Civilinė byla Nr. 2-803/2010

Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-1538-460/2010 pagal ieškovo Josef M?bius Bau-Aktiengesellschaft ieškinį valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinimo neteisėtu ir konkurso nutraukimo, taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

nustatė:

ieškovas Josef M?bius Bau-Aktiengesellschaft kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti neteisėtu atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, kaip perkančiosios organizacijos, viešajame atvirame konkurse „Keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros įrengimas“ priimtą sprendimą panaikinti informacinio pranešimo Nr. 30 atsakymą į trečio potencialaus rangovo 1 klausimą ir atvirą konkursą nutraukti. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vykdomą atvirą konkursą bei uždrausti sudaryti pirkimo sutartį. Nurodė, kad nesustabdžius pirkimo procedūrų, atsakovas gali sudaryti viešojo pirkimo sutartis su tiekėjais, išrinktais pažeidžiant pirkimo procedūras. Tokiu atveju teismo sprendimo įvykdymas faktiškai pasidarys neįmanomas, bus pažeistas viešasis interesas.

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 2 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė atsakovo vykdomą atvirą konkursą, uždraudė sudaryti pirkimo sutartį. Teismas nurodė, kad tiekėjo teisėtų interesų požiūriu, teisė prašyti sustabdyti pirkimo procedūras yra svarbi, nes pagal VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Teismas sprendė, kad tolesnė viešojo pirkimo konkurso eiga gali sudaryti sąlygas, dėl kurių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti visiškai neįmanomas.

Atskiruoju skundu atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašė Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad pirkimas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, todėl sustabdžius pirkimo procedūras gali kilti grėsmė prarasti finansavimą. Laiku neįrengus terminalo infrastruktūros, nukentėtų uosto konkurencingumas bei prestižas, valstybė negautų planuojamų pajamų, būtų pažeistas viešasis interesas. Apelianto teigimu ieškovas pateiktame prašyme nenurodė argumentų kuo ir kaip būtų pažeisti ieškovo interesai atsakovui toliau tęsiant konkurso procedūras. Teismo taikytos priemonės – procedūrų sustabdymas ir draudimas sudaryti sutartį, varžo atsakovo teises labiau nei būtina laikinųjų apsaugos priemonių tikslams pasiekti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Josef M?bius Bau-Aktiengesellschaft prašė skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškinys pareikštas dėl atsakovo padarytų viešųjų pirkimų principų pažeidimų, dėl kurių ieškovas neteko teisės pateikti konkursui ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti viešą interesą (racionaliai naudoti valstybės lėšas, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę). Apeliantas nepateikė duomenų pagrindžiančių, kad konkurso procedūras būtina užbaigti kuo skubiau, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebus laiku įgyvendintas projektas, bus prarastas finansavimas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi pasiūlė atsakovui pateikti papildomus įrodymus apie ginčo konkurso finansavimo mastą ir terminus, jų pabaigą, apie vykdomo projekto įgyvendinimo terminus ir galimas pasekmes atsakovui nustatytu laiku neįvykdžius įsipareigojimų, tačiau atsakovas naujų dokumentų nepateikė, nurodė, kad paraiškos dėl pirkimo (projekto) finansavimo pateikimo galutinis terminas nukeltas į 2010 m. liepos 30 d.

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 29 d. nutartimi pareikalavo iš Susisiekimo ministerijos duomenų apie atsakovo vykdomo projekto „Keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros įrengimas“ finansavimo tvarką ir finansavimo galimybes laiku nepateikus paraiškos (sudarytos rangos darbų sutarties).

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurios 13 punkte taip pat nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi parinkti tokią laikinąją apsaugos priemonę ar kelias priemones, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir minimaliai ribotų atsakovo interesus, veiklą, neviršytų pareikštų ieškinio reikalavimų sumos (CPK 145 str. 2 d.). Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, t. y. laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (asmenų) interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas.

Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą (Konstitucijos 46 str. 2 d.). Ūkinės veiklos skatinimas ir sąlygų jai vystyti sudarymas yra viešasis interesas, valstybės ir jos institucijų pareiga visuomenei, žmonėms, remti naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Todėl tinkamas ir savalaikis naudingo visuomenei projekto įgyvendinimas yra viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo (konkurso procedūrų sustabdymo), turi būti sprendžiamas nepažeidžiant viešojo intereso.

Nagrinėjamoje byloje ieškiniu prašoma pripažinti neteisėtu atsakovo priimtą sprendimą vykdomame viešajame atvirame konkurse „Keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros įrengimas“. Iš bylos duomenų matyti, kad dalis perkamų darbų yra finansuojama iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo. Vykdant projektą siekiama didinti Klaipėdos jūrų uosto pralaidumą bei konkurencingumą, modernizuoti prekių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūrą, padidinti keleivių ir transporto srautus. Iš byloje pateikto Susisiekimo ministerijos 2010 m. gegužės 7 d. rašto matyti, kad Valstybės projektų planavimo ir atrankos komisijai rekomendavus (įvertinusi galimus teisminių procedūrų terminus), susisiekimo ministras 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 3-289 ginčo projekto paraiškos pateikimo galutinį terminą atidėjo iki 2010 m. liepos 30 d. Rašte nurodyta, kad trūkstant ES struktūrinių fondų lėšų visiems parengtiems projektams įgyvendinti, komisija atrinko geriausius, svarbiausius ir didžiausią naudą Lietuvai duosiančius projektus (tame tarpe ir ginčo projektą), o kiti projektai įtraukti į rezervinių projektų sąrašą. Taip pat nurodyta, kad jei atsakovas laiku nepateiks projekto ,,Keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros įrengimas“ paraiškos, Valstybės projektų planavimo ir atrankos komisija galės rekomenduoti susisiekimo ministrui perskirstyti lėšas kitiems projektams. Taigi, nagrinėjamu atveju, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius konkurso procedūras ir uždraudus pasirašyti sutartį, atsakovas neturės galimybės laiku pateikti paraiškos finansavimui gauti, finansavimo nebus ir atrinktas projektas liks neįgyvendintas. Tai pažeis viešąjį interesą. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai neįvertino visų svarbių aplinkybių ir galimo viešojo intereso pažeidimo.

Atsiliepime į skundą ieškovas teigia, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas sudarys pirkimo sutartį su kitu tiekėju, todėl jo teisės liks neapgintos. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo teisės gali būti apgintos VPĮ 96 straipsnyje nustatyta tvarka. Šis straipsnis numato, kad jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba jas vykdo netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti šis įstatymas, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Tad jeigu išnagrinėjus bylą iš esmės būtų nustatyta, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, vykdydamas pirkimo procedūras, pažeidė įstatymus, ieškovas įgis teisę į žalos, atsiradusios dėl tokių pažeidimų, atlyginimą.

Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apygardos teismas procesinės teisės normas pritaikė netinkamai ir klausimą išsprendė neteisingai. Skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės - ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti.

Ieškovo Josef M?bius Bau-Aktiengesellschaft prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėjai                                                        Danutė Gasiūnienė

                                                                      Vigintas Višinskis

                                                                      Egidijus Žironas