Civilinė byla Nr. 2-1641-273/2012

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00115-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.;35.; 116.1;

                                                                                                                  (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 26 d.

Kaunas

  Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Simonai Matusevičiūtei, dalyvaujant ieškovo UAB „LNTV“ atstovui V. M., atsakovo UAB „Robinta“ direktoriui J. P., atsakovo atstovui advokatui Dariui Mockūnui, trečiojo asmens BUAB „Tradicija“ atstovui B. D., trečiojo asmens BTA draudimas atstovui R. T. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LNTV“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Robinta“, tretieji  asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Tradicija“ , BTA draudimas dėl žalos atlyginimo

n u s t a t ė :             

           ieškovė UAB „LNTV“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės UAB „Robinta“  priteisti 1 672 210,19 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metinių  palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

            Ieškovė nurodė, kad 2004-08-31 Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, kuria nusprendė iškelti LUAB „Tradicija" bankroto bylą. Šia nutartimi BUAB „Tradicija" bankroto administratoriumi paskirta atsakovė, kuriai nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu (toliau - ĮBĮ)kilo atitinkamos teisės ir pareigos susijusios su UAB „Tradicija" bankroto procesu. Atsakovė Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį atsakovui ir fiziniam asmeniui V. P. dėl atsisakymo pagal sutartį, kuriuo atsakovas reikalavo priteisti iš atsakovų (ieškovo ir V. P.) 4 535 958 Lt. Ieškiniu atsakovė taip pat pareiškė prašymą ieškovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškovės kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis bendrai 4 535 928 Lt sumai, uždraudžiant ieškovei areštuotu turtu disponuoti. Pagal atsakovės ieškinį Kauno apygardos teisme užvesta civilinė byla Nr. 2-1115-378/2005. 2005-08-23  ir 2005-08-25 nutartimis civilinėje byloje Nr. 2-1115-378/2005, ieškinio reikalavimo užtikrinimui Kauno apygardos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo ieškovės nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, piniginės lėšas ar turtines teises, priklausiančias ieškovei ar esančias pas ieškovę arba trečiuosius asmenis, bendrai 4 535 928 Lt sumai. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis Kauno apygardos teismo nutartimis civilinėje byloje Nr. 2-1115-378/2005 ieškovo turtas buvo areštuotas. Arešto akto galiojimo laikotarpiu, ieškovas negalėjo disponuoti nekilnojamuoju turtu (areštuotu turtu), nors turėjo realią galimybę areštuotą turtą realizuoti ir gauti pajamų iš tokio turto realizavimo. 2009-10-26 Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-776-264/2009 (buvęs civilinės bylos Nr. 2-1115-378/2005), kuriuo iš dalies tenkino atsakovės ieškinį ir iš ieškovės priteisė 1 363 742,41 Lt dydžio skolą, 1 836 Lt bylinėjimosi išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2005-07-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą ieškinio dalį atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011-03-04 nutartimi  Kauno apygardos teismo 2009-10-26 sprendimą paliko nepakeistą. Tačiau Lietuvos Aukščiausias Teismas  2011-09-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011  nusprendė panaikinti Kauno apygardos teismo 2009-10-26 sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-04 nutartį bei priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiamą ir įsiteisėjo nuo priėmimo dienos.

Taigi, 2011-09-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011 Lietuvos Aukščiausias Teismas konstatavo ne tik ieškinio nepagrįstumą, tačiau ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu, ieškovė visuomet laikėsi pozicijos, jog  laikinosios apsaugos priemonės ir arešto aktas 4 535 928 Lt apimtimi pritaikyti visiškai nepagrįstai. Pažymėtina, kad nepaisant to, kad tiek 2009-10-26 Kauno apygardos teismas priėmė sprendimu, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, pagrįstu pripažintas tik atsakovo reikalavimas dalyje dėl 1 363 742,41 Lt dydžio skolos priteisimo, iki pat  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2011-09-26 nutarties arešto mastas nesikeitė ir išliko 4 535 928 Lt dydžio, dėl ko didele apimtimi nukentėjo ieškovės interesai. Ieškovės nuomone, atsakovas, BUAB „Tradicija" vardu, pareikšdamas ieškinį, būdamas profesionalus bankroto administratorius, veikė savo rizika, todėl turėjo pareigą elgtis atsakingai ir rūpestingai, ko pasėkoje konstatuotina, kad, nepaisant to, jog ieškinys buvo reiškiamas BUAB „Tradicija" vardu, už ieškinio ir prašymo nepagrįstumu ieškovei padarytus nuostolius, civilinėn atsakomybėn trauktinas būtent atsakovas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2011-09-26 nutartį, kuriuo buvo atsakovo ieškinys buvo atmestas, iš esmės buvo konstatuotas ir atsakovė prašymu šioje civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumas. Remiantis aukščiau nurodyta  praktika, civilinės atsakomybės prasme, minėta aplinkybė suponuoja, jog atsakovas, pareikšdamas ieškinį bei prašydamas pritaikyti ieškovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokie atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais, o ieškovė, kaip asmuo, dėl tokių atsakovo veiksmų patyręs žalą, turi teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo, todėl, remiantis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsakovei pareiškus nepagrįstą ieškinį, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtų nuostolių atlyginimo. Ieškovės nuomone, atsakovės padaryti neteisėti veiksmai sukėlė piniginius nuostolius ieškovei. Sistemiškai vertinant  išsakytus argumentus, darytina išvada, kad egzistuoja žala (pasireiškusi nuostoliais), kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga. Ieškovei nuostoliai kilo būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų - pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovė, neturėdamas galimybės disponuoti savo turtu, parado galimybę iš tokio turto gauti pajamų, kurias galėjo ir turėjo gauti. Negavusi tokių lėšų, ieškovė prarado galimybę šias lėšas investuoti ar kitaip panaudoti joms nespėjus nuvertėti dėl infliacijos, augančių nekilnojamojo turto kainų ir kitų ekonominių veiksnių, įvykusiu arešto akto galiojimo metu (t.y. per daugiau nei 6 metus). Be to, ieškovė negalėjo parduoti savo nekilnojamojo turto palankiu pardavimui metui, kai nekilnojamojo turto kainos buvo ypač palankios (t.y. 2006-2008 metais, iki ekonominio sunkmečio), todėl jo nekilnojamasis turtas nuvertėjo. Taigi, ieškovė patyrė finansinius nuostolius dėl lėšų, kurios ieškovė galėjo ir turėjo gauti ir savo nekilnojamojo turto nuvertėjimo. Akivaizdu, kad jeigu nebūtų ieškovės neteisėtų veiksmų, t.y. nepagrįsto prašymo, kurio pagrindu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovas nebūtų patyręs nuostolių, t.y. ieškovas būtų turėjęs galimybę disponuoti savo turtu ir iš jo uždirbti. Ieškovės nuomone, atsakovė, pareikšdama ieškinį, elgėsi neapdariai ir nerūpestingai, dėl ko konstatuotina atsakovo kaltė, pasireiškusi neatsargumu, kaip civilinės atsakomybės sąlyga. CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Esant areštuotam turtui, o ypač nekilnojamajam, šio turto savininkas, neturėdamas galimybės tokio turto realizuoti patiria nuostolius dėl jo galimų gauti, tačiau taip ir negautų, piniginių lėšų už tokį turtą nuvertėjimo. Vadovaujantis teismų praktika, ieškovė savo patirtus nuostolius dėl areštuoto turto ir piniginių lėšų nuvertėjimo gali paskaičiuoti vadovaudamasis CK 6.210 str. nustatyta palūkanų norma. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovė yra juridiniai asmenys, taikytina 6 procentų palūkanų norma. Ieškovės manymu, aukščiau nurodyta palūkanų norma paskaičiuotina nuo arešto akte nurodyto turto arešto masto, t.y. nuo 4 535 928 Lt už laikotarpį nuo arešto akto priėmimo dienos, t.y. nuo 2005-09-14 iki arešto akto išregistravimo dienos, t.y. 2011-11-03. Ieškovės nuomone, dėl atsakovės pareikšto prašymo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstumo, ieškovė patyrė 1 672 210,19 Lt dydžio nuostolius.

            Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Robinta“ prašo ieškinį atmesti, ieškiniui taikyti senaties terminą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Ieškovė nurodo, jog negautos pajamos yra asmens negautos lėšos, kurias ji tikėjosi gauti, todėl ieškovė pareiškė ieškinį, priskaičiuodama palūkanas nuo areštuoto turto sumos ir tokiu pagrindu formavo ieškinio pagrindą atsakovei, administratoriui UAB „Robinta". Negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovė prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Nagrinėjamoje byloje nuostoliais taikytinos negautos pajamos, kurias ieškovė nebūtų gavusi, jeigu ir nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės jos turto atžvilgiu. Būtina atkreipti dėmesį, jog ieškovė liko skolinga realią, priteistą 660000,00 Lt. sumą UAB „Tradicija“ ir neatsiskaičiusi su savo kreditoriumi bando prisiteisti hipotetinę skolą iš kreditoriaus administratoriaus. Pažymėtina, kad su viešuoju interesu yra susijęs bankroto bylos, o ne bylos, kurioje prašoma priteisti iš bankroto administratoriaus nuostolius, nagrinėjimas, todėl įvertinant tą aplinkybę, kad atsakovė administruoja bankrutavusias įmones, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovės turtui bei piniginėms lėšoms galimai sutrikdys įmonės veiklą bei administruojamų įmonių bankroto procesą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Atmestini ieškovės reikalavimai, susiję su atsakomybės taikymu UAB „Robinta", nes subsidiarioji atsakomybė atsiranda tik įstatymų arba sutarties pagrindu (CK 6.245 str. 5 d.), o įstatymai nenumato subsidiarios bankroto administratoriaus atsakomybės už administruojamo juridinio asmens prievoles. Kritiškai vertintini ieškovės teiginiai, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai ir yra kalta dėl skaičiuotinų palūkanų negavimo ir dėl to susidariusių nuostolių. Atsakovės nuomone, ieškovės veiksmai, prisiteisti 1,6 mln. litų žalą iš administratoriaus yra nepagrįsti ir savo prasme tyčiniai, bandant sužlugdyti administratoriaus veiklą, bei sudaryti kiek galima daugiau sunkumų kitose UAB „Robinta“ verslo srityse, nes atsakovė atlieka konfiskuoto turto vertinimus pagal VMI bei Policijos komisariato teikiamus prašymus. Darytina išvada, jog administratorius, aktyviai gindamas visus bankrutuojančios įmonės kreditorius, gali tapti bankrutuojančios įmonės skolininko skolininku, pagal sukurptą palūkanų pagrindu absurdišką ieškinį. Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Taigi po bankroto bylos iškėlimo UAB „Tradicija" yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles ir yra nutraukiamas netesybų, palūkanų ir kt. sumų skaičiavimas. Įmonių bankroto įstatymas bei LR CK nenumato išimties, jog teikiant ieškinį dėl žalos atlyginimo administratoriui, būtų galima bankrutuojančios įmonės teikto ginčytino sandorio ar ieškinio sumos pagrindu taikyti palūkanų skaičiavimą. Ieškovės ieškinio reikalavimas taikyti šešių procentų metinės palūkanas už ieškovės priskaičiuotų palūkanų nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo netenkintinas, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsniu. Ieškovė nurodo, jog patyrė žalą negalėdama parduoti areštuotą prekybos centrą, tačiau nepateikė nei vienos sudarytos su prekybos centro pirkėju preliminariosios sutarties, kuri būtų tinkamai įregistruota VĮ Registrų centras" sutarčių registre. CK 1.75 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, t.y. kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis. Ieškovė nepateikė jokių rodymų, kurie leistų taikyti deliktinę civilinę atsakomybę atsakovės atžvilgiu. Ieškovė turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos padarymo faktą ir priežastinio ryšio buvimą tarp atsakovės neteisėtos veikos bei atsiradusios žalos. Konstatuotina, jog civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, kad atsirastų deliktinė atsakomybė, nėra. Ieškovė nepateikia jokių argumentų ir įrodymų dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės tariamo žalos atsiradimo. Ieškovė nepagrįstai bando priskaičiuoti 6 procentus palūkanų už šešių metų laikotarpį ir taip sudaryti ieškinio pagrindą, nors kaip matyti iš ieškovės pateiktos pirkimo pardavimo sutarties, ieškovė pelningai pardavė prekybos centrą už 18500000 Lt, kai nekilnojamo turto registre objekto vertė buvo 14560000 Lt. Darytina išvada, kad ieškovė nepatyrė nuostolių, todėl žalos atlyginimui netaikytina administratoriaus atsakomybė. Ieškovės prašomi priteisti hipotetiniai nuostoliai, tai nėra nuostoliai sumažinę šios bendrovės pajamas, ar padarę tiesioginę įtaką bendrovės būklei, nes nuo pastato akto pripažinimo naudotinu, ieškovė sudarė nuomos sutartį su UAB „Norfos mažmena" ir sėkmingai vykdė komercinę veiklą prekybos centre, kurį pastatė genrangovas UAB „Tradicija". Taigi ieškovės nurodytas faktinis deliktinės atsakomybės pagrindas bandant priteisti ieškovei negautinas netesybas, laikytini hipotetiniais.

Atsakovas pažymi, jog ieškovė praleido ieškinio pateikimo terminą. CK 1.127 straipsnio prasme, sužinojimui apie savo teisės pažeidimą nėra reikalingas įsiteisėjęs teismo sprendimas, o sužinojimo apie savo teisės pažeidimą laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisės ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Ieškovė apie patirtos žalos atsiradimą turėjo sužinoti 2005-08-23, kai Kauno apygardos teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės turtui. Todėl ieškovės teikiamam ieškiniui dėl žalos atlyginimo taikytinas senaties termino taikymo klausimas ((duomenys neskelbtini) str.), nes pati ieškovė nurodo skaičiuotinų palūkanų pradžią 2005 m. rugsėjo 14 dieną. Sutinkamai su CK 1.125 straipsnio 8 dalimi reikalavimais, dėl padarytos žalos atlyginimo yra nustatytas sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovės teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą atsirado 2005 m. rugpjūčio 23 d., tai yra teismus priėmus nutartį dėl taikytino arešto ieškovės turtui, o ieškinys paduotas 2012 m. vasario 1 d., pasibaigus ieškinio senaties terminui.

            Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo BTA draudimas prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas, vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, prima facie įvertina ieškinio pagrįstumą. Teismas nelaikė, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Kitas dalykas, jeigu ir būtų konstatuoti neteisėti veiksmai, tai šiuo atveju neteisėtus veiksmai galėtų būti priskiriami ne administratoriui, o UAB „Tradicija". Administratorius, vykdamas ĮBĮ numatytas funkcijas, inter alia reiškia ieškinius, gindamas įmonės bei jos kreditorių interesus. Sutinkamai su  CPK 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą/ kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismai nenustatė, kad ieškovas piktnaudžiautų savo teisėmis, ar naudotųsi jomis nesąžiningai. Nėra nurodoma, konstatuota ar įrodyta, kad administratorius veikė ultra viręs, priešingai LUAB „Tradicija" įmonės interesams ar kreditorių valiai. Todėl ieškovas, pripažinus LUAB „Tradicija" veiksmus neteisėtais, galėtų stoti į kreditorių eilę bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Kitaip tariant ieškinys akivaizdžiai pareikštas netinkamam atsakovui, todėl turėtų būti keičiamas į tinkamą ( CPK 45 str. 1 d.). O ieškovui nesutikus apkeisti netinkamo atsakovo tinkamu, ieškinys turi būti atmestas. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad ieškovas 2010 metais turtą pardavė brangiau negu kad gavo pasiūlymą 2008 metais. Tokiu atveju, faktinio priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų veiksmų bei tariamai patirtos žalos, nėra. Žala galėtų atsirasti tik tokiu atveju, jeigu ieškovas prarastų pajamas dėl kainų kritimo, tuo tarpu byloje yra priešingi įrodymai, - ieškovas gavo daugiau. Taigi ieškovas dėl tariamai neteisėtų veiksmų gavo naudos, o ne patyrė nuostolių. Ieškovas žalos dydį įrodinėja palūkanų skaičiavimu. Neaišku, kodėl ieškovas skaičiuoja palūkanas nuo 2005 metų, kai pirmieji pasiūlymai įsigyti areštuotą turtą buvo pateikti 2008 metais. Juolab, kad komercinės paskirties nekilnojamo turto kainos 2005, 2006 ir 2007 metais kainos buvo kur kas mažesnės, negu 2008 metais. Kitas dalykas, kaip jau minėta aukščiau, nuostoliai negali būti skaičiuoti tik palūkanomis nuo arešto masto. Ieškovas priskaičiuoja palūkanų 1 672 210,19 Lt sumai, tačiau įvertinus tai, jog turtas buvo parduotas bent 2 000 000 brangiau negu, kad buvo siūlyta 2008 metais. Taigi kainų skirtumas yra didesnis negu net ir neteisingai suskaičiuotos palūkanos, kas reiškia, kad ieškovas uždirbo bent 327 780,81 Lt (2 000 000 - 1 672 210,19 Lt).

            Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo BUAB „Tradicija“ prašo ieškinį atmesti, ieškiniui taikyti senaties terminą. Nurodo, kad ginčas tarp UAB „LNTV“ ir UAB „Tradicija“ kilo dėl 2003-07-30 sudarytos rangos sutarties, kurios pagrindu UAB „Tradicija" atliko statybos rangos paslaugas, o UAB „LNTV“ už šias paslaugas nustatytais terminais privalėjo atsiskaityti. Ieškovei UAB"LNTV", siekiančiai išvengti realaus atsiskaitymo su BUAB „Tradicija" , pagal statybos rangos sutartį už atliktus statybos darbus, buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės vieninteliam areštuotinam turtui - prekybos centrui, kurio statybą vykdė UAB „Tradicija". Pagal ieškovės prašymą, Kauno apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, BUAB „Tradicija" reikalavimų užtikrinimui, areštuotas UAB „LNTV" kilnojamieji daiktai, piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios šiam ieškovui ir esančios pas UAB"LNTV" arba trečiuosius asmenis, bendrai 4 535 928 Lt sumai. Kauno apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi areštavo UAB „LNTV" nekilnojamuosius daiktus sumai, nurodydamas, kad areštuoto turto vertė neviršytų 4 535 928 Lt sumos, uždraudžiant jai areštuotu turtu disponuoti. Teismo nutarčių pagrindu buvo areštuotas UAB"LNTV" turtas - statinys  esantis adresu Marijampolės g. 8, Vilnius (pavadinimas - kiemo statiniai); pastatas  esantis adresu Marijampolės g. 8, Vilnius (pavadinimas - dirbtuvės); pastatas esantis adresu Švitrigailos g. 40a / Marijampolės g. 8, Vilnius, (pavadinimas -prekybos pastatas su kavinės, vaistinės ir kirpyklos patalpomis), kadangi teiktas ieškinys sudarė 4 535 928 Lt.

