Nr. DOK-4426
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02746-2024-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2025 m. gruodžio 18 d. paduotu atsakovės UAB „Sigma Ventus“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Atsakovė UAB „Sigma Ventus“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovėms UAB „Pranašumas“, UAB „Dolika“ ir UAB „Sigma Ventus“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pripažinimo preliminariosios nepastatyto buto (turto) pirkimo–pardavimo sutarties pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolis Vitalis Milevičius, notarė Rima Vižinytė, UAB SME Capital 3, AB „Swedbank“, Lloyd’s Insurance Company S.A.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino ieškovei nuosavybės teises į ginčo turtą; pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. lapkričio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB ,,Pranašumas“ ir UAB ,,Dolika“, dalį dėl ginčo turto; pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento antstolio Vitaliaus Milevičiaus 2023 m. rugsėjo 19 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto dalį dėl ginčo turto; taikė restituciją – priteisė atsakovei UAB „Sigma Ventus“ iš ieškovės 21 700 Eur, priteisė atsakovei UAB „Sigma Ventus“ iš atsakovės UAB ,,Dolika“ 54 400 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą.
Atsakovė UAB „Sigma Ventus“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 21 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atsakovės kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė CK 6.401 straipsnio 5 dalį. Teismai skundžiamais sprendimais šio CK straipsnio pagrindu pripažino ieškovės nuosavybės teisę į turtą esant tokioms aplinkybėms: ieškovė sumokėjo tik 64 proc. turto pirkimo kainos; preliminariojoje sutartyje nebuvo numatyta jokių sąlygų, leidžiančių teigti, kad ieškovė įsipareigojo finansuoti buto statybą; turto preliminarioji sutartis po turto įregistravimo nebuvo išviešinta. Visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja nuo visos (ar esminės dalies) preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo. Ieškovė sumokėjo 39 000 Eur iš privalomos mokėti 60 700 Eur kainos. CK 6.401 straipsnio 5 dalies kontekste tokio dydžio kainos sumokėjimas negali būti laikomas visos ar didžiosios kainos dalies sumokėjimu.
2. Teismai ginčo situacijai taikė kasacinio teismo praktiką, kuri suformuota bylose, kurių ratio decidendi skiriasi:
2.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011 priimta kitomis aplinkybėmis, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ratio decidendi visai kitokios, nes ginčo atveju UAB ,,Pranašumas“ bankrutavo tik 2025 m. (jau nagrinėjant bylą) ir svarbiausia, kad turtas nuo 2023 m. rugsėjo mėn. buvo sąžiningo įgijėjo UAB „Sigma Ventus“ nuosavybėje. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad ieškovė už turtą sumokėjo 64 proc. kainos, o turtas yra sąžiningo įgijėjo UAB „Sigma Ventus“ nuosavybėje ir CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nurodytas teisių gynimo būdas iš viso negali būti taikomas.
2.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2024 – šioje byloje skirtingai negu nurodytoje byloje butai buvo UAB ,,Pranašumas“ nuosavybėje, tik buvo apsunkinti hipotekos sandoriais, butų pirkėjai buvo sumokėję 94-96 proc. pardavimo kainos.
3. Teismai pažeidė ir netinkamai taikė CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punktą. 2023 m. rugsėjo 19 d. turto pardavimo akto patvirtinimo metu turtas nepriklausė ieškovei. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad restitucija pagal tokį sandorį gali būti vykdoma ne tik natūra, bet ir atlyginant vertę pinigais, jei turtas natūra negali būti grąžinamas (šiuo atveju turtas negali būti grąžinamas dėl UAB „Sigma Ventus“ sąžiningo įgijėjo). Ginčo atveju turi būti taikomas CK 6.153 straipsnis, nuo restitucijos ginantis sąžiningą turto įgijėją UAB „Sigma Ventus“ pagal atlygintiną sandorį. Jei teismas ir pripažintų, kad turtas turi būti pripažintas ieškovės nuosavybe, restitucija turi būti tokia, siekiant išvengti, kad dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos – atitinkamai pagerėtų. Turtas įgytas sąžiningo įgijėjo UAB „Sigma Ventus“, todėl restitucija jo atžvilgiu negali būti taikoma, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl restitucijos natūra keitimo į pinigų ekvivalentą (39 000 Eur) jį priteisiant ieškovei iš atsakingų asmenų.
4. Teismai pažeidė CK 6.153 straipsnį, netinkamai taikė vindikaciją – CK 4.96 straipsnį ir restituciją nuginčijus sandorį pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir CK 1.80 straipsnį reglamentuojančias teisės normas, kai turto pagal ginčijamą sandorį įgijėjas yra sąžiningas asmuo ir restitucijos taikymas natūra yra negalimas.
5. Teismai pažeidė ir netinkamai taikė CPK 690 straipsnio nuostatas, Antstolių įstatymo 2 straipsnio nuostatas. Antstolis realizavo turtą, nenustatęs jokių turto apribojimų, nors nustatydamas turto vertę (ekspertizę) antstolis (jo įgaliotas asmuo ekspertas) apžiūrėjo turtą, matė, kad jame yra gyvenama, turtu naudojamasi. Teismai nekonstatavo antstolio nerūpestingumo ir veiksmų neteisėtumo nustatant turto apribojimus. Teismai nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-421/2021 išaiškino, kad jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį ar kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis turi nustatyti, be kita ko, ar šis turtas neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai (žr. CPK 690 straipsnio 1 dalį).
6. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės kaip vartotojos elgesio ir jos teisių gynimo, pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai įvertinti visus byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnį), taip pat sprendimo turinį reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2-3 punktus). Teismas nevertino byloje esančių įrodymų, kad ieškovė kaip vartotoja buvo itin neapdairi, nerūpestinga, ji jau 2021 m. žinojo, kad UAB ,,Pranašumas“ elgiasi nesąžiningai, o į teismą kreipėsi tik 2024 m. Teismai nevertino šių įrodymų ir nenurodė, kodėl juos atmetė.
7. Skundžiamais sprendimais įteisinta praktika ydinga, nes UAB „Sigma Ventus“ nebuvo ir nėra statybos finansuotojas (hipotekos kreditorius), o yra turto savininkas, nes UAB „Sigma Ventus“ pirko turtą, o ne pasirašė statybų finansavimo sutartį, buvo sudaryta nuosavybės teisės įgijimo sutartis, o ne kreditavimo sutartis, už turtą UAB „Sigma Ventus“ sumokėjo visą kainą ir disponavo turtu, naudojosi visomis savininko teisėmis. UAB „Sigma Ventus“ kaip sąžiningas įgijėjas patyrė didelių nuostolių, nes akivaizdu, kad neatgaus iš bankrutuojančios UAB ,,Dolika“ priteistų 54 400 Eur už ieškovei grąžintą turtą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovei UAB „Sigma Ventus“ (j. a. k. 302869748) 1367 (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gruodžio 17 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 1652, kodas ZP01428.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė