Civilinė byla Nr. e2S-1955-775/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06874-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1;

3.1.18.1.1.2; 3.1.18.3; 3.1.18.6; 3.3.2.6.2

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 25 d. 

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė, 

veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tramera“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutarties pagal  atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tramera“ prašyma dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Narų servisas“ ieškinį atsakovei UAB „Tramera“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

1.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tramera“ (toliau – atsakovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10523-991/2020 taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovė restruktūrizavimo metu visiškai atsiskaitė su ieškove UAB „Narų servisas“ (toliau – ieškovė).

2.       Atsakovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-459-613/2021 2021 m. birželio 2 d. priėmė nutartį, kuria patvirtino UAB „Narų servisas“ kreditorinį reikalavimą 24 122 Eur sumai. Ieškovė nutarties neskundė. Teismas 2025 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. eB2-397-618/2025 dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos pabaigos bei atsisakymo jai iškelti bankroto bylą. Ieškovė sprendimo neskundė, sprendimas įsiteisėjo. Atsakovės vertinimu, ieškovė atsisakė priteistų bylinėjimosi išlaidų ir palūkanų, susidariusių iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kadangi į restruktūrizavimo bylą teikė reikalavimą tik dėl pagrindinės skolos.

3.       Ieškovė atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašė netenkinti. Nurodė, kad atsakovė yra sumokėjusi pagrindinę 24 122 Eur skolą, tačiau iki šiol nėra padengtos ieškovės patirtos 694 Eur bylinėjimosi išlaidos bei teismo priteistos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 24 122 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė, suprasdama, kad teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimas yra neįvykdytas, teismui teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, jame nurodžiusi, kad savo prievoles pagal teismo sprendimą ji yra įvykdžiusi pilnai, elgiasi nesąžiningai. Tenkinus atsakovės prašymą, teismo sprendimo įvykdymas iš esmės taptų neįmanomas, kadangi atsakovės finansinė padėtis yra prasta, tai patvirtina ir vykęs restruktūrizavimo atsakovės bendrovei procesas, bendrovės veikla yra nuostolinga. Tokiu būdu būtų pažeistos ieškovės, kaip kreditorės, teisės, todėl iki atsakovės pilnos apimties sprendimo įvykdymo ieškovei teismo sprendimas ar jo dalis neturėtų būti keičiama. Laikantis nuosekliai formuojamos teismų praktikos, teismo sprendimas galioja visomis dalimis ir kol nėra įvykdytas galioja visa apimtimi. Tai reiškia, jei atsiskaityta tik pagal vieną reikalavimo dalį (pagrindinė skola), tačiau nepadengtos palūkanos ar bylinėjimosi išlaidos, sprendimas nėra pilnai įvykdytas. Jei, kaip nurodo atsakovė, palūkanos ir išlaidos ir nebuvo įtrauktos į kreditorinį reikalavimą, jos, nelaikomos restruktūrizuotomis, tačiau išlieka galiojančios pagal teismo sprendimą kaip atskira vykdytina prievolė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. birželio 20 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino.

5.       Teismas nustatė, kad 2020 m. spalio 1 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10523-991/2020 tenkintas ieškovės ieškinys ir iš atsakovės priteista 24 122 Eur skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 24 122 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 694 Eur bylinėjimosi išlaidos. Preliminarus sprendimas įsiteisėjo 2020 m. spalio 23 d. Ieškovei 2020 m. spalio 29 d. išduotas vykdomasis raštas.

6.       Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytas atsakovės turto, turtinių teisių, piniginės lėšų areštas, neviršijant 24 122 Eur sumos.

7.       Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis, atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kurioje patvirtintas ir ieškovės kreditorinis reikalavimas 24 122 Eur sumai. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 25 d. priimtas sprendimas dėl UAB „Tramera“ restruktūrizavimo bylos pabaigos, atsisakyta iškelti bankroto bylą. Sprendimas įsiteisėjo 2025 m. gegužės 27 d.

8.       Teismas nurodė, kad pagal CPK 150 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. 2020 m. spalio 1 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės taikytos, siekiant užtikrinti galimo ieškovei palankaus galutinio teismo procesinio sprendimo įvykdymą. 2020 m. spalio 1 d. preliminariu sprendimu tenkinus ieškovės ieškinį ir iš atsakovės priteisus 24 122 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 24 122 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 694 Eur bylinėjimosi išlaidas, teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės galioja iki preliminaraus sprendimo įvykdymo.

