Civilinė byla Nr. e3K-3-339-219/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34855-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.31, 2.6.6.2, 3.1.3.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 14d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Tradisetos importo-eksporto kompanijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Debitum fori“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Tradisetos importo-eksporto kompanijai dėl skolos priteisimo, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Tradisetos importo-eksporto kompanijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Debitum fori“ dėl nuostolių atlyginimo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Balas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Tradisetos importo-eksporto kompanijai dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių skolininko teisę įskaityti priešinį reikalavimą faktoringo teisiniuose santykiuose, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Debitum fori“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB Tradisetos importo-eksporto kompanijos 3379,10 Eur skolą, 90,14 Eur palūkanų ir 8 proc. procesinių palūkanų.
3. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 18 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Balas“ buvo pasirašyta Sąskaitos finansavimo sutartis (Bendroji dalis), pagal kurią kreditorius (ieškovė) įsipareigojo perduoti paskolos gavėjui (trečiajam asmeniui) pinigų sumą, kuri lygi sąskaitos avansui, mainais už paskolos gavėjo turimą galiojantį piniginį reikalavimą, o paskolos gavėjas įsipareigojo perleisti kreditoriui savo turimą galiojantį piniginį reikalavimą į pirkėją (atsakovę) (reikalavimai pagal konkrečias sąskaitas yra nurodomi Specialiosiose sąskaitų finansavimo sutarties sąlygose) ir įsipareigojo sumokėti kreditoriui palūkanas bei visus kitus mokėjimus tokiomis sąlygomis ir tvarka, kaip nustatyta Sąskaitų finansavimo sutartyje.
4. Ieškovė, vykdydama Sąskaitos finansavimo sutarties sąlygas, paskolino trečiajam asmeniui 5619 Eur: 3698 Eur pagal 2017 m. gegužės 22 d. Specialiąsias sąskaitų finansavimo sutarties sąlygas Nr. BAL20170522-01 (toliau – ir 2017 m. gegužės 22 d. Specialiosios sąlygos) ir 1921 Eur pagal 2017 m. gegužės 30 d. Specialiąsias sąskaitų finansavimo sutarties sąlygas Nr. BAL20170530-01 (toliau – ir 2017 m. gegužės 30 d. Specialiosios sąlygos).
5. Užtikrindamas paskolų grąžinimą ieškovei, trečiasis asmuo perleido savo galiojančius piniginius reikalavimus į pirkėją (atsakovę): pagal 2017 m. gegužės 22 d. Specialiąsias sąlygas – reikalavimo teisę į atsakovės mokėtiną 4931,96 Eur sumą pagal 2017 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitą faktūrą BAL Nr. 10000146 (toliau – ir Sąskaita Nr. 1), o pagal 2017 m. gegužės 30 d. Specialiąsias sąlygas – reikalavimo teisę į atsakovės mokėtiną 2561,57 Eur sumą pagal 2017 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą BAL Nr. 10000148 (toliau – ir Sąskaita Nr. 2).
6. 2017 m. gegužės 18 d. tarp ginčo šalių ir trečiojo asmens buvo sudarytas Trišalis susitarimas (toliau – ir Trišalis susitarimas), kuriuo pirkėjas (atsakovė) patvirtino, kad sutinka dėl reikalavimo teisių į mokėtiną sumą pagal Sąskaitą Nr. 1 perleidimo ir įsipareigojo atlikti mokėjimą tiesiogiai kreditoriui (ieškovei). Be to, trečiojo asmens atsakovei išrašytoje Sąskaitoje Nr. 2 taip pat buvo įrašas, kad joje nurodytas finansinis reikalavimas sąskaitų finansavimo sutartimi buvo perleistas trečiajam asmeniui UAB „Debitum fori“, į kurio sąskaitą atsakovė turi pervesti visą šioje sąskaitoje nurodytą mokėtiną sumą.
7. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, vykdydama savo prievolę atsiskaityti pagal Sąskaitą Nr. 1 ir Sąskaitą Nr. 2, pervedė ieškovei 4114,43 Eur ir liko nepadengusi 3379,10 Eur dydžio reikalavimų dalies, kurią atsisakė padengti, motyvuodama, kad trečiojo asmens jai perduota produkcija neatitiko kokybės reikalavimų.
8. Ieškovės manymu, atsakovė nepagrįstai atsisako visiškai apmokėti sąskaitas, sumokėdama likusią skolos dalį, nes nėra jokių įrodymų, patvirtinančių trečiojo asmens parduotos medienos kokybės neatitiktį teisės aktų reikalavimams. Be to, atsakovė nėra įgijusi priešpriešinio reikalavimo teisės ieškovės ar trečiojo asmens atžvilgiu, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.911 straipsnio 1 dalį atsakovė turėtų teisę įskaityti savo priešpriešinį piniginį reikalavimą, kylantį iš skolininko ir kliento sutarties, jeigu šį reikalavimą ji būtų turėjusi iki to momento, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą ieškovei. Tuo tarpu atsakovė pretenziją dėl produkcijos kokybės trūkumų pareiškė 2017 m. liepos 12 d., t. y. po to, kai jai jau buvo pranešta apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovei.
9. Ieškovė ieškiniu prašomų priteisti 90,14 Eur palūkanų skaičiavimą grindė Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu reglamentavimu.
10. Atsakovė UAB Tradisetos importo-eksporto kompanija pareikštais priešieškinio reikalavimais prašė ieškinio tenkinimo atveju priteisti iš ieškovės jai 2635,89 Eur žalos atlyginimą ir 6 proc. procesinių palūkanų.
11. Atsakovė nurodė, kad tarp jos ir trečiojo asmens buvo susiklostę medienos gaminių tiekimo teisiniai santykiai, pagal kuriuos trečiasis asmuo tiekė atsakovei prekes (medienos gaminius), o atsakovė atitinkamai užsakytą produkciją perduodavo (transportuodavo) tretiesiems asmenims (galutiniams pirkėjams) (nagrinėjamo ginčo atveju – Čekijos įmonei „DREVYS PRO s.r.o.“).
12. Atsakovė 2017 m. gegužės mėnesį pristatė prekes savo klientei Čekijos įmonei „DREVYS PRO s.r.o.“, kaip galutinei pirkėjai, už šias prekes trečiasis asmuo buvo išrašęs Sąskaitą Nr. 1. Čekijos įmonė „DREVYS PRO s.r.o.“ atsisakė atsiskaityti už perduotą netinkamos produkcijos dalį ir nesumokėjo atsakovei 1950 Eur pagal išrašytas sąskaitas faktūras.
13. 2017 m. gegužės 22 d. atsakovė elektroniniu laišku informavo ieškovę apie trečiojo asmens tiekiamos produkcijos kokybę ir aiškiai nurodė, kad dėl situacijos pobūdžio tik per du mėnesius bus gautas patvirtinimas ir tikslūs duomenys apie netinkamos kokybės prekes, dėl to tikslus Sąskaitos Nr. 1 apmokėjimo terminas nėra žinomas. Be to, atsakovė negarantavo visiško atsiskaitymo pagal išrašytas sąskaitas faktūras dėl netinkamos kokybės produkcijos dalies.
14. 2017 m. birželio 26 d., 2017 m. liepos 17 d. bei 2017 m. rugpjūčio 18 d. atsakovės klientė Čekijos įmonė „DREVYS PRO s.r.o.“ pateikė pretenzijas atsakovei dėl tiektų prekių broko. Tuo metu, nesant eksperto išvados, nebuvo galimybės nurodyti tikslų kokybės reikalavimų neatitinkantį prekių kiekį.
15. 2017 m. liepos 17 d. mokėjimo nurodymu atsakovė, apmokėdama Sąskaitą Nr. 1 ir Sąskaitą Nr. 2, pervedė ieškovei 4114,43 Eur sumą, gautą atskaičius preliminariais skaičiavimais grindžiamą sumą už netinkamos kokybės produkciją, taip pat patirtus papildomus atsakovės nuostolius.
16. Iš 2017 m. lapkričio 6 d. Čekijos teismo eksperto išvados tapo žinoma, kad kokybės reikalavimų neatitinkančios produkcijos dalis sudarė 3,9 kub. m.
