Administracinė byla Nr. eAS-1039-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03016-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 67; 75

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Atiltas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, pareiškėjas) elektorinių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu (skundu), kuriame prašė priteisti Agentūrai iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Atiltas“ (toliau – UAB „Atiltas“, atsakovas) 361 260,46 Eur dydžio skolą už neteisėtai gautas išmokas ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 13 ir 14.1 punktais nuo 2015 m. kovo 14 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėjas skunde taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti parduoti ar kitokiu būdu perleisti kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar nepakankant, areštuoti pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą bei nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui UAB „Atiltas“ parduoti ar kitokiu būdu perleisti kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar nepakankant, areštuoti pinigines lėšas, esančias pas UAB „Atiltas“, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis 379 323,48 EUR sumai (prašomos priteisti skolos dydis – 361 260,46 EUR ir 5 proc. metinių palūkanų – 18 063,02 EUR).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarties rezoliucinės dalies antroje pastraipoje ištaisyti rašymo apsirikimą, išdėstant taip: „uždrausti atsakovui UAB „Atiltas“ parduoti ar kitokiu būdu perleisti kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus bei pinigines lėšas bendrai 379 323,48 EUR (trys šimtai septyniasdešimt devyni tūkstančiai trys šimtai dvidešimt trys eurai, 48 ct) sumai“.

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarties rezoliucinėje dalyje pastebėtas rašymo apsirikimas – nutarties rezoliucinės dalies antrojoje pastraipoje nurodyta: „Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimą tenkinti ir uždrausti atsakovui UAB „Atiltas“ parduoti ar kitokiu būdu perleisti kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar nepakankant, areštuoti pinigines lėšas, esančias pas UAB „Atiltas“, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis 379 323,48 EUR sumai (prašomos priteisti skolos dydis – 361 260,46 EUR ir 5 proc. metinių palūkanų – 18 063,02 EUR)“.

Teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kokios reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti teismo taikomos. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių yra uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus.

Vadovaudamasis ABTĮ 94 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad teismas gali savo iniciatyva ar bylos šalių prašymu ištaisyti sprendime (nutartyje) aptiktus rašymo apsirikimus, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė 2015 m. birželio 9 d. nutarties rezoliucinės dalies antroje pastraipoje nurodytą taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonės būdą – „uždrausti atsakovui UAB „Atiltas“ parduoti ar kitokiu būdu perleisti kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar nepakankant, areštuoti pinigines lėšas, esančias pas UAB „Atiltas“, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis 379 323,48 EUR sumai (prašomos priteisti skolos dydis – 361 260,46 EUR ir 5 proc. metinių palūkanų – 18 063,02 EUR)“ – ištaisyti į – „uždrausti atsakovui UAB „Atiltas“ parduoti ar kitokiu būdu perleisti kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus bei pinigines lėšas bendrai 379 323,48 EUR sumai“. Kartu teismas pažymėjo, kad nutarties motyvuojamoji dalis nekeistina.

III.

Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos elektorinių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį.

Remdamasis ABTĮ 94 straipsnio 1, 2 dalių normomis, pareiškėjas mano, kad teismas neturėjo teisės keisti 2015 m. birželio 9 d. nutarties rezoliucinę dalį, nes tokiu pakeitimu buvo atsisakyta tenkinti vieną iš Agentūros prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių – piniginių lėšų areštą. Rašymo apsirikimo klaida suprantama kaip tam tikra rašymo ar aritmetinė skaičiavimo klaida, kitaip sakant, akivaizdus neatitikimas, kuris nekeičia prašymo, skundo turinio esmės. Šiuo atveju teismas rašymo apsirikimu laikė vienos iš reikalavimo užtikrinimo priemonių pašalinimą iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarties rezoliucinės dalies. Pareiškėjo įsitikinimu, toks teismo procesinis veiksmas savo esme nėra ir negali būti laikomas rašymo apsirikimo taisymu, kadangi 2015 m. birželio 19 d. nutartimi buvo pakeista 2015 m. birželio 9 d. nutarties rezoliucinė dalis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas nutarė ištaisyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarties rezoliucinės dalies antroje pastraipoje taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonės būdą, pasinaudodamas teismo sprendimo klaidų ištaisymo procesiniu institutu, įtvirtintu ABTĮ 94 straipsnio 2 dalyje.

ABTĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, paskelbus byloje sprendimą, priėmęs sprendimą teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kol sprendimas neįvykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar bylos šalių prašymu ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas nepranešus šalims, priimant nutartį. Dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje yra pažymėta, kad ABTĮ 94 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas klaidų ištaisymo institutas taikomas ne visiems teismo procesiniams dokumentams, o tik sprendimams (nutartims, nutarimams) (LVAT 2011 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-351/2011). Paprastai rašymo apsirikimais laikytini sprendime neteisingai nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų, teisėjų, kitų proceso dalyvių vardai, pavardės, juridinių asmenų pavadinimai, jų procesinė padėtis, bylos numeris, sprendimo priėmimo data bei kitokie panašaus pobūdžio netikslumai. Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama, kad ABTĮ 94 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teismo sprendimo (plačiąja prasme – t. y. tiek teismo sprendimų, tiek nutarčių bei nutarimų) trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas iki kol sprendimas neįvykdytas ir tik tokių teismo sprendimo netikslumų ištaisymui, kurie pagal bylos medžiagą yra akivaizdus rašymo apsirikimas ar aiški aritmetinė klaida, ir kurių ištaisymas nekeičia sprendimo turinio ir esmės. Taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio bei realizavimo sąlygų. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą (LVAT 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556- 446/2009, 2011 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-59/2011). Šio instituto pagalba negali būti atliekami įvairūs rezoliucinės sprendimo dalies papildymai ar pakeitimai, kurie keičia sprendimo turinį (LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1029/2011, 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-138/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties, teismas iš esmės pakeitė teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartyje taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – t. y. vietoje priemonės „uždrausti atsakovui UAB „Atiltas“ parduoti ar kitokiu būdu perleisti kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar nepakankant, areštuoti pinigines lėšas, esančias pas UAB „Atiltas“, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis 379 323,48 EUR sumai (prašomos priteisti skolos dydis – 361 260,46 EUR ir 5 proc. metinių palūkanų – 18 063,02 EUR)“ pritaikė priemonę „uždrausti atsakovui UAB „Atiltas“ parduoti ar kitokiu būdu perleisti kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus bei pinigines lėšas bendrai 379 323,48 EUR (trys šimtai septyniasdešimt devyni tūkstančiai trys šimtai dvidešimt trys eurai, 48 ct) sumai“. Taigi sutiktina su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, kad minėtu teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartyje padarytu pakeitimu (ištaisymu) buvo atsisakyta tenkinti vieną iš Agentūros prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių – piniginių lėšų areštą. Akivaizdu, kad toks teismo nutarties rezoliucinės dalies pakeitimas yra esminis, nes jis keičia teismo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės turinį.

Kita vertus, ABTĮ 71 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant tiek dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, tiek dėl vienos priemonės pakeitimo kita, turi būti vertinama, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ar nepakeitus vienos reikalavimo užtikrinimo priemonės kita, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Sprendžiant, ar tikslinga keisti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę kita, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar faktinė situacija yra pasikeitusi taip, jog taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė nebegali užtikrinti sklandaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo ir todėl ją būtina keisti kita, atitinkančia pasikeitusią faktinę situaciją reikalavimo užtikrinimo priemone, arba, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, galiojanti reikalavimo užtikrinimo priemonė iš esmės pažeidžia proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ar viešąjį interesą (LVAT 2012 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-362/2012).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartyje iš esmės sprendė klausimą dėl 2015 m. birželio 9 d. nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimo, darytina išvada, kad teismas turėjo vadovautis ABTĮ 71 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, bei išsamiai ir tinkamai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pateiktas rekomendacijas, motyvuoti savo procesinį sprendimą dėl anksčiau pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimo kita. Tačiau iš skundžiamos 2015 m. birželio 19 d. nutarties turinio matyti, kad teismas šioje nutartyje tik įvardijo tam tikras ABTĮ normas (71 str. 3 d. 1 p., 94 str. 2 d.) ir nutarė ištaisyti 2015 m. birželio 9 d. nutarties rezoliucinės dalies antroje pastraipoje nurodytą taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę į kitą. Skundžiamoje nutartyje nėra pateikta jokių tokio teismo procesinio sprendimo motyvų, nenurodytos priežastys, sąlygojusios reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimą, neįvertintas naujai taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės atitikimas ABTĮ 71 straipsnyje nustatytus reikalavimus, šios priemonės galimos pasekmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, taip pat nepasisakyta dėl naujai taikomos priemonės įtakos proceso šalių interesų pusiausvyrai ar viešajam interesui.

ABTĮ 106 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvaus pobūdžio proceso norma, reglamentuojanti teismo nutarties turinį. Be kita ko, šioje normoje nustatyta, kad kiekvienoje teismo nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais teismas priėjo savo išvadas, ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi (5 punktas). Atsižvelgiant į nurodytos proceso normos imperatyvą bei įvertinus pirmiau nustatytas aplinkybes, tikrinamu atveju nekyla jokių abejonių, jog skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis yra be motyvų (ABTĮ 142 str. 2 d. 5 p., 148 str.), o tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti šią nutartį kaip savaime negaliojančią.

Remdamasi išdėstytais argumentais, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis panaikinama ir klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimo kita perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimo kita pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Irmantas Jarukaitis