Administracinė
byla Nr. P858
– 62/2010
Procesinio sprendimo kategorija 80.9; 80.11
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS
TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininko),
Laimės Baltrūnaitės ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. G., A. E., V. V. ir E.
V. prašymus atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-555-484/2009 pagal
pareiškėjų A. G., A. E., V. V. ir E. V. skundus atsakovams Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministerijai, valstybės įmonei Registrų centrui,
valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems
asmenims akcinei bendrovei „Kauno duona“, Kauno apskrities viršininko
administracijai, Kauno rajono savivaldybei, I. G., V. D., J. G. dėl įsakymo dalies
panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai A. G., A. E., Z. P.
G., V. V., E. V. kreipėsi į Vilniaus
apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministerijos sekretoriaus 1996 m. birželio 24 d. įsakymo
Nr. 274 „Dėl poilsio stovyklos „Dobilėlis“ pastatų teisinio registravimo“ dalį.
Pareiškėjai A. G., A. E., V. V. ir E. V. (toliau – ir
pareiškėjai) su patikslintais skundais kreipėsi į Vilniaus apygardos
administracinį teismą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministerijos sekretoriaus 1996 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. 274 „Dėl
poilsio stovyklos „Dobilėlis“ pastatų teisinio registravimo“ dalį, susijusią dėl
statinių – poilsio namelių, pažymėtų šifrais 8 K1/Ž, 9 K1/Ž, 10 K1/Ž, 11 K1/Ž,
12 K1/Ž, 13 K1/Ž, 14 K1/Ž, 15 K1/Ž, 16 K1/Ž, 21 K1/Ž, 22 K1/Ž, 23 K1/Ž, 24
K1/Ž, 28 K1/Ž ir įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą panaikinti
statinių plane pažymėtų šifrais 8 K1/Ž, 9 K1/Ž, 10 K1/Ž, 11 K1/Ž, 12 K1/Ž, 13
K1/Ž, 14 K1/Ž, 15 K1/Ž, 16 K1/Ž, 21 K1/Ž, 22 K1/Ž, 23 K1/Ž, 24 K1/Ž,
28 K1/Ž teisinę registraciją ir su šia registracija susijusius įrašus.
Pareiškėjai
nurodė, kad ginčijamo įsakymo pagrindu tretysis suinteresuotas asmuo AB „Kauno
duona“ 1996 m. liepos 3 d. įregistravo nuosavybės teises į poilsio namelius,
esančius žemės sklypuose, iš kurių 0,58 ha žemės sklypas grąžintinas buvusios
savininkės O. G. įpėdiniams A. G., A. E., o 0,30 ha žemės sklypas grąžintinas buvusio savininko
V. V. vaikaičiams V. V. ir E. V.. Šiuo pagrindu Kauno apskrities viršininko
administracija atsisako jiems atkurti nuosavybės teises natūra į buvusių
savininkų O. G. ir V. V. valdytą
žemę, esančią (duomenys neskelbtini),
nors prašymai atkurti nuosavybės teises paduoti 1991 metais, t. y. iki
ginčijamo įsakymo priėmimo. Pareiškėjų teigimu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministerija ginčijamu įsakymu suteikė kilnojamiesiems daiktams – poilsio
nameliams, nekilnojamojo daikto statusą ir tuo viršijo jai suteiktus
įgaliojimus. Be to, pareiškėjų tvirtinimu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministerija nėra viešo administravimo subjektas, kuriam suteikta teisė priimti
administracinius aktus dėl statybos įteisinimo ir pastatų priėmimo
eksploatuoti. Pareiškėjų teigimu, poilsio nameliai ir poilsio klubas neturi
statybos įteisinimo dokumentų, be kurių daiktai, buvę valstybinės akcinės
įmonės „Kauno duona“ balanse, negalėjo būti įregistruoti Nekilnojamojo turto
registre kaip nekilnojamieji daiktai reorganizuotos AB „Kauno duona“ nuosavybės
teise. Pareiškėjai skunduose pažymėjo, kad reorganizuotos AB „Kauno duona“
nuosavybės teise registruoti ir nekilnojamieji daiktai bei kiemo statiniai,
kurie ginčijamu įsakymu AB „Kauno duona“ neperduoti. Pareiškėjai skundus grindė
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 297
„Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“ nuostatomis. Pareiškėjų
tvirtinimu, atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas pažeidė
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 297 8 punkto
nuostatas, todėl be pagrindo laikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
įsakymą Nr. 274 tinkamu nuosavybės dokumentu ir neteisėtai įregistravo poilsio
namelius ir poilsio klubą, kiemo rūsį reorganizuotos AB „Kauno duona“
nuosavybės teise. Pareiškėjai manė, jog yra neteisėta ir pirminio teisinio
pastatų registravimo 1996 m. liepos 3 d. išvada Nr. 238, nes ji atlikta
ginčijamo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1996 m. birželio 24 d.