sumą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Ieškovė nurodo, jog negautos pajamos yra asmens negautos lėšos, kurias ji tikėjosi gauti, todėl ieškovė pareiškė ieškinį, priskaičiuodama palūkanas nuo areštuoto turto sumos ir tokiu pagrindu formavo ieškinio pagrindą atsakovei, administratoriui UAB „Robinta". Pažymėtina, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Pažymėtina, kad remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis galima teigti, kad žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis. Trečiojo asmens nuomone, kad dėl menamų neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė patyrė hipotetinę žalą, yra visiškas nepagrįstas. Ieškovė nepasisako dėl paties atsakovės kaltės, iš ieškinyje pateiktų argumentų visumos galima spręsti, jog atsakovės kaltės dėl netinkamo administravimo bankroto procese nenustatyta. Tokių duomenų byloje nepateikta. Taigi, naudodamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir reikšdama ieškinį ne ginčo šaliai, o bankroto administratoriui UAB „Robinta", ieškovė turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su prašomu žalos atlyginimu, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovės patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė. Šiuo atveju atsakovė UAB „Robinta" nebuvo ginčo šalis. Administratorius santykiuose, kuriuose jis veikia administruojamo juridinio asmens vardu, šiuo atveju administruojant BUAB"Tradicija", negali būti laikomas savarankišku subjektu ir atitinkamai, asmeniškai pats negali nei įgyti teisių, nei prisiimti pareigų, ir juo labiau atsakyti už administruojamo juridinio asmens prievoles tretiesiems asmenims. Nesant BU AB „Tradicija" civilinės atsakomybės, subsidiari civilinė atsakomybė, kaip administratoriaus papildoma prievolė atlyginti nuostolius, yra neįmanoma. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas. Taigi pagal įstatymą bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu netesybų ir palūkanų skaičiavimas yra apskritai neatliekamas. Nepriklausomai nuo to, kaip bankroto byla bus užbaigta - įmonės likvidavimu ar bankroto bylos nutraukimu - skolininko pareigos mokėti kreditoriui netesybas (palūkanas) bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu neatsiranda ir netgi nutraukus bankroto bylą. Iškėlus UAB „Tradicija" bankroto bylą, šios įmonės kreditoriumi ieškovė niekada nebuvo, netgi priešingai, ieškovė yra skolinga trečiajam asmeniui, todėl administratoriui iš niekur neatsiranda pareiga mokėti, bei nėra pagrindo priskaičiuoti palūkanas. Darytina išvada, kad dėl administratoriaus prievolės mokėti palūkanas nuo sumos kuri realiai neegzistuoja ir kai tarp šalių neegzistuoja sutartiniai santykiai, o jos administruojamam juridiniam asmeniui iškelta bankroto byla, bei bankrutavusi UAB"Tradicija" nėra ieškovės skolininkas, konstatuotina, kad jeigu dėl ĮBĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo negalimas palūkanų skaičiavimas bankrutuojančiai įmonei, tai atitinkamai nėra pagrindo administratoriui skaičiuoti palūkanas nuo neegzistuojančių skolų, nes atsakovė šiuo atveju negali būti atsakinga didesniu mastu negu trečiasis asmuo - bankrutavusi UAB"Tradicija". Ieškovės ieškinio reikalavimas taikyti šešių procentų metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo netenkintinas, nes laikinąsias apsaugos priemones taikyti ieškovės turtui teismo prašė BUAB „Tradicija", o ne atsakovė. Ieškovė nepagrįstai reiškia ieškinį bankroto administratoriui, nes ieškovė neįrodė nurodytų nuostolių realumo ir jų priežastinio ryšio su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Ieškovė nepagrįstai taiko CK 6.249 straipsnio 1 dalį, nustatydama ieškovės patirtų nuostolių dydį. Ieškovei teisingai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes pažymėtina, kad teismui panaikinus areštą turtui, dėl kurio kilo ginčas, ieškovė tuojau pat perrašė turtą kitam juridiniam asmeniui, palikdama kreditorių – BUAB „Tradicija" be galimybės

patenkinti teismo sprendimą. Darytina išvada, jog ieškovės veiksmai yra nesąžiningi, pasinaudodama procesine padėtimi ir neatsiskaičiusi su savo kreditoriumi, ieškovė administratoriui bando skaičiuoti tariamą žalą. Pažymėtina, jog ieškovė praleido ieškinio pateikimo terminą. Sutinkamai su CK 1.125 straipsnio 8 dalimi reikalavimais, dėl tariamai padarytos žalos atlyginimo yra nustatytas sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovės teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą atsirado 2005 m. rugpjūčio 23 d., tai yra teismus priėmus nutartį dėl taikytino arešto ieškovės turtui, o ieškinys paduotas 2012 m. vasario 1 d. - pasibaigus ieškinio senaties terminui.

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2004-08-31 Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, kuria nusprendė iškelti UAB „Tradicija" bankroto bylą. Šia nutartimi BUAB „Tradicija" bankroto administratoriumi paskirta atsakovė, kuriai nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu (toliau - ĮBĮ) kilo atitinkamos teisės ir pareigos susijusios su UAB „Tradicija" bankroto procesu. Atsakovė Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį atsakovui ir fiziniam asmeniui V. P. dėl atsisakymo pagal sutartį, kuriuo atsakovas reikalavo priteisti iš atsakovų (ieškovo ir V. P.) 4 535 958 Lt. Ieškiniu atsakovė taip pat pareiškė prašymą ieškovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškovės kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis bendrai 4 535 928 Lt sumai, uždraudžiant ieškovei areštuotu turtu disponuoti. Pagal atsakovės ieškinį Kauno apygardos teisme užvesta civilinė byla Nr. 2-1115-378/2005. 2005-08-23  ir 2005-08-25 nutartimis civilinėje byloje Nr. 2-1115-378/2005, ieškinio reikalavimo užtikrinimui Kauno apygardos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo ieškovės nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, piniginės lėšas ar turtines teises, priklausiančias ieškovei ar esančias pas ieškovę arba trečiuosius asmenis, bendrai 4 535 928 Lt sumai. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis Kauno apygardos teismo nutartimis civilinėje byloje Nr. 2-1115-378/2005 ieškovo turtas buvo areštuotas. Arešto akto galiojimo laikotarpiu, ieškovas negalėjo disponuoti nekilnojamuoju turtu (areštuotu turtu), nors turėjo realią galimybę areštuotą turtą realizuoti ir gauti pajamų iš tokio turto realizavimo. 2009-10-26 Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-776-264/2009 (buvęs civilinės bylos Nr. 2-1115-378/2005), kuriuo iš dalies tenkino atsakovės ieškinį ir iš ieškovės priteisė 1 363 742,41 Lt dydžio skolą, 1 836 Lt bylinėjimosi išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2005-07-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą ieškinio dalį atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011-03-04 nutartimi Kauno apygardos teismo 2009-10-26 sprendimą paliko nepakeistą. Tačiau Lietuvos Aukščiausias Teismas 2011-09-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011 nusprendė panaikinti Kauno apygardos teismo 2009-10-26 sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-04 nutartį bei priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Iš esmės buvo konstatuotas ir atsakovės prašymu šioje civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumas.

Ieškovė ieškinio pareiškime nurodo, kad ieškovei nuostoliai kilo būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų - pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovė, neturėdamas galimybės disponuoti savo turtu, parado galimybę iš tokio turto gauti pajamų, kurias galėjo ir turėjo gauti. Negavusi tokių lėšų, ieškovė prarado galimybę šias lėšas investuoti ar kitaip panaudoti joms nespėjus nuvertėti dėl infliacijos, augančių nekilnojamojo turto kainų ir kitų ekonominių veiksnių, įvykusių arešto akto galiojimo metu (t.y. per daugiau nei 6 metus). Be to, ieškovė negalėjo parduoti savo nekilnojamojo turto palankiu pardavimui metui, kai nekilnojamojo turto kainos buvo ypač palankios (t.y. 2006-2008 metais, iki ekonominio sunkmečio), todėl jo nekilnojamasis turtas nuvertėjo. Ieškovė nurodė, kad patyrė finansinius nuostolius dėl lėšų, kurios ieškovė galėjo ir turėjo gauti ir savo nekilnojamojo turto nuvertėjimo.

CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininkų veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procese sąlygiškai išskiriami du etapai. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar konkretūs neigiami padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taigi padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010, 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007 ir kt.).

Šioje nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodo, kad  arešto akto galiojimo laikotarpiu negalėjo disponuoti areštuotu nekilnojamuoju turtu, nors turėjo realią galimybę areštuotą turtą realizuoti ir gauti pajamų iš tokio turto realizavimo. Nurodo, kad ieškovas gavo ne vieną pasiūlymą vien tik dėl nekilnojamojo turto - pastato 4643,82  kv.m. ploto, esančio Švitrigailos g. 40 a/Marijampolės g. 8, Vilniuje pirkimo-pardavimo. 2008 03 26 UAB “Sparteka” siūlė ieškovui sumokėti 16 500 000 Lt už šio turto įsigijimą. Ieškovas taip pat gavo 2008 02 08 UAB “MK investicija” pasiūlymą, kuriame  už minėto įsigijimą siūlė 15 000 000 Lt. Taip pat nurodo, kad UAB “Nekilnojamojo turto valdymas” 2010 09 13 pasiūlymu dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovui už aukščiau paminėtą turtą siūlė 19 500 000 Lt. Ieškovas nurodo, kad po 2010 09 27 Arešto akto panaikinimo, 2010 10 20 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį registro Nr. 5635-7 su UAB “Nekilnojamojo turto valdymas”, pagal kurią paminėtą nekilnojamąjį turtą už 18 500 000 Lt įsigijo UAB “Nekilnojamojo turto valdymas”. Ieškovas nurodo šias faktines aplinkybes ir paskaičiuoja nuostolius pagal 6 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo arešto masto, t.y. 4 535 928 Lt už laikotarpį nuo arešto akto priėmimo dienos, t,y. nuo 2005 09 14 iki Arešto akto išregistravimo dienos, t.y. 2011 11 03. Nuostolių paskaičiavimo lentelė nurodyta ieškinio pareiškime (t.1, b.l. 10-11) ir tuo pagrindu iš atsakovo prašoma priteisti 1 672 210,19 Lt.

Siekiant konstatuoti atsakovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (LR CK 6.246-6.249 str.). Visas šias sąlygas, išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas.

UAB “Tradicija” administratoriumi paskirtas UAB “Robinta” įgaliotas asmuo, vykdydamas ĮBĮ numatytas funkcijas ir gindamas įmonės bei kreditorių interesus turi teisę reikšti ieškinius teisme. BUAB “Tradicija” pareikštas ieškinys buvo iš dalies patenkintas Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliaicinio teismo, dėl to nėra pagrindo daryti išvados, kad BUAB tradicija įgaliotas asmuo veikė neteisėtai.

Byloje taip pat nenustatyta priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Iš aukščiau ieškovo nurodytų gautų pasiūlymų parduoti pastatą matyti, kad 2008 metais pasiūlytos kainos už pastatą buvo mažesnės už to paties turto pardavimo kainą 2010 metais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas prarado pajamas dėl kainų kritimo. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas gavo pinigų daugiau, negu būtų gavęs 2008 metais. Be to, iš pastato 2010 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties (t.1, b.l. 52-61) matosi, kad parduodamo pastato vidutinė rinkos vertė pagal Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo išduotą pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre yra 14560000 Lt, vertės nustatymo data 2010 10 14, o pastatas parduotas už žymiai didesnę kainą – 18500000 Lt. Iš to darytina išvada, kad ieškovas gavo naudos, o ne patyrė nuostolius. Nors ieškovas nurodo, kad dar 2008 metai buvo gauti pasiūlymai parduoti areštuotą prekybos centrą, tačiau teismas sprendžia, kad šie pasiūlymai neįrodo realius ketinimus sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis, nes į bylą nepateikta nei vienos sudarytos su galimu prekybos centro pirkėju preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties. Be to, iš 2004 m. rugpjūčio 20 d. negyvenamųjų patalpų nuosmos sutarties (t.2, b.l. 56-62) matosi, kad ieškovui priklausančios patalpos, esančios adresu Švitrigailos g. 40A/Marijampolės g. 8, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-0121-2842 buvo išnuomotos UAB “Norfos mažmena” ir iš pataplų nuomos ieškovas kiekvienais metais  gavo pastovias pajamas.

Teismas sprendžia, kad niekuo nepagrįstas ieškovo reikalavimas skaičiuoti palūkanas nuo 2005 metų, kai tuo tarpu iš ieškovo pateiktų duomenų matosi, kad pirmasis pasiūlymas parduoti areštuotą turtą buvo pateiktas tik 2008 metais. Niekuo nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti 1 672 210,19 Lt palūkanų, atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas buvo parduotas 2 000 000 brangiau negu buvo pasiūlyta 2008 metais. LR CK 6.249 str. 6 d. numatyta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiajam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Todėl esant kainų skirtumui ir darant išvadą, kad  ieškovas iš nekilnojamojo turto pardavimo sandorio uždirbo,  niekuo nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti prašomą priteisti palūkanų sumą, skaičiuojamą nuo 2005 metų.

Be to, šioje byloje svarbu pažymėti ir tai, kad ieškinį į Kauno apygardos teismą pateikė BUAB “Tradicija” ir laikinosios apsaugos priemonės  UAB “LNTV” turtui buvo pritaikytos BUAB “Tradicija” prašymu jos ieškinio reikalavimų užtikrinimui, todėl ir dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad atsakovas byloje veikė BUAB “Tradicija” vardu, todėl  šioje byloje atsakovas negali atsakyti už ieškovo patirtus nuostolius.

Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. nutarties pagrindu siekiant užtikrinti sprendimo įvykdymą kitoje byloje Nr. 2-252-109/2006 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB “LNTV” keturiems žemės sklypams Kaune, kurie nurodomi ieškovės ieškinyje šioje byloje: (duomenys neskelbtini)(t.2, b.l. 66-68).

Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 18 d. šioje civilinėje byloje priėmė sprendimą ir iš UAB “LNTV” priteisė UAB “Tradicija” 660000 Lt. Aukštesnės intancijos teismai nagrinėję bylą Kauno apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą (t. 2, b.l. 13-29). BUAB “Tradicija” atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovas iki šiol su BUAB “Tradicija” neatsiskaitė.

Iš byloje esančios  Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties (t.2 b.l. 76-77) matosi, kad  Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. nutarties pagrindu taikytas areštas aukščiau išvardintam nekilnojamajam turtui (žemės sklypams ir pastatams) panaikintas ir ieškovo BUAB “Tradicija” reikalavimų užtikrinimui areštuotas UAB “LNTV” nuosavybės teise priklausanti ½ dalis 29,8000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Iš nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties matosi, kad areštas nurodytiems pastatams ir žemės sklypams iki 2010 m. spalio 8 d. galiojo ir kitoje civilinėje byloje Nr. 2-252-109/2006, kurioje iš UAB “LNTV” priteista UAB “Tradicija” 660 000 litų.

Be to, iš bylos duomenų matosi, kad Kauno apygardos teismas 2005 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005, kurioje iš UAB “LNTV” priteisė UAB  “Tradicija” 400 000 litų.

Pažymėtina, kad pastato – prekybos pastato su kavine, vaistinės ir kirpyklos patalpomis, unikalus Nr. 4400(duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo  sutartį ieškovas UAB “LNTV” su UAB “Nekilnojamojo turto valdymas” sudarė 2008 m. spalio 20 d. (t.1, b.l. 52-61), todėl teismas sprendžia, kad visiškai nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą iki  2011 m. lapkričio 3 d.

Iš išdėstytų duomenų darytina išvada, kad ieškovo turto areštas buvo pritaikytas ir kitose civilinėse bylose, kuriose buvo priimti sprendimai ir iš ieškovo priteistos pinigų sumos BUAB “Tradicija”, todėl  teismas sprendžia, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą šioje nagrinėjamojoje byloje ieškovas  dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nuostolių nepatyrė ir neįrodė civilinei atsakovo atsakomybei kilti būtinų įstatyme   numatytų sąlygų, todėl ieškinio pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies – 18722 Lt sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (t.1, b.l. 110-111). Kadangi ieškinio pareiškimas atmestinas, todėl yra pagrindas iš ieškovo priteisti sumokėti valstybei  18722 Lt žyminio mokesčio dalį.

Sutinkamai su CPK  93, 98 str. iš ieškovo atsakovui priteistinos turėtos 1500 Lt atstovavimo išlaidos (t.2, b.l. 98-99).

          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais

n u s p r e n d ž i a:

              Ieškinį  atmesti.

            Priteisti iš ieškovo UAB „LNTV“ (į.k. 125510179) atsakovei UAB „Robinta“ (į.k. 135670794) 1500 litų turėtų atstovavimo išlaidų

           Priteisti iš ieškovo UAB „LNTV“ (į.k. 125510179) 18722 ( aštuoniolika tūkstančių septynis šimtus dvidešimt du ) litus žyminio mokesčio bei 48,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas Swedbank, įmokos kodas 5660).

          Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                              Izolda Nėnienė