Administracinė byla Nr. II- 6-674/2016
(Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00666-2016-3)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.6; 3.25.3.
NUTARTIS
2016 m. birželio 6 d.
Raseiniai,
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė,
Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. R. skundą dėl administracinės nuobaudos paskirtos 2016-05-30 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 82N-62055161-16,
n u s t a t ė :
Raseinių rajono apylinkės teisme gautas R. R. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2016-05-30 Šiaulių apskrities VPK Rsaeinių rajono PK nutarimu paskirtą 57 eurų baudą.
R. R. skunde nurodo, kad ją Raseinių policijos tyrėja D. B. nubaudė nusikaltimo neatitinkančia per didele bauda. Paaiškino, kad jai nesant namuose (apie įvykį sužinojo tik paskambinus policijai), jos šuo išbėgo į gatvę ir išgąsdino gatve einančią R. S., kuri parašė pareiškimą policijai. Pareiškėja nurodo, kad jos šuo yra prižiūrimas. Jis galėjo išbėgti į gatvę, jei kas eidamas pas juos neuždarė kiemo vartelių arba buto durų. Taip per žioplumą galėjo padaryti pareiškėjos dukra ar jos draugė. Nurodė, kad šuo rišamas prie namų, bet kai jie namuose, šunį įsileidžia į kambarį palaidą ir rakina duris. Tai jos kaltė yra dėl vaikų neatsargumo, kad gyvūnas pabėgo, o ne dėl netinkamų sąlygų ar laikymo taisyklių. Šuo yra auksaspalvis retriveris. Jis bijo net katės, galėjo suloti, ar amtelti žaismingai. Kad sukėlė asmens turtui ir sveikatai grėsmę, tai yra perdėta. Pareiškėja nesutinka, kad jei pasiskundė, tai jai skiriama didžiausia bauda. Tai pirmas kartas ir turėjo būti tik įspėjimas arba 2 Eur bauda, o ne 57 Eur. Pareiškėja nurodo, kad jos pajamos nesiekia 400 Eur, turi 12 metų dukterį. Jai skaudu mokėti tokią baudą ne tik finansiškai, bet ir morališkai. Tyrėja klausinėjo kaimynų apie ją ir susidarė neigiamą nuomonę, nes gyvena tarp nedraugiškų žmonių, kurie visaip stengiasi jai kenkti ir apie ją atsiliepė perdėtai blogai.
Skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
2016-05-30 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 82P-62054522-16 nurodoma, kad 2016-05-17, apie 12:30 val. R. R. priklausantis auksaspalvio retriverio veislės šuo, palaidas ir be antsnukio išbėgo iš kiemo pro vartelius, esančius Raseinių m., Vilniaus g. 74, ir puolė Vilniaus gatve einančią R. S., t.y. sukėlė grėsmę asmens turtui ir sveikatai. R. R. nesilaikė gyvūnų laikymo Raseinių rajone taisyklių Nr. A-1-733, 15 punkto 25.4 punkto, 27.2 punkto reikalavimų ir padarė teisės pažeidimą numatytą ATPK 110 str. 4 d. (b. l. 4). Raseinių rajono PK buvo gautas R. S. prašymas įvertinti asmens veiksmus, kurio šuo ją užpuolė (adm. byla b. l. 3) Pažeidėjai skirta 57 eur bauda (adm. byla b. l. 8)
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. R. padarė administracinį teisės pažeidimą.
Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015-09-08 įsakymu Nr. A1-733 patvirtintų Gyvūnų laikymo Raseinių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 15 punkte numatyta, kad gyvūno savininkas arba gyvūno globėjas privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei (taip kaip numatyta triukšmo valdymo įstatyme), sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų; 25.4 punkte numatyta, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos; 27.2 punkte numatyta, kad gyvūno laikytojas, gyvūno augintinio savininkas privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, sanitarijos ir higienos reikalavimų.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad dėl R. R. šuns, kuris išbėgo į gatvę, R. S. patyrė išgąstį, kad gali būti užpulta ir jai šuo įkąs. R. R. priklausantis auksaspalvių retriverių veislės šuo sukėlė grėsmę žmogaus ramybei, pažeidė asmens teisę saugiai eiti gatve, nes šuo išbėgo iš kiemo pro atvirus vartelius. Tuo R. R. pažeidė Gyvūnų laikymo Raseinių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių atitinkamus punktus.
Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis, kuriais rėmėsi ir pareigūnas, priimdamas pareiškėjos skundžiamą 2016 m. gegužės 30 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Tuo tarpu pati pareiškėja, nors ir pateikė skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau ir skunde yra nurodžiusi, kad šuo galėjo išbėgti, jei buvo palikti neuždaryti kiemo varteliai ir tai galėjo per žioplumą padaryti pareiškėjos dukra ar jos draugė. Be to ir R. S. nurodo, kad ne kartą yra mačiusi tą šunį bėgiojantį gatvėje (adm. byla b. l. 5).
Teismo vertinimu, R. R., laikydama šunį, privalėjo visapusiškai pasirūpinti tuo, kad šuo neturėtų nė menkiausios galimybės ištrūkti į gatvę, laisvai lakstyti be antsnukio, tačiau to neužtikrino. Nors pareiškėja ir nurodo, kad šuo yra ramaus būdo, tačiau, akivaizdu, jog to nepakanka, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai. Pareiškėja, patvirtina, kad jos šuo būna palaidas ir esant atviriems varteliams išbėga už kiemo vartelių, be to ir R. S. nurodė savo paaiškinime, kad yra ir ankščiau mačiusi tą šunį lakstantį gatve. Asmenys, laikantys šunis, privalo pasirūpinti tuo, kad jų augintiniai netrikdytų kitų asmenų ir neturėtų galimybės patekti iš savo kiemo į gatvę laisvai ir be antsnukio.
Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad R. R. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 4 dalyje, padarymą, kadangi pareiškėja nesilaikė Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015-09-08 įsakymu Nr. A1-733 patvirtintų Gyvūnų laikymo Raseinių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 15, 25.4 ir 27.2 punktų reikalavimų. Teismas įvertinęs tai, kad R. R. paskirta ATPK 110 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda yra minimali, ir atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad naikinti pareigūno 2016 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. 82N-62055161-16 pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
R. R. skundą atmesti.
Palikti galioti 2016-05-30 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 82N-62055161-16.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Aurelija Petkevičienė