas (pats ar kitų asmenų pagalba) neteikė teismui jokių duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų jo sunkią turtinę padėtį, turimus finansinius įsipareigojimus, ribotas galimybes dirbti ir gauti pajamas ir pan. Todėl vadovaujantis minėtu principu, kad visos abejonės dėl išlaikymo vaikui priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra pagrindo atsakovo turtinę padėtį vertinti kaip esančią žymiai prastesnę, nei ieškovės.

24. Teismas, esamoje situacijoje šalių turtinę padėtį vertindamas kaip esančią panašią, tačiau atsižvelgdamas į ieškovei tenkančią šalių nepilnamečio vaiko priežiūros naštą (šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, todėl jai tenka kasdienė jo priežiūra, rūpestis jo poreikių tenkinimu, atsakovas su sūnumi iš esmės nebendrauja, jo nelanko), kitam ieškovės nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo (indeksuoto) dydį, sprendžia, kad, iš esmės nenukrypstant nuo tėvų pareigų vaikams lygybės principo, iš atsakovo jo sūnui A. D. D. priteistinas 350 Eur kas mėnesį išlaikymas, kuris šiuo metu leis užtikrinti minimalius vaiko poreikius. Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, jog tokio dydžio išlaikymo atsakovo nepilnamečiui sūnui priteisimas ženkliai pablogintų paties atsakovo pragyvenimo lygį ar jo galimybes tinkamai užtikrinti kitų atsakovo nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimą, todėl minėto dydžio išlaikymas iš atsakovo jo sūnui A. D. D. priteisiamas. 

25. Be to, nors ieškovė ieškiniu prašo priteisti padidintą išlaikymą sūnui A. D. D. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą padidinti vaikui išlaikymą, iš esmės egzistavo jau kreipimosi į teismą metu, bei vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) bei CPK 376 straipsnio 4 dalies nuostata, suteikiančia teismui teisę viršyti pareikštus reikalavimus šeimos bylose, sprendžia, kad padidintas išlaikymas šalių sūnui A. D. D. priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. sausio 15 d.).

26.  Šalims išaiškintina, kad šis teismo sprendimas neužkerta joms kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai (CK 3.201 straipsnis).

27. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

28. Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio sūnaus A. D. D. atstovė motina I. D. D. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190, 3. 203 straipsniai).

29. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikui pakeitimo (padidinimo) vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

IV.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų.

30.       Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

31.       Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Šioje byloje valstybės bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu: antrinės teisinės pagalbos išlaidos, procesinių dokumentų įteikimo ir procesinių dokumentų vertimo išlaidos.

32.       Ieškovė, paduodama ieškinį, turėjo sumokėti valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo 74 Eur žyminį mokestį (12 mėn. × (450 Eur – 175 Eur) × 3/100 proc. × 75/100 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo, tačiau nuo jo mokėjimo nėra atleistas atsakovas.

33.       Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-11499 (1 t., e. b. l. 65-66) ieškovei buvo teikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas (išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 17 d. pažymoje Nr. APD-2024-12926 nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant teisinę pagalbą ieškovei sudaro 2 032,94 Eur (4 t., e. b. l. 24).

34.       Pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įtekimu, patvirtina, kad šioje byloje iš viso buvo patirtos 34,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

35.       Kadangi byloje atsakovu dalyvaujantis asmuo yra italas, nemokantis lietuvių kalbos, pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje metu teismo procesiniai dokumentai (2024 m. vasario 8 d. nutartis, teismo pranešimas, įteikimo šaknelė; 2024 m. balandžio 26 d. teismo šaukimas; 2024 m. gegužės 9 d. raštas; 2024 m. gegužės 29 d. teismo šaukimas) buvo išversti į italų kalbą. Iš uždarosios akcinės bendrovės „House of Languages“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų – 2024 m. vasario 29 d. Nr. KLP6055, 2024 m. balandžio 30 d. Nr. KLP6097 ir 2024 m. gegužės 31 d. Nr. KLP6125 – matyti, kad už suteiktas procesinių dokumentų vertimo paslaugas iš viso buvo sumokėta 141,28 Eur (su PVM). Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, vertimo išlaidos yra priskiriamos prie kitų būtinųjų išlaidų.

36.       CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

37.       Kadangi ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies (63,64 procentais, kadangi ieškovė prašė padidinti išlaikymą 275 Eur (450 Eur – 175 Eur), o sprendimu nuspręsta padidinti išlaikymą 175 Eur (350 Eur – 175 Eur)), todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui tenka pareiga atlyginti valstybei 47,09 Eur žyminio mokesčio (74 Eur × 63,64/100 procentų), 22,02 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (34,60 Eur × 63,64/100 procentų), 89,91 Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidų (141,28 Eur × 63,64/100 procentų), iš viso – 159,02 Eur, bei 1 293,76 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (2 032,94 Eur × 63,64/100 procentų).

38.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Šioje byloje susidariusios išlaidos viršija minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl minėtos atsakovui tenkančios bylinėjimosi išlaidos iš jo valstybei priteistinos. Likusi bylinėjimosi išlaidų dalis iš ieškovės valstybei nepriteistina, nes, kaip minėta, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje mokėjimo.

Teismas, remdamasis paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 99, 259, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307, 310 straipsniais, 376 straipsnio 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-543-305/2019 iš atsakovo V. D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečiui vaikui A. D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį, ir priteisti iš atsakovo V. D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis piniginėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. sausio 15 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko A. D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, jo motiną I. D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), 159,02 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus du centus) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą, procesinių dokumentų vertimo ir siuntimo išlaidų) valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirenkamųjų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS Citadele banka Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-49-1021/2025, atsakovo gimimo datą).

Priteisti iš atsakovo V. D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), 1 293,76 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt tris eurus septyniasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų (ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų) valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirenkamųjų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS Citadele banka Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą byloje civilinėje byloje Nr. e2-49-1021/2025, atsakovo gimimo datą).

Šalims išaiškinti, kad šis teismo sprendimas neužkerta joms kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui pakeitimo (padidinimo) vykdyti skubiai, jo apskundimas vykdymo nesustabdo.

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti sprendimo paskelbime nedalyvavusioms šalims.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.