Civilinė byla Nr. 2S-2046-565/2018

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05954-2018-3

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.5.1; 3.5.24

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Ingos Karalienės prašymą dėl baudos skyrimo UAB „Lietuvos rytas“ už sprendimo, įpareigojančio atlikti tam tikrus veiksmus nevykdymą, suinteresuoti asmenys UAB „Lietuvos rytas“, V. V..

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėja prašė teismą spręsti dėl baudos skyrimo skolininkui UAB „Lietuvos rytas“ už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną.
2. Kartu su prašymu pateikė 2018-02-22 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nustatyta, jog skolininkas UAB „Lietuvos rytas“ 2018-01-20 šeštadieniniame dienraščio „Lietuvos rytas“ numeryje, pirmame ir trečiame puslapiuose, be komentarų paneigė tikrovės neatitinkančius išieškotojo V. V. garbę ir orumą žeminančius duomenis, tačiau išieškotojas nesutinka su tokiu teismo sprendimo įvykdymu, kadangi paneigimas patalpintas neadekvačioje vietoje pačiam straipsniui lyginant paneigimo pirmą puslapį su originaliu straipsniu. Originalus straipsnis buvo vedamasis, per puslapio vidurį, daug didesnio ploto pirmame puslapyje nei paneigimas pirmame puslapyje.

3. Suinteresuotas asmuo V. V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriame prašė jį tenkinti.
4. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-27 sprendime konkrečiai įvardijo kaip ir kokioje vietoje turi būti patalpintas paneigimas: artimiausiame šeštadieniniame dienraščio „Lietuvos rytas“ numeryje, pirmajame ir trečiajame puslapiuose, be komentarų ir adekvačioje paskelbtam korespondento A. J. straipsniui „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“ vietoje. Jo teigimu, tinkamu teismo sprendimo įvykdymu laikytinas tik toks paneigimas, kuris atitinka tokias sąlygas: paskelbtas dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadieniniame numeryje, 1 ir 3 puslapiuose, adekvačioje straipsniui „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“ vietoje. Iš 2018-01-20 dienraščio „Lietuvos rytas“ turinio matyti, kad UAB „Lietuvos rytas“ paneigimą išspausdino, tačiau jis neatitinka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-27 sprendimu nurodyto paneigimo. Paneigimo teksto išspausdinimas atitinka tik du reikiamus požymius, tai yra: jis išspausdintas reikiamame leidinyje – dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadieniniame numeryje ir išspausdintas 1 ir 3 puslapiuose. Tačiau paneigimo tekstas nėra išspausdintas adekvačioje straipsniui „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“ vietoje. Adekvati paskelbtam korespondento A. J. straipsniui „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“ vieta pirmajame puslapyje turėtų būti suprantama kaip vieta esanti po dienraščio „Lietuvos rytas“ logotipu ir šio dienraščio identifikaciniais duomenimis, puslapio viduryje, vedamojo straipsnio lauke. Lygiai taip pat adekvati paskelbtam korespondento A. J. straipsniui „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“ vieta trečiajame puslapyje turėtų būti aiškinama kaip vieta esanti dienraščio centre viršutinėje puslapio vietoje, o ne puslapio šone. Be to, skiriasi šrifto dydis lyginant originalaus A. J. straipsnio pavadinimą ir paneigimo pavadinimą.

5. Suinteresuoto asmens UAB „Lietuvos rytas“ atstovė su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti.
6. Pažymėjo, jog teismas sprendimu įpareigojo dienraštyje paneigti ne visą straipsnį, bet tik atskirus jo teiginius. Išieškotojo reikalavimas, kad paskelbtas paneigimo tekstas užimtų tokį patį plotą ir būtų tokios pačios apimties, kaip ir pirminė publikacija, neatitinka protingumo kriterijaus, nes paneigimo tekstas savo apimtimi yra gerokai mažesnis nei publikacija ir jis negali užimti tokio paties ploto. Paneigimas toks, koks jis yra paskelbtas, atitinka teismo sprendimo nustatytus kriterijus: yra išspausdintas pirmajame ir trečiajame puslapiuose bei adekvačioje vietoje ir yra gerai matomas. Teigė, jog turi būti atsižvelgiama ir į kitos šalies procesinį elgesį, nes išieškotojui dar kilusio ginčo pradžioje buvo siūlyta sudaryti taikos sutartį ir išspausdinti paneigimą, susitariant dėl jam priimtinų sąlygų, tačiau jis nesutiko.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi antstolės Ingos Karalienės pareiškimo netenkino.
8. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens UAB „Lietuvos rytas“ atstovės argumentu, jog „adekvatumas“ yra vertinamojo pobūdžio sąvoka ir net išspausdinus paneigimą kitoje puslapio vietoje, išieškotojo vertinimu, tai vis tiek gali būti neadekvatu, todėl toks ginčas galėtų tęstis neapibrėžtą laiką. Išieškotojo argumentą, jog skiriasi paneigimo šrifto dydis lyginant originalaus A. J. straipsnio pavadinimą ir paneigimo pavadinimą, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes teismas sprendime nepasisakė dėl paneigimo pavadinimo šrifto dydžio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Suinteresuotas asmuo V. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolės Ingos Karalienės prašymą dėl baudos skyrimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Sąvoką „adekvatus“ teismas turėjo vertinti ne lingvistiniu, o teisiniu požiūriu. Teismų praktikos suformuota taisyklė tikrovės neatitinkančius ir asmens garbę ir orumą žeminančius duomenis paneigti adekvačioje duomenų skelbimui vietoje teisine prasme turi būti vertinama kaip reikalavimas, kad paneigimo tekstas būtų taip pat aiškiai matomas, kaip buvo matomi tikrovės neatitinkantys ir asmens garbę ir orumą žeminantys duomenys. Nei antstolė, nei apeliantas nereiškė reikalavimo, kad paneigimas užimtų tiek pat vietos, kiek ginčo straipsnis, tačiau teigė, jog šiuo atveju ginčo straipsnio paskelbimo vieta, lyginant su paneigimo paskelbimo vieta, buvo akivaizdžiai labiau matoma.
2. Skundžiamos nutarties argumentas, kad net išspausdinus paneigimą kitoje puslapio vietoje, išieškotojo vertinimu, tai vis tiek gali būti neadekvatu, todėl toks ginčas galėtų tęstis neapibrėžtą laiką, yra absoliučiai jokiais įrodymais nepagrįsta prielaida.
3. Nepagrįstas skundžiamos nutarties argumentas, kad apeliantas turėtų kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl jo išaiškinimo, nes sprendimas yra visiškai aiškus, taip pat aišku, kad jis nėra įvykdytas tinkamai bei koks įvykdymas būtų laikomas tinkamu sprendimo įvykdymu.
4. Atmestinas tiek teisiniu, tiek loginiu požiūriu teismo argumentas, kad sprendime nepasisakyta dėl paneigimo pavadinimo šrifto dydžio, todėl išieškotojas ir/ar suinteresuotas asmuo negali reikalauti paneigimo skelbti ginčo straipsniui tapačiu šriftu. Adekvatus paneigimo paskelbimo būdas teisiniu požiūriu pirmiausiai reiškia tai, kad paneigimas turi būti skelbiamas taip, kad paneigimo tekstas būtų taip pat aiškiai matomas, kaip buvo matomi tikrovės neatitinkantys ir asmens garbę ir orumą žeminantys duomenys. Neabejotina, kad tapatumo kriterijus turi būti taikomas ir šrifto dydžiui.

