Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-06-29][nuasmeninta nutartis byloje][1A-161-581-2018].docx
Bylos nr.: 1A-161-581/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
Turto prievartavimas (BK 181 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
Turto prievartavimas (BK 181 str. 1 d.)
Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Specialioji dalis
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Plėšimas (BK 180 str.)
Plėšimas (BK 180 str.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
Turto prievartavimas (BK 181 str.)
Turto prievartavimas (BK 181 str.)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)

                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-581/2018

                                                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00012-2016-1

                            Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1.;1.2.14.4.1;2.4.6.1.

(S)

 

                                                             

 

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. birželio 28 d.

 

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,

dalyvaujant prokurorei Reginai Tamelienei,

nuteistajam D. J., jo gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. nuteistas pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams;

- BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams;

- BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bei apėmimo būdu ir D. J. paskirta galutinė subenrinta bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikas D. J. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2015 m. balandžio 4 d. ir nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė :

 

1. D. J. nuteistas už tai, kad jis:

1.1. 2015 m. balandžio mėnesį, laikotarpiu nuo 1 dienos 8.00 val. iki 2 dienos 13.00 val., (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje su D. B., kuris dėl šios veikos nuteistas galutiniu įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, pavartodami psichinę prievartą nukentėjusiojo S. U. atžvilgiu, prievartavo svetimą turtą, o būtent: 2015 m. balandžio 1 d., apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), kartu su D. B. priėjo prie S. U., D. J. išsitraukus peilį, D. B. grasino juo sužaloti S. U., vėliau (duomenys neskelbtini) esančiame, tyrimo metu nenustatytame bute, D. B. baugino S. U. sakydamas jam, kad atvažiuos čigonai ir S. U. išveš į mišką, nurodytu laikotarpiu kartu su D. J. vedžiodamiesi grasinimų įbaugintą S. U. po įvairias (duomenys neskelbtini) vietas ir neleisdami nukentėjusiajam nuo jų atsitraukti, vertė S. U. paimti greitąjį kreditą – 600 Eur ir šį turtą perduoti D. B., iki balandžio 2 d., 13 val., kol jų neteisėtus veiksmus S. U. atžvilgiu (duomenys neskelbtini), nutraukė kriminalinės policijos pareigūnai;

1.2. 2015 m. rugsėjo 30 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su S. G., kuris nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, panaudodami fizinį smurtą, taip atimdami galimybę nukentėjusiesiems T. M. ir M. V. priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent: D. J. pakišus koją T. M. ir jį pargriovus ant žemės, užlipus ant nukentėjusiojo nugaros ir jį smaugiant striukės gobtuvu ir rankomis, po to kumščiu sudavus ne mažiau kaip penkiolika smūgių į galvą, tuo pačiu metu S. G. sudavė T. M. vieną smūgį koja į galvą ir ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiu jam į veidą, taip padarydami T. M. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginyje, kairės pusės kaktinio ančio priekinės sienelės lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą, T. M. priklausantį turtą bendros 66 eurų vertės: mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S2 Plius“ 60 Eur vertės su SIM kortele ir 8 GB atminties kortele, 6 Eur vertės, D. J. trenkus M. V. iš alkūnės į veidą ir pagriebus M. V. už kaklo taip jį pargriovus sudavė ne mažiau dviejų smūgių į veidą, taip padarydamas M. V. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, muštinę žaizdą pakaušyje, kairio skruostikaulio lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

1.3. 2015 m. rugsėjo 30 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), iš karto po to, kai panaudojo fizinį smurtą T. M. atžvilgiu, toje pačioje vietoje, tyčia sugriebęs už kaklo pargriovė nukentėjusįjį M. V. ant žemės, jį smaugė, sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu ir ne mažiau kaip du smūgius metaline šiukšlių dėže nukentėjusiajam į galvą, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, muštinę žaizdą pakaušyje, kairio skruostikaulio lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, tai yra nesunkiai sutrikdė M. V. sveikatą.

2. D. J. pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui, kuriame nurodo, kad nesutinka su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, mano, kad jis nuteistas nepagrįstai, nesant byloje jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, bei prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

2.1. D. J. skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jis praeityje buvo teistas 2011 metais už nesunkaus nusikaltimo padarymą, skirtą bausmę atliko, o iki 2017 m. nebuvo padaręs jokio nusikaltimo Lietuvoje, jau ilgą laiko tarpą yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

2.2. Skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu D. J. ir jo gynėjas nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje dėl D. J. pripažinimo kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį bei BK 180 straipsnio 1 dalį, o kaltę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos D. J. pripažįsta pilnai, tik mano, kad už ją paskirta per griežta bausmė, todėl prašo ją sušvelninti arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

3. Teismo posėdžio metu D. J. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Apeliaciniame skunde sutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria D. J. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau ginčijama D. J. kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, padarymo, taip pat prašoma sušvelninti D. J. paskirtą bausmę arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. J. pripažino kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį bei BK 181 straipsnio 1 dalį, taip pat D. J. paskyrė teisingą bausmę tiek rūšimi, tiek trukme, todėl pagrindo tenkinti D. J. skundą nėra.

8. D. J. savo kaltę dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje bei BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo ginčija tuo aspektu, kad baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius minėtas nusikalstamas veikas. Apeliaciniame skunde D. J. jokių argumentų dėl byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, byloje nustatytų aplinkybių įrodytumo nepateikia, o iš esmės tik formaliai nurodo, jog byloje esančių įrodymų nepakanka jo kaltei pagrįsti. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto teiginiu nesutinka, bei sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visumos visiškai pakanka konstatuoti, kad D. J. padarė nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

9. Tai, kad D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje pagrindžia byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtų bei teisingai įvertintų įrodymų visuma: nukentėjusiojo S. U. parodymai, liudytojų J. G., S. P. parodymai, nukentėjusiojo S. U. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, mobiliojo ryšio telefono „Prestigio pap 5400 Dua“ su SIM kortele apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

