Administracinė byla Nr. eAS-555-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02198-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ dėl įsakymų panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus vandenys“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti: 1) UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ (toliau – ir atsakovas) 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 2020/36-7 „Dėl pažeidimo nustatymo UAB „Vilniaus vandenys“ vykdyto viešojo pirkimo Nr. 4714683 „Nuotekų tinklų SB „Energija“ projektavimo ir statybos darbai“ metu ir finansinės pataisos pritaikymo nustatyto pažeidimo atveju“ (toliau – ir 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymas); 2) UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 2020/36 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės agentūros generalinio direktoriaus 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 2020/36-7 pakeitimo“ (toliau – ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad, gavęs UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. PŽT-2020-GS-P0001-1, 2020 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ (toliau – ir VIPA) 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. PŽT-2020-GS-P0001-1 (toliau – ir 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimas). Patikslintame skunde pareiškėjas suformulavo reikalavimą panaikinti VIPA 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimas). UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ 2020 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimais nusprendė: 1) pripažinti netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas, kurios siekia 24 370,00 Eur (be PVM) (netinkamas finansuoti išlaidas sudaro 12 185,00 Eur (be PVM) suma, tenkanti suteiktai paskolai iš Vandentvarkos fondo (Nr. VF-P0001), ir 12 185,00 Eur (be PVM) suma, tenkanti grąžinamajai subsidijai (Nr. 05.3.2-VIPA-T-024-01-0001)); 2) išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą, siekiančią 24 370,00 Eur (be PVM), iš UAB „Vilniaus vandenys“ pagal 2019 m. kovo 27 d. sudarytą sutartį Nr. SUT19-P-142 teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytų sumų pagal netinkamų finansuoti išlaidų dalis, tenkančias naudojamiems finansavimo šaltiniams. Vilniaus apygardos administracinis teismas, konstatavęs, kad 2020 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimai negali būti administracinės bylos dalyku, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktu, 2021 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-1543-1066/2021 nutarė nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus vandenys“ skundą atsakovui UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartyje konstatavo, kad iš aplinkybių eigos matyti, jog po to, kai buvo priimtas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimas, buvo priimtas VIPA generalinio direktoriaus 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymas. 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymo motyvuojamojoje dalyje pateikta nuoroda į pažeidimo tyrimo išvadą, kurios numeris PŽT-2020-GS-P0001-1, t. y. toks pat numeris, kaip ir 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo numeris. Byloje nėra kitos išvados, kuri turėtų tokį patį numerį. Taigi teismas sprendė, kad, priimant 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymą, 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimas buvo laikomas išvada. Būtent 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymas laikytinas galutiniu administracinės procedūros sprendimu, kuris ir sukelia teisines pasekmes, o 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimas laikytinas tarpiniu dokumentu. Atsakovas 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymu panaikino (pakeitė) 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymo dalį (2 punktą). Iš 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymo turinio aišku, kad lieka galioti 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymo 1, 3 ir 4 punktai, o 2 punktas įgyja naują redakciją. 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimas pagal savo formą, pasirašiusį subjektą ir laiko aplinkybes laikytinas analogišku 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimui, t. y. jis yra tarpinis administracinės procedūros dokumentas.

Pareiškėjas teigė, kad administracinės bylos Nr. eI3-1543-1066/2021 nagrinėjimo metu nebuvo keliamas klausimas dėl netinkamo administraciniame ginčo objekto. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ nuosekliai laikėsi pozicijos, jog sprendimas dėl pažeidimo (t. y. 2020 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimai) yra tas viešojo administravimo subjekto dokumentas, kuris pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Išnagrinėtos bylos šalys neteikė jokių paaiškinimų ar argumentų dėl VIPA generalinio direktoriaus 2020 m. lapkričio 20 d. ir / ar 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymų. Teismo nutartyje minimi 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymai į išnagrinėtą bylą buvo pateikti kartu su atsakovo atsiliepimu į skundą, nors atsiliepime jie nebuvo paminėti, šiais įsakymais nebuvo grindžiamos atsakovo nurodomos aplinkybės ar atsikirtimai į skundo argumentus.

Pareiškėjas paaiškino, kad susiklostė situacija, jog jis, gindamas savo pažeistas teises, veikė tinkamai, laiku kreipėsi teisminės gynybos, pateikė skundą, išdėstė argumentus dėl skundžiamų 2020 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimų neteisėtumo. Nei pareiškėjui, nei atsakovui nekilo abejonių, koks dokumentas administraciniame teisme turėtų būti laikomas ginčo objektu. Atsakovas atsiliepime į skundą aiškiai nurodė, kad, patikslinus 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT 01 (pažeidimo tyrimo Nr. PŽT-2020-GS-P0001-1), vieninteliu galiojančiu ir teisines pasekmes pareiškėjui sukeliančiu sprendimu laikytinas atsakovo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimas dėl pažeidimo Nr. IT01. Tačiau teismas vertino, kad kitas dokumentas laikytinas ginčo objektu administraciniame teisme. Kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-444-261/2019, teismas, vertindamas, kad skundžiami sprendimai nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, turėtų išaiškinti pareiškėjui teises tikslinti skundo reikalavimus nurodant, jog savarankišku ginčo šioje administracinėje byloje objektu galėtų būti kitas nei skundžiamas dokumentas. Tačiau nagrinėjant pareiškėjo skundą nebuvo suteikta galimybė tikslinti skundo reikalavimus, o teismo priimta nutartis buvo siurprizinė ne tik pareiškėjui, bet ir kitoms bylos šalims.

Pareiškėjas pažymėjo, kad 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymai pareiškėjui nebuvo įteikti nustatyta tvarka. Nurodė, kad apie minėtus įsakymus, kaip teisines pasekmes sukeliančius sprendimus, jis sužinojo 2021 m. birželio 3 d., teismui priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-1543-1066/2021. Jeigu teismas vertintų, kad pareiškėjas apie 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymus turėjo sužinoti anksčiau ir atitinkamai yra praleidęs skundo padavimo terminą, prašo nurodytas aplinkybes vertinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kurios buvo objektyvios ir nepriklausiusios nuo asmens valios bei sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą, ir atnaujinti praleistą terminą skundui dėl UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ priimtų sprendimų paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Termino skundui paduoti atnaujinimas ir galimybės pareiškėjui ginčyti 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymus teisme sudarymas šiuo konkrečiu atveju neprieštarautų teisinio saugumo principui, dėl kurio ir yra nustatytas procesinių terminų institutas. Pareiškėjas neturėtų prarasti teisės kreiptis į teismą ir ginti savo teises.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Vilniaus vandenys“ prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia atsakovo 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. priimtus įsakymus. Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo tinkamai įteikti minėti įsakymai, tačiau pareiškėjas neneigia, kad 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymai 2021 m. vasario 12 d. buvo pateikti kartu su atsiliepimu į administracinę bylą Nr. eI3-1543-1066/2021 (tai matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko). 

Teismas konstatavo, kad apie 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymus pareiškėjui tapo žinoma dar 2021 m. vasario mėn. (atsiliepimas su priedais pareiškėjui buvo išsiųstas 2021 m. vasario 12 d.), pareiškėjas neneigia, jog įsakymų negavo. Teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad apie įsakymus jam tapo žinoma tik 2021 m. birželio 3 d. teismui priėmus nutartį nutraukti administracinę bylą dėl 2020 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimų panaikinimo. Teismas konstatavo, kad terminas skundui dėl 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymų panaikinimo paduoti yra praleistas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui atstovauja kvalifikuotas teisininkas – advokatas. Teismas sprendė, kad teismo nutartyje nutraukti administracinę bylą nurodytos išvados nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti dėl svarbių, objektyvių, ekstraordinarių ir ne nuo jo valios priklausančių priežasčių.

Teismas pažymėjo, kad administracinė byla Nr. eI3-1543-14066/2021 nutraukta 2021 m. birželio 3 d., tačiau pareiškėjas į teismą su skundu dėl 2020 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimų panaikinimo kreipėsi tik 2021 m. liepos 2 d., pareiškėjas nepaaiškino ir nepagrindė, dėl kokių priežasčių jis užtruko kreiptis į teismą dar vieną mėnesį. Teismas nenustatė kitų, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo sutrukdyti kreiptis į teismą laiku, todėl netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

III.

Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti jo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. 

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, jog terminas skundui dėl 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymų panaikinimo paduoti yra praleistas, todėl sprendė prašymą dėl termino atnaujinimo ir jo netenkino. Teismo išvada, kad terminas skundui dėl 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymų panaikinimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2021 m. vasario 12 d., yra nepagrįsta, o išvada, jog nėra teisinio pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti, yra neteisėta.

Pareiškėjas atskirajame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodytas aplinkybes. Teigia, kad veikė tinkamai, laiku kreipėsi teisminės gynybos, pateikė skundą, išdėstė argumentus dėl skundžiamų 2020 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimų neteisėtumo. Teismui administracinėje byloje Nr. eI3-1543-1066/2021 įvertinus, kad skundžiami 2020 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimai nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, pareiškėjas, atsižvelgdamas į teismo išdėstytus motyvus, siekdamas ginti savo pažeistas teises, kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymus. Tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad skundas paduotas praleidus nustatytus terminus, teikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių teisminės gynybos, nepraleisdamas nustatytų terminų procesiniams veiksmams atlikti. Ta aplinkybė, kad teisines pasekmes pareiškėjui galbūt sukėlė ne skundžiami 2020 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimai, o atsakovo 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymai, pareiškėjui tapo žinoma tik teismui priėmus 2021 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-1543-1066/2021. Todėl, pareiškėjo teigimu, sąžininga ir teisinga būtų vertinti, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl atsakovo UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ priimtų 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymų nepraleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Tačiau teismui vertinant, kad pareiškėjas apie skundžiamus 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymus turėjo sužinoti jų pateikimo į administracinę bylą Nr. eI3-1543-1066/2021 metu, tai minėta teismo išvada administracinėje byloje Nr. eI3-1543-1066/2021, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukelia būtent atsakovo 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymai, turėtų būti laikoma objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe. Administracinė byla Nr. eI3-1543-1066/2021 nutraukta 2021 m. birželio 3 d., pareiškėjas į teismą su skundu dėl 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymų panaikinimo kreipėsi 2021 m. liepos 2 d., t. y. nepraleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Todėl skundžiamoje nutartyje nurodytas motyvas, kad pareiškėjas nepaaiškina ir nepagrindžia, dėl kokių priežasčių jis užtruko kreiptis į teismą dar vieną mėnesį, yra nepagrįstas.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymų paduoti ir skundą atsisakyta priimti, teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl  2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymų paduoti, o nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis praleido skundo padavimo teismui terminą, nėra svarbios, objektyvios, ekstraordinarios, nepriklausiusios nuo pareiškėjo valios, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės, konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo 2021 m. vasario 12 d. Pareiškėjo nuomone, jis turi būti skaičiuojamas nuo 2021 m. birželio 3 d., t. y. nuo tos dienos, kai buvo priimta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis nutraukti administracinę bylą Nr. eI3-1543-1066/2021. Pareiškėjo nuomone, teismo išvada administracinėje byloje Nr. eI3-1543-1066/2021, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukelia būtent atsakovo 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymai, turėtų būti laikoma objektyvia ir nuo jo valios nepriklausančia aplinkybe. Pareiškėjas veikė tinkamai, laiku kreipėsi teisminės gynybos, pateikdamas skundą teismui dėl 2020 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimų neteisėtumo.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016). ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiami 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymai pareiškėjui nebuvo įteikti nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas neneigia, kad juos gavo kartu su atsakovo atsiliepimu administracinėje byloje Nr. eI3-1543-1066/2021, iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjui atsiliepimas išsiųstas 2021 m. vasario 12 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje sprendė, kad pareiškėjui apie skundžiamus įsakymus tapo žinoma 2021 m. vasario mėn., todėl nėra jokio pagrindo skaičiuoti terminą nuo pareiškėjo nurodytos datos, t. y. nuo 2021 m. birželio 3 d., teismui priėmus nutartį nutraukti administracinę bylą Nr. eI3-1543-1066/2021. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymų panaikinimo paduoti, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog, vertinant skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016). 

Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindžia tuo, kad jis tinkamai gynė savo pažeistas teises, per teisės aktuose nustatytą terminą apskundė 2020 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimus, tačiau tai, jog jis turi ginčyti kitus administracinius aktus (2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymus), kurie jam sukelia teisines pasekmes, jis sužinojo tik priėmus 2021 m. birželio 3 d. teismo nutartį nutraukti bylą. Pareiškėjo nuomone, ši aplinkybė turėtų būti pripažįstama svarbia ir objektyvia termino skundui dėl 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymų paduoti praleidimo priežastimi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-637-1062/2021 ir kt.). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. PŽT-2020-GS-P0001-1 ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01. Teismas pareiškėjo skundą priėmė, tačiau išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad pareiškėjo skundžiami sprendimai yra tarpiniai, todėl jie nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Teismas nurodė, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukelia atsakovo 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymai. Kadangi pareiškėjas 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymų neginčijo, teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą Nr. eI3-1543-1066/2021. 

Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, kad pareiškėjas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties padavė atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme ir atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, juos pagrindžiančius įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, siekdamas savo galbūt pažeistų teisių gynimo, teisės aktuose nustatytu terminu su skundu kreipėsi į teismą ginčydamas 2020 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimus, kurie, pareiškėjo vertinimu, sukelia jam teisines pasekmes. Teismas pareiškėjo skundą priėmė, tačiau konstatavęs, kad ginčijami sprendimai yra tik tarpiniai ir pareiškėjui nesukelia teisinių padarinių, 2021 m. birželio 3 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė. Pareiškėjas, siekdamas savo galbūt pažeistų teisių gynimo, nors ir nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymus ir atnaujinti terminą skundui paduoti, kurį praleido dėl objektyvių, ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, t. y. Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus 2021 m. birželio 3 d. nutartį nutraukti bylą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo prašyme ir atskirajame skunde nurodytus argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra svarbios, objektyvios, kad jos priklausė išimtinai tik nuo pareiškėjo valios. Kaip atskirajame skunde nurodo pareiškėjas, nei paduodant teismui skundą dėl 2020 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimų panaikinimo, nei atsakovui teikiant atsiliepimą administracinėje byloje Nr. eI3-1543-1066/2021, kuri nutraukta 2021 m. birželio 3 d. nutartimi, nekilo jokių abejonių, kad būtent 2020 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimai, o ne 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymai, turėtų būti laikomi ginčo objektu. Taigi šiuo atveju susiklostė specifinė ir išskirtinė situacija, kuri galėjo suklaidinti pareiškėją ir sudaryti įspūdį, kad jis tinkamai įgyvendino teisę ginti savo galbūt pažeistas teises. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas aktyviai siekė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, teisės aktuose nustatytu terminu su skundu kreipėsi į teismą dėl 2020 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimų panaikinimo, tačiau dėl minėtų aplinkybių praleido terminą skundui dėl 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymų panaikinimo paduoti. Pareiškėjo veiksmai rodo, kad jis elgėsi sąžiningai, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o jo procesinį elgesį iš esmės lėmė atsakovo 2020 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimuose nurodyta apskundimo tvarka ir teismo procesiniai veiksmai, priėmus nagrinėti pareiškėjo skundą dėl 2020 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimų panaikinimo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, terminas skundui paduoti atnaujinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.  

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ terminą skundui paduoti  ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                 Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                                                                        Ernestas Spruogis

                                                                                        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė