Civilinė byla Nr. e2-240-796/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00088-2021-8

   Procesinio sprendimo kategorijos: 

   2.6.11.6; 3.1.18.6; 3.2.6.1; 3.1.7.6

  (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 24 d. 

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei,

dalyvaujant ieškovui D. G., ieškovų atstovui advokatui Dariui Butvilavičiui,

atsakovui A. K. ir jo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei,

trečiojo asmens atstovams V. K., advokatui Simui Gudynui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų D. G. ir R. G. ieškinį atsakovui A. K., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, žemės ūkio bendrovė „Kretingos agroservisas“, dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu teismo tvarka ir nuosavybės teisės pripažinimo,

n u s t a t ė :

1.       ieškovai D. G. ir R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K., juo prašo pripažinti 11,16 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro įrašo numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu ir ieškovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į šį žemės sklypą. Priteisti atsakovui iš ieškovų 50 000 Eur sumą (kainą) už žemės sklypą. Ieškinį grindžia šiais motyvais:

1.1       nurodo, jog iš Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus gavo                          2020 m. gruodžio 9 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“, kuriuo buvo informuoti, kad A. K. (toliau – ir pardavėjas) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui pateikė pranešimą apie parduodamą 11,16 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini).

1.2       Ieškovai siūlymą pirkti žemės sklypą priėmė ir gavo iš atsakovo pareiškimą, kuriuo buvo kviečiami 2021 m. vasario 22 d. 10.00 val. atvykti į notarų biurą sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovai informavo notarą, jog nurodytu laiku atvyks sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, tačiau nurodytu laiku į notarų biurą neatvyko pats A. K.. Ieškovas D. G. iš Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus gavo 2021 m. kovo 16 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“, kuriame nurodoma, kad atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriui pateikė pranešimą apie parduodamą žemės sklypą, tačiau jau ne už 50 000 Eur, o už 67 000 Eur kainą.

1.3       Atsižvelgdami į tai, jog atsakovas pateikė ieškovui D. G. ofertą dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ieškovas D. G. išreiškė akceptą, taip pat į tai, kad ieškovas D. G. vykdė sutartį ir atliko visus reikalingus veiksmus notariniam sandorio įforminimui, o atsakovas neteisėtai ir nesąžiningai vengia įforminti sandorį notarine tvarka, mano, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris pripažintinas galiojančiu teismo tvarka pagal ieškovų šioje civilinėje byloje pareikštą ieškinį. Ieškinį grindžia CK 1.93 straipsnio 4 dalimi ir 6.309 straipsnio 3 dalimi.

2.       Atsakovas A. K. byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovų ieškinį atmesti; iš ieškovų atsakovui priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniu grindžia šiais motyvais:

2.1       nurodo, jog pripažįsta, kad tarp jo ir ieškovų buvo susiklostę ikisutartiniai santykiai bei kad jis per notarų biurą ieškovams atsiuntė pareiškimą, kuriuo siūlė ieškovams sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, įsigyti sklypą už 50 000 Eur kainą. Atsakovas pažymi, kad nepaisant nurodyto pranešimo, jis visą laiką siekė kainos padidinimo – kreipėsi į ieškovus žodžiu, nurodydamas, kad kaina turėtų būti didesnė. Po įvykusių derybų šalys pasiekė susitarimą dėl 67 000 Eur turto kainos, tačiau vėliau ieškovai apsigalvojo. Pasinaudodami tuo, kad gavo iš notaro pasiūlymą žemės sklypą įsigyti už 50 000 Eur, atsisakė sudaryti sandorį už jau sulygtą 67 000 Eur kainą ir už pirmumo teisės atsisakymą pareikalavo atsakovo sumokėti 2 000 Eur atlygį.

2.2       Kadangi ieškovai atsisakė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį šalių sulygtomis sąlygomis t. y. už 67 000 Eur kainą, atsakovas 2021 m. kovo 1 d. pranešė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) apie sprendimą parduoti Žemės sklypą už 67 000 Eur kainą. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2021 m. balandžio 19 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam asmeniui“ žemės sklypą už 67 000 Eur atsakovas turi parduoti pirmumo teisę turinčiai ŽŪB „Kretingos agroservisas“.

2.3       Pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovų ir atsakovo derybos dėl pagrindinės sutarties sudarymo nepasibaigė sutarties pasirašymu, nes šalys nesusitarė dėl parduodamo turto kainos, kuri, vadovaujantis LR CK 6.397 straipsniu, yra esminė nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga. Tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė ikisutartiniai, o ne pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, todėl pirkimo–pardavimo sutartis negali būti sudaroma priverstinai, nes tai prieštarautų LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintam sutarties laisvės principui. 

2.4       Be to, CK 1.93 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.309 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą siejama su tuo, kad viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį. Taigi turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Nagrinėjamu atveju nei ieškovai, nei atsakovas nėra įvykdę ar iš dalies įvykdę sandorį – ieškovai nėra pervedę pinigų už perkamą turtą, o atsakovas nėra perdavęs jo valdyti, todėl akivaizdžiai nėra jokio teisinio pagrindo taikyti LR CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatas.

3.       Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi teismas nustatė, jog pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu. Taip pat įpareigojo šalis per 14 dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos pateikti teismui nuomonę, ar bylos išsprendimas gali turėti įtakos ŽŪB „Kretingos agroservisas“ teisėms arba pareigoms.

4.       Ieškovai byloje pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, jog nesutinka su atsakovo A. K. atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais dėl šių motyvų:

4.1       Atsakovas atsiliepime į ieškinį teigia, kad tarp ieškovų ir atsakovo buvo susiklostę ikisutartiniai žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovo pozicija, kad tarp bylos šalių buvo susiklostę ikisutartiniai, o ne sutartiniai žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, nėra teisiškai pagrįsta. 

4.2       Pažymi, kad žemės sklypas yra turtas, kurio pardavimui yra taikomos specialiosios pirkimo-pardavimo taisyklės.

4.3       Taip pat nėra teisingi ir nėra teisiškai pagrįsti atsakovo atsiliepimo į ieškinį teiginiai, kad jis neva su ieškovais vedė derybas dėl šalių sutartos 50 000 Eur kainos už žemės ūkio paskirties žemės sklypą padidinimo ir kad neva po įvykusių derybų šalys pasiekė susitarimą dėl 67 000 Eur turto kainos, ir t.t. Nurodo, kad jokios derybos tarp atsakovo ir ieškovų dėl šalių sutartos 50 000 Eur kainos už žemės ūkio paskirties žemės sklypą padidinimo nevyko ir jokio susitarimo dėl 67 000 Eur turto kainos šalys nepasiekė. Tokie atsakovo atsiliepimo į ieškinį teiginiai neatitinka tikrovės ir todėl nėra ieškovo įrodyti, be to, tokie atsakovo teiginiai prieštarauja paties ieškovo veiksmams ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

4.4       Nurodo, jog visos CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, kad sandoris būtų laikomas įvykdytu, šiuo atveju yra įvykdytos: sandoris yra dvišalis, pirkėjas iš dalies (t. y. kiek priklausė nuo jo, o ne nuo atsakovo) įvykdė sandorį, atlikdamas konkrečius paminėtus veiksmus (išreiškė įstatymo nustatyta tvarka akceptą dėl žemės įsigijimo, informavo atsakovą, kad atvyks į notarinę kontorą sandoriui sudaryti, suderino notarinio pirkimo–pardavimo sandorio tekstą, rezervavo laiką banke mokėjimui už žemės ūkio paskirties žemės sklypą atlikti, atsakovo nurodytu laiku atvyko į notarų biurą ir kt.); atsakovas vengia įforminti sandorį notarine forma, jo paties nurodytu laiku neatvyko pas notarą notarine tvarka patvirtinti pirkimo–pardavimo sandorio ir toliau vengia įforminti sandorį notarine tvarka (nors ieškovų atstovas ne kartą teiravosi atsakovo dėl kito vizito pas notarą laiko).

4.5        Pažymi, kad atsakovo atsiliepime į ieškinį dėstomos aplinkybės apie daikto perdavimą ir kainos sumokėjimą yra tik vienos iš pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą liudijančių aplinkybių, bet ne privalomos (t. y. be kurių nebūtų galima konstatuoti pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo). Šiuo aspektu taip pat pažymi, kad šalių suderintame notarinės pirkimo–pardavimo sutarties tekste buvo numatyta, kad daikto perdavimas–priėmimas atliekamas notarinio pirkimo–pardavimo sandorio įforminimo metu. O kainos sumokėjimas, remiantis paties atsakovo pageidavimu ir ieškovo sutikimu, turėjo įvykti taip pat notarinio pirkimo–pardavimo sandorio įforminimo metu. 

5.       Atsakovas A. K. byloje pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Su ieškovų dublike nurodytais argumentais atsakovas nesutinka.

5.1       Nurodo, kad nėra ginčo, jog ginčo žemės sklypas yra turtas, kurio pardavimui yra taikomos specialios pirkimo–pardavimo taisyklės. Tačiau aiškindamas teisės normas, kuriose įtvirtinta pirmumo teisė įsigyti parduodamą turtą, tokias kaip LR CK 4.79 straipsnį, bei Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pranešimas apie ketinimą parduoti turtą yra tik įstatymų numatyta prievolė ( lex obligationis), kurios vykdymas savaime nėra oferta, o tik siūlymas pasinaudoti teise pirkti ir derėtis. Dėl to dublike nurodyti argumentai, kad 2020 m. gruodžio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas oferta, kurios, pasak ieškovų, atšaukti negalima, nes jie su ja sutiko, yra nepagrįsti. Be to, net ir laikant atsakovo pasiūlymą, pateiktą per Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, oferta, vien jos akceptavimo sutarties sudarymo faktui patvirtinti nepakanka, būtina nustatyti, kad šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma.

5.2       Ieškovai dublike nepateikia jokių argumentų, paneigiančių atsiliepime nurodytą teisinę argumentaciją, kad nagrinėjamu atveju taikytina ne LR CK 6.181 straipsnio 1 dalis, o to paties straipsnio 4 dalis. Tačiau LR CK 6.181 straipsnio 4 dalis numato, kad, jeigu pagal įstatymus sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma.

5.3       Pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog iš CK 1.93 straipsnio 4 dalies turinio matyti, jog tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį galiojančiu, būtinos tokios sąlygos: pirma, sandoris yra dvišalis; antra, viena sandorio šalis visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį; trečia, kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Pažymėtina, kad šios normos taikymui yra svarbu tai, jog būtų akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).

5.4       Nagrinėjamu atveju nei ieškovas, nei atsakovas nevykdė sandorio. Ieškovas savo dublike nurodo, kad neva jo vykdymas pasireiškė tuo, kad jis atvyko pas notarą, kad buvo rezervavęs laiką banke mokėjimui atlikti. Tačiau tokie veiksmai nepripažinti sandorio vykdymu. Pirkimo–pardavimo atveju sandorio įvykdymu galėtų būti pripažintas dalies ar visos kainos sumokėjimas, turto perdavimas valdyti, t. y. veiksmai, sudarantys pirkimo–pardavimo sutarties turinį. Ieškovas dublike nurodo, kad neva nurodyti veiksmai apie daikto perdavimą ir kainos sumokėjimą nėra privalomi, t. y. be kurių nebūtų galima konstatuoti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas akivaizdžiai painioja sutarties sudarymo ir jos vykdymo sąvokas. Ieškovo triplike nurodyti veiksmai tik patvirtina, kad jis ketino sudaryti sandorį, o ne jį įvykdė. Be to, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama ir ta aplinkybė, kad vykdant sandorį savo valią turi išreikšti ne tik vykdanti, bet ir priimanti įvykdymą šalis. Iš pateiktų įrodymų akivaizdu, kad atsakovas nepriėmė jokio įvykdymo (jo realiai ir nebuvo).

6.       Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi nutarta žemės ūkio bendrovę (toliau – ŽŪB) „Kretingos agroservisas“ informuoti apie Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą, išaiškinti teisę, jeigu mano, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

7.       2021 m. liepos 20 d. rezoliucija buvo tenkintas ŽŪB „Kretingos agroservisas“ prašymas įtraukti juos į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje.

8.       Žemės ūkio bendrovė „Kretingos agroservisas“ pateikė byloje atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovų D. G. ir R. G. ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovų D. G. ir R. G. trečiajam asmeniui ŽŪB „Kretingos agroservisas“ visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai bus pateikti vėliau Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir terminais.

8.1       Nurodo, kad atsakovas nebuvo pateikęs ieškovams ofertos pirkti žemės sklypą. Nesant ofertos, nebuvo ir negalėjo būti ieškovų akcepto. Kadangi nebuvo nei ofertos, nei akcepto, tarp atsakovo ir ieškovų nesusiformavo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, sąlygojantys jų šalims atitinkamas teisines pasekmes. Todėl nėra jokio pagrindo taikyti nei                                     CK 1.93 straipsnio 4 dalį, nei CK 6.309 straipsnio 3 dalį ir pripažinti ieškovų nurodomą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu. Toks sandoris tarp šalių niekada nebuvo sudarytas, kaip ir niekada nebuvo atsiradęs atsakovo įsipareigojimas parduoti žemės sklypą ieškovams bei ieškovų įsipareigojimas ar teisė pirkti žemės sklypą iš atsakovo. Taip pat pažymi, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika skirtingai nei oferta, pranešimas bendraturčiui apie ketinimą parduoti negali būti neatšaukiamas.

8.2       Jeigu teismas vis  dėlto spręstų, kad atsakovo pranešimas apie sprendimą parduoti žemės sklypą laikytinas oferta, o ieškovų sutikimas įsigyti žemės sklypą – akceptu, trečiojo asmens įsitikinimu, net ir tokiu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą pripažinti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį sudarytu, nes ieškovų reikalaujamas pripažinti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris neatitinka CK 6.181 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kuriais remiantis žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis laikytina sudaryta tik nuo to momento, kai ji įforminta įstatymų reikalaujama forma, t. y. notarine forma. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris negali būti pripažintas galiojančiu ir CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu, kadangi tokiam pripažinimui nėra esminės sąlygos – sandorio visiško ar dalinio įvykdymo. Nei ieškovai, nei atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti laikomi žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio įvykdymu. Visi tiek ieškovų, tiek ir atsakovo veiksmai galėtų būti laikomi tik pasirengimu sudaryti sandorį, tačiau jokiu būdu ne sandorio sudarymu ar juo labiau jo daliniu ar visišku įvykdymu.

8.3       Pažymi, kad sutinka su visais atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, todėl, vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, jų nekartoja šiame atsiliepime.

9.       Ieškovas D. G. 2021 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, taip pat ieškinyje, dublike išdėstytas faktines aplinkybes ir motyvus. Paaiškino, jog atsakovas nesiūlė jam įsigyti žemės sklypo už 67 000 Eur, 2021 metais tarp jų nevyko jokios derybos dėl sklypo kainos padidinimo. Apie tai sužinojo tik gavęs pranešimą iš Nacionalinės žemės tarnybos. Iš atsakovo nereikalavo jokių pinigų dėl pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą atsisakymo.

10.       Ieškovų atstovas advokatas Darius Butvilavičius teismo posėdžių metu prašė ieškinį tenkinti ieškovų procesiniuose dokumentuose išdėstytų faktinių aplinkybių ir motyvų pagrindu. Nurodė, kad atsakovas atsiųsdamas per notarą 2021 m. sausio 25 d. pasiūlymą D. G. pirkti žemės sklypą pateikė oficialią ofertą, kurioje nurodytos sandorio sudarymo sąlygos: sklypo kaina, tai, kad visa sklypo kaina turi būti sumokėta sutarties sudarymo metu. Pažymėjo, kad A. K. nedarbingumas prasidėjo anksčiau negu buvo atsiųstas 2021 m. sausio 25 d. pareiškimas dėl kvietimo atvykti sudaryti sandorį. Vertina, kad, jeigu turėdamas nedarbingumą galėjo per notarą pateikti pranešimą, galėjo atvykti ir sudaryti sandorį. 2021 m. sausio 25 d. pareiškimas niekada nebuvo atšauktas. Šalių susitarimas sudaryti sutartį buvo. Nurodo, kad neturėtų būti taikomos bendrosios taisyklės, o turėtų būti taikomos ir analizuojamos visos aplinkybės, jų visuma. Paaiškino, jog sandorio įvykdymas pasireiškė tuo, jog ieškovai akceptu išreiškė valią pirkti sklypą, gavo valstybės institucijų sutikimus, pasiruošė atlikti mokėjimą, derino veiksmus su notarine kontora dėl datos, sutarties teksto.

11.       Atsakovas A. K. 2022 m. sausio 4 d. teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti. Paaiškino, jog buvo išsiųstas pranešimas apie ketinimą parduoti sklypą. Tada buvo gautas iš naudotojo V. K. pasiūlymas pirkti sklypą už didesnę nei 50 000 Eur sumą. Ji, kai gavo pranešimą, jog D. G. turi pirmumo teisę įsigyti sklypą, informavo jį, kad kiti asmenys siūlo didesnę – 67 000 Eur – kainą už sklypą. Pasakė, kad tokią kainą siūlo ŽŪB „Kretingos agroservisas“. Notaras paaiškino jam, kad kainą didinti galima. Apie tai, jog serga ir neatvyks į notarinę kontorą, jis pats telefonu informavo D. G.. Kiek jam žinoma, D. G. sakė, kad  susitiks su V. K. dėl pirmumo teisės atsisakymo, atsisakymo kaina buvo 2 000 Eur. Tada išsiuntė naują pranešimą NŽT dėl sklypo pardavimo už didesnę kainą. Su ieškovais nebuvo pasiektas susitarimas sudaryti sutartį, nes nebuvo susitarta dėl kainos. Su ieškovu nėjo jokia kalba apie sutarties įvykdymą. Nurodo, jog ieškovai neįrodė byloje, kad viena iš šalių įvykdė sandorį visiškai ar iš dalies, ieškovas neįrodė kainos ar jos dalies sumokėjimo arba daikto valdyti ieškovui perdavimo fakto.

12.       Atsakovo atstovė advokatė Karina Račkauskienė teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog palaiko atsakovo atsiliepime į ieškinį ir triplike išdėstytas faktines aplinkybes ir motyvus. Vertina, kad tarp šalių susiklostė ikisutartiniai santykiai. Per Nacionalinę žemės tarnybą išsiųstas pranešimas nėra laikomas oferta, įsipareigojimu parduoti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pranešimas yra tik pasiūlymas, kviečiantis svarstyti ir derėtis, tai ne oferta. Šitas pasiūlymas neužkirto kelio A. K. derėtis dėl maksimalios kainos. Tarp šalių susitarimas dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nebuvo pasiektas, jie nesusitarė dėl kainos. Atsakovas nėra nei iš dalies, nei visiškai įvykdęs sandorio, nėra jo valios priimti sandorio įvykdymą iš ieškovų. Ieškovai netinkamai interpretuoja sutarties sudarymą sutapatindami jį su sutarties įvykdymu. 2021 m. sausio 25 d. pranešimas per notarą netrukdė atsakovui derėtis dėl kitos kainos. Ieškovai žinojo tą aplinkybę, kad atsakovas turi kitą pirkėją, kuris siūlo daugiau. Atsakovas informavo ieškovą, kad už 50 000 Eur neparduos. Derybos dėl kainos su ieškovu vyko telefonu. 

13.       Trečiojo asmens atstovas V. K. posėdžio metu paaiškino, jog ginčo žemę jo šeima dirba pakankamai ilgai, daugiau nei penkerius metus, D. G. pažįsta. Kai sužinojo, kad                               D. G. sutiko pirkti ginčo žemę, paskambino jam ir paklausė, kodėl jis taip daro, nes žino, kad jo šeima nuomojasi ir dirba ginčo žemę, dėl pirmumo teisės atsisakymo buvo susitikęs su D. G.. Susitikimo metu pasakė D. G., kad žemė bus parduodama už 67 000 Eur. D. G. pasakė, kad atsisakytų pirmumo teisės, bet jis jam už tai turėtų ką nors pasiūlyti. Kadangi ieškovui jokios kompensacijos nepasiūlė, jie nesusitarė. Kai tik išėjo pranešimas, jog D. G. turi pirmumo teisę, jam paskambino A. K. ir pasakė, kad pigiau negu už 67 000 Eur žemės neparduos.

14.       Trečiojo asmens atstovas advokatas Simas Gudynas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytas faktines aplinkybes ir motyvus, ieškinį prašo atmesti. Pažymėjo, kad pranešimas Nacionalinei žemės tarnybai nėra oferta, kasacinio teismo išaiškinimai yra, jog tai nėra oferta, jeigu tai nėra oferta, nėra akcepto. Pranešimas apie ketinimą parduoti nėra neatšaukiamas, atsakovas turi teisę jį atšaukti ir pradėti naują pardavimo procesą. Atsakovo 2021 m. sausio 25 d. pranešimas turėtų būti suprantamas kaip pranešimo Nacionalinei žemės tarnybai tąsa, o ne įsipareigojimas parduoti. 2021 m. sausio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos pažyma neteko galios, kai buvo išduota nauja NŽT pažyma. Trečiasis asmuo sutiko pirkti sklypą už 50 000 Eur, tada sužinojo, kad yra pirmesnės eilės pirkėjas, pasiūlė pirkti už 67 000 Eur.

Ieškinys atmestinas.

15.       Byloje nustatyta, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso 11,16 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (toliau tekste – žemės sklypas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro įrašo numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 30 d. atsakovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su pranešimu apie sprendimą parduoti 11,16 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 50 000 Eur sumą (2021 m. gruodžio 7 d.                       DOK-16236, priedai). Ieškovai iš Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus gavo 2020 m. gruodžio 9 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“. Pranešime buvo nurodyta, kad „vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, informuojame, kad A. K. (toliau – ir pardavėjas) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui pateikė pranešimą apie parduodamą 11,16 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro Nr. - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. - (duomenys neskelbtini)). Pardavėjas nurodo, kad parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo: 1) kaina – 50000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų); 2) pardavimo sąlygos – notarui už paslaugas moka pirkėjas. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės sklypu, - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad Jūsų nuosavybės teise valdomas 7,6466 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, pranešame, kad esate vienas iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Taip pat informuojame, kad Jums nusprendus pirkti arba atsisakyti pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, turite ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pateikti sutikimą pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ar atsisakymą jį pirkti šiuo adresu: (duomenys neskelbtini)“ Ieškovai Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriui pateikė sutikimą atsakovo nurodytomis sąlygomis pirkti atsakovo parduodamą žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2021 m. sausio 6 d. pažyma                                                        Nr. (duomenys neskelbtini) pažymima, kad A. K. 11,16 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą turi parduoti D. G. (2021 m. gruodžio 7 d. DOK-16236, priedai).

16.       Atsakovas per Vilniaus m. 26-ąjį notarų biurą ieškovams atsiuntė 2021 m. sausio 25 d. pareiškimą, kuriame nurodyta: „Aš A. K., kviečiu Jus 2021 m. vasario 22 d. 10.00 val. atvykti į Vilniaus m. 26-ąjį notarų biurą adresu (duomenys neskelbtini), sudaryti žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris: (duomenys neskelbtini), kurio plotas 11.1600 ha, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį šiomis sąlygomis: 1) aukščiau nurodyto žemės sklypo kaina – 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų); 2) visą pirkimo-pardavimo kainą pirkėjas privalo sumokėti pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu, pavedimu į mano banko sąskaitą; 3) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo išlaidas moka pirkėjas. Jums neatvykus sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio aukščiau nurodytomis sąlygomis, aukščiau nurodytą žemės sklypą turėsiu teisę parduoti bet kuriam kitam asmeniui.“ Ieškovo atstovas advokatas Darius Butvilavičius 2021 m. vasario 4 d. pranešimu informavo Vilniaus m. 26-ąjį notarų biurą, kad D. G. gavo notaro persiųstą A. K. 2021 m. sausio 25 d. pareiškimą ir nurodytu laiku D. G. atvyks sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį.

17.       2021 m. vasario 22 d. 10.00 val. ieškovas D. G. ir jo atstovas advokatas Darius Butvilavičius atvyko į Vilniaus m. 26-jį notarų biurą dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio notarinio patvirtinimo, tačiau notarų biure pranešė, kad atsakovas į sandorio notarinį patvirtinimą neatvyks dėl ligos.

18.       Advokatas Darius Butvilavičius atsakovui 2021 m. vasario 22 d. išsiuntė elektroninį laišką, kuriuo atsakovo paprašė informuoti apie jo ligos pabaigą bei suderinti naują vizito pas notarą datą ir laiką, 2021 m. kovo 8 d. išsiuntė priminimą, tačiau atsakymų negavo.

19.       Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo pripažinti 11,16 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro įrašo numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu teismo tvarka ir pripažinti ieškovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į šį žemės sklypą. Priteisti atsakovui iš ieškovų 50 000 Eur sumą (kainą) už žemės sklypą. Ieškinį grindžia CK 1.93 straipsnio 4 dalimi ir 6.309 straipsnio 3 dalimi.

20.       Byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, ir tokios paskirties žemės sklypų pirkimo–pardavimo santykius be bendrųjų teisės normų reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas. Byloje taip pat nekyla ginčas dėl to, jog pagal 2021 m. sausio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus pažymą ieškovas D. G. turėjo pirmumo teisę įsigyti atsakovo A. K. parduodamą žemės sklypą.

21.       CK 1.93 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji reikalavimų dėl sandorio formos taisyklė, pagal kurią įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį;                           CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios taisyklės išlyga, pagal kurią, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nereikia.

22.       Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos CK 1.93 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo nuostatos, kuriomis teismas vadovaujasi šioje byloje. Visų pirma kasacinio teismo pažymima, kad CK 1.93 straipsnio 4 dalies norma turi būti aiškinama ir taikoma nepažeidžiant civilinėje teisėje galiojančio sutarties laisvės principo, pagal kurį civilinių santykių subjektai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį, ar jos nesudaryti. Negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatymo ar savanoriško įsipareigojimo                 (CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalys). Konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą. Todėl teismas, pripažindamas pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu, pirmiausiai turi nustatyti sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), kaip tokio, faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011, 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-200-469/2017).

23.       Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, jog tam, kad būtų galima taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri jį vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą, todėl turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011). Tam, kad būtų patenkintas reikalavimas pripažinti galiojančiu notariškai neįformintą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, turi būti konstatuota, kad jo šalių valia atitiko CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, pagal kurią pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkėjas įgyja teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-469/2017).

24.       Teismui sprendžiant ginčą dėl sandorio pripažinimo galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu taikomos bendrosios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įrodinėjimo taisyklės, tarp jų ir 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

25.       Ieškovai byloje įrodinėja, kad šalių valia atitiko CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirkimo–pardavimo sutarties sampratą. Atsakovo atsiųstas ieškovams 2021 m. sausio 25 d. pareiškimas per notarą yra akivaizdi oferta ir atsakovo savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Pažymi, jog atsakovas 2021 m. sausio 25 d. pareiškimu išreikšto įsipareigojimo iki pat dabar nėra atšaukęs. Ieškovas D. G., atsiliepdamas į atsakovo 2021 m. sausio 25 d. pareiškimu išreikštą ofertą, pateikė savo akceptą dėl sutarties sudarymo ir vykdė sutartį atlikdamas visus reikalingus veiksmus sandorio notariniam patvirtinimui (gavo sutikimą iš NZT, pateikė notarų biurui dokumentus, suderino notarinės pirkimo–pardavimo sutarties tekstą, rezervavo laiką banke mokėjimui atlikti, atvyko į notarų biurą pasirašyti notarinės pirkimo–pardavimo sutarties). Nagrinėjamu atveju ieškovas D. G. akceptavo atsakovo ofertą, šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų, per atsakovo pasirinktą notarų biurą netgi buvo suderintas visas notarinės pirkimo–pardavimo sutarties tekstas ir vykdė susitarimą.

26.       Atsakovas ir trečiasis asmuo byloje nurodo ir įrodinėja, kad nebuvo pasiektas susitarimas sudaryti sutartį, nes nebuvo susitarta dėl kainos. Nurodo, jog ieškovai neįrodė byloje, kad viena iš šalių įvykdė sandorį visiškai ar iš dalies, ieškovas neįrodė kainos ar jos dalies sumokėjimo arba daikto valdyti ieškovui perdavimo fakto. Pažymi, jog ieškovo pranešimas NŽT dėl ketinimo parduoti žemės sklypą ir pranešimas pateiktas per notarą nėra oferta.

27.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo, yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra esminių prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje                                     Nr. 3K-3-442/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas, 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

28.       Atsakovas 2022 m. sausio 4 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog buvo išsiųstas Nacionalinei žemės tarnybai (toliau – NŽT) pranešimas apie ketinimą parduoti žemės sklypą. Po to buvo gautas faktinio žemės naudotojo V. K. pasiūlymas pirkti šitą žemę už didesnę negu pasiūlyme nurodytą kainą, tai yra už 67 000 Eur. Jis apie šitą pasiūlymą informavo D. G. telefonu. Pasakė, kad ŽŪB „Kretingos agroservisas“ siūlo 67 000 Eur už ginčo žemės sklypą. D. G. sakė susitiks su V. K. dėl pirmumo teisės atsisakymo, kiek jam žinoma, atsisakymo kaina buvo sutarta 2 000 Eur. Tada jis išsiuntė naują pranešimą NŽT dėl žemės sklypo pardavimo jau su kaina 67 000 Eur. Paaiškino, jog 2021 m. sausio mėnesį pats telefonu informavo D. G., kad serga ir sandoris nevyks. Pranešimą per notarą siuntė, kad D. G. praneštų savo duomenis ir būtų galima tartis dėl didesnės kainos. Nurodė, jog D. G. apie didesnę kainą buvo informuotas dar prieš išsiunčiant 2021 m. sausio 25 d. pranešimą ir                      D. G. informavo jį, kad sutinka pirkti sklypą už 67 000 Eur.

29.       Šiuos atsakovo paaiškinimus iš dalies patvirtina trečiojo asmens ŽŪB „Kretingos agroservisas“ direktoriaus V. K. paaiškinimai, duoti 2021 m. sausio 5 d. teismo posėdžio metu, ir 2021 m. spalio 29 d. rašytiniai paaiškinimai, pateikti byloje. Posėdžio metu V. K. nurodė, jog ginčo žemę jo šeima dirba pakankamai ilgai, daugiau nei 5 metus. Kai jis pamatė pažymą iš NŽT, jis paskambino D. G. ir paklausė, kodėl jis siekia pirkti žemę, kurią dirba jo šeima. Prieš išrašant pažymą kalbėjo ir su A. K., kuris pasakė, kad žemės pigiau negu už                        67 000 Eur neparduos. Jis buvo susitikęs su D. G., kalbėjo dėl šios žemės įsigijimo pirmumo teisės, jam buvo pasiūlyta atsisakyti pirmumo teisės, kalbėjo kaip ŽŪB vadovas. Ieškovas nurodė, kad savo sutikimą pirkti žemės sklypą gali atsiimti, bet jis, V. K., jam už tai turėtų ką nors pasiūlyti. Mokėti kompensacijos jis ieškovui nesutiko, todėl D. G. nurodė, kad savo sutikimo pirkti žemės sklypą neatsiims. Jis pats aiškiai D. G. pasakė, kad A. K. sklypo pigiau nei už 67 000 Eur neparduos.

30.       Ieškovas bylos nagrinėjimo metu 2021 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovas nesiūlė jam įsigyti sklypo už 67 000 Eur, taip pat kad su V. K. nebuvo susitikęs ir jo nepažįsta. 2022 m. sausio 5 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2020 m. pabaigoje jam paskambino A. K. ir pasakė, kad susitartų su V. K., kuris iš jų pirks ginčo žemės sklypą. 2020 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį buvo susitikęs su V. K.. V. K. pakvietė susitikti, susitiko trumpam, jis prašė pasirašyti atsisakymą nuo pirmumo teisės pirkti šitą žemės sklypą.

31.       Įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų duotus parodymus, jų nuoseklumą, tai, jog                    2022 m. sausio 4 d. teismo posėdžio metu ieškovas išklausęs atsakovo ir trečiojo asmens atstovo V. K. paaiškinimus patikslino savo parodymus, duotus 2021 m. spalio 20 d. posėdyje, daro labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas ieškovui skambino, sakė jam su V. K. susitarti, kuris perka sklypą, taip pat, kad ieškovas buvo susitikęs su V. K., kuris norėjo, kad jis atsisakytų nuo pirmumo teisės pirkti sklypą. Pažymėtina, jog trečiojo asmens V. K. į bylą pateikta elektroninio susirašinėjimo medžiaga patvirtina V. K. nurodytas ir ieškovo pradžioje nepripažintas faktines aplinkybes, jog jis V. K. pažinojo, anksčiau su juo yra bendravęs tam tikrais žemės klausimais (2021 m. spalio 29 d. rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-14378 priedas Nr. 1). Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, jog 2021 m. kovo 8 d. atsakovas A. K. vėl kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su pranešimu apie sprendimą parduoti 11,16 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 67 000 Eur sumą (2021 m. gruodžio 7 d. DOK-16236, priedai). Ieškovas D. G. iš Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus gavo 2021 kovo 16 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“, kuriame nurodoma, kad atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriui pateikė pranešimą apie parduodamą Žemės sklypą už 67 000 Eur kainą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2021 m. balandžio 19 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) pažymima, kad A. K. 11,16 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą turi parduoti ŽŪB „Kretingos agroservisas“ (2021 m. gruodžio 7 d. DOK-16236, priedai). NŽT interneto svetainėje buvo padarytas įrašas, jog 2020 m. gruodžio 2 d. skelbimas apie ginčo žemės sklypo pardavimą už 50 000 Eur nebegalioja (2021 m. spalio 29 d. rašytinių paaiškinimų Nr.DOK-14378 priedas Nr.1). Kaip teisingai pastebėjo atsakovo atstovė, ieškinys šioje byloje teismui buvo pateiktas 2021 m. balandžio 9 d., tai yra ieškovui D. G. jau žinant, kad atsakovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su pranešimu apie ginčo sklypo pardavimą už didesnę – 67 000 Eur – kainą ir kad pažyma, suteikianti pirmumo teise įsigyti šį sklypą, suteikta trečiajam asmeniui ŽŪB „Kretingos agroservisas“. Pažymėtina, jog 2020 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog gavęs pranešimą iš NŽT dėl galimybės įsigyti sklypą už 67 000 Eur jis neteikė sutikimo. Jis buvo pasiruošęs sklypą įsigyti už 50 000 Eur pagal ankstesnį pranešimą ir 2021 m. vasario 22 d. pasirašyti pas notarą pirkimo–pardavimo sutartį.

32.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, pripažindamas pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalyje ar CK 6.309 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu, pirmiausia turi nustatyti sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).

33.       Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes teismas daro labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas buvo atsakovo ir trečiojo asmens informuotas ir suprato, kad susitarimas su atsakovu A. K. nebuvo galutinai pasiektas, kad vyko derybos dėl didesnės žemės sklypo pardavimo kainos, negu buvo nurodyta NŽT pateiktame siūlyme pirkti žemės sklypą ir 2021 m. sausio 25 d. pranešime, išsiųstame per notarą. Ta aplinkybė, jog atsakovas išsiuntė ieškovui pranešimą per notarą dėl sklypo įsigijimo įvertinus atsakovo nurodytus motyvus, jog siuntė pranešimą manydamas, kad jiems niekas netrukdo keisti pranešime nurodytos kainos ir ieškovas sutiks įsigyti sklypą už didesnę kainą, nėra, teismo vertinimu, lemianti ir leidžianti daryti išvadą, jog šalys susitarė dėl visų būtinų žemės sklypo pirkimo–pardavimo sąlygų, nes jie nesusitarė dėl žemės sklypo kainos.

34.       Be to, CK 1.93 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.309 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą siejama ir su tuo, kad viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį. Taigi turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri jį vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).

35.       Ieškovų atstovas 2020 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog sutarties įvykdymas pasireiškė tuo, kad pirkėjai išreiškė akceptą, gavo valstybinių institucijų sutikimus, pasiruošė atlikti mokėjimą, atliko veiksmus, būtinus sandoriui sudaryti, susitarė dėl datos banke, kad būtų galima atlikti mokėjimą už įsigytą sklypą. Ieškovų vertinimu, visi šitie veiksmai ir rodo ieškovų valią vykdyti sandorį ir atsakovo valią priimti sandorio įvykdymą. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžių metu nurodė, jog susitarimas tarp šalių nebuvo pasiektas: šalys nesusitarė dėl kainos, nė viena iš sutarties šalių nei visiškai, nei iš dalies neįvykdė sutarties.

36.       Teismas pažymi, jog ieškovo nurodyti veiksmai gali būti vertinami kaip paruošiamieji darbai, leidžiantys sudaryti sutartį, bet ne sutarties visiškas ar dalinis įvykdymas. Visiškas ar dalinis sutarties įvykdymu būtų laikoma, jeigu ieškovai būtų sumokėję dalį ar visą kainą už siekiamą įsigyti sklypą, o atsakovas būtų mokėjimą priėmęs ir (arba) suteikęs jiems teisę valdyti ir naudotis šiuo sklypu ir ieškovai būtų priėmę šitą teisę, ją įgyvendinę. Šiuo nagrinėjamu atveju jokie tokio pobūdžio veiksmai nebuvo atlikti ir visos bylos nagrinėjimo metu atsakovas tikslingai ir nekeisdamas savo pozicijos nurodė teismui, kadangi nebuvo susitarta dėl kainos, nebuvo susitarta dėl sutarties sudarymo, net nebuvo kalbama apie sandorio įvykdymą ir kitas sutarties sąlygas.

37.       Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu teikdamas paaiškinimus nurodė, jog, jo vertinimu, atsakovas pateikdamas 2021 m. pranešimą apie parduodamą ginčo sklypą ir                                                    2021 m. sausio 25 d. per notarą atsiųsdamas pranešimą, kviečiantį ieškovą D. G. atvykti sudaryti sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, taip išreiškė savo įsipareigojimą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, yra nepagrįsti, nes tik įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas (CK 6.309 straipsnio 1 dalis), o daiktas ieškovui valdyti, kaip nustatyta sprendimo 36 punkte, nebuvo perduotas ir net nebuvo tartasi tai padaryti.

38.       Ieškovų atstovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėdamas, jog šalims suderinus valią dėl žemės sklypo pardavimo nėra svarbu, jog kaina už žemės sklypą nebuvo sumokėta, savo baigiamojoje kalboje vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išdėstyta 2021 m. vasario 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.e3K-7-125-378/2021, jog pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimo ir jos įsigaliojimas nesiejamas su daikto perdavimu pirkėjui. Vadovaujantis CK 6.314 straipsnio             2 dalimi, pirmumas suteikiamas šalių susitarimui — kaina turi būti sumokėta per tą terminą, kurį šalys nustatė sutartyje. Jeigu kainos sumokėjimo terminas sutartyje nenustatytas, tokiu atveju kaina turi būti sumokėta tada, kai pardavėjas įvykdo savo pareigą perduoti daiktus arba disponavimo daiktais dokumentus. Tačiau teismas sutinka su atsakovo atstovės advokatės išdėstytu vertinimu, jog šia nutartimi ir joje pateiktais išaiškinimas teismas neturėtų vadovautis. Nustatyta, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr.e3K-7-125-378/2021 tarp šalių kilo ginčas dėl šalių sudarytos ir įstatymo nustatyta tvarka įformintos automobilio pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo. Pažymėtina, jog šioje byloje automobilio pirkimo–pardavimo sutartis įstatymo nustatyta tvarka buvo ne tik sudaryta, bet atsakovui buvo perduotas ir automobilis, atsakovas juo naudojosi, valdė kaip savo ir ginčas kilo dėl atsiskaitymo už parduotą automobilį.

39.       Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teismų precedentų kaip teisės šaltinių reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; ir kt.). 

40.       Remdamasis sprendimo 38 ir 39 punktais, teismas nusprendžia, kad ieškovų atstovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr.e3K-7-125-378/2021 savo aplinkybėmis nėra panaši į nagrinėjamą bylą, todėl nesivadovauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                                        2021 m. vasario 24 d. nutartyje išdėstyta praktika.

41.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ieškovai neįrodė ir kitos būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį, kad viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį. Nustačius, kad nėra nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį.

42.       Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, įstatymų numatytą reglamentavimą, ginčo klausimu kasacinio teismo formuojamą praktiką ir pateiktus išaiškinimus, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalį ir CK 6.309 straipsnio 1 dalį, nes nenustatyta, kad egzistavo akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį, šalys nebuvo susitariusios (suderinusios valios) dėl visų esminių sutarties sąlygų, o būtent dėl sklypo pirkimo–pardavimo kainos, nenustatyta, kad viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų ieškinys atmestinas.

43.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010;        2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

44.       Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre (VĮ Registrų centras) dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą: 11,16 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro įrašo numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, kol įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis palikta nepakeista.

45.       CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, kad, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kadangi ieškovų D. G. ir R. G. ieškinys atmestas, teismas, įvertinęs reikalavimų pobūdį, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palieka galioti iki sprendimo įsiteisėjimo. Sprendimui įsiteisėjus jos panaikinamos, nes tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas netenka prasmės.

Bylinėjimosi išlaidos

46.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovų ieškinys atmestinas, bylinėjimosi išlaidos ieškovams nepriteistinos.

47.       Atsakovas A. K. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje patyrė 3 200 Eur išlaidas advokato pagalbai, kurias sudaro: teisinė konsultacija dėl faktinės situacijos; atsiliepimo į ieškinį parengimas; tripliko parengimas; pasiruošimas ir atsakovo atstovavimas teismo posėdžiuose, prašymų byloje rengimas. Kadangi atsakovas A. K. advokatei Karinai Račkauskienei yra sumokėjęs 2 650,00 Eur, teismo prašo iš ieškovų – D. G. ir R. G. – priteisti jo patirtas išlaidas advokato pagalbai – 2 650,00 Eur. Atsakovo patirtas išlaidas patvirtina 2022 m. sausio 4 d. advokato išlaidų pagrindimas (patikslinimas) ir 2022 m. sausio 3 d. AB „Swedbank“ bankinio mokėjimo nurodymas Nr. 4 – 650,00 Eur sumos, taip pat kartu su 2021 m. spalio 20 d. prašymu į bylą pateiktas AB „Swedbank“ bankinio mokėjimo nurodymas Nr. 237 – 2 000,00 Eur sumos. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas byloje taip pat patyrė 38 Eur dydžio išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio sumokėjimu, paduodant atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (2021 m. balandžio 22 d. atskirojo skundo Nr. DOK-5913 priedas, 2021 m. balandžio 22 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymas Nr.130). Viso atsakovas byloje patyrė 2688 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

48.       Trečiasis asmuo ŽŪB „Kretingos agroservisas“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovų D. G. ir R. G. 2 117,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti už šias teisines paslaugas: pareiškimo dėl įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu parengimą; trečiojo asmens atsiliepimo į ieškovų D. ir R. G. ieškinį parengimą; prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą; įrodymų rinkimą ir rašytinių paaiškinimų paruošimą; atstovavimą trečiajam asmeniui nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose. Prašomas priteisti išlaidas patvirtina į bylą pateiktos advokato Simo Gudyno trečiajam asmeniui išrašyta 2021 m. spalio 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GUS 2110-3 ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis 2021 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymas 1391,50 Eur sumos, 2021 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GUS 2111-1 su suteiktų paslaugų aprašymu ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis 2021 m. lapkričio 18 d. mokėjimo nurodymas 726 Eur sumos.

49.       Teismas pažymi, jog byloje dalyvaujančių asmenų išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Įvertinus bylos sudėtingumą ir apimtį atsakovo atstovės ir trečiojo asmens atstovo pateiktų procesinių dokumentų skaičių, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, teismas nusprendžia, kad prašomos priteisti atsakovo ir trečiojo asmens procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, išlaidos pripažintinos būtinomis. 

50.       Remiantis tuo, kas anksčiau aptarta, atsakovui A. K. lygiomis dalimis iš kiekvieno ieškovo priteistina po 1 344 Eur (2 688,00 Eur ÷ 2). Trečiajam asmeniui ŽŪB „Kretingos agroservisas“ lygiomis dalimis iš kiekvieno ieškovo priteistina po 1 058,75 Eur (2 117,50 Eur ÷ 2).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovų D. G. ir R. G. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. K. iš ieškovo D. G. 1 344 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui A. K. iš ieškovės R. G. 1 344 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui žemės ūkio bendrovei „Kretingos agroservisas“ iš ieškovo D. G. 1 058,75 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui žemės ūkio bendrovei „Kretingos agroservisas“ iš ieškovės R. G. 1 058,75 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre (VĮ Registrų centre) dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą: 11,16 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro įrašo numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). 

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti viešo registro tvarkytojai VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                       Kristina Domarkienė