9.1. Nukentėjusysis S. U. ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu (1 t., b. l. 31-33, 35-36,) taip pat parodymuose, duotose ikiteisminio tyrimo teisėjui (parodymai pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio pagrindu) (1 t., b. l. 44-45) nurodė, kad nuteistasis D. J. ir D. B. (D. B. už šią veiką nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu) grasindami peiliu bei žodžiais vertė jį paimti greitąjį kreditą – 600 Eur arba pasiskolinti pinigų iš draugų ir juos perduoti D. B.. Nurodė, kad D. J. buvo išsitraukęs peilį, o D. B. juo grasino, sakė, kad subadys jam kojas arba siūlė susitarti gražiuoju - liepė paimti 600 Eur kreditą arba paprašyti draugų paskolinti jam pinigų. Su tokiu prašymu jis (S. U.) sutiko, nes bijojo, nenorėjo priešintis, žinojo, kad D. B. yra pavojingas, buvęs boksininkas. Po šio jis  (S. U.) bandė paimti greitąjį kreditą, bet jam nepavyko, skambino draugams ir prašė paskolinti pinigų. Draugas J. G. sutiko jam paskolinti pinigų, su juo susitiko prie (duomenys neskelbtini), paėmė iš jo 20 Eur, D. B. ir D. J. buvo kartu, iš draugo J. G. gautus 20 Eur, jis perdavė D. B.. Vėliau vis bandė paimti kreditus iš įvairių kredito bendrovių, tačiau niekas jam kredito nedavė, D. B. ir D. J. visą laiką nuo jo nesitraukė, vaikščiojo kartu, laukė kol jam pavyks gauti pinigų. Būnant D. B. draugo bute, D. J. jam grasino, kad atvažiuos čigonai ir išveš jį į mišką. Vėliau D. B. ir D. J. liepė į lombardą priduoti mobiliojo ryšio telefoną. Visi kartu nuėjo į lombardą, užstatė telefoną, už jį gavo 5 Eur, šiuos pinigus perdavė D. J.. Paskui dar kelis kartus bandė paimti kreditą, o nepavykus, D. B. jam liepė skambinti draugams ir prašyti, kad jie paimtų kreditą. Tuomet jis (S. U.) skambino draugui J. G., prašė, kad jis paimtų kreditą. J. G. su tuo sutiko, abu susitarė susitikti prie „Iki“ parduotuvės, o jiems susitikus, pribėgo policijos pareigūnai ir sulaikė jį bei D. J.. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti šiais nukentėjusiojo S. U. parodymais, kadangi jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, juos nukentėjusysis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 46-53), be to juos pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojas J. G. patvirtino, kad S. U. jam skambino ir prašė paskolinti pinigų, jog prie (duomenys neskelbtini) su juo susitiko ir paskolino 20 Eur, matė, kad jis yra su nepažįstamais asmenimis; ryte S. U. su tais pačiais dviem asmenimis matė prie autobusų stotelės; vėliau S. U. parašė jam SMS žinutę, paprašė, kad paimtų 600 Eur kreditą ir paskolintų jam; po to su S. U. kalbėjo telefonu, pokalbio metu S. U. pasakė, kad jeigu jis neduos pinigų asmenims, su kuriais jis buvo, tai jį nužudys; iš pokalbio suprato, kad S. U. yra reketuojamas, todėl apie tai pranešė policijai; susitarė su S. U. susitikti prie „Iki“ parduotuvės, apie tai pranešė policijos pareigūnams (1 t., b. l. 72-73, 74-76, 4 t., b. l. 9-10). Liudytojas S. P. pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu  patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (parodymai BPK 276  straipsnio pagrindu buvo pagarsinti), kuriuose nurodė, kad vykdant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo nurodymą nuvyko prie prekybos centro „Iki“, pamatė, kaip prie J. G. priėjo S. U. ir D. J., kuriuos sulaikė (1 t., b. l. 91-92, 4 t., b. l. 10). Nukentėjusiojo S. U. parodymus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: UAB „M.“ kvitas, iš kurio matyti, kad 2015 m. balandžio 2 d. S. U. pridavė telefoną „Nokia N 701“, gavo 5 Eur (1 t., b. l. 64); telefono „Prestigio pap 5400 Duo“ su SIM kortele apžiūros protokolas, kuriame matyti S. U. ir J. G. SMS žinutės, kuriose S. U. prašo J. G. paskolinti 600 Eur, susitaria susitikti prie „Iki“ parduotuvės dėl kredito paėmimo (1 t., b. l. 78-84); 2015 m. rugsėjo 25 d. AB „S.“ pažyma, iš kurios matyti, kad S. U. 2015 m. balandžio 1 d. 9.37 val. banko padalinyje keitė pastovius slaptažodžius, per interneto banką jungėsi prie kredito bendrovių, 2015 m. balandžio 2 d. bandė jungtis prie interneto banko laikotarpiu nuo 8.43 val. iki 09.31 val., bet jam nepavyko (1 t., b. l. 97-100).

9.2. Visi paminėti duomenys neginčijamai patvirtina, kad D. J., veikdamas kartu su D. B., neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, pavartodami psichinę prievartą nukentėjusiojo S. U. atžvilgiu – grasindami peiliu, baugindami žodžiais, neleisdami nukentėjusiajam nuo jų atsitraukti, prievartavo svetimą turtą - vertė S. U. paimti kreditą – 600 Eur, ir šį turtą perduoti D. B.. Aukščiau aptartų įrodymų visuma paneigia D. J. parodymus, duotus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu, kad kaltinime nurodytų veiksmų neatliko, įvykio dieną kartu su D. B. nebuvo ir S. U. negrasino, nevertė paimti kredito, S. U. duoda neteisingus parodymus  (4 t., b. l. 55-56). Jau minėta, kad teismas neturi objektyvaus pagrindo byloje nesivadovauti nukentėjusiojo S. U. parodymais, nes jie buvo nuoseklūs, juos pagrindžia byloje esančių ir aukščiau aptartų įrodymų visuma – liudytojų J. G., S. P. parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Duomenų, kad nukentėjusysis turėtų tikslą neteisingai apkaltinti D. J. byloje taip pat nėra, tokių duomenų nenurodė ir apeliantas D. J., todėl D. J. parodymai, jog nukentėjusysis S. U. duoda melagingus parodymus laikytini deklaratyviais ir atmetami.

