ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2022 m. rugsėjo 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4011-674/2022 pagal ieškovo S. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,AD Baltic“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       I. S. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „AD Baltic“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Teismo prašė: pripažinti neteisėtu S. A. atleidimą iš (duomenys neskelbtini) pareigų UAB „AD Baltic“; grąžinti ieškovą į (duomenys neskelbtini) pareigas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo dėl grąžinimo į darbą įsiteisėjimo; priteisti iš UAB „AD Baltic“ ieškovo naudai: vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2021-07-09 tarp jo (darbuotojo) ir atsakovės (darbdavės) buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 2322, kurios pagrindu nuo 2021-07-19 ieškovas pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Šalys inter alia susitarė, kad darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį iki kiekvieno mėnesio 6 kalendorinės dienos ir 15 kalendorinės dienos. Ieškovas pažymėjo, jog nuo 2021-07-19 iki 2022-01-04 nei karto raštu nesikreipė į darbdavę su pretenzijomis dėl netinkamų darbo sąlygų. Ieškovui taip pat neteko raštu aiškintis dėl darbo pareigų pažeidimo, darbdavei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nustatyta tvarka inicijavus darbo pareigų pažeidimo tyrimą.

3.       Ieškovas nurodė, kad 2022-01-05 jam atvykus į darbovietę, darbdavės atstovas pradėjo jo atžvilgiu taikyti neteisėtą poveikį, siekdamas, kad ieškovas užpildytų atspausdintą prašymo dėl atleidimo iš darbo formą. 2022-01-06 pasibaigė šalis siejantys darbo teisiniai santykiai, darbdavei įforminus darbo sutarties nutraukimą pagal DK 55 straipsnį. Nors 2022-01-06 turėjo būti paskutinė ieškovo darbo diena, jis neatvyko į darbovietę, vykdydamas 2022-01-05 darbdavės nurodymą daugiau nebesirodyti darbe. Darbdavė įtraukė 2022-01-06, kaip ieškovo darbo dieną, į darbo laiko apskaitos žiniaraštį.

4.       Ieškovas pažymėjo, kad dėl 2022-01-05 patirto psichologinio spaudimo jam prireikė gydytojų pagalbos. 2022-01-06 ieškovas iš darbdavės gavo 1092,99 Eur mokėjimo nurodymą, kurio paskirtyje buvo užfiksuota: „Darbo užmokestis 2021.12“. 2022-01-07 ieškovas iš darbdavės gavo 608,76 Eur mokėjimo nurodymą, kurio paskirtyje buvo užfiksuota: „Darbo užmokestis 2022.01“.

5.       Ieškovas nurodė, kad darbdavės atliktas darbo sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu, nes jis atliktas pažeidžiant DK 55 straipsnyje nustatytą tvarką. Pagal DK nustatytą teisinį reglamentavimą būtent darbdavys privalo tinkamai įforminti darbo sutarties nutraukimą, laikytis teisės aktuose nustatytų procedūrų, darbuotojo atleidimo pagrindas turi atitikti faktines aplinkybes. 2022-01-05 buvo paskutinė ieškovo darbo diena, kadangi šią dieną ieškovui buvo nurodyta nebeatvykti į darbovietę 2022-01-06. Atsižvelgiant į tai, darbdavė ne vėliau kaip 2022-01-05 privalėjo įforminti darbo sutarties pasibaigimą, taip pat ir sumokėti ieškovui visas jam priklausančias pinigų sumas, tačiau pagal VSDFV duomenis ieškovo valstybinio socialinio draudimo laikotarpis pas darbdavę tęsėsi nuo 2021-07-19 (pirmoji darbo diena) iki 2022-01-06 (paskutinė darbo diena). Vadovaujantis algalapiu už 2022 m. sausio mėnesį ir 2022 m. sausio mėn., ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, ieškovui buvo sumokėtas darbo užmokestis už sausio mėnesį pradirbtas 4 darbo dienas, įskaitant ir už 2022-01-06.

6.       Ieškovas pažymėjo, jog vadovaujantis DK 55 straipsnyje nustatytais darbdavio įspėjimo ir darbuotojo prašymo atšaukimo terminais, jo prašymo atleisti iš darbo pateikimo darbdavei diena turėjo būti ne vėliau kaip 2021-12-16; trijų darbo dienų prašymo atšaukimo terminas turėjo pasibaigti 2021-12-21. Nei iki 2021-12-16, nei vėliau ieškovas nebuvo pateikęs pareiškimo atleisti jį iš darbo, kuriame būtų išreikšta jo laisva valia nutraukti darbo sutartį be svarbių priežasčių.

7.       Ieškovo vertinimu, jo atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu, kadangi jis atliktas vadovaujantis 2022-01-05 prašymu, kuris negali būti kvalifikuojamas DK 55 straipsnio 1 dalyje numatytu darbuotojo laisva valia pateiktu pareiškimu. Ieškovui atvykus į darbą 2022-01-05, prasidėjo neadekvatus darbdavės atstovo elgesys ieškovo atžvilgiu. Nuo 2022-01-05 9 val. ryto iki maždaug 15 val. ieškovui buvo daromas tęstinis darbdavės atstovo psichologinis spaudimas pasirašyti 2022-01-05 prašymo formą, rodant atvirą pyktį dėl ieškovo pagrįstai keliamo klausimo, kodėl yra nuspręsta jį atleisti iš darbo (pyktis pasireiškė trankymu kumščiu į stalą, kartojimas tokių žodžių, kaip „palik“, „išeik“, „mes nebenorim“, „viskas“, „gana“). Visa tai patvirtina 2022-01-05 ieškovo ir darbdavės atstovo pokalbių garso įrašai. Pirmasis pokalbio garso įrašas atskleidžia, kad darbdavės atstovas buvo nepatenkintas ieškovo sutuoktinės elgesiu (2022-01-04 įvykusiu pokalbiu su ja, sutuoktinės skambučiu į Vilnių „dešinei rankai“), taip pat praeityje ieškovo atliktais nusižengimais, dėl ko darbdavės atstovas tariamai prarado pasitikėjimą ieškovu.

8.       Ieškovas nurodė, kad 2022-01-05 darbdavės atstovo darytą psichologinį spaudimą patvirtina tokie jo teiginiai ir klausimai: „pasirašei? [...] čia nutraukimas sutarties. Viskas. [...] tave metam lauk. [...] Tave atleidžia. [...] Tave [metam] iš darbo, mes nenorim čia, viskas“; „prašau pasirašyk ir palik mumis ramybėj. Viskas tau yra išmokama, viskas yra padaroma. Kokių dar tu nori formų. Tavęs niekas už dyką niekas nepaleidžia. Viskas sumokama, viskas. S., atsisveikinam gražiuoju, viso gero. Galim padaryti tai? [...] Būk žmogus pasirašyk ir viskas. [...]. Pasakiau, viskas, laisvas. Nu ta prasme draugiškai išeini“; „viskas prašau pasirašyk; „būk geras pasirašyk ir kabink, nes man [...] reik sutvarkyti sutartis, kad tau sumokėt“; „ką tu S. bandai įrodyti? Nu tu specialiai, aš matau, nu tu tikrai, kaip žmogus, aš nesuprantu tavęs. Mes prašom išeik, viskas, pasirašyk. Viskas, kaip tau dar paaiškinti S.? Nenorim, viskas, gana“. 2022-01-05 darbdavės atstovo tyčiojimasis iš ieškovo pasireiškė klausimais, susijusiais su ieškovo protine būkle, šeimyniniu gyvenimu: „aš nesuprantu [...] tu psichas? Kas tau yra?“; „tu neturi žodžio? Kas čia dabar tavo mama jinai [sutuoktinė], advokatė, kas?“; „čia ne vaikų darželis [...]“; „Tai dabar tu nori aukščiau Dievo būti, ane [...] Tu nori čia [...] tokį savo augimą rodyti, ane?. Aplinkybę, kad 2022-01-05 prašymas negali patvirtinti ieškovo laisvos valios išeiti iš darbo, įrodo garso įrašuose užfiksuoti šie ieškovo teiginiai, klausimai: „aš nieko blogo nepadariau. Aš dirbau savo darbą. Jeigu aš būčiau pats prasižengęs aš būčiau pilnumoj sutikęs“; „nesirašau“. Ieškovas taip reagavo į darbdavės atstovo stovėjimą šalia ir tylėjimą; „[kad] atidirbu savo darbą“. Ieškovas taip reagavo į darbdavės atstovo klausimą „ką tau dar parašyti?“; „nesuprantu, kodėl taip užsišokai? [...], ką aš blogo dariau [...], ką pridirbau kaip paprastas darbuotojas? Pareigas savo atlikdavau“; „aš tavęs nevedu iš kantrybės. Aš pasakau – nematau aš priežasties [...], kad aš neatlikčiau pareigas“; „tu paprasčiau nori išmesti mane“ – ieškovas taip reagavo į darbdavės atstovo klausimą: „kaip su tavim dar kalbėti, ką tau dar sakyti“. Ieškovo nuomone, nurodyti pokalbių fragmentai neginčijamai įrodo, kad 2022-01-05 prašymas – tai dokumentas, kuris ieškovo užpildytas, darbdavės atstovui darant neteisėtą įtaką.

9.       Ieškovas nurodė, kad pas darbdavę buvo išdirbęs beveik 6 mėnesius, jį tenkino gaunamas darbo užmokestis, kitos garantuojamos darbo sąlygos, nebuvo jokių priežasčių, dėl kurių be darbdavės įsikišimo būtų susiformavusi ieškovo valia išeiti iš darbo, atsisakant teisės apsvarstyti šį sprendimą per DK numatytą terminą. Be to, asmuo nepatirtų streso požymių ir dėl to nesikreiptų į gydytoją kitą dieną po to, kai tariamai laisva valia, savo noru išėjo iš darbo.

10.       Ieškovas nurodė, kad darbdavės paruoštos darbo sutarties 12 punkte pažymėta, kad, jeigu darbuotojas nori nutraukti darbo sutartį savo pareiškimu, jis įsipareigoja įspėti darbdavę per protingą terminą, per kurį bus surastas naujas darbuotojas, bet šis terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 kalendorinių dienų. Apdairus, racionaliai darbą organizuojantis darbdavys atmestų tinkamai darbo funkcijas atliekančio darbuotojo prašymą atleisti jį iš darbo, jeigu jo patenkinimas reikštų, kad naujo darbuotojo paieškai lieka tik viena diena. Nebent darbdavys jau būtų suradęs naują darbuotoją arba suplanavęs, kaip kitaip „kompensuoti“ atleidžiamo darbuotojo nebuvimą darbovietėje, bet tokia situacija yra įmanoma tik, jeigu pats darbdavys faktiškai inicijuoja darbo santykių nutraukimą, darydamas nepateisinamą poveikį darbuotojui.

11.       Ieškovas nurodė, kad darbo sutartis faktiškai buvo nutraukta darbdavės iniciatyva, pažeidžiant DK nustatytą tvarką. Ieškovas pažymėjo, kad nei 2021-12-16, nei faktinę paskutinę darbo dieną (2022-01-05), nei laikotarpiu nuo 2021-12-16 iki 2022-01-05 neinicijavo darbo sutarties nutraukimo be svarbių priežasčių. Ieškovas laisva valia nėra nurodęs, kad pageidauja, jog būtų atleistas iš darbo pagal DK 55 straipsnį. Darbdavė, darydama neteisėtą psichologinį spaudimą, piktnaudžiaudama ekonominiu ir teisiniu pranašumu, ne tik perkėlė iniciatyvą dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojui (ieškovui), bet ir parinko teisinį darbo sutarties nutraukimo pagrindą, kuris labiausiai riboja darbuotojo (ieškovo) galimybes ginti savo teises. Darbdavė, susiformavusią valią dėl darbo sutarties nutraukimo savo iniciatyva, privalėjo įgyvendinti, laikydamasi DK nustatytos tvarkos –įformindama darbo santykių pabaigą pagal DK 57 straipsnį „Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“ arba pagal DK 59 straipsnį „Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia“, atitinkamai prieš tai įspėjusi ieškovą, o atleidimo dieną – išmokėjusi ieškovui inter alia jam priklausančią išeitinę išmoką.

12.       Ieškovas nurodė, kad jam nėra žinomos jokios ekonominės, technologinės, organizacinės ar panašios priežastys, dėl kurių jis negalėtų būti grąžinamas į (duomenys neskelbtini) darbą darbdavės padalinyje. Aplinkybė, kad darbdavė, neteisėtai atleidusi ieškovą iš darbo, į ieškovo darbo vietą įdarbino kitą asmenį, negali būti priežastimi negrąžinti ieškovo į darbą, nes tai reikštų principo, kad iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur) pažeidimą. Be to, tokiu būdu būtų „įteisintas“ darbdavės siekis atleisti ieškovą iš darbo. Ieškovo vertinimu, jis grąžintinas į darbą, priteisiant iš darbdavės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Teismui nusprendus negrąžinti ieškovo į darbą, turėtų būti priteista iš darbdavės išeitinė išmoka, nustačius darbo sutarties nutraukimą darbdavės valia (DK 57 straipsnis, 59 straipsnis); priteistas iš darbdavės vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos ir delspinigiai už ieškovui laiku nesumokėtas pinigų sumas.

13.       Ieškovas nurodė, kad faktiškai darbo sutartis buvo nutraukta 2022-01-05, todėl darbdavė turėjo pasirūpinti, kad būtent šią dieną su ieškovu būtų visiškai atsiskaityta – sumokėtas jam priklausantis darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas. Tik 2022-01-06 ieškovas iš darbdavės gavo 1092,99 Eur mokėjimą, kurio paskirtyje buvo užfiksuota, kad tai yra „Darbo užmokestis 2021.12“ ir tik 2022-01-07 – 608,76 Eur mokėjimą, kurio paskirtyje buvo užfiksuota, kad tai yra „Darbo užmokestis 2022.01“. Ieškovo vertinimu, iš darbdavės turėtų būti taip pat priteista kompensacija už nepanaudotas atostogas; įstatyminiai delspinigiai dėl vėlavimo sumokėti tiek kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tiek darbo užmokestį už 2021 m. gruodžio ir 2022 m. sausio mėnesį (vėlavimo trukmė – 1-2 kalendorinės dienos).

14.       Atsakovė UAB „AD Baltic“ atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15.       Atsakovė nurodė, kad darbo santykių galiojimo metu į (duomenys neskelbtini) esančias bendrovės patalpas ne kartą buvo atvykusi ieškovo sutuoktinė, kuri nepagarbiai bendraudama tiek su ieškovu, tiek su kitais atsakovės darbuotojais, trikdydavo darbo atmosferą, klientų aptarnavimo procesą, taip pat keldavo neigiamus išgyvenimus bei stresą ne tik kitiems klientų aptarnavimo skyriuje dirbantiems asmenims, bet ir pačiam ieškovui. Po tokių sutuoktinės apsilankymų ieškovas atrodydavo sutrikęs, besijaučiantis nepatogiai bendradarbių atžvilgiu. Nors bendrovės (duomenys neskelbtini) suorganizavo (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojų susirinkimą, per kurį darbuotojams buvo duotas nurodymas nesikviesti pašalinių asmenų į darbo vietą, visgi situacija, susijusi su netinkamu ieškovo sutuoktinės elgesiu, nepasikeitė.

16.       Atsakovė nurodė, kad 2022-01-05, vadovaudamasi DK 54 straipsniu, pasiūlė darbuotojui nutraukti ieškovą ir atsakovę siejusius darbo santykius šalių susitarimu bei, inter alia, pateikė darbo sutarties nutraukimo pastaruoju pagrindu sąlygas (darbo santykių pasibaigimo datą, išeitinę išmoką, jos dydį ir kt.) numatantį susitarimo projektą. Darbuotojas su darbdavės pasiūlymu nesutiko, išreiškė valią atsakovės pateikto susitarimo projekto nepasirašyti bei darbo santykių pagal DK 54 straipsnį nenutraukti. 2022-01-05, po pakartotinio ieškovo sutuoktinės apsilankymo bendrovės patalpose, kurio metu ieškovo sutuoktinė mėgino sukelti konfliktinę situaciją, nepagarbiai bendraudama tiek su klientų aptarnavimo skyriaus personalu, tiek su pačiu ieškovu, pats ieškovas pateikė darbdavei prašymą atleisti jį iš darbo kitu, nei atsakovės siūlytas, pagrindu – savo noru, darbo santykius pabaigiant nuo 2022-01-06. Darbdavės įgaliotas asmuo šį prašymą patvirtino. 2022-01-06 buvo įformintas šalis siejusių darbo santykių pasibaigimas pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, taip pat visiškai atsiskaityta (išmokant darbuotojui priskaičiuotą darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas).

17.       Atsakovė nurodė, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas 2022-01-06 pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, remiantis darbuotojo raštišku prašymu, kurį užpildydamas ieškovas nurodė savo vardą, pavardę, prašymo pasirašymo, taip pat darbo sutarties nutraukimo datą ir kt., pasirašė. Atsakovė pažymėjo, jog aplinkybę, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti pats darbuotojas, o atleidimas iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu gali būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą dėl atleidimo. Duomenų apie tai, kad ieškovas būtų raštu ar žodžiu išreiškęs pageidavimą atšaukti savo prašymą dėl atleidimo iš darbo, taip pat tęsti darbo santykius, byloje nėra. Galiojantys teisės aktai nedraudžia darbdaviui visai ar iš dalies atsisakyti jo naudai DK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyto įspėjimo termino bei sutikti su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį šiam terminui ir nepraėjus.

18.       Atsakovė nurodė, kad prie ieškinio pridėtuose garso įrašuose užfiksuotas pokalbis įvyko tada, kai darbdavės atstovas pasiūlė baigti šalis siejusius darbo santykius pagal DK 54 straipsnį (be viso kito, išmokant ieškovo naudai jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką). Apie darbo santykių pabaigimą pagal DK 55 straipsnį jokia diskusija nevyko. Ieškovo slapta darytuose garso įrašuose buvo užfiksuoti ne tik darbuotojo tiesioginio vadovo, bet ir kitų asmenų asmens duomenys. Šie asmenys apie garso įrašinėjimą nebuvo informuoti, ieškovas, asmens duomenis fiksuodamas garso įrašuose, nesilaikė Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintų reikalavimų. Neleistina remtis prie ieškinio pridėtais garso įrašais kaip įrodymais. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovas nutraukti darbo sutartį atsakovės pasiūlytu būdu atsisakė, jokia diskusija apie darbo santykių pabaigimą kitais pagrindais tarp šalių nevyko.

19.       Atsakovė nurodė, kad darbo sutarties nutraukimo pagal DK 55 straipsnį, t. y. pačiam darbuotojui savo iniciatyva pateikus prašymą dėl jo atleidimo iš darbo, priežastys atsakovei nėra žinomos. Atsakovės nuomone, persigalvojimui dėl darbo santykių tęstinumo bei darbo sutarties nutraukimui darbuotojo iniciatyva esminės įtakos galėjo turėti nederamas ieškovo sutuoktinės elgesys. Ieškovas atleidimo iš darbo neteisėtumo nepagrindė.

20.       Atsakovė nurodė, kad 2022-01-07 įvykusio ambulatorinio apsilankymo medicinos įstaigoje aprašyme įvardyti darbuotojo nusiskundimai kartojasi nebe pirmą kartą, įtempta būsena trunka apie mėnesį laiko, darbuotojas serga nuo 2021-10-26. Atsakovės vertinimu, patiriamą stresą mėgindamas susieti su esą neteisėtais darbdavės veiksmais, ieškovas iškraipo nagrinėjamam ginčui reikšmingą informaciją. Ieškovo sveikatos sutrikimai buvo užsitęsę (prasidėję dar prieš mėnesį iki darbo sutarties nutraukimo), jokių įrodymų, kurie patvirtintų šių sutrikimų sąsaja su ieškovo darbu bendrovėje, byloje nėra. Darbuotojo sveikatos pablogėjimą galėjo lemti įvairios, su atsakove niekuo nesusijusios, priežastys.

21.       Atsakovė nurodė, kad ieškovo teiginiai apie bendrovės pareigą įforminti darbo santykių pasibaigimą 2022-01-05 yra visiškai nepagrįsti bei prieštaraujantys bylos medžiagai. Darbdavė, ieškovo prašymo pagrindu nutraukusi darbo sutartį nuo 2022-01-06 (ši data yra paskutinė darbuotojo darbo diena), veikė teisėtai ir jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Nors ieškovas 2022-01-06 darbe nepasirodė, nenurodydamas jokių neatvykimo į darbą priežasčių, vykdydama galutinį atsiskaitymą, atsakovė geranoriškumo pagrindu priskaičiavo ir sumokėjo ieškovui darbo užmokestį ir už šią dieną.

22.       Atsakovė pažymėjo, jog sutikdama nutraukti darbo sutartį nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos (2022-01-06) bei atsisakydama savo (t. y. darbdavės) naudai DK nustatyto įspėjimo apie darbo santykių pasibaigimą termino, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Darbuotojas, laisva valia pasirinkęs jo atleidimo iš darbo bendrovėje datą, pageidavimo tokį savo sprendimą (dėl darbo sutarties nutraukimo) atšaukti DK 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka neišreiškė.

23.       Atsakovė nurodė, kad ieškovo reikalavimas grąžinti jį į darbą prieštarauja ieškinyje išdėstytiems argumentams dėl atsakovės atstovo esą vykdyto psichologinio spaudimo jo atžvilgiu, taip pat darbovietėje tariamai patiriamo didelio streso. Tolesnis darbuotojo darbas yra objektyviai neįmanomas ir dėl paties ieškovo nekorektiško elgesio kitų bendrovės darbuotojų atžvilgiu. Ieškovas ne tik pats inicijuodavo konfliktines situacijas kėlusios savo sutuoktinės atvykimą į bendrovės patalpas, bet ir po atleidimo iš darbo, būdamas neblaivus, 2022-01-05 vakare telefonu susisiekė su tiesioginiu vadovu, reiškė nepasitenkinimą tiek pastarojo asmens, tiek kitų kolegų atžvilgiu, vartodamas necenzūrinę leksiką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

24.       Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu nuspręsta ieškovo ieškinį atmesti; priteisti atsakovei UAB „AD Baltic“ iš ieškovo S. A. 2917,11 Eur bylinėjimosi išlaidų.

25.       Teismas nurodė, kad iš pirmų trijų į bylą pateiktų garso įrašų matyti, jog pirminis siekis su ieškovu nutraukti darbo sutartį buvo DK 54 straipsnio pagrindu, tai yra šalių susitarimu, ieškovas su pasiūlymu nesutiko ir jo nepasirašė.

26.       Teismas sprendė, jog tai, kad ieškovas buvo įkalbinėjamas pasirašyti ir nutraukti darbo santykius, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jam buvo daromas spaudimas ar traktuojama, kaip neleistinas poveikis asmeniui priimti tam tikrą sprendimą.

27.       Teismas nurodė, jog yra pakankamas pagrindas spręsti, kad žmonos apsilankymai ieškovo darbe galėjo suformuoti ieškovo valią baigti darbo santykius savo noru, nors vienareikšmiško fakto, kas galėjo suformuoti tokią ieškovo valią, nėra. Teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad ieškovo valia dėl darbo sutarties nutraukimo formavosi dėl jo žmonos veiksmų ieškovo darbo vietoje, t.y. keliamų konfliktinių situacijų, nekorektiško elgesio, jo paties, kaip asmens, juntamo žeminimo. Teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė vertė rašyti prašymą atleisti iš darbo, naudojo spaudimą ar darė kitokį neigiamą poveikį, siekdama su ieškovu nutraukti darbo sutartį pagal prašymą atleisti iš darbo esant darbuotojo valiai.

28.       Teismas darė išvadą, kad atsakovė nepažeidė teisės aktų reikalavimų bei teisėtai nutraukė su ieškovu darbo sutartį DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl ieškovo prašymas pripažinti jo atleidimą iš klientų aptarnavimo vadybininko pareigų neteisėtu netenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

29.       Apeliaciniame skunde ieškovas (apeliantas) S. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovo ieškinį ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

29.1.                      Sprendimas priimtas pažeidžiant materialines normas, reglamentuojančias darbuotojo rašytinį pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo (DK 55 straipsnio 1 dalis), bei procesines normas, reglamentuojančias teisinio aiškumo reikalavimą, įrodinėjimą, įrodinėjimo pareigą, įrodymų įvertinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 straipsnio 1 dalis, 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

29.2.                      Teismas pirmiausia turėjo atsakyti, kas buvo faktinis darbo sutarties nutraukimo iniciatorius – ar ieškovas, ar atsakovė. Sprendime nėra vertinama, ar įrašai, ieškovo, vadovo paaiškinimai, pasiūlymas patvirtina darbdavės teiginį, kad būtent ieškovas, o ne darbdavė inicijavo darbo sutarties nutraukimą. Sprendimo motyvacija akivaizdžiai neatitinka teisinio aiškumo reikalavimo. Ieškovas įrodė, kad darbo sutarties nutraukimo iniciatorė buvo atsakovė, kad darbdavės atstovas, siekdamas įgyvendinti šį sumanymą, atliko veiksmus, kurie teismo nepagrįstai yra pripažinti tik nekaltu „įkalbinėjimu“.

29.3.                      Sprendimas priimtas pažeidžiant materialines normas, reglamentuojančias darbuotojo teisę apsigalvoti dėl darbo sutarties nutraukimo, darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu įforminimą, atsiskaitymą su darbuotoju (DK 55 straipsnio 2-3 dalys, 146 straipsnio 2 dalis).

29.4.                      Teismas, užuot sprendęs, kokia faktiškai diena buvo ieškovo paskutinė darbo diena, ar tą dieną buvo atsiskaityta su ieškovu, tik deklaratyviai nurodė, kad darbdavė atsiskaitė su ieškovu jo atleidimo dieną (2022-01-06). Sprendime nėra atsakyta į ieškinyje iškeltą klausimą – jeigu paskutinė ieškovo darbo diena paties ieškovo pageidavimu buvo 2022-01-06, kodėl darbdavė neįformino ieškovo pravaikštos 2022-01-06, o priešingai – sumokėjo ieškovui darbo užmokestį už šią dieną, nors jo darbe nebuvo.

29.5.                      Ieškovas prašys apeliacinės instancijos teismo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį ir grąžinti ieškovą į darbą, priteisiant iš darbdavės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Apeliaciniam teismui nusprendus negrąžinti ieškovo į darbą, turėtų būti priteista iš darbdavės išeitinė išmoka, nustačius darbo sutarties nutraukimą darbdavės valia (DK 57 straipsnis, 59 straipsnis), vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos (DK 218 straipsnio 4 dalis) ir delspinigiai už ieškovui laiku nesumokėtas pinigų sumas.

29.6.                      Faktiškai sutartis buvo nutraukta 2022-01-05, todėl darbdavys turėjo pasirūpinti, kad būtent šią dieną su ieškovu būtų visiškai atsiskaityta – sumokėtas jam priklausantis darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas. Banko sąskaitos išrašas įrodo, kad tik 2022-01-06 ieškovas iš darbdavės gavo 1092,99 Eur mokėjimą, kurio paskirtyje buvo užfiksuota, kad tai yra „Darbo užmokestis 2021.12“ ir tik 2022-01-07 – 608,76 Eur mokėjimą, kurio paskirtyje buvo užfiksuota, kad tai yra „Darbo užmokestis 2022.01“. Būtent dėl to ieškovas nurodė, kad teismui nusprendus pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, bet negrąžinti ieškovo į darbą, iš darbdavės turėtų būti priteista: kompensacija už nepanaudotas atostogas; įstatyminiai delspinigiai dėl vėlavimo sumokėti ieškovui tiek kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tiek darbo užmokestį už 2021 m. gruodžio ir 2022 m. sausio mėnesį (vėlavimo trukmė – 1-2 kalendorinės dienos).

29.7.                      Ieškovas byloje patyrė 1500,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, t. y. beveik 2 kartus mažesnes išlaidas nei atsakovė. Vien šis skirtumas teismui turėjo sukelti abejonę, ar visa darbdavės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas su PVM. 2022-05-03 ataskaitoje nurodytos išlaidos už teisines paslaugas ne tik viršija rekomendacijose nustatytus paslaugų įkainius, bet ir nepagrįstos įrodymais apie suteiktų paslaugų realumą.

30.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „AD Baltic“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

30.1.                      Darbuotojas, pirmosios instancijos teismui nesugebėjęs įrodyti, jog byloje esančiuose garso įrašuose buvo užfiksuotas pokalbis apie ieškinyje įvardijamą dokumentą (prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 55 straipsnio pagrindu), inicijuodamas apeliacinį procesą, savo poziciją pastaruoju klausimu mėgina pakeisti kardinaliai – sau palankia, nors ir tikrovės neatitinkančia linkme. Skirtingai, nei aiškina ieškovas, į bylą pateiktuose garso įrašuose užfiksuotuose pokalbiuose apie prašymą, kurio pagrindu buvo nutraukta šalis siejusi darbo sutartis (t. y. pagal DK 55 straipsnį), nėra kalbama. Darbdavės atstovas įteikė ieškovui rašytinį pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu bei susitarimo projektą, t. y. pasiūlė pabaigti šalis siejusius darbo santykius pagal DK 54 straipsnį (be viso kito, išmokant ieškovo naudai jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką).

30.2.                      Apeliacinis skundas nemaža dalimi apsiriboja tų pačių teiginių, kurie buvo išdėstyti bylą narinėjant pirmąja instancija (išskyrus naujai išdėstytus, tikrovės neatitinkančius teiginius dėl byloje esančių garso įrašų turinio), pakartojimu arba byloje surinktų įrodymų (į bylą pateiktų garso įrašų) stenografavimu. Skundžiamo sprendimo kvestionavimas tokiu būdu (atkartojant ankstesnius teiginius bei neįvardijant, kuo šie teiginiai pagrindžia kokias nors pirmosios instancijos teismo atliktas teisės taikymo ir/ar faktų nustatymo klaidas) neatitinka apeliacijos modelio bei jokios įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui neturi.

30.3.                      Apeliacinio skundo teiginiai apie tariamą skundžiamo sprendimo neatitikimą teisinio aiškumo reikalavimams aptariamu klausimu (kiek tai susiję su pasiūlymą DK 54 straipsnio pagrindu pateikusiu subjektu/šio subjekto identifikavimu) yra niekuo nepagrįsti bei prieštaraujantys bylos medžiagai.

30.4.                      Apeliacinio skundo interpretacijos/hipotetiniai (absoliučiai jokiais įrodymais nepagrįsti) pamąstymai apie: 1) atsakovės, kaip rūpestingai savo veiklą organizuojančio darbdavio, galimybę netenkinti pagal DK 55 straipsnį darbuotojo pateikto pareiškimo (kada nesilaikyta DK 55 straipsnio 1 numatyto įspėjimo termino); 2) tariamą darbuotojo tiesioginio vadovo įsitikinimą ieškovo sutuoktinės atvykimu į bendrovės patalpas, pastarajam asmeniui sužinojus apie darbdavės pateiktą pasiūlymą nutraukti darbo santykius; 3) darbuotojo sprendimo nutraukti darbo sutartį, nesusiradus kito darbo, neracionalumą; 4) tikimybės, jog darbuotojas, atsisakęs nutraukti darbo santykius pagal DK 54 straipsnį, tai padarytų DK 55 straipsnio pagrindu, tariamą neegzistavimą; 5) nedideliame mieste gyvenančio asmens atsisakymą užbaigti darbo santykius, jeigu nebūtų sudaryta galimybė pasinaudoti DK 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų persigalvojimo terminu, nagrinėjamam ginčui neturi absoliučiai jokios teisinės reikšmės. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tokiomis interpretacijomis/pamąstymais visiškai pagrįstai ir teisėtai nesivadovavo.

30.5.                      Teismas savo išvadas grindė ne pavieniais įrodymais ir/ar jais patvirtintomis aplinkybėmis, bet byloje surinktų įrodymų visetu. Teismas įvertino ginčo šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, į bylą pateiktus garso bei vaizdo įrašus, rašytinius dokumentus, taigi, apeliacinio skundo teiginiai apie tariamai netinkamą įrodymų tyrimą, neatitinka tikrovės, prieštarauja sprendimo turiniui, todėl atmestini.

30.6.                      Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo interpretacijas apie atsakovės įtaką ieškovo valios pareikšti prašymą DK 55 straipsnio pagrindu susiformavimui. Teismo išvados dėl labiau tikėtinos tokios valios susiformavimo priežasties (netinkamo darbuotojo sutuoktinės elgesio) lieka nepaneigtos bei teisėtos (pagrįstos į bylą pateiktais objektyviais įrodymais). Prie ieškinio pridėti dokumentai pagrindžia aplinkybę, jog ieškovo sveikatos sutrikimai buvo užsitęsę (prasidėję dar prieš mėnesį iki darbo sutarties nutraukimo), jokių įrodymų, kurie patvirtintų šių sutrikimų sąsaja su darbuotojo darbu bendrovėje, byloje nėra.

30.7.                      Ieškovo samprotavimai apie imperatyvų DK 55 straipsnio 2 dalies pobūdį, kuris užkerta kelią darbdaviui pagal nurodytą DK normą nutraukti darbo santykius anksčiau, nei praėjus trims dienoms nuo darbuotojo prašymo pateikimo datos, yra teisiškai ydingi bei nepagrįsti. Ieškovui išreiškus prašymą užbaigti šalis siejusius darbo santykius nuo 2022-01-06, o darbdavei tokį prašymą tenkinus, nei teisės aktų reikalavimai, nei ieškovo interesai (teisės) nebuvo pažeisti. Apeliaciniame skunde akcentuojamas faktas, kad ieškovas paskutiniąją savo darbo dieną į darbą neatvyko, darbo sutarties nutraukimo teisėtumo niekaip nepaneigia. Darbdavys darbo užmokestį už aptariamą dieną (2022-01-06) išmokėjo išimtinai geranoriškumo pagrindu.

30.8.                      Apeliacinio skundo teiginiai dėl darbdavio galimybės užbaigti darbo santykius DK 57 straipsnio arba 59 straipsnio pagrindu yra visiškai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku (net neatsižvelgiant į tai, kad darbo sutarties nutraukimas kuriuo nors iš paminėtų pagrindų yra darbdavio teisė, o ne pareiga).

30.9.                      Ieškovo reikalavimas grąžinti jį į darbą bei apeliacinio skundo argumentas, jog tam nėra jokių kliūčių, prieštarauja paties ieškovo pozicijai dėl atsakovės esą vykdyto psichologinio spaudimo. Tolesnis ieškovo darbas pas atsakovę yra objektyviai neįmanomas ir dėl paties ieškovo nekorektiško elgesio kitų bendrovės darbuotojų (kolegų) atžvilgiu.

30.10.                      DK 218 straipsnis, reglamentuojantis neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes, darbo ginčus nagrinėjantiems organams teisės pakeisti darbdavio pritaikytą atleidimo iš darbo pagrindą į numatytąjį DK 57 straipsnyje arba 59 straipsnyje nesuteikia. Tuo tarpu savo teiginiu, jog ieškovo paskutinė darbo diena tariamai buvo 2022-01-05 (t. y., kaip aiškinama apeliaciniame skunde, 2022-01-06 darbuotojas dirbti nebeprivalėjo bei teisės gauti darbo užmokestį už pastarąją dieną neturėjo), t. y. tuo teiginiu, kuriuo grindžiamas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių iš darbdavės išieškojimo (nurodant, kad darbdavė su ieškovu privalėjo atsiskaityti 2022-01-05), ieškovas iš esmės pripažįsta nepagrįstai praturtėjęs atsakovės sąskaita

30.11.                      Nurodydamas, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, į kurį įskaičiuotas PVM, ieškovas klaidingai interpretuoja savo paties apeliaciniame skunde minimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, pateiktą 2018 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas tenkintinas.

31.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

32.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas S. A. ir atsakovė UAB ,,AD Baltic“ 2021-07-09 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 2322, pagal kurią ieškovas buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), nurodant, kad taikoma suminė darbo laiko apskaita, dirbama 40 valandų per savaitę, mokama 8,53 Eur už darbo valandą, darbdavio nurodymu gal būti mokama kintama darbo užmokesčio dalis. Darbo santykių pradžia 2021-07-19. Taip pat 2021-07-09 priimtas pakeitimas prie darbo sutarties Nr. 2322, kur darbo sutarties 3 punktas papildytas papunkčiu 3.1: šalys sutarė, kad kartu su pagrindiniu darbo užmokesčių bus mokama kintama darbo užmokesčio dalis lygi 318,96 Eur neatskaičius mokesčių už faktiškai dirbtą laiką. Tiek po sutartimi, tiek po pakeitimu pasirašė abi darbo sutarties šalys.

33.       Darbo sutartis nutraukta 2022-01-06 pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, duomenys nurodyti Darbo sutarties Nr. 2322, 2021-07-09 Pakeitime Nr. 2022 m. sausio 6 d., pasirašė tik darbdavys, nurodyta, kad darbuotojas neatvyko pasirašyti atleidimo dokumentų.

34.       Ieškovo prašymas dėl atleidimo iš darbo surašytas 2022-01-05 ranka, pasirašytas, nurodyta atleidimo data – 2022-01-06.

35.       Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad S. A. dirbo nuo 2021-07-19 iki 2022-01-06; 2021-10-27 – 11-04 sirgo, 2021-12-19 atostogavo.

36.       Su S. A. buvo atsiskaityta paskutinę darbo dieną, t.y. 2022-01-06: iš mokėjimo nurodymų matyti, kad 2022-01-05 pervestas darbo užmokestis už 2021 m. gruodžio mėnesį – 1092,99 Eur, 2022-01-06 – darbo užmokestis už 2022 m. sausio mėnesį – 608,76 Eur. Iš algalapio nustatyta, kad išmokant ieškovui darbo užmokestį už 2021 m. gruodžio mėnesį buvo paskaičiuotos ir išmokėta už nepanaudotas kasmetines atostogos 81,60 Eur. Į bylą pateiktas ieškovo (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašas patvirtina, kad nurodytos sumos į ieškovo sąskaitą įskaitytos atitinkamai 2022-01-06 ir 2022-01-07, t.y. kitą dieną po lėšų pervedimo.

37.       Iš ieškovo pateikto ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatyta, kad S. A. sveikatos priežiūros įstaigoje lankėsi 2022-01-07 9:15 val., nurodyti paciento nusiskundimai, kad tokia būklė kartojasi ne pirmą kartą, ji tęsiasi apie mėnesį laiko, kad darbe patiria daug streso ir įtampos; serga nuo 2021-10-26, asmens draustumas tikrintas 2021-01-06 20:12 val.

38.       Į nagrinėjamą bylą pateiktas pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu pagal DK 54 straipsnį, kuris S. A. buvo pateiktas 2021-01-05. Ieškovui siūlytą nutraukti darbo sutartį Nr. 2322 su vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitine kompensacija ir išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovas su siūlymu nesutiko, jo nepasirašė.

39.       Nuo 2022-01-11 S. A. registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

40.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės, buvo nutraukta 2022-01-06 pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog atsakovė nepažeidė teisės aktų reikalavimų bei teisėtai nutraukė su ieškovu darbo sutartį DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl ieškovo prašymas pripažinti jo atleidimą iš (duomenys neskelbtini) pareigų neteisėtu netenkinamas. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialines normas, reglamentuojančias darbuotojo rašytinį pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo (DK 55 straipsnio 1 dalis), taip pat procesines normas, reglamentuojančias teisinio aiškumo reikalavimą, įrodinėjimą, įrodinėjimo pareigą, įrodymų įvertinimą.

41.       DK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutrauktos darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti. Šioje teisės normoje nurodyta, kad tam būtinas rašytinis darbuotojo pareiškimas. Tokį prašymą (pareiškimą) darbuotojas turi teisę atšaukti, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pareiškimo nutraukti darbo sutartį padavimo dienos. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik darbdavio sutikimu (DK 55 straipsnio 2 dalis). Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, išskyrus nurodytą atvejį, kai darbuotojas atšaukia savo prašymą nutraukti darbo sutartį, ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą (DK 55 straipsnio 3 dalis) teisės aktų nustatyta tvarka.

42.       Aiškindamas ir taikydamas DK 55 straipsnio normas, kasacinis teismas konstatavo, kad darbuotojo pareiškime turi būti nurodyta pareiškimo surašymo diena, pageidaujama darbo santykių nutraukimo data, kadangi tai svarbu sprendžiant, ar laikytasi darbdavio įspėjimo terminų. Pareiškime gali būti nurodomos ir kitos aplinkybės (pvz., konkretus DK straipsnis, kurio pagrindu darbuotojas prašo jį atleisti, arba priežastys, dėl kurių darbuotojas pageidauja nutraukti darbo sutartį), iš kurių būtų galima spręsti, kokiu konkrečiu pagrindu darbuotojas siekia būti atleistas. Pareiškime išdėstyta darbuotojo valia patvirtinama jo parašu. Svarbu, kad darbuotojo pareiškimas atitiktų jo tikrąją valią, nebūtų darbdavio inicijuotas, pateiktas dėl psichologinio poveikio ar dėl kitos neleistinos įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020).

43.       Į nagrinėjamą bylą pateiktas ieškovo prašymas dėl atleidimo iš darbo, surašytas 2022-01-05 ranka. Prašymas pasirašytas, nurodyta atleidimo data – 2022-01-06.

44.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl ankstesnio reguliavimo, reglamentavusio darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva, konstatuota, kad dėl to, ar buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014).

45.       Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas, kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014).

46.       Ieškovas nurodė, jog jam atvykus į darbą 2022-01-05, prasidėjo neadekvatus darbdavės atstovo elgesys ieškovo atžvilgiu. Nuo ryto ieškovui buvo daromas tęstinis darbdavės atstovo psichologinis spaudimas pasirašyti 2022-01-05 prašymo formą, rodant atvirą pyktį dėl ieškovo pagrįstai keliamo klausimo, kodėl yra nuspręsta jį atleisti iš darbo (pyktis pasireiškė trankymu kumščiu į stalą, kartojimas tokių žodžių, kaip „palik“, „išeik“, „mes nebenorim“, „viskas“, „gana“). Ieškovo teigimu, visa tai patvirtina ieškovo ir darbdavės atstovo pokalbių garso įrašai, iš kurių matyti, jog darbdavės atstovas buvo nepatenkintas ieškovo sutuoktinės elgesiu, taip pat praeityje ieškovo atliktais nusižengimais, dėl ko darbdavės atstovas tariamai prarado pasitikėjimą ieškovu. Ieškovas pažymėjo, kad 2022-01-05 darbdavės atstovo darytą psichologinį spaudimą patvirtina tokie jo teiginiai ir klausimai: „pasirašei? [...] čia nutraukimas sutarties. Viskas. [...] tave metam lauk. [...] Tave atleidžia. [...] Tave [metam] iš darbo, mes nenorim čia, viskas“; „prašau pasirašyk ir palik mumis ramybėj. Viskas tau yra išmokama, viskas yra padaroma. Kokių dar tu nori formų. Tavęs niekas už dyką niekas nepaleidžia. Viskas sumokama, viskas. S., atsisveikinam gražiuoju, viso gero. Galim padaryti tai? [...] Būk žmogus pasirašyk ir viskas. [...]. Pasakiau, viskas, laisvas. Nu ta prasme draugiškai išeini“; „viskas prašau pasirašyk; „būk geras pasirašyk ir kabink, nes man [...] reik sutvarkyti sutartis, kad tau sumokėt“; „ką tu S. bandai įrodyti? Nu tu specialiai, aš matau, nu tu tikrai, kaip žmogus, aš nesuprantu tavęs. Mes prašom išeik, viskas, pasirašyk. Viskas, kaip tau dar paaiškinti S.? Nenorim, viskas, gana“. 2022-01-05 darbdavės atstovo tyčiojimasis iš ieškovo pasireiškė klausimais, susijusiais su ieškovo protine būkle, šeimyniniu gyvenimu: „aš nesuprantu [...] tu psichas? Kas tau yra?“; „tu neturi žodžio? Kas čia dabar tavo mama jinai [sutuoktinė], advokatė, kas?“; „čia ne vaikų darželis [...]“; „Tai dabar tu nori aukščiau Dievo būti, ane [...] Tu nori čia [...] tokį savo augimą rodyti, ane?. Aplinkybę, kad 2022-01-05 prašymas negali patvirtinti ieškovo laisvos valios išeiti iš darbo, įrodo garso įrašuose užfiksuoti šie ieškovo teiginiai, klausimai: „aš nieko blogo nepadariau. Aš dirbau savo darbą. Jeigu aš būčiau pats prasižengęs aš būčiau pilnumoj sutikęs“; „nesirašau“. Ieškovas taip reagavo į darbdavės atstovo stovėjimą šalia ir tylėjimą; „[kad] atidirbu savo darbą“. Ieškovas taip reagavo į darbdavės atstovo klausimą „ką tau dar parašyti?“; „nesuprantu, kodėl taip užsišokai? [...], ką aš blogo dariau [...], ką pridirbau kaip paprastas darbuotojas? Pareigas savo atlikdavau“; „aš tavęs nevedu iš kantrybės. Aš pasakau – nematau aš priežasties [...], kad aš neatlikčiau pareigas“; „tu paprasčiau nori išmesti mane“ – ieškovas taip reagavo į darbdavės atstovo klausimą: „kaip su tavim dar kalbėti, ką tau dar sakyti“. Ieškovo nuomone, nurodyti pokalbių fragmentai neginčijamai įrodo, kad 2022-01-05 prašymas – tai dokumentas, kuris ieškovo užpildytas, darbdavės atstovui darant neteisėtą įtaką. Ieškovas nurodė, kad pas darbdavę buvo išdirbęs beveik 6 mėnesius, jį tenkino gaunamas darbo užmokestis, kitos garantuojamos darbo sąlygos, nebuvo jokių priežasčių, dėl kurių be darbdavės įsikišimo būtų susiformavusi ieškovo valia išeiti iš darbo, atsisakant teisės apsvarstyti šį sprendimą per DK numatytą terminą.

47.       Kaip jau minėta, svarbu, kad darbuotojo pareiškimas dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių atitiktų jo tikrąją valią, nebūtų darbdavio inicijuotas, pateiktas dėl psichologinio poveikio ar dėl kitos neleistinos įtakos. Tokia įtaka laikytinas teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi. Taigi toks pareiškimas negali būti gautas prievarta, spaudimu, apgaule ar suklaidinimu.

48.       Atsakovė nurodė, kad 2022-01-05 ieškovui buvo teiktas siūlymas baigti darbo santykius abipusiu sutikimu. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs į nagrinėjamą bylą pateiktus garso įrašus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirminis siekis su ieškovu nutraukti darbo sutartį buvo DK 54 straipsnio pagrindu, tai yra šalių susitarimu. Ieškovas su pasiūlymu nesutiko ir jo nepasirašė. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog iš garso įrašų nėra galimybės nustatyti, kad darbdavės atstovas vertė ieškovą nutraukti darbo santykius. Pateikti garso įrašai patvirtina, kad ieškovas nutraukti darbo santykių nenorėjo, siekė išsiaiškinti priežastis, kodėl yra atleidžiamas iš darbo, tačiau darbdavės atstovo buvo intensyviai įkalbinėjamas darbo santykius nutraukti, jam buvo daromas akivaizdus spaudimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo prašymas dėl atleidimo iš darbo jo tikrosios valios neatitiko, nesusiformavo kaip laisva ieškovo valia, o buvo inicijuotas darbdavės atstovo ir pateiktas dėl psichologinio poveikio, įkalbinėjimo, spaudimo, kas šiuo atveju traktuotina kaip neleistinas poveikis ieškovui priimti tam tikrą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas įrodė neleistiną poveikį, paskatinusį jį parašyti prašymą atleisti iš darbo, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtu S. A. atleidimą iš (duomenys neskelbtini) pareigų UAB „AD Baltic“ tenkintinas visiškai.

49.       Ieškovas nurodė, jog prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį ir grąžinti ieškovą į darbą, priteisiant iš darbdavės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Apeliaciniam teismui nusprendus negrąžinti ieškovo į darbą, turėtų būti priteista iš darbdavės išeitinė išmoka, nustačius darbo sutarties nutraukimą darbdavės valia (DK 57 straipsnis, 59 straipsnis), vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos (DK 218 straipsnio 4 dalis) ir delspinigiai už ieškovui laiku nesumokėtas pinigų sumas.

50.       DK 218 straipsnyje aptariamos neteisėto nušalinimo ar atleidimo iš darbo teisinės pasekmės. Darbuotojo atleidimas iš darbo laikytinas neteisėtu, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo arba atleidimo metu pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka.

51.       DK 218 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta – jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. 

52.       Jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai (DK 218 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 6 dalis).

53.       Įvertinęs civilinės bylos duomenis, ginčo šalių poziciją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovas į darbą UAB „AD Baltic“ negali būti grąžintas dėl ginčo šalių konfliktiškų santykių, dėl kurių ieškovui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, be to, atsakovė pati nurodė, kad tolesnis ieškovo darbas bendrovėje yra objektyviai neįmanomas.

54.       Minėta, kad DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad neteisėtai atleistam darbuotojui iš darbdavio priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Šiuo atveju ieškovui priteistina išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Atsakovė į bylą pateikė duomenis apie darbuotojo S. A. vidurkio (nuo: 21-10-01 iki: 21-12-31) paskaičiavimą, iš kurio nustatyta, kad apskaičiuotas ieškovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis atleidimo iš darbo dieną sudarė 82,88 Eur (4724,41 (suma) / 57 (dienos) = 82,88). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-1274 buvo patvirtintas vidutinis 21 darbo dienos per mėnesį skaičius 2021 m., todėl vidutinis vieno mėnesio ieškovo darbo užmokestis apskaičiuotinas taip: 82,88 Eur * 21 darbo dienos = 1740,48 Eur. Nagrinėjamu atveju nuo ieškovo atleidimo iš darbo (2022-01-06) iki teismo sprendimo priėmimo išmokos suma sudarytų 15664,32 Eur (1740,48 Eur * 9 mėn.). 

55.       DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas kompensavimo mechanizmas (vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus) iš dalies atlieka atleisto darbuotojo ir darbdavio finansinių interesų subalansavimo funkciją, nes, viena vertus, užtikrinamas darbuotojo patirtų netekimų kompensavimas, kita vertus, švelninami darbdaviui galintys tekti padariniai. Toks priverstinės pravaikštos laikotarpio, už kurį priteisiamas vidutinis darbo užmokestis, ribojimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad priverstinės pravaikštos trukmę, be kitų priežasčių, lemia ir darbo ginčo išnagrinėjimo trukmė, dažnai nepriklausanti nuo darbdavio, mažina atvejus, kai priteistina kompensacija tampa neadekvačia našta darbdaviui. Vis dėlto ir apribojus laikotarpį, už kurį gali būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, galimos situacijos, kai priteistinas kompensacijos dydis neatitinka tokios kompensacijos tikslo bei paskirties ar prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), taikomiems ir darbo teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2013).

56.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad DK 218 straipsnio 4 dalies nuostata, įtvirtinanti maksimalų priteistiną vidutinio darbo užmokesčio terminą, negali būti aiškinama kaip panaikinanti teisę, sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio, įvertinti jo atitiktį šios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes. Dėl to darytina išvada, kad kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant 2002 m. DK 300 straipsnį, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) gali būti taikomi ir sprendžiant dėl kompensacijos priteisimo pagal 2016 m. DK 218 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019, 50 punktas; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019, 62 punktas).

57.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant 2002 m. DK 300 straipsnio nuostatas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, pažymima, kad 2002 m. DK 300 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama priteistina suma turėtų būti skirta kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2014; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 punktas). Ši norma turi būti taikoma atsižvelgiant į jos paskirtį ir siekiamus tikslus, taip pat neatskirtai nuo darbo teisės subjektų principų: lygybės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir pan., įtvirtintų DK 2, 35, 36 straipsniuose. Spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 punktas; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 50–51 punktai; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 61 punktas; kt.).

58.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo išdirbtą pas atsakovę laiką, taip pat įvertinęs teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukmę ir ją lėmusias priežastis, sprendžia, kad ieškovui priteistina kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką mažintina per pusę ir ieškovui priteistina 7832,16 Eur (15664,32 / 2) suma už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks dydis atitiks šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus bei nebus neproporcingai didelė finansinė našta atsakovei.

59.       Taip pat nustatytina, kad ieškovui iš atsakovės priteistina po 82,88 Eur vidutinio dienos darbo užmokesčio (neatskaičius su darbo santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų)) už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki 2023-01-06.

60.       Dėl DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatos, reglamentuojančios kompensacijos darbuotojui priteisimą, aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pagal joje įtvirtintą teisinį reglamentavimą kompensacija priteisiama tik tam darbuotojui, kurio darbo santykių, pasibaigusių neteisėtu atleidimu iš darbo, trukmė yra ne mažesnė nei dveji metai. Ji nustato dvejų metų darbo santykių trukmės periodą, už kurį darbuotojui priteisiama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o ne proporcingą nepertraukiamo darbo stažo apmokėjimą. Jeigu konkrečiu atveju šis periodas yra dvigubai ilgesnis, tai priteisiamos kompensacijos dydis dvigubinamas, o jeigu periodas trigubai ilgesnis – tuomet kompensacija trigubinama, tačiau ji negali būti didesnė kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Taigi, pagal aptariamą nuostatą darbuotojui, kurio darbo santykių, pasibaigusių neteisėtu atleidimu iš darbo, trukmė yra mažesnė nei dveji metai, kompensacija nepriteisiama, o darbuotojui, kurio darbo santykių trukmė yra treji metai, priteisiama vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11701/2021).

61.       Byloje nustatyta, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta 2021-07-09, nutraukta – 2022-01-06. Ieškovo darbo santykių trukmė pas atsakovę yra mažesnė nei dveji metai, todėl DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta kompensacija ieškovui nepriteistina.

62.       Ieškovo vertinimu, jam priteistini delspinigiai už laiku nesumokėtas pinigines sumas.

63.       Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip (DK 146 straipsnio 2 dalis).

64.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo darbdavei pateiktame prašyme atleisti iš darbo buvo nurodyta konkreti data – 2022-01-06, atsakovė su ieškovu darbo sutartį nutraukė prašyme nurodyta data – 2022-01-06. Ieškovas nurodė, kad 2022-01-06 darbe nebuvo, tačiau iš atsakovės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių, mokėjimo pavedimų nustatyta, kad su ieškovu buvo atsiskaityta ir už 2022-01-06. Mokėjimo pavedimai patvirtina, kad su ieškovu buvo atsiskaityta paskutinę darbo dieną (2022-01-06): 2022-01-05 pervestas darbo užmokestis už 2021 m. gruodžio mėnesį – 1092,99 Eur, 2022-01-06 – darbo užmokestis už 2022 m. sausio mėnesį – 608,76 Eur. Iš algalapio nustatyta, kad išmokant ieškovui darbo užmokestį už 2021 m. gruodžio mėnesį buvo paskaičiuotos ir išmokėta už nepanaudotas kasmetines atostogos 81,60 Eur. Į bylą pateiktas ieškovo (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašas patvirtina, kad nurodytos sumos į ieškovo sąskaitą įskaitytos atitinkamai 2022-01-06 ir 2022-01-07, t.y. kitą dieną po lėšų pervedimo.

65.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, jog šiuo atveju ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius už laiku nesumokėtas pinigines sumas yra nepagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

66.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

67.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo apeliacinį skundą patenkinus ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

68.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

69.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys iš esmės tenkinamas visiškai, todėl spręstinas klausimas dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė 2022-03-10 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. S13-2022 (konsultacijos, ieškinys dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir piniginių sumų priteisimo), kurios suma 1500,00 Eur, bei 2022-04-12 banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį apie 1500,00 Eur sumos sumokėjimą už suteiktas teisines paslaugas.

70.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

71.       Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, ieškovo pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, ir ieškovui S. A. iš atsakovės UAB „AD Baltic“ priteistina 1500,00 Eur suma bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

72.       Apeliaciniame skunde ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teismui pateikė 2022-06-06 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. S28-2022 (konsultacijos, apeliacinis skundas), kurios suma 900,00 Eur, bei 2022-06-13 banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį apie 900,00 Eur sumos sumokėjimą už suteiktas teisines paslaugas. Tenkinant ieškovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš atsakovės UAB „AD Baltic“ ieškovo S. A. naudai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą – ieškovo S. A. ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovo S. A. atleidimą iš (duomenys neskelbtini) pareigų UAB „AD Baltic“ neteisėtu.

Negrąžinti ieškovo S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) į UAB „AD Baltic“ (duomenys neskelbtini) pareigas. Pripažinti, kad ieškovo S. A. ir atsakovės UAB „AD Baltic“ 2021-07-09 sudaryta darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „AD Baltic“ (į. k. 120054177) 7832,16 Eur (septynių tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt dviejų eurų ir 16 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2022-01-06) iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos (neatskaičius su darbo santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų)). Privalomus sumokėti mokesčius apskaičiuoja ir sumoka UAB „AD Baltic“.

Priteisti ieškovui S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „AD Baltic“ (į. k. 120054177) po 82,88 Eur (aštuoniasdešimt du eurus ir 88 ct) vidutinio dienos darbo užmokesčio (neatskaičius su darbo santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų)) už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki 2023-01-06. Privalomus sumokėti mokesčius apskaičiuoja ir sumoka UAB „AD Baltic“.

Priteisti ieškovui S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „AD Baltic“ (į. k. 120054177) 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovui S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „AD Baltic“ (į. k. 120054177) 900,00 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.