Civilinė byla Nr. e2-1650-241/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00224-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.17; 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria R. V. išbrauktas iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Ramkesta kreditorių sąrašo, atmesti jo prašymai dėl baudos nemokumo administratoriui skyrimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Ramkesta bankroto bylos nutraukimo (civilinės bylos Nr. eB2-215-730/2020),
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) Ramkesta iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Tamtamas“; 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, vėliau juos tikslino; 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto.
2. Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti patikslintą BUAB Ramkesta kreditorių sąrašą iš kreditorių sąrašo išbraukiant kreditorių R. V.. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartimi patvirtintas kreditoriaus R. V. reikalavimas iš bankroto proceso metu sukauptų lėšų yra patenkintas visiškai.
3. Kreditorius R. V. pateikė teismui prašymą netenkinti nemokumo administratorės prašymo dėl kreditorių sąrašo tikslinimo, įpareigoti nemokumo administratorę visiškai atsiskaityti su atsakovės kreditoriais, teismui pateikti prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo esant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 78 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindui, sprendimą dėl bankroto bylos nutraukimo priimti po to kai bus išspręsti kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir administravimo išlaidų patvirtinimo klausimai civilinėje byloje Nr. eB2-796-730/2020, skirti nemokumo administratorei 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą savo procesine padėtimi, pusę paskirtos baudos priteisti atsakovės naudai, kitą pusę – kreditoriaus R. V. naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi tenkino nemokumo administratorės prašymą dėl kreditorių sąrašo tikslinimo ir išbraukė iš atsakovės BUAB Ramkesta kreditorių sąrašo R. V.; prašymus dėl baudos skyrimo, bankroto bylos nutraukimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė.
5. Teismas, remdamasis JANĮ 153, 155 straipsnių nuostatomis, nurodė, kad BUAB Ramkesta nemokumo administratorės prašymo išbraukti kreditorių R. V. iš atsakovės kreditorių sąrašo išsprendimui taikomos JANĮ nuostatos.
6. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog su pirmo etapo kreditoriumi R. V. yra visiškai atsiskaityta: 2019 m. kovo 21 d. išmokėta 10 000 Eur, 2019 m. kovo 22 d. išmokėta 560 Eur, 2020 m. rugpjūčio 19 d. išmokėta 2 472,90 Eur, todėl kreditoriaus R. V. finansinis reikalavimas 13 032,90 Eur sumai yra patenkintas visiškai.
7. Teismas atmetė kaip deklaratyvius ir neįrodytus R. V. argumentus, kad nemokumo administratorė, siekdama sau asmeniškai naudingų tikslų, t. y., siekdama pasididinti administravimo išlaidų sąmatą, patenkino jai nepalankaus kreditoriaus finansinį reikalavimą ir neatsiskaito su kitu kreditoriumi. Teismas nurodė, kad nemokumo administratorė, atlikdama įstatyme numatytus administravimo veiksmus, tenkino pirmo etapo kreditoriaus R. V. reikalavimą. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo dėl S. V. antro etapo reikalavimo byloje nėra, į tai, kad kreditorių reikalavimų tenkinimas eiliškumo tvarka atsižvelgiant į patiriamas bankroto išlaidas (JANĮ 93 straipsnio 1 dalis) priskirtinas nemokumo administratoriaus kompetencijai, į tai, kad toks klausimas nėra teiktas svarstyti ir kreditorių susirinkimui (JANĮ 44 straipsnis), teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti R. V. reikalavimo įpareigoti nemokumo administratorių atlikti veiksmus, t. y. atsiskaityti su kreditoriumi S. V..
8. Įvertinęs tai, kad atsakovės kreditoriaus S. V. reikalavimas nėra padengtas, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti R. V. reikalavimo įpareigoti nemokumo administratorę pateikti prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo, o teismui šį klausimą išspręsti (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
9. Iš byloje esančių duomenų teismas nenustatė nemokumo administratorės veiksmų, kurie būtų pagrindas konstatuoti, jog nemokumo administratorė vilkina atsakovės bankroto procesą ar piktnaudžiauja procesine padėtimi. Teismo vertinimu yra priešingai – nemokumo administratorė aktyviai teikia prašymus dėl kreditorių reikalavimų tikslinimo, byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės patvirtina, jog su įmonės kreditoriais yra atsiskaitoma. Teismas sprendė, kad kreditoriaus R. V. argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei įrodymais, atitinkamai nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnyje nustatytų būtinųjų sąlygų, sudarančių pakankamą pagrindą skirti nemokumo administratorei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Suinteresuotas asmuo R. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį; tenkinti jo prašymą dėl baudos skyrimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir bankroto bylos nutraukimo; priteisti iš nemokumo administratorės apelianto patirtas 700 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Nemokumo administratorė, galėdama atsiskaityti su likusiu BUAB Ramkesta antrosios eilės kreditoriumi, tačiau dėl galimo suinteresuotumo to nedarydama, siekia pasididinti administravimo išlaidoms skirtą sąmatą; toliau tęsti bankroto procedūrą. Tokiems nemokumo administratorės veiksmams, kuomet iš gautų lėšų yra atsiskaitoma ne su visais kreditoriais, o tik galimai su sau nepalankiais, apeliantas prieštarauja, todėl siekiama jį pašalinti iš kreditorių sąrašo. Galutinė bankroto ataskaita nebuvo teikta nei kreditorių susirinkimui, nei teismui, todėl nemokumo administratorė neturėjo pagrindo atsiskaityti su apeliantu. Įmonė gali atsiskaityti su visais savo kreditoriais, t. y. vieninteliu likusiu kreditoriumi. Po šio atsiskaitymo įmonė vis dar bus moki, todėl iš esmės ją galima išsaugoti rinkoje ir atkurti jos mokumą, o nemokumo administratorė, pažeisdama norminių teisės aktų reikalavimus, įmonę siekia likviduoti, o ne išsaugoti.
10.2. Nors nagrinėjamoje byloje egzistuoja akivaizdūs prieštaravimai, kurie neleidžia patikimai ir iš esmės spręsti dėl nemokumo administratorės teikiamo kreditorių sąrašo tikslinimo, teismas, turėdamas būti aktyvus, nesiaiškino ir netikslino šių aplinkybių, o tik deklaratyviai konstatavo, jog apeliantas nepateikė jo prašymą pagrindžiančių duomenų.
10.3. Būtinybė pateikti su atskiruoju skundu teikiamus duomenis iškilo tik po skundžiamos nutarties priėmimo, kadangi tik tuomet apeliantui tapo žinoma, kad nemokumo administratorė galimai nėra informavusi teismo apie papildomas lėšas, kurios buvo gautos ir, kad įmonė gali atsiskaityti su visais kreditoriais. Apeliantas teismui buvo pateikęs mokėjimo pavedimus, tačiau Klaipėdos apygardos teismas jų nepagrįstai ir neteisėtai nevertino bei apie juos nepasisakė.
11. Atsakovė BUAB Ramkesta, atstovaujama nemokumo administratorės, prašo nutraukti pradėtą apeliacinį procesą pagal R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties; netenkinus nurodyto prašymo atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto R. V. BUAB Ramkesta patirtas 605 Eur atstovavimo išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Apeliantas neginčija, kad su juo yra visiškai atsiskaityta; neformuluoja jokio prašymo teismui dėl jo išbraukimo iš kreditorių sąrašo, nereiškia jokio prašymo, kokį procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teismas turėtų priimti skundžiamos nutarties dalyje dėl apelianto išbraukimo iš kreditorių sąrašo.
11.2. Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo paskirti administratorei baudą. Kita vertus, ir pats apeliantas aiškiai nenurodo, už kokius pažeidimus jis mato pagrindą svarstyti baudos paskyrimą administratorei. CPK X skyriaus nuostatos, reglamentuojančios teismo nuobaudų rūšis bei jų skyrimą, nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas skyrė arba atsisakė skirti proceso dalyviui baudą. Be to, toks teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Todėl apelianto skundžiama nutarties dalis, kuria atmestas prašymas dėl baudos paskyrimo, negali būti apeliacijos objektas.
11.3. JANĮ atskirai nenumato, kad yra skundžiama teismo nutartis, kuria atmetamas asmens prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Taip pat tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes tokiu būdu neapribojama galimybė toliau vykti bankroto procesui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju apeliacinei instancijai perduotas nagrinėti atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria teismas išsprendė kelis klausimus: tenkino nemokumo administratorės prašymą dėl kreditorių sąrašo tikslinimo ir išbraukė iš atsakovės BUAB Ramkesta kreditorių sąrašo R. V.; R. V. prašymus dėl baudos nemokumo administratorei skyrimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir bankroto bylos nutraukimo atmetė. Atskirajame skunde apeliantas R. V. prašo panaikinti šią nutartį, tenkinti jo prašymą dėl baudos skyrimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir bankroto bylos nutraukimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą apeliantas iš esmės argumentuoja teismo tinkamai neįvertintais nemokumo administratorės veiksmais, sudarančiais pagrindą jo prašymų tenkinimui, tačiau neteikia nei faktinių, nei teisinių argumentų dėl to, kad su juo kaip BUAB Ramkesta kreditoriumi visiškai atsiskaityta ir šiuo pagrindu skundžiama nutartimi jis yra išbrauktas iš BUAB Ramkesta kreditorių sąrašo. Įvertinusi tokį atskirojo skundo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nepaisant to, jog apeliantas prašo panaikinti visą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį, tačiau pagal atskirojo skundo argumentus yra skundžiama tik nutarties dalis, kuria netenkinti apelianto prašymai dėl baudos nemokumo administratorei skyrimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, bankroto bylos nutraukimo.
14. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas. Jei JANĮ nenustato tam tikrų bankroto bylos nagrinėjimo ypatumų, taikomos CPK nuostatos.
15. Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais – kai tokia galimybė yra tiesiogiai nurodyta konkrečiame CPK straipsnyje arba tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama teismo nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
16. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudas skiria šiame kodekse nustatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus (dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Šiose nuostatose, nėra tiesiogiai nurodyta, kad teismo nutartis, kuria dalyvaujančiam byloje asmeniui skiriama bauda arba atsisakoma ją skirti, yra skundžiama atskiruoju skundu.
17. Be to, teismo nutartis, kuria išsprendžiamas baudos paskyrimo, panaikinimo ar sumažinimo klausimas, taip pat neužkerta kelio tolesniam bylos nagrinėjimui.
18. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad teismo nutartis, kuria yra atsisakoma skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nėra apeliacinio apskundimo objektas. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos dėl tokio pobūdžio nutarčių apskundimo yra laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-517/2014, 2020 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-151-516/2020; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1132-790/2020).
19. Taip pat nagrinėjamu atveju apeliantas kvestionuoja teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei CPK, nei bankroto teisinius santykius reglamentuojančiame JANĮ, konkrečiai JANĮ 78 straipsnyje, reglamentuojančiame bankroto bylos nutraukimo pagrindus, nenumatyta, kad šalies prašymo dėl bylos nutraukimo netenkinimas būtų skundžiamas atskiruoju skundu. Be to, tokia teismo nutartimi neužkertama galimybė bylos tolesnei eigai, todėl skundžiama nutarties dalis dėl netenkinto prašymo nutraukti bankroto bylą nagrinėjamu atveju negali būti apeliacijos objektas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2067/2013; 2014 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-341/2014, 2020 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-644-798/2020).
20. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui bei nurodytai teismo praktikai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu ir nenurodė neskundžiamų jos dalių. Tokia teismo klaida nesudaro pagrindo nutarties dalių, negalinčių būti apeliacijos objektu, peržiūrai apeliacine tvarka. Jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tokiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
21. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Remdamasi nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, teisėjų kolegija, nustačiusi, kad atskirasis skundas pateiktas dėl apeliacijos objektu negalinčios būti 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalies, dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su nemokumo administratorės įpareigojimu atlikti veiksmus, kurie iš esmės yra siejami su bankroto bylos nutraukimu, nepasisako.
22. Esant tokiai procesinei bylos baigčiai teisėjų kolegija nesprendžia apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimo.
23. Apeliacinio proceso nutraukimas lemia už atskirąjį skundą sumokėto žyminio mokesčio grąžinimą jį už apeliantą sumokėjusiai J. V. (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
24. Apeliantas atskirajame skunde prašė priteisti iš nemokumo administratorės apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė 700 Eur išlaidas pagrindžiančius dokumentus (2020 m. rugsėjo 17 d. sąskaitą bei pinigų priėmimo kvitą). Atsakovė BUAB Ramkesta atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas 605 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (2020 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą bei mokėjimo nurodymą).
25. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 41 punktas).
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliacinio proceso nutraukimo tiesiogiai nelėmė apelianto procesiniai veiksmai ar neveikimas, tačiau taip pat toks procesinis sprendimas iš esmės yra nenaudingas apeliantui R. V., todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė BUAB Ramkesta įgijo teisę į dalies dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime atsakovė iš esmės akcentavo apeliacinio proceso nutraukimą sąlygojančias aplinkybes. Įvertinusi ginčo klausimo nesudėtingumą bei nedidelę atsiliepimo į atskirąjį skundą apimtį, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovei iš apelianto priteistinas 100 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties, nutraukti.
Priteisti iš apelianto R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Ramkesta (juridinio asmens kodas 301592764) naudai 100 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Grąžinti J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį už R. V. atskirąjį skundą, sumokėtą AB SEB banke 2020 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 492.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Danguolė Martinavičienė
Gintaras Pečiulis