9.3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis byloje esančių įrodymų visetu, D. J. pripažino kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

10. D. J. skunde taip pat ginčija savo kaltę dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nurodydamas, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Teisėjų kolegija, ištyrusi bei įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad jų visumos visiškai pakanka konstatuoti, kad D. J. padarė minėtą nusikalstamą veiką.

10.1. Iš D. J. parodymų, duotų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu matyti, kad savo kaltės dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo jis nepripažino, prašė iš šio kaltinimo jį išteisinti. D. J. pripažino tik tai, kad naudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų T. M. ir M. V. atžvilgiu, tačiau neigė, kad bendrais veiksmais su S. G. (už šią veiką S. G. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo  2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu) panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, pagrobė svetimą nukentėjusiajam T. M. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „Samsung S2 Plius“ su SIM kortele ir 8 GB atminties kortele (4 t., b. l. 55-57). Tačiau kaip matyti, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodė, kad D. J. savo kaltę dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Be to, teismas nuosprendyje tik išdėstė visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, tačiau nenurodė jokių įrodymų vertinimo motyvų, t. y. kokie įrodymai pagrindžia teismo išvadą, kad D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (D. J. parodymus), nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų ir išvadų, t. y. teismas nesilaikė visų BPK 305 straipsnio 1 dalyje numatytų aprašomajai nuosprendžio daliai keliamų reikalavimų. Tačiau šiuo atveju tai nepripažintina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, kadangi teisėjų kolegija dar kartą išnagrinėjusi bylos įrodymus konstatuoja, jog D. J. veika atitinka BK 180 straipsnio 1 dalį.

10.2. Minėtą išvadą pagrindžia nukentėjusiųjų T. M. ir M. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, parodymų patikrinimo vietoje, taip pat parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, T. M. parodymai, duoti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad nukentėjusieji nurodė, jog (duomenys neskelbtini) juos užkalbino D. J. ir S. G.; nueidinėjant, minėti asmenys pradėjo juos vytis, o prisiviję panaudojo fizinį smurtą – D. J. kumščiu T. M. sudavė smūgius į galvą, tuo pačiu metu smūgius T. M. į galvą, į veidą sudavė ir S. G., D. J. M. V. iš alkūnės sudavė į veidą, pargriovęs  M. V. sudavė jam dar du smūgius į veidą, o po suduotų smūgių nukentėjusysis T. M. savo striukės kišenėje nerado mobiliojo ryšio telefono „Samsung S2Plus“ su SIM kortele ir 8 GB atminties kortele (1 t., b. l. 183-184, 2 t., b. l. 3-4, 3 t., b. l. 74-88, 1 t., b. l. 14-151, 1 t., b. l. 162-164,1 t., b. l. 186-187, 1 t., b. l. 170-178; 4 t., b. l. 11-12). Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kadangi jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, esminėse įvykio aplinkybėse sutampantys, neprieštaraujantys tarpusavyje, taip pat juos pagrindžia ir rašytinė bylos medžiaga. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2015 m. gruodžio 1 d. specialistų išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. M. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruvos kairės akies obuolio junginyje, kairės pusės kaktinio ančio priekinės sienelės lūžis, galvos smegenų sukrėtimas; T. M. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 7); M. V. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, muštinė žaizda pakaušyje, kairio skruostikaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas; M. V. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 169). Šias išvadas ekspertas G. S. patvirtino ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu (4 t., b. l. 12). Iš nukentėjusiojo T. M. parodymų atpažinti protokolo matyti, kad iš karto po įvykio, t. y. 2015-10-06, jis atpažino S. G. ir D. J. kaip jį bei M. V. užpuolusius asmenis (1 t., b. l. 186, 187). Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir tai, kad ant nukentėjusiojo T. M. striukės buvo rasta D. J. kraujo (1 t., b. l. 140).  Taip pat  ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kitą dieną po įvykio (2018 m. spalio 1 d.) į mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S2Plus“, kuris įvykio metu buvo pavogtas iš nukentėjusiojo T. M., buvo įdėta SIM kortelė, kuri buvo paimta iš S. G. jo apžiūros ir kratos metu (2 t., b. l. 25, 26, 3 t., b. l. 81-82, 85).

10.3. Visi aukščiau nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad D. J., veikdamas kartu su S. G., abu vienu metu prieš nukentėjusiuosius T. M. ir M. V. panaudodami fizinį smurtą – suduoduodami smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip padarė nukentėjusiesiems nesunkius sveikatos sutrikdymus, pagrobė T. M. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefono „Samsung S2Plus“ su SIM kortele ir 8 GB atminties kortele. Nors D. J. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prieš nukentėjusiuosius naudojo fizinį smurtą, tačiau iš jų jokio turto nepagrobė, mobilaus ryšio telefono iš T. M. nepagrobė, nematė, ar jį pagrobė S. G., tačiau teismas tokius D. J. parodymus atmeta. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog iki įvykio nukentėjusieji nepažinojo D. J. ir S. G., jokio konflikto tarp jų nebuvo, fizinis smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo pradėtas naudoti tada, kai nukentėjusieji tiesiog ėjo nuo D. J. ir S. G., o pastarieji juos prisiviję abu vienu metu iš karto pradėjo smurtauti, o po panaudoto fizinio smurto nukentėjusysis T. M. striukės kišenėje neberado mobilaus ryšio telefono su SIM kortelėmis, kaip nustatyta bylos duomenimis, į minėtą nukentėjusiojo telefoną buvo įdėta S. G. naudojama SIM kortelė. Tokie duomenys leidžia neabejotinai spręsti, jog bendrais D. J. ir S. G. veiksmais, jiems vienu metu naudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, matant vienas kito veiksmus ir jiems pritariant, pagrobiant nukentėjusiojo T. M. mobilaus ryšio telefoną su SIM kortelėmis, buvo pilnai realizuoti BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai. Pažymėtina, kad visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš jų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-271-303/2016).

10.4. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. J. teisingai bei pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

11. Skundu D. J. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

11.1. D. J. pripažintas kaltu padaręs du apysunkius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 180 straipsnio 1 dalis, BK 181 straipsnio 1 dalis) ir vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 1 dalis). Už BK 180 straipsnio 1 dalyje bei BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą baudžiama areštu arba  laisvės atėmimu iki šešerių metų, o už BK 138 straipsnio 1 dalyje  - laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas D. J. už BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams, už BK 180 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimą trejiems metams, o už BK 138 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrino ir D. J. paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad skirdamas nuteistajam D. J. bausmę ir nustatydamas jos trukmę už kiekvieną nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose.

11.2. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę  D. J. atsižvelgė į  tai, kad jis padarė tris nusikalstamas veikas, veikos tyčinės, baigtos, dvi iš jų yra priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, viena – nesunkių. Taip pat įvertino nuteistojo asmenybę – praeityje teistas, pasislėpė nuo teismo, dėl ko buvo išduotas Europos arešto orderis, per šį laikotarpį D. J. nusikalto ir buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme Austrijos Respublikoje, iki sulaikymo nesimokė, nedirbo, charakterizuojamas neigiamai. Taip pat teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra D. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsižvelgus į tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje D. J. padarė bendrininkų grupėje, tai pagrįstai pripažinto jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam už dviejų apysunkių ir vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą paskirdamas laisvės atėmimo bausmes ir nustatydamas jų trukmes baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, ir paskyrė teisingas bausmes.