9.       Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė ieškovei yra pervedusi 24 122 Eur sumą, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, jog yra sumokėjusi 2020 m. spalio 1 d. preliminariu sprendimu priteistas 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 24 122 Eur sumą bei 694 Eur bylinėjimosi išlaidas. Duomenų, kad ieškovei 2020 m. spalio 29 d. išduotas vykdomasis raštas teismui grąžintas kaip įvykdytas, byloje nėra. Nors atsakovė teigia, kad ieškovė atsisakė priteistų bylinėjimosi išlaidų, palūkanų, susidariusių iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kadangi į restruktūrizavimo bylą neteikė kreditorinio reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų bei palūkanų, tačiau byloje duomenų, kad ieškovė būtų atsisakiusi reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų, palūkanų priteisimo iš atsakovės ir toks atsisakymas teismo būtų priimtas, nėra. Iš ieškovės pateikto atsiliepimo matyti, kad ji palaiko savo reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų ir palūkanų priteisimo. Todėl teismas sprendė, kad teismo 2020 m. spalio 1 d. preliminarus sprendimas nėra visiškai įvykdytas bei padarė išvadą, kad teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas nėra išnykęs (CPK 18 straipsnis, 150 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

10.       Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Tramera“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10523-991/2020 taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Netenkinus apeliantės prašymo panaikinti 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10523-991/2020 taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turto arešto mastą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Preliminariu sprendimu buvo priteista ne tik pagrindinė skola 24 122 Eur, bet ir palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos, todėl visa sprendimu priteista suma sudaro bendrą kreditorinį reikalavimą.

10.2.       Ieškovė apeliantės restruktūrizavimo byloje buvo pareiškusi kreditorinį reikalavimą 24 122 Eur sumai, kuris buvo patvirtintas teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartimi. Reikalavimas buvo vykdomas restruktūrizavimo proceso tvarka, o ne per atskirą išieškojimą vykdomajame procese. Patvirtinus ieškovės reikalavimą restruktūrizavimo byloje, jis įgyvendintas pagal planą, todėl reikalavimas dėl papildomų sumų (palūkanų, bylinėjimosi išlaidų) turėjo būti reiškiamas taip pat restruktūrizavimo byloje arba, jei nebuvo įtrauktas, laikomas neprioritetiniu ir nelemiančiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

10.3.       JANĮ 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimai tenkinami restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka ir terminais, remiantis šio įstatymo 94 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eile ir etapais. Tai reiškia, kad  patvirtinus finansinį reikalavimą restruktūrizavimo byloje, nebegalima jo įgyvendinti individualia tvarka (pvz., per vykdymo procesą ar per laikinąsias priemones). Palūkanos ar bylinėjimosi išlaidos, jei jų reikalavimas nebuvo pareikštas ar patvirtintas,  neturi pirmenybės prieš JANĮ reglamentuojamą bendrą procesą. Patvirtinus finansinį reikalavimą restruktūrizavimo byloje, išnyksta galimybė toliau šį reikalavimą tenkinti individualia tvarka.

10.4.       Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik tuo atveju, jeigu egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Įvykdžius sprendimą, t y. kai skola kreditoriui visiškai sumokėta, išnyksta pagrindas tęsti turto areštą ar kitos laikinosios apsaugos priemonės taikymą. Įvykdžius sprendimą dėl pagrindinės prievolės – skolos, nebelieka grėsmės sprendimo neįvykdymui ir nėra pagrindo toliau taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

10.5.       Sprendimo visiškas įvykdymas turi būti vertinamas realiai – skola dėl kurios buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra esminė ieškinio dalis, 6 procentų palūkanos ir 654 Eur bylinėjimosi išlaidos yra nepalyginamai mažesnės apimties, todėl jų neapmokėjimas negali pateisinti tolesnio viso turto apribojimo (pvz., viso nekilnojamojo turto ar sąskaitų arešto). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos ir neprieštarauti ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principui.

11.       Ieškovė UAB „Narų servisas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė  jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Teismas tinkamai konstatavo, kad įvertinus tai, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra galiojančios ir gali būti panaikintos tik visiškai įvykdžius įsiteisėjusį teismo 2020 m. spalio 1 d. preliminarų sprendimą, taip pat siekiant užtikrinti procesų šalių ar trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, nesant duomenų apie visišką sprendimo įvykdymą, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

11.2.       Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi, kad nei Įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ), nei kiti teisės aktai nereglamentuoja, kas atsitinka su reikalavimu, kuris nebuvo pareikštas įstatyme nustatytais terminais ir dėl to nebuvo patvirtintas restruktūrizavimo byloje bei liko neįtrauktas į restruktūrizavimo planą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą restruktūrizavimo byloje nepareikštas reikalavimas nepasibaigia, nes teisės aktuose nenustatytas toks prievolės pasibaigimo pagrindas.

11.3.       Apeliantė elgiasi nesąžiningai, suprasdama kad teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimas yra neįvykdytas, teikia skundą, kuriame nurodo kad savo prievoles pagal teismo sprendimą yra įvykdžiusi pilnai bei prašo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau skunde išdėstyti argumentai yra visiškai nepagrįsti bei prieštaraujantys formuojamai teismų praktikai.

11.4.       Teismui tenkinus apeliantės prašymą dalinai ar pilna apimtimi, teismo sprendimo įvykdymas iš esmės taptų neįmanomas, kadangi apeliantės finansinė padėtis yra prasta, tai patvirtina ne tik vykęs jos restruktūrizavimo procesas, bet ir tai, kad įmonės veikla yra nuostolinga. Apeliantės vadovas vadovavo ir kitoms įmonėms, kurių veiklos taip pat baigtos iškėlus bankroto bylas. Šios faktinės aplinkybės suponuoja išvadą dėl galimai ne tik netinkamo bendrovių valdymo, tačiau galimai ir nesąžiningų vadovų veiksmų. Apeliantės vadovo veiksmai tik patvirtina jo siekį visomis įmanomomis priemonėmis išvengti pareigos atsiskaityti su ieškove. Todėl iki apeliantės pilnos apimties sprendimo įvykdymo ieškovei teismo sprendimas ar jo dalis neturėtų būti keičiama, t. y. laikinosios apsaugos priemonės apeliantei turi būti taikomos iki pilno 2020 m. spalio 1 d. teismo sprendimo įvykdymo.

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

15.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai prašantis jas taikyti asmuo pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios abi sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi.

16.       Kai teismas konstatuoja abiejų šių sąlygų buvimą ir laikinąsias apsaugos priemones pritaiko, o šiuo klausimu priimta teismo nutartis įsiteisėja, suinteresuoti asmenys nebegali kvestionuoti sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimo. Tokiu atveju jiems atsiranda kita teisė – kreiptis į teismą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita (CPK 148 straipsnis) arba dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 straipsnis). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos asmens prašymu ar teismo iniciatyva, išnykus jų taikymo prielaidoms ar tokių priemonių būtinumui (CPK 150 straipsnis).

17.       CPK 149

18.       Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. civilinėje byloje Nr. e2-183-407/2021). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi atitikti ekonomiškumo, šalių lygiateisiškumo ir teisingumo principus, jomis turi būti užtikrinta byloje dalyvaujančių šalių interesų pusiausvyra. 

19.       Bylos duomenys patvirtina, kad teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10523-991/2020 (CPK 179 straipsnio 3 dalis) laikinosios apsaugos priemonės taikytos ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, areštuotas atsakovei priklausantis kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, esančios pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o jų neradus ar esant nepakankamai, – atsakovei priklausančios piniginės lėšos, neviršijant 24 122 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškove.

20.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-397-618/2025 apeliantei iškelta restruktūrizavimo byla. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. kovo 10 d. Teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtinti neginčijami restruktūrizuojamos UAB „Tramera“ kreditorių reikalavimai, tarp jų UAB „Narų servisas“ kreditorinis reikalavimas 24 122 Eur sumai. 2021 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtintas apeliantės restruktūrizavimo planas Nr. 08.20 ir 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi restruktūrizavimo plano Nr. 08.20 pakeitimo projektas Nr. 02. Restruktūrizavimo byla apeliantei nutraukta 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartimi minėta nutartis panaikinta ir klausimas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2025 m. vasario 12 d. nutartimi nutraukta apeliantės restruktūrizavimo byla ir iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartimi 2025 m. vasario 12 d. nutarties dalis, kuria restruktūrizuojamai UAB „Tramera“ iškelta bankroto byla, panaikinta ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teismo 2025 m. balandžio 25 d. sprendimu priimtas sprendimas dėl UAB „Tramera“ restruktūrizavimo bylos pabaigos, atsisakyta iškelti bankroto bylą. Sprendimas įsiteisėjo 2025 m. gegužės 27 d.