17. Atsakovė pažymėjo, kad ji dar iki reikalavimo perleidimo informavo ieškovę apie galimą netinkamą tiektos medienos produkcijos dalį ir nurodė, jog tiksliems skaičiams nustatyti yra reikalingas papildomas terminas. Kai atsakovė buvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą, ji atitinkamai pranešė ieškovės atstovams, kad dėl netinkamos kokybės produkcijos buvo išrašytos kreditinės sąskaitos pirkėjai Čekijos įmonei „DREVYS PRO s.r.o.“, o šių sąskaitų kopijas pateikė ieškovei. Be to, dar 2017 m. gegužės 22 d. elektroniniame laiške atsakovė išsamiai paaiškino ieškovei, dėl ko atsakovė gali atsiskaityti tik už dalį patiektos produkcijos ir neturi pareigos mokėti už patiektą netinkamos kokybės produkciją.
18. Atsakovė nurodė, kad ieškovė yra tinkamas subjektas, kuriam turėtų būti reiškiami reikalavimai dėl netinkamos kokybės produkcijos perdavimu padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo, kadangi reikalavimo teisės perleidimo atveju, įvykus cesijai, skolininkas (atsakovė) neprarado teisės reikšti atsikirtimų naujajam kreditoriui (ieškovei), kaip tinkamam teisių perėmėjui, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui (CK 6.107 straipsnio 1 dalis).
19. Trečiasis asmuo turėjo pareigą perduoti atsakovei kokybės reikalavimus atitinkančią produkciją. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Nuosavybės teisės perėjimo momentu ginčo atveju laikytinas daiktų perdavimo pirkėjui momentas. Atsakovė, įsigijusi netinkamos kokybės daiktą, patyrė žalos, nes ji atsidūrė blogesnėje turtinėje padėtyje, nei tikėjosi atsidurti, įsigydama prekę už sutartą kainą. Todėl laikytina, kad dėl netinkamos kokybės produkcijos tiekimo patirtų nuostolių dalis sudaro 1950 Eur. Be to, atsakovė dėl netinkamos kokybės produkcijos patyrė nuostolių dėl turėtų 227 Eur transportavimo išlaidų, 178,89 Eur administracinių išlaidųų bei 280 Eur negautų pajamų.
20. Trečiasis asmuo UAB „Balas“, pareikšdamas savarankišką reikalavimą atsakovei, prašė priteisti iš atsakovės jo naudai 1342,01 Eur nuostolių atlyginimą, kuris skaičiuotinas remiantis ieškovės trečiajam asmeniui nuo 2017 m. gruodžio 1 d. išrašytomis sąskaitomis už palūkanas, mokėtinas už PVM sąskaitos faktūros BAL Nr. 10000146 ir PVM sąskaitos faktūros BAL Nr. 10000148 finansavimą iki visiško atsiskaitymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 23 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinio, atsakovės priešieškinio bei trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinio reikalavimus, priteisė iš atsakovės trečiojo asmens naudai 574,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir išsprendė kitus su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu susijusius klausimus.
22. Dėl ieškinio. Teismas pripažino, kad tarp ieškovės UAB „Debitum fori“ ir trečiojo asmens UAB „Balas“ buvo sudaryta faktoringo sutartis, kurios esmė – išankstinis reikalavimo teisių finansavimas mainais už sutartą atlyginimą, finansuotojo teisių užtikrinimui panaudojant nuosavybės teises į perleidžiamus reikalavimus.
23. Trečiasis asmuo, užtikrindamas paskolų grąžinimą, perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę. Trišalis susitarimas patvirtina, kad atsakovė sutiko dėl trečiojo asmens reikalavimo teisės perleidimo ieškovei ir įsipareigojo apmokėti sąskaitą joje nurodytais terminais. Atsakovė suprato, kad ieškovė perėmė teisę į piniginius reikalavimus, o ne į trečiojo asmens pareigas.
24. Teismas, atmesdamas atsakovės gynybinę poziciją dėl ieškovės reikalavimo teisės neapmokėjimo, paaiškėjus, kad atsakovei perduota produkcija buvo netinkamos kokybės, nurodė, kad, pagal CK 6.911 straipsnio 1 dalį, kai finansuotojas pareiškia reikalavimą skolininkui, kad šis sumokėtų pinigus, skolininkas turi teisę įskaityti savo priešinius piniginius reikalavimus, kylančius iš skolininko ir kliento sutarties, jeigu šiuos reikalavimus skolininkas jau turėjo tuo momentu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą finansuotojui. Teismas iš Trišalio susitarimo 1.3 punkto nustatė, kad jo pasirašymo metu atsakovė priešinių piniginių reikalavimų trečiajam asmeniui neturėjo. 2017 m. gegužės 22 d. atsakovė, elektroniniu laišku informuodama ieškovę apie trečiojo asmens tiekiamos produkcijos kokybę, taip pat neturėjo konkrečių priešinių piniginių reikalavimų trečiajam asmeniui, tik įspėjo dėl galimai būsimos produkcijos (medienos) broko, kuris Čekijos įmonės bus nustatytas per du mėnesius. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė pagal 2017 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitą faktūrą BAL Nr.10000146 (mokėtina suma – 4931,96 Eur) neturėjo teisės įskaityti priešinių piniginių reikalavimų, nes ji jų neturėjo Trišalio susitarimo pasirašymo metu ir apie tai informavo tiek ieškovę, tiek trečiąjį asmenį. Tą pačią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė ir dėl 2017 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitos faktūros BAL Nr. 10000148 (mokėtina suma – 2561,57 Eur) apmokėjimo bei priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.
25. Vadovaujantis CK 6.337 straipsnio 2 dalimi, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato daiktų kokybės patikrinimo tvarkos ir terminų, tai daiktų kokybė turi būti patikrinta per protingą terminą ir pagal įprastai taikomas daiktų kokybės patikrinimo sąlygas bei prekybos papročius. Atsakovė, nepatikrinusi pagal pirkimo–pardavimo sutartį iš trečiojo asmens pirktos medienos produkcijos kokybės, ją pardavė Čekijos įmonei „DREVYS PRO s.r.o.“, pasitikėdama pastarosios įmonės pretenzijomis dėl netinkamos kokybės trečiojo asmens UAB „Balas“ produkcijos. Čekijos įmonė „DREVYS PRO s.r.o.“ už trečiojo asmens UAB „Balas“ netinkamos kokybės produkciją atsakovei nesumokėjo 1950 Eur. Be to, atsakovė savo nuostolius grindė ir turėtomis transportavimo išlaidomis (227 Eur), negautomis pajamomis (280 Eur), administracinėmis išlaidomis (vertimo, teisinių paslaugų) (178,89 Eur) – iš viso 2635,89 Eur. Todėl, kaip teigia pati atsakovė, ji laikytina visiškai atsiskaičiusia pagal trečiojo asmens pateiktas ginčo atveju aktualias 2017 m. gegužės 16 d. ir 2017 m. gegužės 29 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras.
26. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nei trečiasis asmuo, nei ieškovė negali reikalauti iš atsakovės sumokėti už netinkamos kokybės produkciją. Nurodė, kad šiuo metu tarp atsakovės ir trečiojo asmens pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra ginčas dėl netinkamos kokybės produkcijos ir apmokėjimo. Ieškovė nėra šio ginčo šalis ir kol nurodytas ginčas tarp atsakovės ir trečiojo asmens dėl netinkamos kokybės produkcijos ir apmokėjimo nebus išspręstas, tol nebus galimybės priteisti ieškovei iš atsakovės visos skolos.
27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, kilus ginčui dėl trečiojo asmens medienos produkcijos kokybės ir atsakovei iš esmės dėl to sumokėjus ieškovei mažesnę sumą, ieškovė turi teisę regreso tvarka reikšti reikalavimą paskolos gavėjui (trečiajam asmeniui) ir gauti savo reikalavimų patenkinimą. Priešingu atveju atsakovė atsidurtų blogesnėje padėtyje nei trečiasis asmuo ir būtų atsakinga už trečiojo asmens produkcijos trūkumus. Šią savo išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tiek įstatymo, tiek sutarties reglamentavimu.
28. Teismas nurodė, kad pagal 2017 m. gegužės 18 d. Sąskaitų finansavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės (kreditoriaus) ir trečiojo asmens (paskolos gavėjo), Bendrosios dalies nuostatų, reglamentuojančių regresą, 5.1 punktą, paskolos gavėjas (trečiasis asmuo) solidariai atsako kreditoriui (ieškovei) už pirkėjo (atsakovės) neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas pinigines prievoles, pagal kurias reikalavimai yra perleisti kreditoriui (ieškovei). Tokiu atveju pirkėjui (atsakovei) nevykdant savo įsipareigojimų kreditoriui (ieškovei) ar juos vykdant netinkamai, kreditorius (ieškovė) turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek paskolos gavėjas (trečiasis asmuo), tiek pirkėjas (atsakovė), tiek abu kartu. Pagal minėtos sutarties 5.3 punktą, kai pirkėjas (atsakovė) ginčija sutartį ar reiškia pretenzijas dėl perduotos produkcijos kokybės ar kitų priežasčių, dėl kurių kyla grėsmė, kad pirkėjas (atsakovė) neįvykdys piniginių prievolių ar jas įvykdys netinkamai, tas sumas padengia paskolos gavėjas (trečiasis asmuo). Teismas taip pat rėmėsi minėtos sutarties 6.4 punktu, pagal kurį kreditorius (ieškovė) neprivalo analizuoti pirkėjo (atsakovės) pretenzijų, sutarties nutraukimo, atlikto įskaitymo pagrįstumo, kilusio ginčo aplinkybių, o tokio ginčo atsiradimas yra pakankamas pagrindas regreso tvarka reikšti reikalavimą paskolos gavėjui (trečiajam asmeniui). Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl ieškovės pareigos regreso tvarka reikšti reikalavimą paskolos gavėjui (trečiajam asmeniui), kaip įstatymo pagrindą nurodė CK 6.910 straipsnio 2 dalį, pagal kurią, jeigu klientas perleido piniginį reikalavimą finansuotojui, norėdamas užtikrinti savo prievolių finansuotojui įvykdymą, tai finansuotojas privalo pateikti klientui ataskaitą ir perduoti jam sumą, viršijančią tokiu būdu užtikrintą kliento skolą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Jeigu finansuotojas iš skolininko gavo mažesnę sumą nei kliento užtikrinta skola, tai klientas atsako finansuotojui už likusią nepadengtą skolos dalį.
29. Dėl priešieškinio. Ieškovė, kaip finansuotoja pagal faktoringo sutartį, perėmė trečiojo asmens (paskolos gavėjo) reikalavimo teises į sąskaitos sumas ir neįgijo jokių pareigų, kylančių iš atsakovės ir trečiojo asmens pirkimo–pardavimo santykių dėl netinkamos produkcijos kokybės, t. y. ji neįgijo pareigos garantuoti prekių kokybę ar atsakyti už galimus nuostolius dėl netinkamos kokybės prekių pardavimo. Dėl to atsakovės priešieškinio reikalavimai pareikšti netinkamai šaliai.
30. Nors atsakovė 1950 Eur nuostolius dėl trečiojo asmens netinkamos kokybės produkcijos grindė Čekijos įmonės „DREVYS PRO s.r.o.“ neatsiskaitymu už perduotą netinkamos produkcijos dalį, atsakovė šios sumos nesumokėjo nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui, todėl nuostolių nepatyrė.
31. Pirmosios instancijos konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės kelia abejonių dėl trečiojo asmens netinkamos kokybės produkcijos apimties, nes: nagrinėjamu atveju brokas sudarė ne 15–20 proc., kaip įprastai, bet 45,10 proc.; Čekijos įmonė „DREVYS PRO s.r.o.“ reklamacijų protokolus, galutinę specialisto išvadą surašė vienašališkai; atsakovė nesiėmė priemonių perparduodamos medienos kokybei nustatyti; išbrokuota produkcija trečiajam asmeniui negrąžinta; trečiojo asmens atstovė nepripažino dalies produkcijos kaip trečiojo asmens produkcijos; ekspertizė atlikta po pusmečio; Čekijos eksperto išvadoje nurodytos ne trečiojo asmens, bet atsakovės PVM sąskaitos faktūros.
32. Dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinio. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, atsakovei savo pareikštą ieškinio reikalavimą dėl 1342,01 Eur nuostolių atlyginimo grindžia trečiojo asmens ieškovei mokėtinomis palūkanomis, kurios laikytinos finansuotojui mokėtinu atlyginimu už finansavimą pagal faktoringo sandorį, atmetė šį trečiojo asmens reikalavimą kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad mokėjimo atidėjimo laikotarpiu mokėtinos faktoringo atlyginimo įmokos nesiskiria net ir po to, kai skolininkas neįvykdo finansuotojui perleisto reikalavimo. Finansuotojo klientas tokiu atveju savaime nelaikomas pažeidusiu faktoringo sutartį, todėl faktoringo palūkanos visą šį laiką yra faktoringo atlyginimas (finansuotojo kliento mokamas atlyginimas už finansavimą).
33. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčas tarp trečiojo asmens ir atsakovės dėl netinkamos kokybės produkcijos yra neišspręstas, o atsakovės argumentai dėl netinkamos kokybės produkcijos yra nepaneigti, pripažino, kad šiuo momentu nėra pagrindo 1342,01 Eur dydžio trečiojo asmens mokėtinas palūkanas (faktoringo atlyginimą) ieškovei pripažinti trečiojo asmens nuostoliais, atsiradusiais dėl to, kad atsakovė pažeidė pirkimo–pardavimo sutartį.
34. Dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų. Teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens 661,41 Eur komandiruotės išlaidų atlyginimo, taikant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, nustatė, kad, bylos nagrinėjimo teisme metu kilus klausimui dėl produkcijos kokybės, produkcijos gamintojas (trečiasis asmuo UAB „Balas“) atsakovės buvo kviečiamas dalyvauti atliekant ekspertizę Čekijoje. UAB „Balas“ atstovė buvo atvykusi nurodytu laiku į nurodytą vietą Čekijoje dalyvauti atliekant papildomą ekspertizę, dėl to patyrė 661,41 Eur išlaidų, bet ekspertizė neįvyko. Apie tai, kad ekspertizė neįvyks, nes buvo perkelta į kitą dieną, atsakovė trečiojo asmens neinformavo. Teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti CPK 94 straipsnio 4 dalį ir priteisti šių trečiojo asmens išlaidų atlyginimą iš atsakovės, nes jos elgesys, neinformuojant trečiojo asmens UAB „Balas“ dėl ekspertizės datos perkėlimo, nebuvo tinkamas.
35. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtintame maksimalių dienpinigių dydžio sąraše nustatytą 32 Eur maksimalų vienos dienos dienpinigių dydį Čekijos Respublikoje, prašomą priteisti dienpinigių dydį sumažino iki 192 Eur (6 d. x 32 Eur), o kitas bylinėjimosi išlaidas pripažino būtinomis ir pagrįstomis.
36. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys atsakovei, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio reikalavimų priėmė naują sprendimą – patenkino ieškovės ieškinį bei priteisė ieškovei iš atsakovės 3379,10 Eur skolos, 90,14 Eur palūkanų, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 804 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
37. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, kilus ginčui dėl trečiojo asmens medienos produkcijos kokybės ir atsakovei dėl to sumokėjus mažesnę sumą, ieškovė turi pareigą regreso tvarka reikšti reikalavimą paskolos gavėjui (trečiajam asmeniui) ir gauti savo reikalavimų patenkinimą, nenukreipdama reikalavimo į atsakovę. Pirmosios instancijos teismas sistemiškai nevertino šalių susitarimų turinio ir esmės, nepagrįstai apribodamas ieškovės teisę reikalauti iš atsakovės vykdyti savo įsipareigojimus. Šalių susitarimų turinys (Sąskaitos finansavimo sutarties 5.1 punktas) ir faktoringo sutarties esmė (CK 6.903 straipsnio 1 dalis) leidžia daryti išvadą, jog šalys susitarė, kad jei atsakovė nevykdys savo įsipareigojimų ieškovei, ši turi teisę reikalauti, kad įsipareigojimus vykdytų tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo. Ši teisė nėra ribojama net ir tuo atveju, kai atsakovė savo įsipareigojimų nevykdo, reikšdama pretenzijas dėl prekių kokybės. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad tai sudaro pagrindą patenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti iš atsakovės 3379,10 Eur skolos.
38. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nurodė palūkanų skaičiavimo terminą. Kadangi 2017 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitos faktūros BAL Nr. 10000146 apmokėjimo terminas nebuvo nurodytas, šis terminas nustatytinas vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriuo remiantis komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad terminas, nuo kurio skaičiuojamos palūkanos, prasidėjo 2017 m. birželio 16 d., tenkino ieškovės reikalavimus dėl 90,14 Eur palūkanų ir 8 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovės.
39. Apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad ieškovė yra netinkama šalis atsakovės pareikštų priešieškinio reikalavimų atžvilgiu, ir pripažino, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimus.
40. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su argumentais, jog iš sprendimo motyvuojamosios dalies būtina pašalinti motyvus: „Tuo aspektu pažymėtina, kad šiuo metu tarp atsakovo ir trečiojo asmens pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra ginčas dėl nekokybiškos produkcijos ir apmokėjimo. Ieškovas nėra šio ginčo šalis. Iki kol nurodytas ginčas tarp atsakovo ir trečiojo asmens dėl nekokybiškos produkcijos ir apmokėjimo nebus išspręstas, nėra galimybės priteisti ieškovui iš atsakovo visos skolos“. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė ginčo dėl prekių (medienos) kokybės, kadangi ginčas dėl prekių kokybės kilo tarp trečiojo asmens ir atsakovės, o šioje byloje nei atsakovė trečiajam asmeniui, nei trečiasis asmuo atsakovei nereiškė reikalavimų dėl užmokesčio už netinkamos kokybės produkciją priteisimo.
41. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atsakovė neturi pareigos atlyginti trečiajam asmeniui palūkanų, kurias trečiasis asmuo turi pareigą mokėti ieškovei kaip atlyginimą už naudojimąsi sąskaitos avansu. Faktoringo „palūkanos“ yra skaičiuojamos kaip kliento atlyginimas finansuotojui už finansavimą. Šiuose finansavimo santykiuose pirkėjas, kaip skolininkas, nedalyvauja. Pirkėjui, kaip skolininkui, nevykdant finansuotojui perleisto reikalavimo, pardavėjas (finansuotojo klientas) savaime nelaikomas pažeidusiu faktoringo sutartį. Todėl nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja skirtingos paskirties ar pobūdžio faktoringo atlyginimo įmokos už mokėjimo atidėjimo laikotarpį ir po pirkėjo padaryto sutarties pažeidimo, nesumokėjus sąskaitos sumos.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
42. Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:
42.1. Dėl ieškovės UAB „Debitum fori“ ieškinio:
42.1.1. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, pažeidė atsakovės, kaip skolininkės, interesus, kadangi tokiu būdu buvo nepagrįstai pripažinta, jog ji turi sumokėti už netinkamos kokybės (sutarties sąlygų neatitinkančią) produkciją. Ieškovei buvo žinoma apie netinkamos kokybės produkciją, kadangi 2017 m. gegužės 22 d. elektroniniu laišku atsakovė ją informavo apie susiklosčiusią situaciją dėl įprastai susidarančių brokuotos produkcijos kiekių, todėl ieškovė prisiėmė riziką, kad PVM sąskaitos faktūros nebus visiškai apmokėtos.
42.1.2. Kadangi tarp trečiojo asmens ir atsakovės susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, todėl atsakovė turi teisę pretenzijas dėl netinkamos kokybės produkcijos reikšti trečiajam asmeniui, o reikalavimo teisės perleidimo atveju – ir ieškovei. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko interesų ir labiau suvaržyti jo prievolės, o naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).
42.1.3. Atsakovė savo reikalavimą įskaityti skolą grindžia CK 6.333 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.
42.1.4. Atsakovei perduotos produkcijos kokybė buvo patikrinta pagal įprastai tarp šalių susiklosčiusiuose santykiuose taikomą poros mėnesių nuo produkcijos pateikimo terminą (CK 6.337 straipsnio 3 dalis). Atsakovės klientė Čekijos įmonė „DREVYS PRO s.r.o.“ informavo ją apie medienos kokybės neatitikimus bei kreipėsi į Čekijos teismo ekspertą medžio apdirbimo srityje, šis nustatė ir 2017 m. lapkričio 6 d. išvada patvirtino konkrečius tiektos netinkamos medienos produkcijos defektus.
42.1.5. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad nagrinėjamo ginčo atveju nebuvo sudaryto atskiro trišalio susitarimo dėl 2017 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitos faktūros, serija BAL, Nr. 10000148, apmokėjimo.
42.2. Dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, atmetant ieškinį:
42.2.1. Nors pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, priėmė iš esmės teisingą sprendimą, tačiau jį pagrindė byloje surinktiems įrodymams prieštaraujančiais motyvais ir išvadomis.
42.2.2. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad „<...> nei tretysis asmuo, nei ieškovas negali reikalauti iš atsakovo apmokėti už nekokybišką produkciją. Tuo aspektu pažymėtina, kad šiuo metu tarp atsakovo ir trečiojo asmens pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra ginčas dėl nekokybiškos produkcijos ir apmokėjimo. Ieškovas nėra šio ginčo šalis. Iki kol nurodytas ginčas tarp atsakovo ir trečiojo asmens dėl nekokybiškos produkcijos ir apmokėjimo nebus išspręstas, nėra galimybės priteisti ieškovui iš atsakovo visos skolos“. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė prieštaraujančias išvadas, kad: 1) nei ieškovė, nei trečiasis asmuo negali reikalauti iš atsakovės sumokėti už netinkamos kokybės produkciją; 2) tarp atsakovės ir trečiojo asmens yra ginčas dėl netinkamos kokybės produkcijos; 3) ginčas dėl netinkamos kokybės produkcijos nėra išspręstas, todėl nėra galimybės priteisti ieškovei iš atsakovės visos skolos.
42.2.3. Vadovaujantis tokiu aiškinimu, ieškinys yra atmestas, nes nėra išspręstas ginčas dėl produkcijos kokybės. Byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas privalėjo išspręsti kilusį ginčą dėl produkcijos kokybės. Konstatavus, kad ginčas dėl netinkamos kokybės produkcijos nėra išspręstas, yra pagrindas pradėti kitą teisminį ginčą. Tokia situacija ne tik prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, bet ir sudarytų sąlygas susiklostyti neapibrėžtai ginčo šalių teisinei padėčiai. Be to, kito teisminio ginčo metu konstatavus, kad trečiojo asmens tiekta produkcija buvo tinkamos kokybės, atsirastų pagrindas kvestionuoti šioje byloje priimto sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, pvz., teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo.
42.3. Dėl atsakovės priešieškinio atmetimo:
42.3.1. Teismai, pripažindami, kad priešieškinis buvo pareikštas netinkamai šaliai, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad faktoringo sutartimi klientui perleidus, o finansuotojui perėmus reikalavimo teisę į skolininką, finansuotojas iš esmės tampa naujuoju skolininko kreditoriumi, ir skolininko susiklostančių teisinių santykių esmė neabejotinai reiškia, kad įvyksta cesija. Taigi sudarius faktoringo sutartį tarp finansuotojo ir skolininko susiklostančių santykių esmė kokybiškai nesiskiria nuo tų, kurie yra cesijos atveju, – šių institutų tarpusavio santykis toks, kad faktoringo sutarties pagrindu įvyksta cesija – reikalavimo teisę į skolininką įgyja asmuo, iki tol nebuvęs prievolės šalimi – finansuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016).
42.3.2. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo atsiranda naujasis prievolės kreditorius. Pastarasis yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų (CK 6.101 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003 ir kt.).
42.3.3. Skolininkas nepraranda teisės į naujojo kreditoriaus reikalavimą reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą pradiniam kreditoriui, turi teisę įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.108, 6.136 straipsniai).
42.3.4. Kadangi tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta faktoringo sutartis, teismai nepagrįstai konstatavo netinkamos šalies pasirinkimą. Šios išvados negalima paneigti Sąskaitų finansavimo sutarties sąlygomis, kadangi ji negali būti taikoma atsakovės, kuri nėra jos šalis, atžvilgiu.