įsakymo Nr. 274 pagrindu. Taip pat pareiškėjai prašė atnaujinti terminą skundui
dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1996 m. birželio 24 d. įsakymo Nr.
274 dalies panaikinimo paduoti. Pareiškėjai nurodė, kad su ginčijamu įsakymu
susipažino 2008 m. rugsėjo 25 d. Kauno miesto apylinkės teisme.
II.
Vilniaus apygardos administracinis
teismas 2009 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atnaujinti
praleistą terminą skundui paduoti atmetė. Teismas administracinę bylą pagal pareiškėjų
skundus atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl įsakymo
dalies panaikinimo nutraukė; pareiškėjų skundą dalyje dėl įpareigojimo
valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą panaikinti statinių plane
pažymėtų šifrais 8 K1/Ž, 9 K1/Ž, 10 K1/Ž, 11 K1/Ž, 12 K1/Ž, 13 K1/Ž, 14
K1/Ž, 15 K1/Ž, 16 K1/Ž, 21 K1/Ž, 22 K1/Ž, 23 K1/Ž, 24 K1/Ž, 28 K1/Ž teisinę
registraciją ir su šia registracija susijusius įrašus, paliko nenagrinėtu; pareiškėjos
Z. P. G. vardu paduotą skundą dėl Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministerijos sekretoriaus 1996 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. 274
„Dėl poilsio stovyklos „Dobilėlis“ pastatų teisinio registravimo“ dalies
panaikinimo paliko nenagrinėtu.
Teismas nustatė, kad Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministerijos sekretorius 1996 m. birželio 24 d. priėmė
įsakymą Nr. 274, kuriuo perdavė vaikų poilsio stovyklos „Dobilėlis“ pastatus,
esančius (duomenys neskelbtini), AB
„Kauno duona“ ir leido įsakyme nurodytus pastatus registruoti Kauno miesto
valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure AB „Kauno duona“
vardu. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sekretoriaus 1996 m.
birželio 24 d. įsakyme Nr. 274 nesuformuluotos pareiškėjams privalomos elgesio
taisyklės, teisės bei pareigos. Pareiškėjai teisę ginčyti Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministerijos sekretoriaus 1996 m. birželio 24 d. įsakymą Nr. 274
grindžia Kauno apskrities viršininko administracijos atsisakymu atkurti
nuosavybės teises natūra į buvusių savininkų O. G. ir V. V. valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog byloje ginčo, kad
pareiškėjai yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų O. G. ir V. V. valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), nėra. Bylos
duomenys rodo, kad prašymai atkurti nuosavybės teises paduoti 1991 metais. Pažymėjo,
jog tai, kad ginčo žemės sklype yra statiniai, pareiškėjams buvo žinoma jau
1991 metais. Ši aplinkybė nurodyta prašymuose atkurti nuosavybės teises.
Pareiškėjai A. G. ir A. E. 2008 m.
balandžio 18 d. prašyme, adresuotame Kauno apskrities viršininko
administracijai, taip pat nurodė, kad grąžintoje žemėje yra AB „Kauno duona“
priklausantys statiniai. Tame pačiame prašyme pareiškėjai nurodė ir tai, kad
jiems apie teisinę pastatų registraciją tapo žinoma 2007 m. birželio 12 d. Teismas
pažymėjo, kad pareiškėjai skundą teismui dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministerijos sekretoriaus 1996 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. 274 dalies
panaikinimo pateikė tik 2008 m. spalio 28 d., t. y. praėjus daugiau kaip
dvylika metų nuo skundžiamo įsakymo priėmimo dienos. Teismas rėmėsi Administracinių
bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, nustatančia
skundo padavimo teismui terminus. Akcentavo, kad pareiškėjams nuo 1991 metų jau
buvo žinoma, jog žemės sklype, į kurį jie pretenduoja atkurti nuosavybės teises
yra jiems nepriklausantys statiniai. Statiniai Nekilnojamojo turto registre
įregistruoti 1996 m. liepos 3 d. Nekilnojamo turto registro duomenys yra vieši
(Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str.). Teigė, kad pareiškėjai apie
savo teisės galimą pažeidimą turėjo sužinoti jau 1996 metais. Pažymėjo, jog byloje
duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai nuo 1996 metų iki 2008 metų rugsėjo
mėnesio aktyviai siekė gauti skundžiamą įsakymą ir jo negavo dėl objektyvių
priežasčių, nėra. Todėl laikė, jog aplinkybė, kad pareiškėjai tik 2008 m.