11.3. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. J. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 22 straipsnio 1 dalis 178 straipsnio 1 dalis) ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė.  Šią bausmę nuteistasis vykdė netinkamai, dėl ko Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartimi ji buvo pakeista į arešto bausmę. 2015 m. gegužės 4 d. D. J. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, D. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tačiau D. J. jos nevykdė, tyrimo metu buvo paskelbta jo paieška, minėta kardomoji priemonė pakeista į suėmimą, o 2016 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra dėl D. J. išdavė Europos arešto orderį. D. J. Austrijos Respublikoje 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už vagystę laisvės atėmimo dvejiems metams bausme, o šią bausmę atlikęs, pagal minėtą Europos arešto orderį buvo perduotas Lietuvos Respublikai. Visi paminėti duomenys leidžia spręsti, kad D. J. yra nusikalsti linkusi asmenybė, jo padaryti nusikaltimai nėra atsitiktinio pobūdžio, būdamas anksčiau teistas, padarė tris nusikalstamas veikas, dvi iš jų (BK 180 straipsnio 1 dalis ir 181 straipsnio 1 dalis) įvykdė bendrininkų grupėje, veikos smurtinės, tyčinės. BK 180 straipsnio 1 dalyje bei BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas D. J. padarė prieš itin pažeidžiamus asmenis – nepilnamečius, prieš kuriuos intensyviai naudojo fizinį smurtą - sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, dėl ko abiem nukentėjusiesiems buvo konstatuoti nesunkūs sveikatos sutrikdymai.  D. J. savo elgesio nevertina kritiškai, byloje nėra nustatytų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nesiėmė priemonių nusikaltimų pasekmėms sušvelninti. Be to, kaip jau minėta, D. J. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo dėl ko buvo išduotas Europos arešto orderis ir jis Lietuvos Respublikai buvo perduotas iš Austrijos Respublikos, kurioje, pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo Lietuvos Respublikoje, padarė nusikalstamą veiką už kurią buvo nuteistas ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Esant išvardytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog D. J. paskirtos bausmės už kiekvieną nusikaltimą yra paskirtos per griežtos.

               11.4. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį D. J. paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir bausmes apėmė. Pažymėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą bausmės gali būti bendrinamos bausmių apėmimo būdu, kai jos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, t. y. kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Šiuo atveju byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad aukščiau paminėtos veikos buvo padarytos ne viena veika, o skirtingais D. J. veiksmais, kurių nesiejo bendras sumanymas, vieninga tyčia, veiksmai buvo nukreipti į skirtingus asmenis (vienais veiksmais nuteistojo tyčia buvo nukreipta į svetimo turto pagrobimą, panaudojant fizinį smurtą - iš nukentėjusiojo T. M. pagrobiant mobilaus ryšio telefoną su SIM kortelėmis, kitais – į nukentėjusiojo M. V. sveikatos sutrikdymą, po to, kai nukentėjusysis M. V. sugrįžo prie mušamo draugo ir bandė jį apginti), kas leidžia pripažinti, kad abi veikos buvo padarytos esant ne idealiai, o realiai nusikaltimų sutapčiai. Esant realiai nusikaltimų sutapčiai, pirmosios instancijos teismas bausmes turėjo bendrinti pagal BK 63 straipsnio 3 ar 4 dalį visiškai ar iš dalies jas sudedant. Tačiau atsižvelgus į tai, kad apeliacinį skundą šioje byloje padavė nuteistasis D. J., jo padėtis negali būti pabloginama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 4 dalis), todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje dėl neteisingai subendrintų bausmių nekeistinas. Esant nustatytoms aplinkybėms teigti, jog pirmosios instancijos teismas apeliantui paskyrė per griežtą bausmę, nėra jokio pagrindo.

11.5. Nuteistasis skunde prašo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Veikų padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalis numatė galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad tokiam apelianto prašymui tenkinti nėra net ir formalaus pagrindo, kadangi apeliantas nuteistas griežtesne nei ketverių metų laisvės atėmimo bausme.

12. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

nuteistojo  D. J. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

Teisėjai                                                                            Jolanta Raščiuvienė

 

                                                                                                   

                                                                                                          Valdas Ciesiūnas

 

                                                                                                 

                                                                                                           Donatas Jatužis

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 180 str. Plėšimas
  • BK 138 str. Nesunkus sveikatos sutrikdymas
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BK 66 str. Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę
  • BK 75 str. Bausmės vykdymo atidėjimas
  • BK 181 str. Turto prievartavimas
  • BPK
  • BPK 276 str. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymas
  • BPK 305 str. Aprašomoji nuosprendžio dalis
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
  • BK 22 str. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką