Teikimas Nr. T-379-517/2024

Teisminis procesas Nr. 1-01-1-33167-2023-0

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą išdėstyti baudžiamojoje byloje Nr. 1-163-522/2024 priteistos sumos mokėjimą 36 mėnesių laikotarpiui,

nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai baudžiamojoje byloje Nr. 1-163-522/2023 2024 m. kovo 13 d. priėmė nuosprendį, kuriuo L. T. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams, kartu paskiriant 3 mėnesių intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, mokymosi arba gydimosi medicinos įstaigose, įpareigojant per bausmės laiką dirbti, iki 2024 m. liepos 1 d. atlyginti nusikalstama veika padaryta turtinę žalą 5 432,43 Eur ir 1 000,00 Eur neturtinė žalą bei 2 400,00 Eur atstovavimo išlaidų, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios.

Nuteistasis nesutikdamas su teismo 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžiu jį apskundė apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 4 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.

Nuteistasis 2024 m. birželio 7 d. pateikė prašymą, kuris Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose gautas 2024 m. birželio 12 d., prašydamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-163-522/2023 nukentėjusiajai J. T. priteistą turtinę 5 432,43 Eur ir 1 000,00 Eur neturtinė žalą bei 2 400,00 Eur atstovavimo išlaidų (bendra priteista suma 8 832,00 Eur, prašymo pateikimo dieną likusią bendrą 8 532,00 Eur sumos) mokėjimą išdėstyti 36 mėnesiams, mokant kas mėnesį po 237,00 Eur, mokėjimo pradžią nustatyti nuo 2024 m. liepos 1 d. Nuteistasis pateiktame prašyme nurodo, kad pagal teismo 2024 m. kovo 13 d. nuosprendį priteistos bendros 8 832,00 Eur turtinės ir neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų atlyginti iki 2024 m. liepos 1 d. neturi finansinių galimybių. Šiuo metu nuteistojo pajamos per mėnesį į rankas yra 954,30 Eur. Kitų pajamų negauna. Pagal 2023 m. sausio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-1-258-804/2023 nuteistasis privalo mokėti 260,00 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. T., šią prievolę vykdo tinkamai. Pabrėžtina, kad nuteistasis nevengia ir nevengs vykdyti teismo nuosprendžio. Po Vilniaus apygardos teismo nutarties nelaukdamas teismo nuosprendyje nurodyto 2024 m. liepos 1 d. termino J. T. sumokėjo 300,00 Eur sumą, taip mažindamas priteistą įsiskolinimą, tačiau iki teismo nuosprendyje nurodytos datos neturi finansinių galimybių tinkamai įvykdyti prievolę.

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nenumato galimybės išdėstyti neturtinės žalos atlyginimo mokėjimo, ar nustatyti mokėjimo terminą. To nenumato ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, o šio kodekso 6 straipsnyje numatyta tik bausmės – baudos išdėstymo galimybė. 

BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis.

CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taigi darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-3-626-378/2015).

Nuteistasis L. T. savo prašymą iš esmės grindžia sunkia finansine padėtimi. Tačiau teismas pastebi, kad aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant nuteistojo prašymą, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nesusiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių sprendimo dėl žalos išieškojimo vykdymą reikėtų išdėstyti prašomam 36 mėnesių terminui.

Minėta, kad atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik konstatavus itin sunkią nuteistojo turtinę padėtį. Šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Iš nuteistojo pateiktų duomenų apie jo gaunamas pajamas, nustatyta, kad nuteistasis yra dirbantis, gaunantis pastovias pajamas. Duomenų, kad nuteistasis neturi galimybės susirasti papildomą darbą dėl sveikatos būklės ar panašiai, byloje taip pat nenustatyta.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).‏‏‎ 

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. T. teismo 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, kuris apeliacinės instancijos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartimi paliktas nepakeistas, paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra trims mėnesiams, kartu numatant vieną iš įpareigojimų – iki 2024 m. liepos 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi nurodytu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė ir kartu su ja paskirti įpareigojimai užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Kitu atveju, kvestionuojant ar modifikuojant nuteistiesiems skirtinas bausmes gali kilti nebaudžiamumo ar pačios bausmės sumenkinimo rizika. ‏‏‎Nustatytų aplinkybių kontekste, įvertinus nuteistojo pateiktus duomenis apie jo gaunamas pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, nėra pagrindo išvadai, kad dabartinė L. T. finansinė padėtis būtų tokia bloga, kad ji sąlygotų būtinybę atidėti ar išdėstyti nuosprendžio dalį, susijusią su civilinio ieškinio vykdymu prašomam 36 mėnesių terminui. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Teismas taip pat pabrėžia, kad vykdymo procese yra galimybė žalą atlyginti dalimis susitarus su civiliniu ieškovu.

Tačiau šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad nuteistasis pagal galimybes stengiasi vykdyti jam skirtą įpareigojimą, t. y. po teismo 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuris įsiteisėjo 2024 m. birželio 4 d., jau yra atlikęs vieną 300 Eur mokėjimą nukentėjusiajai, kas leidžia pagrįstai tikėti, kad nuteistasis tinkamai vykdys jam paskirtą bausmę. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra numatyta, kad jei nuteistasis dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas šį laiką gali pratęsti. Paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės (šiuo nagrinėjamu atveju – laisvės apribojimo bausmės) laiką. Įvertinus išdėstytą, teismas turi pagrindo manyti, kad pratęsus L. T. skirto įpareigojimo įvykdymo terminą iki skirtos aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmės įvykdymo, nuteistasis turės galimybę atlyginti 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžiu priteistą bendrą 8 832,00 Eur turtinę ir netirtinę žalą bei nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

L. T. prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2024 m. birželio 4 d.) nuteistasis L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 5 432,43 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt dviejų eurų 43 ct) turtinę žalą, 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) neturtinę žalą ir 2 400,00 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų 00 ct) atstovavimo išlaidas turi atlyginti iki paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės vykdymo pabaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas                                                             Rinaldas Adamonis