42.3.5. Skundžiamu sprendimu netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžiai nepagrįstas išvadas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų nepagrįstumo. Byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, susijusių su trečiojo asmens atsakovei patiektos produkcijos kokybe. Byloje esančių įrodymų visuma teikia pagrindą daryti išvadą, jog būtent trečiojo asmens atsakovei pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija BAL, Nr. 10000146, patiekta produkcija 2017 m. lapkričio 6 d. buvo vertinama Čekijos teismo eksperto. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, ši aplinkybė yra labiau tikėtina už tą, jog atsakovei pateiktos Čekijos įmonės „DREVYS PRO s.r.o.“ pretenzijos buvo susijusios ne su trečiojo asmens atsakovei patiekta produkcija.
42.4. Dėl trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo:
42.4.1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas trečiojo asmens atsakovei pareikštą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, tačiau priteisdamas iš atsakovės trečiojo asmens naudai jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažeidė CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Pagal bendrąją taisyklę teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas.
42.4.2. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, nenurodė, kokie atsakovės veiksmai šiuo atveju buvo laikomi netinkamu procesiniu elgesiu. Trečiasis asmuo nebuvo informuotas dėl ekspertizės datos perkėlimo ne dėl atsakovės tikslo nuslėpti minėtą informaciją, o dėl to, kad trečiasis asmuo, gavęs atsakovės 2018 m. vasario 12 d. raštą „Dėl papildomos ekspertizės“, kuriuo buvo prašoma informuoti apie ketinimą dalyvauti atliekant ekspertizę, neinformavo atsakovės apie savo sprendimą dalyvauti. Todėl atsakovė negali būti atsakinga už trečiojo asmens neatsakingus veiksmus, kai, neįsitikinusi realiu ekspertizės atlikimu atsakovės nurodytu laiku, trečiojo asmens atstovė vis tiek nusprendė vykti į Čekiją.
42.4.3. Sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos negali būti priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad jo prašyme nurodyta dienpinigių suma buvo realiai išmokėta. Be to, prašomos priteisti trečiojo asmens išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, nes jo atstovė pasirinko keliauti į Čekiją neekonomišku būdu (automobiliu, kai galėjo keliauti lėktuvu), dėl ko komandiruotė truko net 6 dienas.
43. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:
43.1. Dėl skolininko atsikirtimų finansuotojui:
43.1.1. Atsakovė nepagrįstai sutapatino savo, kaip skolininkės, teisę reikšti atsikirtimus naujajam kreditoriui su pretenzijų dėl kokybės trūkumų pareiškimu. Tinkamas subjektas, turintis pareigą atsakyti už produkcijos trūkumus, kuriam gali būti pareikšta atsakovės pretenzija, yra trečiasis asmuo.
43.1.2. Atsakovė neįgijo CK 6.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės įskaityti savo priešpriešinius piniginius reikalavimus, kylančius iš atsakovės ir trečiojo asmens sutarties, kadangi ji šių reikalavimų neturėjo tuo momentu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą finansuotojui. Apie reikalavimo teisių perleidimą į atsakovės mokėtinas sumas pagal Sąskaitą Nr. 2 atsakovei buvo pranešta 2017 m. gegužės 29 d. pačioje sąskaitoje, o apie reikalavimo teisių perleidimą pagal Sąskaitą Nr. 1 – 2017 m. gegužės 18 d. šalims pasirašius Trišalį susitarimą. Tuo tarpu atsakovė apie tariamai netinkamos kokybės produkciją sužinojo 2017 m. lapkričio 2 d.
43.1.3. 2017 m. gegužės 22 d. atsakovės elektroniniame laiške ieškovei nurodyta informacija apie trečiojo asmens tiekiamos produkcijos kokybę yra pernelyg abstrakti, jame nenurodyti konkretūs produkcijos kokybės trūkumai.
43.1.4. Atsakovė tiek atsisakymą apmokėti sąskaitas, tiek reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia netinkamos kokybės produkcija pagal tris PVM sąskaitas faktūras, nurodytas 2017 m. birželio 26 d., 2017 m. liepos 17 d. ir 2017 m. rugpjūčio 18 d. pretenzijose bei 2018 m. vasario 22 d. specialisto išvadoje, o ieškovė reikalavimo teisę įgijo tik pagal dvi PVM sąskaitas faktūras.
43.1.5. Atsakovė turėjo pareigą apmokėti sąskaitas jose nurodytais terminais, o jei tokie terminai nenurodyti, tai, vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, praėjus 30 dienų nuo sąskaitų pateikimo.
43.2. Dėl produkcijos kokybės:
43.2.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai motyvavo, kodėl laiko, jog ieškovė neįrodė parduotos produkcijos netinkamos kokybės, pasisakė dėl visų atsakovės pateiktų įrodymų, argumentavo, kodėl juos atmeta ar vertina kritiškai.
43.2.2. Atsakovė, būdama savo srities profesionalė ir žinodama apie galimą netinkamos kokybės produkciją, ją priėmė ir pardavė kitam asmeniui, netikrindama produkcijos kokybės, o pretenzijas dėl medienos netinkamos kokybės pareiškė tik ieškovei pateikus ieškinį dėl skolos priteisimo, t. y. po 6 mėnesių nuo medienos pirkimo.
43.2.3. Atsakovės nurodomi defektai yra akivaizdūs (neužslėpti). Patikrinimas dėl obliuotų tašų kokybės atitikties teisės aktų reikalavimams buvo atliktas tik 2017 m. lapkričio 2 d., t. y. praėjus pusei metų ne tik nuo informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą, bet ir nuo prekių pardavimo atsakovei, tai neatitinka protingumo termino sąvokos. Atsakovė išvadas, kad trečiojo asmens jai perduota produkcija nebuvo tinkamos kokybės, daro neapžiūrėjusi produkcijos, remdamasi Čekijos įmonės pretenzijomis. Teismai pagrįstai nesivadovavo atsakovės pateiktomis specialisto išvadomis, nes jos parengtos atsakovės užsakymu, nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui neapžiūrėjus produkcijos. Prie specialisto išvados nėra pateikta jokių nuotraukų, matavimų, skaičiavimų, patvirtinančių išvadoje nurodytas konstatuotas aplinkybes. Be to, atsakovė iki šiol nėra grąžinusi netinkamos kokybės produkcijos trečiajam asmeniui.
43.3. Dėl priešieškinio reikalavimų atlyginti nuostolius:
43.3.1. Teismai pagrįstai pripažino, kad ieškovė neturi jokios pareigos atsakyti atsakovei už tariamai netinkamos kokybės produkciją, kurią atsakovei pardavė trečiasis asmuo.
43.3.2. Reikalavimo teisės įgijimas nesukuria jos įgijėjui pardavėjo pareigų pirkėjui, todėl asmuo, įgijęs reikalavimo teisę į piniginę prievolę, negali atsakyti kaip pardavėjas už galimų nuostolių atsiradimą.
43.3.3. Atsakovė klaidingai aiškina naujojo kreditoriaus (ieškovės) teises ir pareigas, kurias ji įgijo cesijos būdu, t. y. perleidus reikalavimo teisę pasikeičia piniginės prievolės savininkas, tačiau naujasis kreditorius neįgyja visų buvusio kreditoriaus, kaip sutarties su skolininku šalies, pareigų. Specialiosiomis sąskaitų finansavimo sutarties sąlygomis buvo perleistos tik reikalavimo teisės, t. y. ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovę, kad ši sumokėtų už parduotas prekes. Ieškovė, perėmusi reikalavimą į atsakovės mokėtinas pinigines sumas, neperėmė pardavėjo pareigų (perduoti prekes, pakeisti netinkamos kokybės prekes tinkamos kokybės prekėmis, ištaisyti kokybės trūkumus ir pan.), įskaitant ir pareigos už trečiąjį asmenį atlyginti pastarojo neva padarytus nuostolius atsakovei. Atsakovės priešieškinio reikalavimas atlyginti nuostolius, kilus ginčui dėl netinkamos produkcijos, turėjo būti pareikštas trečiajam asmeniui, kuris net ir po to, kai ieškovė perėmė reikalavimo teisę į mokėtinas sumas, liko atsakingas už parduotos produkcijos kokybę ir visus dėl to galimus nuostolius.
