Administracinė
byla Nr. A662-1101/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 38; 61
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko
(pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant
pareiškėjo atstovui advokatui Tomui Ivanauskui,
atsakovo
atstovui Dariui Jušinskui,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal
pareiškėjo AB „Danske Bank A/S“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo
administracinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Danske Bank A/S“ skundą
atsakovui Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijai dėl sprendimo
panaikinimo (tretysis suinteresuotas asmuo – UAB DK „PZU Lietuva“).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas AB „Danske Bank A/S“ skundu (b. l. 3-11, I
t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2009 m.
kovo 3 d. sprendimą Nr. 2009/03-4R-41 ir grąžinti jai bylą nagrinėti iš naujo.
Teismui konstatavus, kad pareiškėjas praleido terminą pateikti skundą dėl
Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos (toliau – ir Institucija) 2009
m. sausio 5 d. nutarimo Nr. N-2 (toliau – ir Nutarimas), pareiškėjas prašė
atnaujinti terminą pateikti skundą dėl minėto nutarimo ir išnagrinėti bylą iš
esmės: panaikinti Institucijos tyrimo, atlikto 2008 m. spalio 2 d. rezultatus,
kurie pateikti Nutarime; įpareigoti Instituciją ištirti 2008 m. spalio 2 d.
skundą iš naujo.
Paaiškino, kad 2009 m. sausio 13 d. pareiškėjo
atstovai gavo Institucijos 2009 m. sausio 5 d. neeilinio posėdžio protokolą Nr.
1N-1 su pridėtu Nutarimu. Ant gautų dokumentų buvo uždėtas AB „Danske Bank A/S“
Lietuvos filialo antspaudas su gavimo data – 2009 m. sausio 13 d. Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)
30 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas 2009 m. vasario 13
d. pateikė Komisijai skundą dėl Nutarimo. Pažymėjo, kad 2009 m. kovo 2 d.
pareiškėjo atstovai gavo faksu iš Komisijos
Institucijos 2009 m. vasario 20 d. atsiliepimą į skundą ir ėmėsi visų
įmanomų priemonių, kad išsiaiškintų visas aplinkybes, susijusias su Nutarimo
gavimu. Konstatavo, kad pareiškėjui iki posėdžio nebuvo suteikta pakankamai laiko
išsiaiškinti aplinkybes dėl Nutarimo gavimo dienos. Atkreipė dėmesį į išrašą iš
Lietuvos pašto vidaus pašto siuntų registro, kuriame nurodyta, kad siunta su
Nutarimu buvo įteikta 2009 m. sausio 13 d. Priėjo prie išvados, kad pateikė
skundą dėl Nutarimo nepraleidęs vieno mėnesio apskundimo termino. Pareiškėjo
manymu, Komisija neturėjo teisės nutraukti bylos ABTĮ 101 straipsnio 6 dalies
pagrindu, nes tai kompetentingas atlikti tik teismas.
Paaiškino, kad 2007 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Aritėja“
(toliau – ir Draudėjas) ir UAB DK „PZU Lietuva“ (toliau - ir Draudikas) sudarė
įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų sutartį. Naudos gavėjais
draudimo polise nurodyti AB „Danske Bank A/S“, veikiantis per Lietuvos filialą
(buvęs AB „Sampo bankas“), ir UAB „Medicinos bankas“. Nuo draudimo polise
nurodytų rizikų buvo apdraustos Draudėjui priklausančios prekių atsargos
(kilimai). 2008 m. gegužės 28 d. Draudėjo direktorius žodžiu pranešė bankui
apie draudiminį įvykį, įvykusį sandėlyje, kuriame buvo saugomos prekės. Kitą
dieną (2008 m. gegužės 29 d.) pareiškėjas pranešė Draudikui apie draudiminį
įvykį, pridėdamas Draudiko nustatytą pranešimo formą bei sugadintų prekių
atsargų (kilimų) nuotraukas. Priėjo prie išvados, kad Draudiko įmonių turto
draudimo taisyklių 1.8.2 punkte numatytas terminas raštu informuoti Draudiką
apie draudiminį įvykį per dvi darbo dienas po to, kai sužinojo apie įvykį,
nebuvo praleistas.
Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartį Nr. A15-626/2005. Akcentavo,
kad Draudikas nesilaikė informavimo apie draudiminio įvykio tyrimą terminų ir
pranešimų turinio, kadangi pirmas pranešimas dėl bylos administravimo gautas
tik 2008 m. liepos 9 d., t. y. praėjus 40 dienų po pranešimo apie draudiminį
įvykį. Nuo 2008 m. rugpjūčio 5 d. iki skundo padavimo dienos, t. y. daugiau nei
3 mėnesius, Draudikas ignoravo savo pareigą informuoti banką apie draudiminio
įvykio administravimo eigą. Pabrėžė, kad Draudiko pateiktos informacijos
turinys neatitinka Draudimo įstatymo 82 straipsnio 8 dalies, nes tiek 2008 m.
liepos 3 d., tiek vėlesniuose raštuose Draudikas nenurodė nei kokią
informaciją, reikšmingą nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir
padarinius bei draudimo išmokos dydį, ketinama tirti, kokius administravimo
veiksmus ketinama atlikti, nei kokia informacija ir kokie dokumentai reikalingi
sprendimui dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju priimti. Priėjo prie išvados,
kad vengimas informuoti banką apie draudiminio įvykio administravimo eigą,
teikiamų pranešimų turinio neatitikimas teisės aktų reikalavimams įrodo, kad
tyrimas atliekamas netinkamai, Draudikas nesiima visų būtinų veiksmų,
išsiaiškinti svarbioms aplinkybėms, siekia nuslėpti tyrimo rezultatus nuo pareiškėjo
ir tuo neteisėtai siekia jam perkelti draudiminio įvykio bylos administravimo
ir tyrimo pareigą.
Atkreipė dėmesį, kad Institucijos rašte nenurodoma,
kokios informacijos, kurią privalėjo pateikti, pareiškėjas nepateikė Draudikui.
Pažymėjo, kad iš karto, kreipdamasis į Draudiką dėl draudimo išmokos, pateikė
visus turimus dokumentus ir informaciją. Pareiškėjo manymu, kooperacijos ir
bendradarbiavimo pareigą pažeidė Draudikas, tinkamai neinformuodamas banko apie
bylos administravimo eigą bei vilkinantis tyrimą.
Paaiškino, kad sandėlis priklauso UAB „BARS LIT“, todėl
negalėjo užtikrinti Draudiko atstovų patekimo į jį, nes nėra nei šio sandėlio
nuomos sutarties šalis, nei patalpų savininkas, tačiau teigė, kad dėjo visas
pastangas, siekdamas tarpininkauti patekimui į šias patalpas.
II.
Atsakovas Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros
komisija atsiliepimu į skundą (b. l. 66-71, I t.) prašė administracinę bylą
nutraukti, o nesant pagrindo ją nutraukti, prašė skundą atmesti.
Atsakovo manymu, pareiškėjas praleido terminą paduoti
skundą dėl Komisijos 2009 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 2009-/03-4R-41, taip pat
praleido terminą pateikti skundą dėl Nutarimo, todėl administracinė byla turėtų
būti nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu. Paaiškino, kad pareiškėjas
skundžiamą Komisijos sprendimą gavo 2009 m. kovo 4 d., todėl ABTĮ 32 straipsnio
1 dalyje numatytas 20 dienų terminas skundui dėl jo paduoti baigėsi 2009 m.
kovo 24 d. Priėjo prie išvados, kad pareiškėjo skundas dėl minėto Komisijos
sprendimo teisme buvo gautas jau pasibaigus 20 dienų skundo padavimo terminui
(skundas teisme gautas tik 2009 m. kovo 25 d.). Pabrėžė, kad nėra įrodymų, jog
skundas ne vėliau kaip 2009 m. kovo 24 d. buvo įteiktas paštui, kadangi ant
voko nėra pašto antspaudo. Atkreipė dėmesį, kad 2009 m. kovo 24 d. UAB
„Vilpostus“ perduotų siuntų priėmimo-išdavimo registro nuoraše nurodytas
siuntėjas yra ne pareiškėjas ar jo atstovas, o kitas asmuo - UAB „Euroconsult
Group“. Be to, šiame registro nuoraše nėra nurodytas konkretus teismui siųsto
dokumento pobūdis, pats siuntų priėmimo faktas nepatvirtintas tariamo jų priėmėjo
(UAB „Vilpostus“) antspaudu.
