Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-214-174-2007].doc
Bylos nr.: 1A-214-174-2007
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Pranešėja Violeta Miliuvienė

Teisėja Edita Lapinskienė

Baudž. byla Nr. 1A–214-174/2007

                                 Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8.1.1, 1.1.8.6.3, 1.1.13, 1.2.26.1, 2.1.6.2. (S)

 

 



 

 

 

 

KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

 

nutartis

 

2007 m. gegužės 10 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Juozapo Surblio,

teisėjų Violetos Miliuvienės, Remigijaus Preikšaičio,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,

gynėjui Remigijui Jakštui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-03-07 nuosprendžio, kuriuo E. B. , gim., (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir nuteistas trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 284 str. 1 d. – keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Remiantis BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta galutinė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

             Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

E. B. nuteistas už tai, kad 2006-08-05 apie 09.10 val. (duomenys neskelbtini), ketvirtojo aukšto laiptinės aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, pažeisdamas viešąją tvarką, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, apglėbęs alkūne ir tokiu būdu spausdamas nukentėjusiojo K. M. kaklą, bei lenkdamas nukentėjusiojo galvą žemyn, ne mažiau kaip du kartus sudavė nukentėjusiajam į galvą, pastarajam ginantis tampė nukentėjusįjį už švarko atlapų, bei vėl ne mažiau kaip penkis kartus sudavė į galvą bei kitas kūno vietas, padarydamas jam galvos sumušimą su minkštųjų audinių paburkimu, poodinę kraujosruvą kairėje smilkininėje srityje, poodinę kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, poodinę kraujosruvą dešiniojo žasto vidiniame paviršiuje, kairio žasto priekiniame bei išoriniame paviršiuose, tai yra padarė K. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. 

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. prašo pagal BK 284 str. 1 d. jį išteisinti ir paskirti bausmę, nesusijusia su laisvės atėmimu pagal BK 140 str 1 d.

Apeliantas nurodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis pilnai pripažino savo kaltę, tik nurodė, kad negali prisiminti įvykio aplinkybių, nes buvo apsvaigintas nepažystamų merginų narkotinėmis medžiagomis ir apvogtas. Narkotinių medžiagų jis niekada nėra vartojęs. Ši jo versija teisme nebuvo paneigta, todėl ši aplinkybė turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jis atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, tačiau teismas šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apeliantas teigia, kad chuliganizmo, kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis, yra tikslas daryti žalą visuomenei ar jos daliai. Mano, kad jis savo veiksmais nesutrikdė visuomenės rimties, viešoji tvarka nebuvo pažeista, nes konfliktas vyko uždaroje patalpoje, jo nematė pašaliniai asmenys. Nors nukentėjusysis ir tvirtina, kad kaimynas pradaręs buto duris ir iškvietė policiją, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad pastarasis policijos pareigūnų nekvietė, nes jokio konflikto nematė, o jis pats konflikto metu kaimyno pagalbos neprašė. Todėl pagal BK 284 str. 1 d. jis turi būti išteisintas.

Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad jis yra recidyvistas, nes jo teistumas yra išnykęs 2006-09-02. Dėl šios priežastie jam nepagrįstai buvo taikomos BK 56 str. numatytos bausmių skyrimo recidyvistams taisyklės. Teigia, kad visą laiką, kuomet turėjo neišnykusį teistumą, jokių nusikalstamų veikų jis nepadarė, iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, sukūrė šeimą, augina mažametį vaiką. Yra vienintelis asmuo išlaikantis šeimą. Nustačius tris jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai yra, kad nusikaltimą padarė būdamas prieš jo valią apsvaigintas narkotinėmis medžiagomis, atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino jam padarytą žalą, prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, jam turėtų būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, jo manymu, prieštarauja teisingumo principui, numatytam BK 54 str.

Gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorėprašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai E. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK140 str. 1 d., BK 284 str. 1 d.

Apeliantas neneigia padaręs nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau teigia, kad nepadarė viešosios tvarkos pažeidimo. Tačiau ši nusikalstama veika įrodyta byloje surinktais ir tinkamai įvertintais įrodymais.

Viešosios tvarkos pažeidimas yra nusikaltimas viešajai tvarkai. Viešoji tvarka yra pagrindinis šio nusikaltimo objektas. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba poveikiu į papildomus objektus: žmogaus sveikatą ar turtą. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešają tvarką, beje, galima pažeisti ir privačioje aplinkoje. Šis nusikaltimas, susijęs su smurtu, buvo padarytas gyvenamojo namo laiptinėje. Nuteistasis be jokios priežasties panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Šie veiksmai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pasireiškė įžūlumu, nuteistasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taigi ši jo veika pagrįstai įvertinta kaip viešosios tvarkos pažeidimas ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Nepasitvirtino apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam taikė BK 56 str. numatytas bausmių skyrimo recidyvistams taisykles, nes jo teistumas yra išnykęs. BK 97 str. 3 d. 3 p. a  papunktis nustato, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo, jeigu jie buvo nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė E. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Paskirdamas bausmę teismas motyvavo ir tuo, kad kaltininkas atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino nusikaltimu padarytą žalą, tačiau, pažeisdamas BK 59 str. 1 d. 3 p. reikalavimus šios aplinkybės nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Todėl kolegija nustato, kad E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ir tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam.

Apelianto prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigintas narkotinėmis medžiagomis prieš jo valią, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Beje, tuojau po įvykio sulaikytam nuteistajam buvo nustatytas ir lengvas girtumas.(b. l. 35).

Pirmosios instancijos teismas paskirdamas bausmes E. B. , atsižvelgė į visas byloje esančias aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei tyčinį pobūdį, kaltininką charakterizuojančius duomenis, bei į tą aplinkybę, kurios nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagal BK 140 str. jam paskirta minimali 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 284 str. 1 d., bausmė artima minimaliai laisvės atėmimo bausmei-4 mėn. laisvės atėmimo. Todėl, netgi nustačius papildomą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, dar labiau švelninti paskirtą bausmę pagal BK 284 str. 1 d. nėra teisinio pagrindo. Paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, jos atitinka BK 54 str. reikalavimus. Pasirinkta bausmės rūšis atitinka BK 56 str. reikalavimus. Apie tai, kolegija jau pasisakė. 

Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 

nutaria:

 

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                                                Juozapas Surblys

 

Kolegijos teisėjai                                                                                                             Violeta Miliuvienė

             

                                                                                                                                                     Remigijus Preikšaitis