rugsėjo 25 d. susipažino su skundžiamu įsakymu nagrinėjamu atveju nėra
pagrindas praleistam terminui atnaujinti. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjų
skundžiamo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sekretoriaus 1996v m.
birželio 24 d. įsakymo Nr. 274 dalis priimta galiojant Lietuvos Respublikos
civiliniam kodeksui, galiojusiam iki 2001 m. liepos 1 d., kurio nuostatos
nustatė bendrą trejų metų ieškininės senaties terminą. Nurodė, jog Civilinio
kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18
d. įstatymas Nr. VIII-1864) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad Civilinio
kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties
terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams
pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė
iki šio kodekso įsigaliojimo. Iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio
senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties
terminą. Konstatavęs, kad pareiškėjai apie savo teisės pažeidimą turėjo
sužinoti 1996 metais, teismas padarė išvadą, kad pagal tuo metu galiojusius
įstatymus trejų metų senatis baigėsi 1999 metais. Teismas rėmėsi Konstitucinio
Teismo nutarimuose minimais teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principais.
Nurodė, jog reikalavimo pareiškimas daugiau kaip po dvylikos metų pažeidžia
kitų asmenų teisėtų lūkesčių principą ir negali būti pateisinamas. Atsižvelgęs
į išdėstytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai skundus teismui
padavė praleidę terminą, o jų prašymą atnaujinti praleistą terminą atmetė ir
administracinę bylą pagal pareiškėjų skundus atsakovui Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministerijai dėl įsakymo dalies panaikinimo nutraukė (ABTĮ 101 str.
6 p.). Atkreipė dėmesį, jog iš pareiškėjų skundo turinio matyti, kad pareiškėjai
iš esmės nekvestionuoja trečiojo suinteresuoto asmens AB „Kauno duona“ nuosavybės
teisių į statinius, esančius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau, pareiškėjai mano, kad valstybės
įmonės Registrų centro Kauno filialas nepagrįstai atliko šių statinių teisinę
registraciją, t. y. pažeidė statinių teisinės registracijos procedūrą. Teismas
pažymėjo, jog netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų
taisymas reglamentuotas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje.
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio nuostatas teritorinio
registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui
išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o centrinio registratoriaus
priimtas sprendimas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas vadovavosi ABTĮ
25 straipsniu, nustatančiu išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką. Pažymėjo,
jog pareiškėjai šio įstatymo reikalavimo nesilaikė. Todėl pareiškėjų reikalavimą
dėl įpareigojimo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą panaikinti statinių
plane pažymėtų šifrais 8 K1/Ž, 9 K1/Ž, 10 K1/Ž, 11 K1/Ž, 12 K1/Ž, 13 K1/Ž, 14
K1/Ž, 15 K1/Ž, 16 K1/Ž, 21 K1/Ž, 22 K1/Ž, 23 K1/Ž, 24 K1/Ž, 28 K1/Ž teisinę
registraciją ir su šia registracija susijusius įrašus, paliko nenagrinėtu (ABTĮ
103 str. 1 p.). Atkreipė dėmesį, jog 2008 m. spalio 28 d. teisme gautą
skundą pasirašė tik keturi pareiškėjai, t. y. A. G., A. E., V. V., E. V..
Skunde kaip pareiškėja nurodyta ir Z. P. G.. Tačiau,
bylos duomenys rodo, jog skundo padavimo dieną Z. P. G. buvo
mirusi, ji nurodyto skundo nepasirašė. Nurodė, jog pareiškėjai nebuvo įgalioti
vesti bylą Z. P. G. vardu. Todėl Z. P.
G. vardu paduotą skundą dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
sekretoriaus 1996 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. 274 „Dėl poilsio stovyklos
„Dobilėlis“ pastatų teisinio registravimo“ dalies panaikinimo teismas paliko
nenagrinėtu (ABTĮ 103 str. 3 p.).
III.
Vilniaus apygardos administracinis
teismas 2009 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų atskirąjį
skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 15 d.
nutarties, nes pareiškėjai praleido atskirojo skundo padavimo terminą ir
neprašė jo atnaujinti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjų atskirąjį skundą atmetė,
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartį paliko
nepakeistą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas nurodė, kad pareiškėjai, pateikdami atskirąjį skundą 2009 m. birželio
23 d., prašymo atnaujinti praleistą terminą ir įrodymų, patvirtinančių
praleidimo priežastis, nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai
atsisakė priimti pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarties panaikinimo.
IV.
Pareiškėjai 2009 m. lapkričio 23 d. Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė paštu prašymus atnaujinti
procesą administracinėje byloje ir panaikinti Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d., Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2009 m. birželio 30 d. ir Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis. Prašymai grindžiami
šiais argumentais:
1. 2009 m. birželio 15 d. teismo
posėdyje, kai buvo skelbiama nutartis dėl bylos nutraukimo nei vienas iš
pareiškėjų ar jų atstovų nedalyvavo, todėl pagal ABTĮ 149 straipsnio 3 dalies
nuostatas Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 15 d.
nutartyje privalėjo nurodyti septynių dienų apskundimo terminą nuo nutarties
nuorašo įteikimo dienos (ABTĮ 149 str. 3 d.) atskirajam skundui paduoti dėl
procesinės nutarties. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nurodydamas
nutartyje septynių dienų apskundimo terminą nuo nutarties paskelbimo dienos,
pažeidė ABTĮ 149 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias atskirojo
skundo padavimo tvarką.
2. Pareiškėjų atstovai, kurie
nedalyvavo teismo posėdyje, procesinės nutarties nuorašą gavo 2009 m. birželio
17 d. Paskutinė diena skundui paduoti buvo 2009 m. birželio 24 d. (septinta
diena nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos), o ne 2009 m. birželio 22 d. kaip
teigė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 30 d.
nutartyje. Pareiškėjų atskirasis skundas dėl 2009 m. birželio 15 d. nutarties
teismui buvo pateiktas 2009 m. birželio 23 d., nepraleidus įstatymų nustatyto
septynių dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos termino atskirajam skundui
paduoti (ABTĮ 149 str. 3 d.).
3. Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas nepatikrino, nenagrinėjo ir nevertino esminės
aplinkybės: ar Vilniaus apygardos administracinis teismas nepažeidė ABTĮ
149 straipsnio 3 dalies nuostatomis nustatytos tvarkos, t. y., ar
pareiškėjams, nedalyvavusiems 2009 m. birželio 15 d. teismo posėdyje, 2009 m.
birželio 15 d. nutartyje teisėtai ir pagrįstai nurodė šios procesinės nutarties
septynių dienų apskundimo terminą nuo jos paskelbimo momento (ABTĮ 149 str. 2
d.). Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs šios aplinkybės, priėmė iš
esmės neteisėtą ir nepagrįstą 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, kuria paliko
galioti pirmos instancijos 2009 m. birželio 30 d. nutartį, kuria buvo
atsisakyta priimti pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarties.
4. Vilniaus apygardos administracinis
teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos
pagal pareiškėjų reikalavimą dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
1996 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. 274 panaikinimo iš dalies rūšinio
teismingumo klausimą. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo
spręsti 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi nutarė, kad byla teisminga
administraciniam teismui. Vadinasi, išvestinis (susijęs) reikalavimas dėl ginčo
statinių teisinės registracijos ir su šia registracija susijusių įrašų
panaikinimo privalėjo būti nagrinėtas pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies
nuostatas, ir priimtas sprendimas šioje dalyje.
5. Netgi pasikliaudami Vilniaus
apygardos administracinio teismo neva teisėtu nurodymu 2009 m. birželio 15 d.
nutartyje, kad nutartis skundžiama per septynias dienas nuo paskelbimo dienos,
ir 2009 m. birželio 30 d. nutartyje, kad pareiškėjai praleido septynių dienų
apskundimo terminą ir nepateikė prašymo skundo padavimo termino atnaujinimui,
pareiškėjai tokį prašymą pateikė atskirajame skunde dėl 2009 m. birželio 30 d.
nutarties. Apeliacinės instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai teigia,
kad toks prašymas nebuvo pateiktas pirmos instancijos teismui. Atskirasis
skundas paduodamas per pirmos instancijos teismą (ABTĮ 150 str. 1 d.). Pirmos
instancijos teismas, sutikęs su atskiruoju skundu (tenkinęs skundo padavimo
termino atnaujinimo prašymą) be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą
nutartį (ABTĮ 150 str. 2 d.). Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas
nesutiko su atskiruoju skundu (netenkino skundo padavimo termino atnaujinimo
prašymo) ir nusiuntė bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui
(ABTĮ 150 str. 2 d.). Todėl neteisėta ir nepagrįsta teigti, kad pareiškėjai
pirmos instancijos teismui nebuvo pateikę skundo padavimo termino atnaujinimo
prašymo. Toks prašymas buvo ir dėl to šio prašymo apeliacinės instancijos
teismas privalėjo pateikti motyvus, kodėl jo netenkino. Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21d. nutartis yra be motyvų dalyje dėl
skundo padavimo termino atnaujinimo ir tai taip pat sudaro pagrindą proceso
atnaujinimui (ABTĮ 153 str. 2 d. 8 p.).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
V.
Procesą atsisakytina atnaujinti.
Administracinių bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu
teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, atnaujinimą reglamentuoja ABTĮ IV
skyrius. ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos
įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti
atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso
atnaujinimo pagrindai nustatyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Pagal ABTĮ 158
straipsnio 2 dalies nuostatas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo,
teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų
terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais
proceso atnaujinimo pagrindais.
ABTĮ 157 straipsnio 1 dalis nustato prašymo dėl
proceso atnaujinimo turinio reikalavimus. Prašyme, be kita ko, turi būti
nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas ir proceso atnaujinimo motyvai (ABTĮ
157 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai). Taigi įstatymu nustatyti proceso
atnaujinimo pagrindai bei prašymo turiniui keliami reikalavimai įpareigoja
asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, jį pagrįsti ir pateikti
konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo
pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais
(įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą,
procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1
d.).
Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153
straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose numatytais pagrindais.
Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153
straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad
padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs
turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Nors pareiškėjai prašyme nurodo šį proceso
atnaujinimo pagrindą, tačiau teisės normos, kurių galimai netinkamu taikymu ar
pažeidimu yra iš esmės grindžiamas prašymas (ABTĮ 149 straipsnio 3 dalis
dėl atskirojo skundo padavimo termino, jei skundžiama nutartis, įstatymo
nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant; ABTĮ 17
straipsnio 1 dalis dėl reikalavimų sujungimo ir nagrinėjimo teisme) yra
procesinio pobūdžio. Pažymėtina, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis numato
atskirus ir konkrečiai įvardintus proceso atnaujinimo pagrindus dėl procesinės
teisės normų pažeidimo: 1) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir
nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą; 2) jeigu sprendime teismas pasisakė
dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų; 3) sprendimas ar
nutartis yra be motyvų; 4) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas
(ABTĮ 153 str. 2 d. 6, 7, 8, 9 p.). Netinkamas procesinės teisės normų taikymas
savarankišku pagrindu atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje
nenumatytas.
Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjų
prašymai dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-555-484/2009
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu atmestini kaip
nepagrįsti (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153
straipsnio 2 dalies 8 punktą, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.
Procesas vadovaujantis šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas, jei teismo
sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš
procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą,
suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje. Nagrinėjamu
atveju apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis iš esmės
atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies nuostatas (ABTĮ 133 str.). Suinteresuotų
asmenų netenkinantys ar, jų manymu, nepakankamai išsamūs motyvai pagal ABTĮ 153
straipsnio 2 dalies 8 punkto prasmę negali būti prilyginami motyvų nebuvimui.
Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, jog
pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto
pagrindu yra nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina
išvada, jog pareiškėjų prašymai dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįsti įstatymo
numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestini, o procesą
administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos
įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų A. G., A. E., V. V. ir E.
V. prašymų dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje
byloje Nr. I-555-484/2009 pagal pareiškėjų A. G., A. E., V. V. ir E.
V. skundus atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai,
valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonės Registrų centro Kauno
filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Kauno
duona“, Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno rajono savivaldybei,
I. G., V. D., J.
G. dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas
Laimė
Baltrūnaitė
Irmantas Jarukaitis