Atsakovo manymu, pareiškėjas pateiktame prašyme
atnaujinti terminą paduoti teismui skundą dėl Nutarimo jokių svarbių (nuo jo
valios nepriklausiusių) termino praleidimo priežasčių nenurodė. Pažymėjo, kad
registruota pašto siunta Nr. RN794583620LT siųstas Nutarimas pareiškėjui buvo
įteiktas 2009 m. sausio 12 d. (tai įrodo byloje esantis AB „Lietuvos paštas“
filialo Vilniaus apskrities centrinio pašto 2009 m. vasario 20 d. raštas). Nurodė,
kad teisės aktai nenumato Komisijai pareigos siųsti pareiškėjui atsakovo
atsiliepimą į jo skundą. Teigė, kad 2009 m. sausio 12 d. įvykiui vieno
mėnesio terminas baigiasi 2009 m. vasario 12 d., nes mėnesiais skaičiuojamas
terminas baigiasi praėjus nustatytam mėnesių skaičiui, bet tą pačią
kalendorinės datos, kuriuo apibrėžta termino pradžia dieną. Pabrėžė, jog UAB DK
„PZU Lietuva“ įvykdė Draudimo įstatymo 82 straipsnio 8 dalyje numatytą pareigą.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu
į skundą (b. l. 183-189, I t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti
iš pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas.
Atkreipė dėmesį į AB „Lietuvos paštas“ 2009 m. vasario
20 d. raštą Nr. (16.12-16)3-1319, kuriame nurodoma, kad registruotoji pašto
korespondencijos siunta Nr. RN794583620LT, kuria buvo siųstas Nutarimas,
pareiškėjui buvo įteikta ne 2009 m. sausio 13 d., bet 2009 m. sausio 12 d. Pažymėjo,
kad išaiškėjus, jog pareiškėjo skundas buvo paduotas praleidus įstatymų
nustatytą terminą, Komisija neturėjo teisės priimti sprendimo byloje dėl jos
esmės, todėl pagrįstai bylą nutraukė. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ABTĮ
30 straipsnio 1 dalyje numatyto vieno mėnesio prašymo padavimo termino pradžia
buvo 2009 m. sausio 12 d., kai pareiškėjui buvo įteiktas Nutarimas. Atkreipė
dėmesį, kad iš byloje esančio Komisijos 2009 m. vasario 17 d. pranešimo
Nr. (2009/03-4R-41)-9R-151 matyti, jog pareiškėjo atstovui buvo pranešta
apie posėdžio vietą ir laiką likus beveik 2 savaitėms iki Komisijos posėdžio. Priėjo
prie išvados, kad pareiškėjas ir jo atstovas turėjo pakankamai laiko
susipažinti su Institucijos atsiliepimu bei kitais dokumentais, išsiaiškinti
tikslią Nutarimo įteikimo pareiškėjui datą ir aplinkybes, tačiau to nepadarė.
Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo skunde nurodoma aplinkybė,
kad jo atstovas, skaičiuodamas terminus skundui pateikti, tariamai manė, jog
Nutarimą pareiškėjas gavo ne 2009 m. sausio 12 d., o 2009 m. sausio 13 d., iš
esmės yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė. Atkreipė dėmesį, kad nei Draudimo
įstatymas, nei jokie kiti teisės aktai nenumato draudiko pareigos informuoti
apie galimai draudžiamojo įvykio tyrimo eigą. Teigė, kad pareiškėjas, iškart
nepateikdamas draudikui jam žinomos reikšmingos informacijos ir nesudarydamas
galimybės apžiūrėti jo saugomo turto, pažeidė Civilinio kodekso 6.200
straipsnio 2 dalyje įtvirtintą šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi
principą. Tvirtino, kad dėjo visas reikiamas pastangas ir ėmėsi žalos
administravimo veiksmų, siekdamas ištirti aplinkybes, reikšmingas galimai
draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti,
tačiau, nepaisant visų Draudiko pastangų gauti reikalingą informaciją, galimai
draudžiamojo įvykio tyrimas užtruko dėl Draudėjo ir paties pareiškėjo (naudos
gavėjo) kaltės. Priėjo prie išvados, kad pareiškėjo ir Draudėjo neveikimas
(nepranešimas apie galimai draudžiamąjį įvykį labai ilgą laiką, nesudarymas
galimybių apžiūrėti sugadinto turto bei įvykio vietos, vengimas atsakyti į Draudiko
skambučius ir raštiškus paklausimus, išsamios informacijos apie įvykį
nepateikimas ir pan.) labai apsunkino trečiojo suinteresuoto asmens galimybes
tirti galimai draudžiamąjį įvykį ir nustatyti jo aplinkybes bei pasekmes. Pažymėjo,
kad Draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti,
neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu (Draudimo įstatymo 82 str. 3 d. 1 p.).
Atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teismo žinioje yra civilinė
byla pagal ieškovo AB „Danske Bank A/S“, veikiančio per AB „Danske Bank
A/S“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo
išmokos priteisimo, kurioje bus nagrinėjamos galimai draudžiamojo įvykio aplinkybės,
pasekmės ir sprendžiamas Draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką klausimas.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m.
rugpjūčio 28 d. sprendimu pareiškėjo AB „Danske Bank A/S“ skundą atmetė kaip
nepagrįstą, o trečiojo suinteresuoto asmens UAB DK „PZU Lietuva“ prašymą dėl
patirtų teismo išlaidų atlyginimo paliko nenagrinėtu.
Teismas konstatavo, kad byloje esantys voko, kuriuo
siųstas Komisijos 2009 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. 2009/03-4R-41, originalas, siuntų
priėmimo-išdavimo registravimo lapas, pareiškėjo atstovo prašymas dėl
registruoto laiško išsiuntimo liudija, kad skundas dėl minėto Komisijos
sprendimo panaikinimo teismui buvo pateiktas per 20 dienų nuo sprendimo gavimo
dienos, todėl pareiškėjas kreipimosi į teismą termino (ABTĮ 32 str. 1 d.)
nepraleido.
Nurodė ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, 30 straipnsio 1 dalį,
66 straipsnį ir vertino, jog pareiškėjo pateikti įrodymai neįrodo, kad jis per
ABTĮ nustatytą terminą kreipėsi į Komisiją dėl Nutarimo panaikinimo. Pažymėjo,
kad AB „Lietuvos pašto“ filialo Vilniaus apskrities centrinio pašto Paslaugų
kokybės skyriaus viršininkės R. M. parengti raštai įrodo,
kad pareiškėjui Nutarimas buvo įteiktas būtent 2009 m. sausio 12 d. Priėjo prie
išvados, kad procesinio termino pabaiga buvo 2009 m. vasario 12 d. (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. AS2-518/2007).
Teismo nuomone, Komisija, įvertinusi tai, kad skundas jai buvo išsiųstas
praleidus ABTĮ nustatytą terminą, bei tai, kad nei ABTĮ, nei kiti teisės aktai
nesuteikia jai teisės atnaujinti praleisto skundo dėl administracinio akto
padavimo termino, pagrįstai bylą pagal AB „Danske Bank A/S“ skundą dėl Nutarimo
panaikinimo nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
Teismas aplinkybės, kad dėl didelio darbo krūvio
siunta buvo registruota ne jos gavimo (2009 m. sausio 12 d.), o kitą dieną
(2009 m. sausio 13 d.), nelaikė pateisinančios pareiškėjo veiksmų, kadangi tai
rodo nerūpestingumą ir aplaidumą organizuojant dokumentų apskaitą, o tai taip
nėra objektyvi aplinkybė sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Pažymėjo,
kad jokie teisės aktai neįpareigoja Komisijos siųsti skundą padavusiam
subjektui atsiliepimo į pateiktą skundą nuorašo. Konstatavo, kad asmuo,
teikiantis atitinkamą skundą, pats turi domėtis proceso eiga, naujų įrodymų
gavimu ir kt. Aplinkybės, kad pareiškėjas iš Komisijos Institucijos atsiliepimą
gavo tik prieš pat posėdį Komisijoje, teismas nelaikė aplinkybe, leidžiančia
kitaip traktuoti skundo padavimo terminą. Vertino,
kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog terminas pateikti teismui skundą
dėl Nutarimo pagrįstumo buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių.
Nurodė ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, 45 straipsnio 1 dalį,
pažymėjo, kad tretysis suinteresuotas asmuo nepateikė
ir nenurodė kokias išlaidas patyrė, nepateikė teismo išlaidų paskaičiavimo,
todėl neturėjo galimybės įvertinti, ar prašymas atlyginti teismo išlaidas yra
pagrįstas.
IV.
Pareiškėjas AB „Danske Bank A/S“ apeliaciniu skundu
(b. l. 56-68, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir
grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Teismui nusprendus iš esmės
nagrinėti pareiškėjo 2009 m. vasario 10 d. skundą dėl Institucijos 2009 m.
sausio 5 d. nutarimo Nr. N-2, prašo šį nutarimą panaikinti.
Teigia, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl
Institucijos 2009 m. sausio 5 d. nutarimo nepraleidęs 1 mėnesio apskundimo
termino, kadangi Institucija šį nutarimą gavo 2009 m. sausio 13 d., o
skundą dėl jo pateikė 2009 m. vasario 13 d. Mano, kad AB „Lietuvos paštas“
žiniaraštyje darant įrašą dėl įteikimo datos įvyko techninio pobūdžio
apsirikimas nurodant ne 2009 m. sausio 13 d., o 2009 m. sausio 12 d.
Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino pareiškėjo pateiktų įrodymų visumą,
patvirtinančią Nutarimo įteikimą 2009 m. sausio 13 d.
Pabrėžia, kad teismas neteisėtai plačiai aiškina
Komisijos naudai ir pareiškėjo nenaudai Komisijos kompetenciją. Mano, kad
Komisija neteisėtai nutraukė bylą vadovaudamasi ABTĮ 101 straipsnio 6 dalimi,
kuri galėjo būti taikoma tik jei Komisija būtų atmetusi pareiškėjo prašymą
atnaujinti praleistą terminą pateikti skundą dėl Nutarimo. Pabrėžia, kad
nutraukti bylą pagal ABTĮ 101 straipsnio 6 dalį turi teisę tik teismas.
Pažymi, kad konstatavus, jog Nutarimas pareiškėjui
buvo įteiktas 2009 m. sausio 12 d., 1 mėnesio termino pradžia laikytina ne 2009
m. sausio 12 d., o 2009 m. sausio 13 d., todėl šis terminas baigiasi 2009 m.
vasario 13 d.
Tvirtina, kad teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti
praleistą skundo padavimo terminą, kadangi jis, atsižvelgiant į Institucijos
paaiškinimus, praleistas tik 1 diena, pareiškėjo atstovas, skaičiuodamas
terminus skundui pateikti, rėmėsi spaudu apie siuntos gavimo dieną, AB
„Lietuvos paštas“ siuntų registre nurodyta Nutarimo gavimo data sutapo su
pareiškėjo antspaudu ant Nutarimo. Tvirtina, kad pasitikėdami AB „Lietuvos
paštas“ viešai teikiama informacija, pareiškėjo atstovai negalėjo žinoti ar
pagrįstai tikėtis, kad gali kilti abejonių dėl Nutarimo gavimo dienos, jie
elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo savo teisėmis. Atkreipia dėmesį į Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m.
lapkričio 15 d. nutartį Nr. 3K-3-1172/2000, 2002 m. spalio 7 d. nutartį Nr.
3K-3-1486/2002, 2004 m. spalio 18 d. nutartį Nr. 3K-3-548/2004, 2000 m. spalio
11 d. nutartį Nr. Nr. 3K-3-985/2000.
Nurodo Draudimo įstatymo 52 straipsnio 8 dalį,
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartį Nr. A15-626/2005
ir konstatuoja, kad Draudikas nesilaikė informavimo apie draudiminio įvykio
tyrimą terminų ir pranešimų turinio, kadangi pirmas pranešimas dėl bylos
administravimo buvo gautas tik 2008 m. liepos 9 d., t. y. praėjus 40 dienų po
pranešimo apie draudiminį įvykį. Be to, Draudiko pateiktos informacijos turinys
neatitinka Draudimo įstatymo 82 straipsnio 8 dalies, nes tiek 2008 m. liepos 3
d., tiek kituose raštuose Draudikas nenurodė kokią informaciją ketinama tirti,
kokius administravimo veiksmus ketinama atlikti, kokia informacija ir kokie
dokumentai reikalingi sprendimui dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju priimti.
Atkreipia dėmesį, kad Institucija rašte nenurodė,
kokios informacijos, kurią privalėjo pateikti, pareiškėjas nepateikė Draudikui.
Nurodo, kad pareiškėjas iš karto kreipdamasis į Draudiką pateikė visus turimus
dokumentus ir informaciją. Pažymi, kad sandėlis, kuriame įvyko draudiminis
įvykis, priklauso UAB „BARS LIT“, todėl pareiškėjas negalėjo užtikrinti
Draudiko atstovų patekimo į sandėlį, tačiau dėjo visas pastangas, siekdamas
tarpininkauti patekimui į šias patalpas. Nurodo Draudimo įstatymo 82 straipsnio
1, 2, 4 dalis ir konstatuoja, kad tik Draudikui įstatymas suteikia teisę ir
nustato pareigą reikalauti iš sandėlio savininko sudaryti sąlygas Draudiko
atstovams patekti į draudiminio įvykio vietą.
V.
Atsakovas Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros
komisija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 79-85, II t.) prašo pirmosios
instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo,
kad pareiškėjas Nutarimą gavo 2009 m. sausio 12 d., skundą teismui išsiuntė tik
2009 m. kovo 24 d., taigi, praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą 1
mėnesio terminą. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2009 m. sausio 9 d. nutartį Nr. TA822-3/2008, 2009 m. vasario
27 d. nutartį Nr. AS261-113/2009 ir konstatuoja, kad 2009 m. vasario
13 d. pareiškėjas apsisprendė kreiptis skundu dėl Nutarimo ne į teismą, o į
Komisiją. Tai, kad pareiškėjas savo teisę kreiptis skundu į Komisiją realizavo
netinkamai, atsakovo nuomone, nėra svarbi termino paduoti skundą teismui
praleidimo priežastis. Mano, kad informacinėje sistemoje www.post.lt skelbiama informacija negali turėti
didesnės įrodomosios galios nei AB „Lietuvos paštas“ atsakingų darbuotojų
patvirtinimas, jog pašto siunta pareiškėjui buvo pristatyta 2009 m. sausio 12
d. Be to, pareiškėjo darbuotojos O. B. parašas taip pat
patvirtina, kad pašto siunta gauta 2009 m. sausio 12 d. Prieina prie išvados,
kad pareiškėjo dokumentų apskaitos ir darbo organizavimo trūkumai negali būti
laikomi svarbiomis aplinkybėmis terminui pratęsti. Pabrėžia, kad Komisija turi
teisę, bet ne pareigą siųsti pareiškėjui atsakovo atsiliepimą į skundą.
Paaiškina, kad pareiškėjo skundas Komisijoje buvo priimtas nagrinėti tik todėl,
kad pareiškėjas suklaidino Komisiją dėl tikrosios Nutarimo gavimo datos.
Paaiškėjus, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, Komisija
pagrįstai bylą nutraukė. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį Nr. AS2-518/2007
ir konstatuoja, kad 2009 m. sausio 12 d. įvykiui 1 mėnesio terminas baigiasi
2009 m. vasario 12 d., o ne 2009 m. vasario 13 d.
Pabrėžia, kad įvykdė Draudimo įstatymo 82 straipsnio 8
dalyje numatytą pareigą. Pažymi, kad draudiko pareigos informuoti pareiškėją
apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą nenumato nei Draudimo įstatymas, nei kiti
teisės aktai. Atkreipia dėmesį, kad Draudikas apie įvykusį turto iškeldinimą
buvo informuotas tik 2008 m. liepos 28 d. gavęs UAB „Medicinos bankas“
informaciją. Pareiškėjas saugomą turtą leido apžiūrėti tik 2008 m. rugpjūčio 11
d. Prieina prie išvados, kad pareiškėjas, iškart nepateikdamas jam žinomos
reikšmingos informacijos ir nesilaikydamas Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 2
dalies, prisidėjo prie ilgesnio žalos bylos administravimo bei apsunkino Draudiko
galimybes įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu ar nebuvimu.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB DK „PZU Lietuva“
atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 86-93, II t.) prašo apeliacinį skundą
atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei
priteisti iš pareiškėjo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės
instancijos teisme. Nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir atsiliepime į
skundą pirmosios instancijos teismui bei atsakovo atsiliepime į apeliacinį
skundą.
Teisėjų kolegija
k
o n s t a t u o j a:
VI.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl skundo,
kuris adresuotas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, padavimo
senaties termino skaičiavimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII–1927 redakcija) 30 straipsnio
1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai turi
būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio
akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos
(tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du
mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas.
Byloje nustatyta, kad 2009-02-17 Vyriausioji
administracinių ginčų komisija gavo
pareiškėjo AB „Danske Bank A/S“ skundą. Iš antspaudo ant voko matyti,
jog skundas pašto paslaugas teikiančiai UAB „Vilpostus“ buvo įteiktas
2009-02-13. Tiek Komisija, tiek ir Vilniaus apygardos administracinis teismas
savo sprendimuose konstatavo, kad procesinio termino pabaiga buvo būtent
2009-02-12, o pareiškėjo skundas buvo išsiųstas 2009-02-13, t. y. jau praleidus
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1
dalyje nustatytą terminą.
Aplinkybę, kad AB „Danske Bank A/S“ praleido minėto
įstatymo apibrėžtą skundo (prašymo) padavimo terminą patvirtina visa eilė
įrodymų. Komisijos byloje pateiktas AB Lietuvos paštas filialo Vilniaus
apskrities centrinis paštas 2009-02-20 raštas Nr. (16.12–16) 3–1319 „Dėl
registruotos pašto korespondencijos siuntos įteikimo“, kuriame nurodyta, jog
registruotoji pašto korespondencijos siunta Nr. RN794583620LT, 2009-01-08
siųsta iš Vilniaus 10-ojo pašto, adresuota Danske bankui, (duomenys
neskelbtini), 08500 Vilnius, 2009-01-12 įteikta asistentei O.
B.. Analogišką informacija minėta bendrovė pateikė ir į Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2009-06-02 paklausimą Nr. I–1468–426/2009. Visas
abejones dėl pašto siuntos įteikimo išsklaido AB Lietuvos pašto Vilniaus
filialo 2009-08-20 raštas Nr. (16.12–16) 3–5668 „Dėl registruotosios pašto
korespondencijos siuntos įteikimo“ bei kartu su šiuo raštu įteikimą
patvirtinantys dokumentai. Įrodymų patikimumo ir pakankamumo prasmėmis,
surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių priimti pagrįstą sprendimą. Tuo tarpu
pareiškėjo pateikta informacija apie siuntos įteikimą iš AB Lietuvos paštas
internetinės svetainės nelaikytina patikimu įrodymu. Taigi pirmosios
instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Komisija teisingai apskaičiavo
skundo padavimo terminą.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus
apygardos administracinis teismas savo sprendime Komisijos kompetenciją aiškina
tik Komisijos naudai ir Danske banko nenaudai, kas iš esmės pažeidžia šalių
lygiateisiškumo principą, t. y. jog Vyriausioji administracinių ginčų komisija
pagrįstai bylą nutraukė remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų
teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nors Nuostatų 40 punktas
tiesiogiai ir nenumato, kad Komisija gali priimti sprendimą dėl bylos nutraukimo
praleidus skundo padavimo terminą, tačiau tokia teisė Komisijai atsiranda
remiantis minėtu įstatymu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4
d. nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų
40 punkte nustatyta, jog Komisija priima vieną iš šių sprendimų: atmesti skundą
(prašymą) kaip nepagrįstą (40.1 punktas); įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą
pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį komisijos nurodymą (40.2
punktas); įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per komisijos nustatytą
laiką priimti sprendimą dėl šio subjekto atsisakymo ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai
priskirtus veiksmus (40.3 punktas); nutraukti bylą kaip nežinybingą (40.4
punktas).
Taigi Nuostatai
nenustato, jog administracinę bylą Komisija gali nutraukti, jeigu bylos
nagrinėjimo iš esmės metu paaiškėja, jog buvo praleistas terminas skundui
paduoti, todėl šis teisinio reguliavimo neužbaigtumas pagrįstai išspręstas
taikant analogijos (įstatymo) būdą. Analogija suprantama kaip konkrečių viešojo
administravimo klausimų arba administracinių bylų sprendimo priemonė/būdas
esant administracinio teisinio reguliavimo spragoms, t. y. kai tam tikras
klausimas turi būti išspręstas naudojant juridines priemones, tačiau toks jo
išsprendimas nėra nustatytas galiojančiuose teisės aktuose arba nepilnai
aptartas. Nežiūrint to, kad tai įsakmiai juridiškai nėra reglamentuota, Komisija,
nagrinėdama tam tikrus jos kompetencijai priskirtus klausimus (administracines
bylas) ir priimdama sprendimus, taip pat gali naudoti analogiją (abu būdus)
savo veikloje, nes negalima priimti sprendimo, kuriame nebūtų nurodytas jo
priėmimo juridinis pagrindas arba visai atsisakyti priimti tam tikrą sprendimą
motyvuojant atitinkamo viešojo santykio juridiniu nesureguliavimu, t. y. teisės
normos nebuvimu. Vien tik faktinių aplinkybių aprašymas nėra pakankamas, kad
tokį sprendimą būtų galima laikyti teisėtu ir pagrįstu.
Nepagrįsti ir kiti apeliacinio skundo argumentai dėl
termino skaičiavimo bei praleisto termino pateikti skundą dėl atsakovo
2009-01-05 nutarimo Nr. N–2 panaikinimo atnaujinimo. Nustačius, kad terminas
skundui paduoti buvo praleistas, kiti likę apeliacinio skundo argumentai nėra
reikšmingi, todėl plačiau dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Uždaroji akcinė bendrovė draudimo
kompanija „PZU Lietuva“ prašo priteisti iš pareiškėjo AB „Danske Bank A/S“
išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Pagal
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1
dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu
su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Trečiasis suinteresuotas asmuo turėtų
bylinėjimosi išlaidų detalaus apskaičiavimo ir atitinkamų dokumentų nepateikė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti
teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne
vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Apibendrindama teisėjų kolegija
konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išnagrinėjo
bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, interpretavo ir taikė procesinės teisės normas, todėl tenkinti
pareiškėjo apeliacinio skundo jame išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n
u t a r i a:
Pareiškėjo AB „Danske Bank A/S“ apeliacinis skundas
netenkinamas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m.
rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo AB „Danske Bank A/S“
apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas
Laimė
Baltrūnaitė
Arūnas Sutkevičius