43.4. Dėl nuostolių dydžio. Atsakovė, nurodydama, kad ji pagal PVM sąskaitas faktūras sumokėjo ieškovei 4114,43 Eur sumą, gautą tiksliai apskaičiavus turimą įsiskolinimą trečiajam asmeniui bei atskaičius preliminarias sumas už broką, taip pat patirtus papildomus įmonės nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės produkcijos patiekimo klientei Čekijos įmonei „DREVYS Pro s.r.o.“, pati iš mokėtinų sumų atėmė galimus būsimus nuostolius. Tokiu būdu atsakovė priešieškiniu antrą kartą reikalauja nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl skolininko teisės įskaityti priešinį reikalavimą faktoringo teisiniuose santykiuose
44. Faktoringo sutartis yra savarankiška sutartis, kurios reglamentavimas įtvirtintas CK šeštosios knygos XLV skyriuje. Remiantis CK 6.903 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta faktoringo sutarties samprata, faktoringo sutartimi viena šalis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai šaliai (klientui) pinigus mainais už kliento (kreditoriaus) piniginį reikalavimą, susijusį su prekių perdavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, trečiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą skolininkui (finansavimas su sąlyga perleisti piniginį reikalavimą) ir mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą.
45. Faktoringo sutartis yra sudėtinio tipo sutartis, turinti reikalavimo perleidimo, pirkimo–pardavimo, paskolos sutarčių požymių, t. y. apimanti skirtingos teisinės prigimties sutarčių elementus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-219/2017, 25 punktas). Mišrus faktoringo sutarties pobūdis lemia, kad faktoringo turintį sudarančias atskiras sutartis, kaip faktoringo sutarties turinio elementus, reglamentuojančios teisės normos faktoringo teisiniams santykiams taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek šių teisinių santykių nereglamentuoja CK šeštosios knygos XLV skyriuje įtvirtintos faktoringo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.
46. Reikalavimo teisės perleidimas yra esminis faktoringo teisinių santykių elementas. Pagal faktoringo sutartį finansuotojas finansuoja klientą mainais už kliento piniginį reikalavimą trečiajam asmeniui (skolininkui), kuris nėra faktoringo sutarties šalis.
47. Faktoringo atveju reikalavimo perleidimo teisiniai santykiai susiklosto tarp dviejų kreditorių – pradinio (kliento faktoringo teisiniuose santykiuose) ir naujojo (finansuotojo tuose pačiuose faktoringo teisiniuose santykiuose). Pradinis kreditorius, kuris faktoringo teisiniuose santykiuose veikia kaip finansavimą gaunantis klientas, perleidžia savo reikalavimo teisę į skolininką. Tai lemia egzistuojančios piniginės prievolės kreditoriaus, kaip prievolės šalies, pasikeitimą, kai reikalavimo teisę į skolininką įgyja iki tol prievolės šalimi nebuvęs asmuo – finansuotojas. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinį kreditorių ir skolininką siejančios prievolės sąlygų. Perėmęs reikalavimo teisę naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad reikalavimo perleidimas nekeičia pradinio sandorio, tačiau yra tiesiogiai su juo susietas, todėl visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
48. Faktoringo sutartimi perleidžiama reikalavimo teisė nėra abstrakti. Jos atsiradimas yra susietas su konkrečios sutarties sudarymu ar jos vykdymu. Pagal faktoringo sutartį gali būti perleidžiamas tik piniginis reikalavimas, ir tik toks, kurio atsiradimo teisinis pagrindas susijęs su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu trečiajam asmeniui (skolininkui) (CK 6.903 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad prievolė, kaip konkretus teisinis santykis, kurį apibrėžia kreditoriaus reikalavimo teisė ir ją atitinkanti skolininko pareiga, nėra tapati sutarties sampratai. Konkrečios sutarties sudarymas ir jos vykdymas gali sukurti įvairių tiek piniginio, tiek nepiniginio pobūdžio prievolių tarp tos sutarties šalių atsiradimą. Todėl reikalavimo teisės perleidimas lemia konkrečios prievolės kreditoriaus, bet ne sutarties šalies pasikeitimą. Pradinis kreditorius, ir toliau išlikdamas sutarties šalimi, išsaugo visas iš tos sutarties jam kylančias teises ir pareigas.
49. Reikalavimo teisės perleidimui nėra reikalingas skolininko sutikimas (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Be to, sudarant faktoringo sutartį reikalavimo teisės perleidimas galimas net ir tuo atveju, kai kliento ir skolininko sudaryta sutartis tą daryti draudžia ar riboja (CK 6.907 straipsnio 1 dalis).
50. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Kai sudarant faktoringo sutartį įvyksta reikalavimo teisės perleidimas, skolininko pareiga įvykdyti prievolę reikalavimo teisę perėmusiam kreditoriui (finansuotojui) atsiranda nuo skolininko informavimo apie piniginio reikalavimo perleidimą. Vadovaujantis CK 6.909 straipsnio 1 dalimi, skolininko pareiga sumokėti pinigų sumas finansuotojui kyla, jeigu skolininkas yra gavęs kliento arba finansuotojo rašytinį pranešimą apie piniginio reikalavimo perleidimą finansuotojui, kuriame nurodytas piniginis reikalavimas bei finansuotojas, kuriam turi būti įvykdyta prievolė.
51. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, veikdama kaip finansuotoja pagal faktoringo sutartį ir šios sutarties pagrindu įgijusi savo kliento (pradinio kreditoriaus) reikalavimo teises atsakovei (skolininkei) dėl 2017 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitos faktūros BAL Nr. 10000146 ir 2017 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitos faktūros BAL Nr. 10000148 apmokėjimo, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, skolininkei neįvykdžius dalies savo piniginių prievolių pagal minėtas sąskaitas. Byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad pradinės piniginės prievolės esmę ir jos turinį, kurioje kreditoriaus pasikeitimą lėmė kliento turėtos reikalavimo teisės perleidimas finansuotojui faktoringo sutartimi, sudaro pardavėjo teisė reikalauti, kad pirkėjas atsiskaitytų už jam pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduotas prekes, ir pirkėjo pareiga įvykdyti šią savo pareigą dėl kainos sumokėjimo.
52. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis prievolių vykdymo principas, remiantis kuriuo prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.44 straipsnio, apibrėžiančio asmenį, kuriam turi būti įvykdyta prievolė, 1 dalimi, prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. Prievolių teisės prasme kreditorius yra asmuo, turintis teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą atlikti kreditoriaus naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikytų nuo tam tikro veiksmo (CK 6.1 straipsnis).
53. Pirkėjas turi pareigą visais atvejais įvykdyti pardavėjui savo piniginę prievolę dėl kainos pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjimo, kai ta prievolė yra atsiradusi iš galiojančios pirkimo–pardavimo sutarties, yra įvykdytos visos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, lemiančios minėtos pirkėjo pareigos atsiradimą, o pati prievolė nėra modifikuota (pavyzdžiui, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu sumažinant pirkimo kainą, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų) ar pasibaigusi, remiantis bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais, įtvirtintais CK šeštosios knygos IX skyriaus normose, tarp jų ir įskaitymu. Tuo atveju, kai pardavėjas, kaip kreditorius, perleidžia savo reikalavimo teisę, grindžiamą teise reikalauti kainos pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjimo, pirkėjas, kaip skolininkas, turi šią reikalavimo teisę atitinkančią savo pareigą įvykdyti reikalavimo teisės įgijėjui (naujajam kreditoriui, o faktoringo sutarties atveju – finansuotojui).
54. Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl prievolės, pagal kurią pirkėjas (skolininkas) turi pareigą sumokėti sutarties kainą pardavėjo reikalavimo teisės perėmėjui (finansuotojui pagal faktoringo sutartį), pasibaigimo, paaiškėjus, kad dalis pirkėjui pagal pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjo perduotos produkcijos neatitiko kokybės reikalavimų. Taigi byloje buvo sprendžiama dėl pirkėjo reikalavimo teisės pardavėjui dėl netinkamos kokybės produkcijos pagal pirkimo–pardavimo sutartį perdavimo ir pardavėjo teisės reikalauti kainos sumokėjimo įskaitymo galimybės, kai pardavėjo teisė reikalauti kainos sumokėjimo faktoringo sutarties pagrindu buvo perleista finansuotojui mainais už jo gautą finansavimą.
55. Skolininko (pirkėjo) ir kliento (pardavėjo) priešpriešinių reikalavimų įskaitymas faktoringo sutarties sudarymo atveju reglamentuojamas CK 6.911 straipsnio 1 dalyje. Remiantis šioje teisės normoje įtvirtintu reglamentavimu, kai finansuotojas pareiškia reikalavimą skolininkui, kad šis sumokėtų pinigus, skolininkas turi teisę įskaityti savo priešpriešinius piniginius reikalavimus, kylančius iš skolininko ir kliento sutarties, jeigu šiuos reikalavimus skolininkas jau turėjo tuo momentu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą finansuotojui. Ši nuostata yra skirta finansuotojo interesams apsaugoti, apribojant priešpriešinių skolininko reikalavimų klientui pagal faktoringo sutartį ir jam perleidžiamo reikalavimo įskaitymo galimybę, apie kuriuos finansuotojui nebuvo žinoma suteikiant finansavimą klientui. Ši nuostata atitinka bendrąją nuostatą, reglamentuojančią įskaitymą reikalavimo perleidimo atveju (CK 6.136 straipsnis).
56. Be to, sprendžiant dėl skolininko priešinių reikalavimų įskaitymo galimybės sudarius faktoringo sutartį, taikytinos bendrosios CK šeštosios knygos IX skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, reglamentuojančios įskaitymą. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010 ir kt.).
57. Byloje nustatyta, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovės buvo susiklostę sutartiniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, atsakovė (pirkėja) pirko iš trečiojo asmens (pardavėjos) medienos produkciją ir ją parduodavo kitiems asmenims (nagrinėjamo ginčo atveju – Čekijos įmonei „DREVYS PRO s.r.o.“). Pagal trečiojo asmens atsakovei išrašytą 2017 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitą faktūrą BAL Nr. 10000146 (Sąskaita Nr. 1) atsakovei buvo perduota medienos produkcijos už 1931,96 Eur, o pagal 2017 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą BAL Nr. 10000148 (Sąskaita Nr. 2) – už 2561,57 Eur. Šios sąskaitos patvirtina trečiojo asmens (pardavėjo) reikalavimo teisės atsakovei (pirkėjai) dėl kainos sumokėjimo pagal pirkimo–pardavimo sutartį atsiradimą po to, kai pirkėjai buvo perduota medienos produkcija. Kadangi Sąskaitoje Nr. 1 apmokėjimo terminas nebuvo nurodytas, taikytinas bendrasis įstatymų leidėjo nustatytas 30 kalendorinių dienų apmokėjimo terminas, skaičiuojamas nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Sąskaitoje Nr. 2 nurodytas jos apmokėjimo terminas – iki 2017 m. birželio 12 d. Tarp pirkimo–pardavimo sutarties šalių susiklosčiusi praktika, kai išrašytų sąskaitų apmokėjimas buvo atidedamas, kol paaiškės produkcijos, neatitinkančios kokybės reikalavimų, kiekis (produkcijos atitikties kokybės reikalavimams patikrinimas atliekamas pardavus produkciją galutiniam jos pirkėjui, ginčo atveju – Čekijos įmonei „DREVYS PRO s.r.o.“), o kaina sumokama už kokybės reikalavimus atitinkančią produkciją, reiškia, jog pirkimo–pardavimo sutarties šalys įskaitydavo priešinius reikalavimus (nuostoliai dėl kokybės reikalavimų neatitinkančios produkcijos įskaitomi į pareikalavimą sumokėti kainą).
58. Siekdamas užtikrinti savo komercinės veiklos finansavimą, trečiasis asmuo 2017 m. gegužės 18 d. sudarė su ieškove Sąskaitų finansavimo sutarties Bendrąją dalį (faktoringo sutartį), pagal kurią ieškovė (kreditorė arba finansuotoja) įsipareigojo perduoti trečiajam asmeniui (paskolos gavėjui) pinigų sumą, kuri yra lygi sąskaitos avansui, mainais už paskolos gavėjo turimą galiojantį piniginį reikalavimą į pirkėją (tokie reikalavimai pagal konkrečias sąskaitas yra nurodomi Specialiosiose sąskaitų finansavimo sutarties sąlygose) ir įsipareigojo sumokėti kreditorei palūkanas bei visus kitus mokėjimus tokiomis sąlygomis ir tvarka, kaip nustatyta Sąskaitų finansavimo sutartyje (Sąskaitų finansavimo sutarties 2.1 punktas).
59. Pagal 2017 m. gegužės 22 d. Specialiąsias sąskaitų finansavimo sutarties sąlygas Nr. BAL20170522-01 ieškovė (finansuotoja) perdavė trečiajam asmeniui (klientui) pinigus (sąskaitos avansą) mainais už jo reikalavimo teisės pagal Sąskaitą Nr. 1 perleidimą, o pagal 2017 m. gegužės 30 d. Specialiąsias sąskaitų finansavimo sutarties sąlygas Nr. BAL20170530-01 trečiojo asmens finansavimas buvo atliktas mainais už jo reikalavimo teisės pagal Sąskaitą Nr. 2 perleidimą.
60. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, sudarius faktoringo sutartį, atsakovė buvo tinkamai informuota dėl trečiojo asmens reikalavimo teisių pagal Sąskaitą Nr. 1 ir Sąskaitą Nr. 2 perleidimo finansuotojui. Atsakovės, kaip skolininkės, tinkamas informavimas dėl reikalavimo teisės pagal Sąskaitą Nr. 1 perleidimo buvo atliktas sudarius 2017 m. gegužės 18 d. Trišalį susitarimą dėl atsiskaitymo pagal pateiktas sąskaitas, šio susitarimo šalis buvo pati atsakovė. Minėto susitarimo preambulėje nurodyta, kad jis sudaromas, atsižvelgiant į teikiamas sąskaitų finansavimo paslaugas pagal Sąskaitų finansavimo sutartį, kuria remdamasi finansuotoja perėmė pinigines reikalavimo teises į pirkėją pagal Sąskaitą Nr. 1. Tuo tarpu dėl reikalavimo teisės pagal Sąskaitą Nr. 2 perleidimo atsakovė buvo tinkamai informuota 2017 m. gegužės 29 d. pačioje Sąskaitoje Nr. 2 esančiu įrašu dėl sąskaitoje nurodyto finansinio reikalavimo perleidimo sąskaitų finansavimo sutartimi, nurodant finansuotoją, kuriai turi būti įvykdyta prievolė.
61. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė, vykdydama savo prievolę atsiskaityti pagal Sąskaitą Nr. 1 ir Sąskaitą Nr. 2, pervedė ieškovei (finansuotojai, perėmusiai reikalavimo teisę iš pardavėjos mainais už finansavimą) 4114,43 Eur ir liko nepadengusi 3379,10 Eur dydžio reikalavimų dalies, šią atsisakė sumokėti, motyvuodama, kad pardavėjos jai perduota produkcija neatitiko kokybės reikalavimų, dėl to jos prievolė pasibaigė atlikus priešinių reikalavimų įskaitymą.
62. Minėta, jog sprendžiant dėl galimybės atlikti finansuotojo pagal faktoringo sutartį iš kliento (pradinio kreditoriaus) įgyto reikalavimo skolininkui ir skolininko priešinio reikalavimo pradiniam kreditoriui įskaitymą, teisinę reikšmę turi pranešimo apie piniginio reikalavimo perleidimą finansuotojui gavimo momento nustatymas. Atsižvelgiant į CK 6.911 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, esant faktoringo teisiniams santykiams, skolininkas įgyja teisę įskaityti jo pardavėjui turimą priešinį reikalavimą į finansuotojo pareikštą reikalavimą tik tuo atveju, jei jis jį turėjo tuo momentu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą finansuotojui. Be to, skolininko turimas priešinis reikalavimas turi atitikti ir kitus jam keliamus kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrąsias prievolių pasibaigimą įskaitymu reglamentuojančias teisės normas, suformuluotus apibrėžtumo, vykdytinumo, galiojimo, vienarūšiškumo kriterijus.
63. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad iki pranešimo apie reikalavimų perleidimą finansuotojai pagal Sąskaitą Nr. 1 ir Sąskaitą Nr. 2 (atitinkamai 2017 m. gegužės 18 d. ir 2017 m. gegužės 29 d.) atsakovė nebuvo įgijusi priešinio reikalavimo pradinei kreditorei (pardavėjai pagal pirkimo–pardavimo sutartį) dėl netinkamos kokybės medienos produkcijos pagal pirkimo–pardavimo sutartį įsigijimo. Teisėjų kolegija sutinka su šia išvada. Iš pateikto ginčo šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, jog atsakovė 2017 m. gegužės 22 d. informavo ieškovę, kad perkant iš trečiojo asmens produkciją kaskart būna iki 15 procentų broko ir kad tikslus kokybės reikalavimų neatitinkančios medienos produkcijos kiekis bus žinomas po dviejų mėnesių. Iš vėlesnio susirašinėjimo matyti, kad atsakovės įsigytos ir Čekijos įmonei „DREVYS PRO s.r.o.“ perleistos medienos produkcijos atitikties kokybės reikalavimams patikrinimas vis dar nebuvo atliktas. Atsakovė savo priešinį reikalavimą dėl kokybės reikalavimų neatitinkančios medienos produkcijos apibrėžė po to, kai iš 2017 m. lapkričio 6 d. Čekijos teismo eksperto išvados tapo žinoma kokybės reikalavimų neatitinkanti medienos produkcijos dalis. Iki to laiko atsakovės priešinis reikalavimas buvo neapibrėžtas, taip pat neatitiko kitų sąlygų, kurios yra būtinos, siekiant atlikti priešinių reikalavimų įskaitymą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nesant galimybės atlikti priešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovė, gavusi finansuotojos reikalavimą, kuris jam buvo perleistas faktoringo sutarties pagrindu, turėjo jį įvykdyti. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta tenkinant skolininkei pareikštą finansuotojos reikalavimą dėl prievolės įvykdymo, yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl asmens, turinčio pareigą atsakyti pagal atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo
64. Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2011).
65. Nagrinėjamoje byloje pareikštu priešieškiniu atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 2635,89 Eur nuostolių, atsiradusių dėl kokybės reikalavimų neatitinkančios medienos produkcijos perdavimo pagal pirkimo–pardavimo sutartį, atlyginimą. Atsakovė nuostolių dydį grindė kokybės reikalavimų neatitinkančios kitai įmonei parduotos medienos produkcijos verte, transportavimo išlaidomis, administravimo sąnaudomis, negautomis pajamomis.
66. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.
67. CK 6.334 straipsnyje įtvirtinti pirkėjo teisių gynybos būdai netinkamos kokybės daikto pardavimo atveju ir šių būdų taikymo sąlygos. Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkėjo teisių gynybos būdų taikymo išaiškinta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Tačiau bendrieji teisių gynimo būdai taikomi subsidiariai, t. y. kai pirkėjo pažeistos teisės negali būti apgintos taikant specialiuosius gynybos būdus.
68. Kadangi faktoringo sutartis nelemia pirkimo–pardavimo sutarties šalies pasikeitimo, o sukelia piniginę reikalavimo teisę turinčio kreditoriaus konkrečioje prievolėje, atsiradusioje pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, pasikeitimą, šiam perleidus turimą reikalavimo teisę finansuotojui, todėl pirkėjo priešinis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, kuris atsirado dėl netinkamos kokybės produkcijos perdavimo, turėtų būti reiškiamas pardavėjui, kuris atsako už perduotos produkcijos kokybę visą pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo ir produkcijos garantinį laikotarpį (CK 6.333, 6.335 straipsniai).
69. Minėtą išvadą patvirtina ir 2017 m. gegužės 18 d. Sąskaitų finansavimo sutarties Bendrosios dalies 2.3 punkto nuostata, pagal kurią kreditorius, perimdamas reikalavimo teisę, neperima iš paskolos gavėjo jo iš sutarties kylančių pareigų pirkėjui, susijusių su prekių, darbų ir paslaugų kiekiu, kokybe, kompleksiškumu, pristatymu, garantiniais įsipareigojimais ir kitų susijusių paskolos gavėjo įsipareigojimų pirkėjui. Be to, 2017 m. gegužės 18 d. Trišalio susitarimo, kurio šalis yra ir atsakovė, 1.1 punktu atsakovė patvirtino suprantanti, kad kreditorius (ieškovė) perėmė teisę į piniginius reikalavimus, o ne į pardavėjo pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartį.
70. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytą išvadą, kad ieškovė nėra subjektas, kuriam pagal pareikštus atsakovės priešieškinio reikalavimus tenka atsakomybė dėl atsakovės patirtų nuostolių, gavus netinkamos kokybės produkciją, atlyginimo. Kadangi atsakovės priešieškinio reikalavimas buvo pareikštas netinkamai proceso šaliai (ieškovei šiame bylos nagrinėjimo procese), tai sudarė jos reikalavimų atmetimo teisinį pagrindą.
Dėl trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų
71. Tuo atveju, kai, išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, sprendžiamas dalyvaujančių byloje asmenų turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, taikytinos bendrosios CPK 93 straipsnyje įtvirtintos taisyklės.
72. CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reglamentavimas suteikia pagrindą spręsti dėl dalyvaujančio byloje asmens civilinės atsakomybės, kai dėl jo netinkamo procesinio elgesio, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, kitas dalyvaujantis byloje asmuo patiria bylinėjimosi išlaidų, kurios tokiu atveju vertintinos kaip jo nuostoliai.
73. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
74. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad trečiasis asmuo patyrė išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kadangi atsakovės kviečiamo dalyvauti atliekant perduotos produkcijos papildomą ekspertizę trečiojo asmens atstovei nuvykus į Čekiją nurodytą dieną ir nurodytu laiku ekspertizė neįvyko, nes buvo perkelta kitą dieną. Teismai, pripažinę, kad šių bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė netinkamas atsakovės procesinis elgesys, neinformuojant trečiojo asmens apie perkeltą papildomos ekspertizės atlikimo datą, sprendė, kad atsakovė yra atsakinga už šias trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas, kurios šių aplinkybių kontekste laikytinos jo nuostoliais, ir privalo jas atlyginti. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo bylą nagrinėjusių teismų vertinimu.
75. Pažymėtina, kad CPK 88 straipsnio 1 dalyje pateiktų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis. Išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, laikytinos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, kad išlaidos, susidariusios renkant pirkėjai perduotą netinkamos kokybės medienos produkciją bei jos kiekį patvirtinančius įrodymus, laikytinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, patenkančiomis į bylinėjimosi išlaidų sampratą. Trečiasis asmuo, kuris yra pardavėjas jį ir atsakovę siejančiuose pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose, buvo tiesiogiai suinteresuotas jo pirkėjai perduotos produkcijos kokybės nustatymu, kadangi būtent jam pagal įstatymą tenka atsakomybė už pirkėjui perduotą netinkamos kokybės produkciją (CK 6.333 straipsnis). Todėl atsakovės, kaip papildomos ekspertizės organizatorės, procesinis elgesys, kai kviečiamas dalyvauti trečiasis asmuo nebuvo informuotas apie ekspertizės atlikimo datos pasikeitimą, laikytinas netinkamu, lemiančiu atsakovei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis teisinių pasekmių atsiradimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su teismų nustatytu trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, kadangi jis nustatytas įvertinus byloje pateiktus įrodymus.
76. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškiniu finansuotojos skolininkei pareikštą reikalavimą dėl prievolės įvykdymo, taip pat palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų atmetimo ir trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo procesinį sprendimą. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis paliktina nepakeista, o atsakovės kasacinis skundas atmestinas (CPK 359 straipsnio 1 dalis).
77. Kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
78. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 17,87 Eur tokių išlaidų.
79. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kasaciniam teismui atmetus atsakovės kasacinį skundą, ieškovės turėtos 1573 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti, turėtos nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, priteistinos iš atsakovės. Iš atsakovės taip pat priteistina 17,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimas valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB Tradisetos importo-eksporto kompanijos (į. k. 302482491) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Debitum fori“ (į. k. 303557356) 1573 (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris) Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai kasaciniame teise atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB Tradisetos importo-eksporto kompanijos (į. k. 302482491) 17,87 Eur (septyniolika Eur 87 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė
Vincas Verseckas