Pranešėjas S. Katauskas
Baudž. byla Nr. 1A-103-360/2011
Teisėja D. Valošinaitė
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.8.2.1.; 2.1.3.1.; 2.3.6.4.4.; 2.4.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. sausio 27 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,
teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir
Rasos Valentinienės,
sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,
dalyvaujant nukentėjusiajam L. J. ,
išteisintajam S. N. ,
gynėjai advokatei Jovitai
Usonytei,
vertėjai Anželai Tyščukienei,
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
S. N. buvo kaltinamas tuo, kad 2010-04-30, apie 19.45 val., bendrijos (duomenys
neskelbtini) gyventojų susirinkimo metu, L. J. paprašius
iš susirinkimo išeiti nebeeinančią pirmininkės pareigų V. M. ,
o šiai susirinkimą palikti atsisakius, S. N. prie daugelio
susirinkime dalyvavusių asmenų, pasakė, kad L. J. psichiškai
nesveikas žmogus, kad jam reikia gydytis psichiatrinėje ligoninėje bei
rodomuoju pirštu pasukinėjo prie smilkinio. Tokiu būdu S. N. pažemino asmens garbę ir
orumą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio
2 d. nuosprendžiu S. N. išteisino dėl kaltinimo pagal Lietuvos
Respublikos BK 155 str. 1 d., kadangi nepadaryta
veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis L. J. prašo Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nuosprendį pakeisti ir pripažinti S. N. kaltu pagal BK 155 str. 1 d.,
skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę bei patenkinti jo civilinį
ieškinį. Nurodo, kad nuosprendis grįstas
liudytojų parodymais iš teisiamojo pusės, liudytojo M. F. parodymais nebuvo remiamasi. Pažymi,
jog pats S. N. iš dalies pripažino savo kaltę, jog viešai pažemino jo garbę ir savigarbą. Nurodo,
jog jis neišprovokavo tokios situacijos, kokią nurodo teismas, kadangi
susirinkimas dar nebuvo prasidėjęs ir jis pasiūlė V.
M. palikti susirinkimą, tačiau jos nevarė.
Nukentėjusiojo manymu, rodomojo piršto
pasukimas į šoną ir pasisakymas, kad jis psichiškai nesveikas žmogus, yra nepadorios
formos įžeidimas.
Teismo posėdyje nukentėjusysis L. J. prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis S. N. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą
atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios
instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino
ir padarė pagrįstą išvadą, kad S. N. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo požymių.
Kolegija
negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos
teismas nustatydamas faktines įvykio aplinkybes rėmėsi tik S.
N. palaikančių liudytojų
parodymais ir visiškai nevertino liudytojo M. F. parodymų. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės
teismas, nustatydamas kontekstą, kuriame S. N. ištarė neva L. J. įžeidžiančius žodžius, t. y. konstatuodamas, kad S. N. žodžiai L. J. , jog šis „gal yra psichiškai nesveikas, jei nesupranta
to, kad yra prašoma netrukdyti susirinkimui ir išeiti iš salės“, buvo pasakyti
susirinkimo metu, kuomet L. J. ėmė reikšti nepasitenkinimą
pirmininke ir nepakluso pirmininkės siūlymui išeiti iš salės. Teismas rėmėsi ne
tik S. N. ir pasak L. J. , S. N. palaikančių liudytojų V. M. , L. ir Č. J. parodymais, bet ir iš dalies paties L. J. parodymais, jog 2010-04-30
vykusio susirinkimo metu pirmininkė V. M. atsistatydino
iš pareigų, tuomet jis jai pasakęs, kad jai nėra ką veikti susirinkime, nes ji
nebėra bendrijos pirmininkė ir negyvena šiame name bei, priešingai nei
apeliaciniame skunde teigia L. J. , pakankamai išsamiai
tuo metu buvusią padėtį apibūdinančiais liudytojo M. F. parodymais,
jog 2010-04-30 vykęs susirinkimas prasidėjo pirmininkės V. M.
pranešimu dėl išėjimo iš pirmininkės pareigų. L. J. po
pirmininkės pasisakymo pasakė, kad ši gali palikti salę, nes ji jau nebėra
pirmininkė. Tuomet V. M. pakeltu tonu ėmė kalbėti, kad L. J. paliktų salę, nes jis yra ne bendrijos narys. V. M. susirinkimo metu siūlė paimti paskolą iš banko namo
renovacijai. Kilo diskusijos, savo replikas išsakė sekretorius, o L. J. nebuvo leidžiama pasisakyti. Būtent tada S. N. pasakė L. J. , kad šiam nėra ką
čia veikti ir sakė L. J. nueiti pas psichiatrą į
psichiatrinę ligoninę, o ne mosikuoti rankomis. Taigi kolegijos nuomone,
apylinkės teismas patikimai nustatė, kad S. N. ištarė neva L. J. įžeidžiančius žodžius paties L. J. išprovokuoto konflikto susirinkimo dėl namo
renovacijos metu, todėl visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiame
kontekste S. N. tikslo įžeisti L. J. neturėjo,
o norėjo tik išreikšti savo nuomonę apie asmenį, keliantį konfliktą ir nepaklūstantį
pirmininkės prašymui ne bendrijos nariui palikti susirinkimą.
Taip pat
kolegijai nekyla abejonių dėl apylinkės teismo išvados, jog byloje nėra
surinkta objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų tą faktą, kad nukentėjusysis
buvo įžeistas dėl to, kad S. N. sukiojo pirštą prie
smilkinio. Nuosprendžio turinys vėlgi rodo, kad konstatuodamas minėtas
aplinkybes, apylinkės teismas įvertino ne tik S. N. parodymus,
jog jis neprisimena, ar sukiojo prisidėjęs pirštą prie smilkinio, liudytojų L. ir
Č. J. , V. M. parodymais, jog jie negalėjo
teismo posėdžio metu patvirtinti aplinkybės, jog S. N. sukiojo
pirštu prisidėjęs prie smilkinio, bet ir išsamiai pasisakė, kodėl liudytojų L. Š. ir D. N. parodymai apie tai, kad S. N. pasukiojo
prisidėjęs pirštą prie smilkinio, yra šališki ir vertintinti kritiškai.
Nesutikti su tokiais apylinkės teismo minėtų liudytojų parodymų vertinimais kolegija
neturi pagrindo. Juolab, kad šalia S. N. per susirinkimą
sėdėjęs liudytojas M. F., apelianto skunde įvertintas kaip
tinkamas liudytojas, duodamas parodymus apylinkės teisme net neužsiminė, jog S. N. būtų sukiojęs pirštą prie smilkinio, o tuo labiau, kad
toks judesys būtų nukreiptas L. J. asmeniui apibūdinti.
Taigi kolegija
laiko, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertino
paminėtas aplinkybes ir padarė atitinkančią faktines bylos aplinkybes išvadą,
kad S. N., susirinkime kilusio
konflikto metu ištardamas L. J. „gal yra psichiškai
nesveikas, jei nesupranta to, kad yra prašoma netrukdyti susirinkimui ir išeiti
iš salės“, neturėjo tikslo įžeisti L. J., nes išreiškė
savo nuomonę, atsižvelgdamas į konfliktišką L. J. elgesį
susirinkimo, kuriame buvo sprendžiami svarbūs namo gyventojams klausimai, metu.
Apylinkės teismo išvados šiuo klausimu yra pakankamai argumentuotos
nuosprendyje, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo S. N. kaltės
klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė
apylinkės teismas.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
n u t a r i a:
nukentėjusiojo L. J. apeliacinį skundą
atmesti.
Nutartis
neskundžiama
Kolegijos pirmininkas Savinijus
Katauskas
Teisėjai Remigijus
Preikšaitis
Rasa Valentinienė