21.       Apeliantė nurodė ir ieškovė neginčijo aplinkybės, kad minėto restruktūrizavimo proceso metu apeliantė sumokėjo ieškovei 24 122 Eur skolą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus taip pat padarė išvadą, kad atsakovė ieškovei yra pervedusi 24 122 Eur sumą, tačiau nėra sumokėjusi preliminariu sprendimu priteistų 6 procentų dydžio metinių palūkanų bei 694 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl netenkino apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo taikytos skolos sumai panaikinimo.

22.       Įvertinęs aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė įvykdė ieškovės materialųjį reikalavimą, kurio užtikrinimui 2020 m. spalio 1 d. nutartimi ir buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas nėra išnykęs.

23.       Konstatuotina, kad šiuo atveju apeliantei laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikomi suvaržymai neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo ir nepagrįstai pažeidžia jos teises ir interesus. Teismų praktikoje akcentuojama, kad laikinosios apsaugos priemonės gali, o išnykus jų taikymo pagrindui,  privalo būti panaikintos, jeigu bylos eigoje teismui pateikiami pakankami įrodymai, paneigiantys būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, arba, kaip šiuo konkrečiu atveju, apeliantei įvykdžius pagrindinį ieškovės reikalavimą. Todėl sutiktina su apeliantės teiginiu, kad įvykdžius sprendimą dėl pagrindinės prievolės – skolos, nebelieka grėsmės sprendimo įvykdymui ir nėra pagrindo toliau taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

24.       Nors ieškovė teigia, kad teismui tenkinus apeliantės prašymą ir dalinai ar pilna apimtimi panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimo įvykdymas iš esmės taptų neįmanomas, su šiuo argumentu nėra pagrindo sutikti, kadangi materialusis reikalavimas, kurio užtikrinimui teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, jau yra įvykdytas.

25.       Ieškovės argumentas, kad apeliantė nėra sumokėjusi 6 proc. metinių palūkanų bei 694 Eur bylinėjimosi išlaidų, savaime nesudaro pagrindo palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones. Likusi nesumokėta suma yra nedidelė, o duomenų, jog jos išieškojimas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nepateikta.

26.       Ieškovė taip pat teigia, kad apeliantės finansinė padėtis esą prasta, remdamasi neseniai pasibaigusiu restruktūrizavimo procesu. Tačiau jokie tokias prielaidas pagrindžiantys duomenys teismui nepateikti. Priešingai – apeliantė jau įvykdė pagrindinį 24 122 Eur reikalavimą, kuris keliskart viršija likusią neišmokėtų sumų dalį, todėl nėra pagrindo manyti, jog ji negalėtų atsiskaityti ir dėl palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų.

27.       Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 25 d. sprendimu apeliantės restruktūrizavimo byla nutraukta nustačius, kad ji atsiskaitė su visais kreditoriais (JANĮ 117 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendimui įsiteisėjus 2025 m. gegužės 27 d., apeliantė neteko restruktūrizuojamo juridinio asmens statuso, todėl teiginiai, kad pats restruktūrizavimo faktas patvirtina jos nemokumą, laikytini nepagrįstais.

28.       Apeliantės argumentas dėl ieškovės galimybės reikšti reikalavimus po restruktūrizavimo bylos nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, nes šiuo atveju sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

29.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs patenkinti apeliantės prašymą dėl jos atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliantei taikytas turto ir piniginių lėšų areštas panaikinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tramera“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10523-991/2020 ieškovės UAB „Narų servisas“, įmonės kodas 240153550, buveinė – Bokštų g. 14-1, Klaipėda, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Swedbank“, reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytą atsakovei UAB „Tramera“, įmonės kodas 301572740, buveinė Paryžiaus Komunos g. 25-201, Klaipėda, kitas žinomas adresas I. S. g. 29-20, Klaipėda, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB Luminor banke, priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, turtinių teisių, esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o jų neradus ar esant nepakankamai, – atsakovei priklausančių piniginių lėšų, neviršijant 24 122 Eur (dvidešimt keturių tūkstančių vieno šimto dvidešimt dviejų eurų) sumos, areštą, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškove.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                            Edita Šliumpienė