10. Suinteresuotas asmuo UAB „Lietuvos rytas“ pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
1. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-02-09 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2005 yra nurodyta, kad teismo įpareigojimas atsakovui paskelbti paneigimą toje pačioje vietoje turėtų būti suprantamas, kad paneigimas turi būti paskelbtas tame pačiame leidinyje, kuriame buvo paskelbtos tikrovės neatitinkančios žinios. Taip pat teismo įpareigojimas paneigimą paskelbti tokia pat forma reiškia, kad jis turi būti paskelbtas raštu, t. y. jį išspausdinant.
2. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, jis paneigimą atspausdino tiksliai pagal teismo sprendimą ir sutinka su teismo pozicija, jog reikalavimai dėl šrifto dydžio yra pertekliniai, nes teismas sprendime dėl šrifto dydžio nepasisakė.
3. Apelianto pageidavimas, kad paskelbtas paneigimo tekstas užimtų tokį pat plotą ir būtų tokios pačios apimties, kaip ir ginčo publikacija, neatitinka protingumo kriterijaus, nes paneigimo tekstas savo apimtimi yra gerokai mažesnis, nei publikacijos tekstas ir logiška, kad jis negali užimti tokio paties ploto.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje nenustatė. Atskirasis skundas tenkinamas.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1144-934/2017 įpareigojo UAB „Lietuvos rytas“ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos artimiausiame šeštadieniniame dienraščio „Lietuvos rytas“ numeryje, pirmajame ir trečiajame puslapiuose, be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ieškovo V. V. garbę ir orumą žeminančius duomenis, adekvačioje paskelbtam korespondento A. J. straipsniui „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“ vietoje išspausdinant paneigimą: „Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad dienraštis „Lietuvos rytas“ 2016-05-07 Nr. 57 (7523) pirmame ir trečiajame puslapiuose išspausdino korespondento A. J. straipsnį „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“, kuriame paskelbti teiginiai „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“; „Lietuvos rytas“ gavo įrašus, kuriuose girdėti, kaip („duomenys neskelbtini“) vadovo V. V. dėl moralės giriamas pavaldinys su bičiuliu galimai kalba apie kyšius“; „Buvęs („duomenys neskelbtini“) pirmininkas K. R. vargu ar baisiausiame sapne sapnavo, kad įstaiga, kuriai jis vadovavo, po savo sparnu priglaus veikėjus, kurie jį šantažuos ir reikalaus kyšio“; „STT tuomet pritaikė nusikalstamos veiklos imitavimo modelį, pagal kurį kredito unijos apsaugos vadovas vedė derybas su V. A., spaudusiu greičiau sumokėti pinigus, kurie esą bus perduoti V. V.“; „Čia pateikti galimai V. V. ir jo pažįstamo A. L. pokalbiai vieno prekybos centro picerijoje Vilniuje praėjusių metų gruodžio pabaigoje ir šių metų sausį“; „Tuo metu V. V. sudaryta („duomenys neskelbtini“) komisija purtė kredito uniją Centro taupomąją kasą, jai buvo pritaikytos sankcijos, grasinama net atimti licenciją.“; „Pirmasis pokalbis: 2015 metų gruodžio pabaiga kalba netaisyta, tik praleisti rusiški keiksmažodžiai, o jų – tikrai nemažai.; A. L.: Labas. V. V.: Zdarova (labas – rusiškai). A.L.: Jau ką nors užsakei ? Man paėmei alaus ? V. V.: Ne, aš su mašina. A.L.: Klausyk, ko norėjau, žinai, V. (V. A.. – Red.) dar kartą kalbėjo su jais. Tai jie, koroče (trumpai – rusiškai), sutinka mokėt, bet nori kokių nors įrodymų, kad tikrai tu padėsi, ir tas sankcijas, areštus, nu koroče, tu žinai, nuimsi... V. V: Tuoj, bl... aš jiems įrodymus duosiu, tuoj bl... nusiųsiu raštą, kad žagsės žąsis; A.L.: Va va, ir aš taip sakiau. V. V.: Dengi večerom, a stulja utrom (pinigai vakare – kėdės rytą – rusiškai); A.L.: Aš taip V. A. ir sakiau, kad nesiterliotų, jis, žinai, cackinasi ten su jais, p... jiems protą.; V. V: Gerai, koroče, pagąsdinsime juos rašteliu, kad.... A.L.: Va, taip geriau“; Antras pokalbis, 2016 metų sausio mėnesio antroji pusė. A. L.: V. (V. A.. – Red.) nori susitikti. V. V.: Ko? A. L.: Nu, koroče, sakė, kad jie pakraupo nuo tavo rašto, sako, nori... V. V: O ko jie tikėjosi? Pas mane, va, Aušrelė... V. V: Aušrelei bus, kaip visi, taip ir jai, o sankcijos ten – ch..., sankcijos ten dar bus.; A.L.: Su V. mes pasitarėme ir sakome, gal kokių piatdesiat (penkiasdešimt – rusiškai) ? Mums po piatiorka (penkis – rusiškai), kad būtų ką ant duonos tepti.; V. V.: Gerai, gerai. A.L.: O ką pirmininkas? V. V.: O pirmininkas man p...ui, jis gi dabar kėdę mėgina išsaugoti, vat, o mes liekam...; A. L. : Gerai tada, sakau piadisokas (penkiasdešimt – rusiškai) pradžiai gerai. V. V: Gerai sakai – pradžiai, eee...“ neatitinka tikrovės, žemina V. V. garbę ir orumą ir neturi nieko bendra su V. V. asmeniu.“. UAB „Lietuvos rytas“ 2018-01-20 laikraštyje Lietuvos rytas išspausdino paneigimą, kuris išdėstytas pirmojo lape apatiniame kampe ir trečiojo lapo  dešinėje pusėje.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog nagrinėjamu atveju paneigimo paskelbimas neatitinka sprendimo, kuriuo UAB „Lietuvos rytas“ buvo įpareigotas paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis adekvačioje paskelbtam straipsniui vietoje. Kaip pirmosios instancijos teismas nurodė, žodžio „adekvatus“ reikšmė yra tolygus, tapatus, ekvivalentus, taigi akivaizdu, kad paneigimas turi būti tapačioje, ekvivalenčioje paskelbtam straipsniui vietoje. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad informacija, kuri teismo sprendimu buvo pripažinta neatitinkančia tikrovės, buvo paskelta pirmojo laikraščio puslapio viduryje, po laikraščio pavadinimu. Taip pat informacija paskelbta ir trečiajame laikraščio puslapyje, tekstą išdėstant per visą puslapį. Paneigimas išspausdintas laikraščio pirmojo puslapio dešiniojo kampo apačioje, likusi teksto dalis pateikta trečiojo puslapio dešiniame kampe. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad paneigimo paskelbimas nėra adekvatus paskelbtam straipsniui, kadangi nėra taip akivaizdžiai pastebimas kaip straipsnis, kuriuo buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija. Paneigimo paskelbimu siekiama paneigti informaciją, kuri neatitinka tikrovės, todėl darytina išvada, kad ji turi būti taip pat lengvai matoma ir perskaitoma, kaip ir straipsnis, kuriuo buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija ir kuri pažemino asmens garbę ir orumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas pagrįstai teigia, kad paneigimas turi būti paskelbtas toje pačioje vietoje, kaip ir straipsnis, kuriuo buvo pateikta informacija neatitinkanti tikrovės. Tokiu būdu tikslas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją bus pasiektas ne formaliai, tačiau siekiant, kad kuo daugiau laikraščio skaitytojų žinotų, jog atitinkamu straipsniu buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo UAB „Lietuvos rytas“ tinkamai neįvykdė teismo sprendimo dėl paneigimo paskelbimo.
14. Pagal CPK 771 str. 6 d. jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
15. Nagrinėjamu atveju paneigimo paskelbimą gali atlikti tik UAB „Lietuvos rytas“, todėl laikytina, kad ši prievolė yra asmeninė. Kadangi UAB „Lietuvos rytas“ per teismo nustatytą terminą neįvykdė tinkamai sprendimo jam skiriama bauda už sprendimo neįvykdymą. Įvertinus tai, kad UAB „Lietuvos rytas“ paskelbė paneigimą, tačiau netinkamai, jam skiriama 15 EUR dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai, kuri skaičiuojama nuo 2018 m. sausio 20 d. iki sprendimo įvykdymo dienos.
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą už sprendimo neįvykdymą, todėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas naikinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolės Ingos Karalienės prašymas dėl baudos UAB „Lietuvos rytas“ skyrimo už sprendimo, įpareigojančio atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, tenkinamas iš dalies.
17. Atskirąjį skundą patenkinus, iš suinteresuoto asmens UAB „Lietuvos rytas“ apelianto naudai priteisiamos 300 Eur išlaidos už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 250 Eur išlaidos už advokato pagalbą surašant atskirąjį skundą (CPK 93 str. 5 d., 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Antstolės Ingos Karalienės prašymą dėl baudos skyrimo UAB „Lietuvos rytas“ už sprendimo, įpareigojančio atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą, tenkinti iš dalies.

Skirti UAB „Lietuvos rytas“ (į. k. 120030315) 15 EUR dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną suinteresuoto asmens V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai, kuri skaičiuojama nuo 2018 m. sausio 20 d. iki sprendimo įvykdymo dienos.

Priteisti iš suinteresuoto asmens UAB „Lietuvos rytas“ suinteresuoto asmens V. V. naudai 550 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teisėja                                                                                                                  Rūta Burdulienė