Civilinė byla Nr. 2A-48-516/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00084-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.15; 2.6.10.5.2.16
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ir viešajai įstaigai Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinį, prašė priteisti iš atsakovių 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų medicininių paslaugų suteikimo jo tėvui.
2. Nurodė, kad jo tėvas A. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. gruodžio 25 d. ryte pasijuto blogai, o apie 20.30 val. ieškovas iškvietė greitąją medicinos pagalbą (toliau – GMP), kuri atvyko po 30 min. Paciento būklė buvo įvertinta netinkamai, nesuteikta skubi medicinos pagalba, netinkamai pasirinkta medicininė įstaiga gydymui stacionare. Pacientas buvo atvežtas ir paguldytas į viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninės stebėjimo palatą, kur jam nebuvo suteikta operatyvi pagalba, jo neapžiūrėjo gydytojas, nebuvo imtasi veiksmų dėl paciento kvėpavimo palengvinimo, negalavimo priežasties diagnostikos. Pacientas nebuvo tinkamai apžiūrimas dėl COVID-19 infekcijos ir 2020 m. gruodžio 26 d. mirė.
3. Nurodė, kad jį ir pacientą siejo artimas, glaudus ryšys. Šis įvykis neigiamai atsiliepė ieškovo sveikatai, kamavo nemiga, depresija, nervinė įtampa, atsirado nervinio pobūdžio skausmai, dėl to teko kreiptis medicininės pagalbos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad nors formaliai ieškovas, kreipdamasis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, nebuvo praleidęs Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (toliau – Įstatymas arba PTŽSAĮ) nustatyto 30 dienų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimo apskundimo termino, tačiau praleido ieškinio senaties terminą, 2022 m. sausio 21 d. kreipdamasis į Vilniaus apygardos teismą.
6. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas neturi teisinio išsilavinimo, aktyviais veiksmais dėjo pastangas laiku kreiptis į teismą, nustatytu laiku padavė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau dėl suklydimo pažeidė teismingumo taisykles, ieškinio pateikimo terminas Vilniaus apygardos teismui praleistas nežymiai, taip pat vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, atnaujino ieškinio senaties terminą.
7. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad pacientas 2020 m. gruodžio 25 d. ryte pasijuto blogai. Ieškovo teigimu, pacientas negalėjo atsisėsti, jo kvėpavimas buvo apsunkintas, atrodė išbalęs. Nustatė, kad 2020 m. gruodžio 25 d. vakare apie 20.30 val. pacientui buvo iškviesta GMP, kuri atvyko per 25 minutes. Pacientui nustatyta ūmi liga, (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Preliminari diagnozė / vyraujantis sindromas / simptomas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Nustatė, kad GMP atvyko operatyviai, nedelsdama atlikto paciento būklės vertinimo ir pagalbos teikimo veiksmus, nurodytus GMP kvietimo kortelėje ir GMP bendrosios praktiko slaugytojos I. M. paaiškinime, t. y. atliko paciento pirminę apžiūrą, sveikatos būklės įvertinimą, išklausė nusiskundimus, surinko ligos anamnezę, paskaičiavo kvėpavimo dažnį, įvertino kvėpavimo kokybę, išklausė plaučius ir širdį, išmatavo kraujo įsotinimą deguonimi, išmatavo arterinį kraujospūdį, išmatavo pulsą, apžiūrėjo kūną, išmatavo kūno temperatūrą, išmatavo gliukozės koncentraciją kraujyje, įvertino paciento vyzdžius, patikrino meninginius simptomus, užregistravo elektrokardiogramą, skyrė vaistų, automobilyje skyrė deguonies inhaliaciją. Teismo vertinimu, nuoseklus ir atidus visų reikiamų veiksmų ir procedūrų vykdymas patvirtina aukštą GMP specialisto profesionalumo, atidumo ir rūpestingumo laipsnį. Remdamasis VšĮ Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – PSPC) GMP bendrosios praktikos slaugytojos I. M. 2021 m. kovo 31 d. paaiškinime nurodyta informacija, kuri užfiksuota ir 2020 m. gruodžio 25 d. GMP kvietimo kortelėje, teismas nustatė, kad slaugytoja, įvertinusi, jog paciento būklė nestabili, nusprendė jį nedelsiant hospitalizuoti į artimiausią antrinio lygio Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninę, kur yra teikiamos suaugusiųjų reanimacijos ir intensyvios terapijos paslaugos. Kelyje pacientui teikiant deguonį, SpO2 parodymai pagerėjo – pakilo iki 90 procentų, pacientas visą kelią buvo sąmoningas, kontaktiškas, žvalus. Teismas konstatavo, kad teikiant paslaugas buvo laikomasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo V-895 „Dėl Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ ir VšĮ Šalčininkų PSPC įstaigos vadovo patvirtintų diagnostikos ir gydymo protokolų. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog Šalčininkų PSPC veiksmai sukėlė žalą paciento sveikatai.
8. Remdamasis Komisijai nuomonę teikusios specialistės pateiktu situacijos vertinimu, teismas nustatė, kad Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninės gydytojai, atsižvelgdami į paciento būklę ir įstaigos kompetenciją, padarė viską, siekdami išsaugoti paciento sveikatą ir gyvybę: ligonio būklė įvertinta, stebėta, atlikti kraujo tyrimai, EKG, skirtas antibakterinis gydymas, diuretikai, infuzoterapija, įvykus asistolijai pacientas gaivintas pagal asistolijos algoritmą. Profesinių klaidų, neveikimo, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas nekonstatuota. Paciento mirtį lėmė jo turėtos ligos: (duomenys neskelbtini).
9. Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, nustatė, kad pacientas, priešingai nei nurodo ieškovas, sveikatos sutrikimų turėjo jau iki 2020 m. gruodžio 25 d. Remdamasis paciento medicininiame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) esančia informacija, nustatė, kad pagrindine liga, sukėlusią paciento mirtį, laikoma „(duomenys neskelbtini)“.
10. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas konstatavo, kad paciento mirties priežastį nulėmė du veiksniai: 1) paciento turėtos ligos: (duomenys neskelbtini); 2) delsimas kreiptis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo.
11. Teismas konstatavo, kad nėra įrodyti atsakovų neteisėti kalti veiksmai. Nurodė, kad paciento mirtis nėra priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovų teiktomis paslaugomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovų veiksmuose nesant visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, žala paciento sveikatai negali būti atlyginama, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Ieškovas A. L. apeliaciniu skundu prašo skirti byloje deontologinę ekspertizę, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad žala paciento sveikatai nebuvo padaryta. Teismas rėmėsi Komisijos sprendimu ir VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Vidaus ligų gydytojos L. K. 2021 m. lapkričio 16 d. medicininių dokumentų analize. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paskirta deontologinė ar kita ekspertizė, nebuvo apklausti atitinkamos srities specialistai.
12.2. Analizė, kuria buvo remiamasi, nebuvo atlikta tinkamai, nes ją atlikusi gydytoja negalėjo išanalizuoti situacijos dėl neįskaitomų jai pateiktų dokumentų kopijų. Analizėje gausu prieštaravimų, ji neišsami, paviršutiniška. Analizę atliko vidaus ligų gydytoja, kurios kompetencijai širdies ligos ir sutrikimai nepriskiriami.
12.3. Teismas nepasiūlė ieškovui prašyti skirti ekspertizę, neišaiškino šios galimybės. Ieškovas nebuvo atstovaujamas profesionalaus teisininko ir neturėjo teisinių žinių.
12.4. Ieškovui nebuvo išaiškinta teisė turėti atstovą, taip pažeidžiant teisę į teisingą bylos procesą.
12.5. Pacientui būnant gydymo įstaigoje įvyko staigūs jo būklės pokyčiai ir medikai laiku to nepastebėjo. Pacientui jo hospitalizacijos dieną nebuvo atlikti jokie tyrimai. Tyrimai atlikti tik kitą dieną – 2020 m. gruodžio 26 d. Akivaizdu, kad pacientas nebuvo tinkamai stebimas, jam nebuvo laiku suteikta pagalba. Pacientas buvo hospitalizuotas į vidaus ligų skyrių, o ne į reanimacijos ir intensyvios priežiūros skyrių, nors jo būklė reikalavo nuolatinės stebėsenos. Tą patvirtina ir greita paciento mirtis. Be to, jeigu pacientas būtų paguldytas į reanimacijos, o ne į vidaus ligų skyrių, jo būklė ir gyvybinės funkcijos būtų nuolat stebimos ir jų nutrūkimo atveju gaivinimas būtų pradėtas iš karto, o ne praėjus neaišku kiek valandų, kai pacientas buvo rastas be gyvybės ženklų. Pacientui buvo skirta reanimatologo konsultacija, kurios jis nesulaukė, nes gydytojas visą parą neva buvo užsiėmęs ir neturėjo galimybės apžiūrėti paciento.
12.6. Teismas nepasisakė dėl ieškovo nurodytos aplinkybės, kad pacientas buvo nugabentas į tinkamų paslaugų negalėjusią suteikti gydymo įstaigą. Pacientas skundėsi skausmu širdies plote, tačiau buvo nugabentas į ligoninę, kurioje nėra kardiologo. Sprendimas dėl gydymo įstaigos buvo priimtas netinkamai.
13. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa), pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Nesutinka su ieškovo skundo argumentu, kad VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Vidaus ligų gydytojos L. K. atlikta analizė yra neišsami, paviršutiniška, ir galėtų būti laikoma nebent subjektyvia nesusijusios specializacijos gydytojos nuomone, bet negali prilygti specialisto ar eksperto išvadai. Atsižvelgiant į mirties liudijimo duomenis, ieškovo tėvo mirties priežastimi nurodyta (duomenys neskelbtini), o pagrindinė liga, sukėlusi mirtį – (duomenys neskelbtini), t. y. paciento mirtį nulėmė ne tik kardiologiniai sutrikimai, tačiau kartu ir kitos ligos. Medicininių dokumentų analizės 5 punkte nurodyta, kad letalinę paciento baigtį lėmė (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytas mirties priežastis, negalima teigti, kad analizę atlikti turėjo būtent kardiologijos specialistas, kai būtent tik vidaus ligų specialistas, o ne kardiologas turėjo kompetenciją įvertinti paciento ligų (širdies, inkstų, plaučių) visumą, nustatant tikėtiną jo mirties priežastį.
13.2. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių pagrįstų argumentų, kuriais remiantis galima spręsti, kad VšĮ Šalčininkų PSPC GMP atliko kažkokius neteisėtus veiksmus, ir dėl ko būtų pagrindas nesivadovauti medicininių dokumentų analizės išvadomis.
13.3. Ekspertizės išvada sveikatos priežiūros įstaigų veiksmais padarytos žalos atlyginimo bylose nėra privalomas dokumentas. Byloje esančios analizės visiškai pakanka daryti išvadą, jog VšĮ Šalčininkų PSPC GMP neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių Valstybinė ligonių kasa turėtų atlyginti tariamai ieškovui padarytą žalą.
13.4. Pats ieškovas žinojo savo teisę ir galimybę pasisamdyti advokatą (tai nurodė ir patikslintame ieškinyje). Tai, kad teismas posėdžio metu neišaiškino atstovui teisės turėti advokatą ar nepasiūlė prašyti skirti ekspertizės, jokiu būdu nelėmė neteisėto teismo sprendimo priėmimo. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
13.5. Ieškovas kelia klausimą, kodėl pacientas, skųsdamasis skausmu širdies plote, kuris plito į kairę mentę, buvo nugabentas į ligoninę, kurioje net nėra kardiologo, tačiau medicininių dokumentų analizėje nustatyta, kad įvertinus paciento būklę I. M. nedelsiant nusprendė transportuoti pacientą į artimiausią stacionarinę įstaigą, kur teikiama antrinio lygio vidaus ligų ir suaugusiųjų reanimacijos ir intensyvios terapijos asmens sveikatos paslaugos.
13.6. Ieškovas, nenurodydamas jokių VšĮ Šalčininkų PSPC GMP neteisėtų veiksmų, prašo skirti ekspertizę ir nori išsiaiškinti, ar ši GMP įstaiga turėjo teisę pacientą gabenti į ligoninę. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose turėtų aiškiai nurodyti VšĮ Šalčininkų PSPC GMP neteisėtus veiksmus, vadovaujantis teisės aktų nurodytomis nuostatomis, o ne užduoti klausimus teismo ekspertui, siekiant išsiaiškinti, ar VšĮ Šalčininkų PSPC GMP atliko kažkokius neteisėtus veiksmus ir taip pagrįsti ieškinį.
13.7. Ieškovas neturtinę žalą grindžia tik deklaratyviais bendro pobūdžio teiginiais, jų neindividualizuodamas, apeliaciniame skunde taip pat nepagrindžia neturtinės žalos dydžio.
14. Atsakovė VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė ne kurių nors pavienių įrodymų, bet jų visumos pagrindu. Kadangi medicininių dokumentų analizę parengusi Respublikinės Panevėžio ligoninės vidaus ligų gydytoja pastarosios analizės parengimui yra įgijusi reikiamą kompetenciją / reikiamų žinių, teismas jokių objektyvių priežasčių nesivadovauti šiuo įrodymu neturėjo. Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ne tik medicininių dokumentų analize, bet ir pačiais dokumentais, pagal kuriuos ši analizė parengta.
14.2. Teismui ex officio (pagal pareigas) nepaskyrus byloje deontologinės ekspertizės, jokie proceso teisės reikalavimai nebuvo pažeisti. Ieškovas apeliaciniame skunde išdėstydamas procesinį prašymą dėl deontologinės ekspertizės skyrimo, ne tik nukrypsta nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) įtvirtinto ribotos apeliacijos modelio (iš esmės siekia pakartotinio ginčo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme), bet ir nesilaiko įstatyme numatytų įrodinėjimo taisyklių. Ieškovas bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje, prašymo skirti teismo ekspertizę nereiškė.
15. Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Apelianto teiginiai grindžiami tik subjektyvia paties apelianto nuomone ir vertinimu, kuris nėra pagrįstas specialiomis medicinos mokslo žiniomis ir negali paneigti Komisijos sprendimo bei gydytojos pateiktos analizės išvadų. Apeliantui neužtenka tik kelti abejones apie minėtų išvadų nepagrįstumą, jis privalo savo teiginius pagrįsti įrodymais, tačiau tokių įrodymų į bylą pateikta nebuvo.
15.2. Apeliantui apie teisę turėti atstovą buvo žinoma, nes jis pats patikslintame ieškinyje nurodė, kad gali turėti advokatą. Kita vertus, tai, kad teismo posėdžio metu apeliantui nebuvo pasiūlyta pasirūpinti, jog jam būtų atstovaujama procese, niekaip negalėjo lemti neva neteisėto teismo sprendimo priėmimo.
15.3. Apeliantas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neprašė teismo skirti ekspertizę. Apelianto prašymas skirti ekspertizę grindžiamas tik spėlionėmis ir įtarimais, kurie niekuo nėra pagrįsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl deontologinės ekspertizės skyrimo
17. Ieškovas, pateikęs apeliacinį skundą, prašė skirti deontologinę ekspertizę, pateikti ekspertams skunde suformuluotus klausimus.
18. CPK 212 straipsnio 1 dalis nustato, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Tačiau, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kiti straipsniai). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-2014). Tokiu atveju, kai prašymas skirti byloje ekspertizę grindžiamas tik spėlionėmis ir abejonėmis, o ne pagrįstu įsitikinimu, jog tam tikrų byloje kilusių klausimų išsiaiškinimui yra būtinos specialios žinios, teismas turi pagrindą prašymo skirti ekspertizę netenkinti.
19. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pavyzdžiui, draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021).
20. Nagrinėjamu atveju apelianto prašymas skirti deontologinę ekspertizę yra pareikštas ne laiku, t. y. tokį prašymą apeliantas pareiškė tik apeliaciniame skunde, nors nebuvo jokių kliūčių tai padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nors, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasiūlė jam prašyti skirti ekspertizę ir neišaiškino šios galimybės, tačiau pažymėtina, kad teismas tokios pareigos ir neturėjo. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą ir nenustatęs, kad ieškovo keliamiems klausimams yra reikalingos specialios žinios, be kurių nebus galima tinkamai ir teisingai išnagrinėti bylos, kaip minėta, neturėjo pareigos siūlyti ieškovui prašyti skirti ekspertizę.
21. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad esančių rašytinių įrodymų pakanka apelianto (ieškovo) keliamiems klausimams išspręsti. Be to, apeliantui neįrodžius, o apeliacinės instancijos teismui nenustačius, kad tam tikrų byloje kilusių klausimų išsiaiškinimui yra būtinos specialios žinios, A. L. prašymas dėl deontolginės ekspertizės skyrimo netenkintinas.
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
22. Byloje nustatyta, kad ieškovo tėvas A. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. gruodžio 25 d. ryte pasijuto blogai. Apie 20.30 val. jam buvo iškviesta GMP, kuri, remiantis byloje esančiais duomenimis, atvyko per 25-30 minučių. Pacientas buvo nuvežtas ir paguldytas į VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninę, kur 2020 m. gruodžio 26 d. mirė.
23. Ieškovas A. L. 2021 m. birželio 23 d. kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri, įvertinus jai pateiktą pareiškimą, kreipėsi į VšĮ Šalčininkų PSPC ir VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninę, prašydama pateikti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir asmens sveikatos priežiūros specialistų paaiškinimus apie galimai padarytą žalą, atsiųsti medicininių dokumentų kopijas, taip pat kreipėsi į VšĮ Panevėžio Respublikinę ligoninę dėl informacijos, reikalingos Komisijos sprendimui priimti, pateikimo.
24. Komisija 2021 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą, kad žala neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nustatytų žalos atlyginimo sąlygų, t. y. paciento sveikatai žala nebuvo padaryta, todėl pareiškėjo (ieškovo) prašymo atlyginti neturtinę žalą netenkino.
25. Nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovių Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, ir VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninės civilinės atsakomybės klausimas dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos, netinkamai suteikus / nesuteikus asmens sveikatos priežiūros paslaugų jo tėvui A. L., dėl ko pastarasis mirė.
26. Apelianto (ieškovo) A. L. teigimu, pacientui jo hospitalizacijos dieną nebuvo atlikti jokie tyrimai, pacientas nebuvo tinkamai stebimas, jam nebuvo laiku suteikta pagalba, jis buvo hospitalizuotas į vidaus ligų skyrių, o ne į reanimacijos ir intensyvios priežiūros skyrių, kur jo būklė ir gyvybinės funkcijos būtų nuolat stebimos, be to, pacientas buvo nugabentas į tinkamų paslaugų negalėjusią suteikti gydymo įstaigą, kurioje nebuvo kardiologo.
Dėl sveikatos paslaugų teikėjo civilinės atsakomybės, paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo
27. Paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą įtvirtinta PTŽSAĮ. Ginčui aktuali PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalis numato, kad žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir tai nėra neišvengiama žala. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.
28. Taigi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą yra įtvirtintas žalos pacientams atlyginimo be kaltės modelis. Tačiau žalos atlyginimo be kaltės modelio įtvirtinimas Lietuvos teisės sistemoje savaime nereiškia, kad žala turi būti atlyginama visais atvejais, kilus neigiamoms pasekmėms paciento sveikatai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad sistemiškai aiškinant PTŽSAĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 patvirtintą aprašo „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ normas, siekiant atlyginimo už paciento sveikatai padarytą žalą, tebėra būtina įrodyti sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir žalos pacientui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-307-1120/2022, 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-934-467/2022).
28. Kadangi žala be kaltės yra atlyginama tik tuo atveju, jei veikiant pagal medicinos mokslo reikalavimus kilusios žalos būtų išvengta, spręstina, kad Komisijai priėmus sprendimą, jog žala ieškovui neatlygintina, ieškovas turi pareigą įrodyti, kad gydymo įstaiga galėjo žalos išvengti, jei būtų veikusi pagal medicinos mokslo standartus, t. y. turi įrodyti neteisėtus gydymo įstaigų veiksmus ir priežastinį ryšį tarp kilusių pasekmių (šiuo atveju – paciento mirties).
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės be kaltės klausimą, tebėra aktuali kasacinio teismo praktika, kiek ji yra susijusi su veiksmų (ne)teisėtumo vertinimu ir nėra aktuali tuo aspektu, kiek pasisakoma dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos.
30. Vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos apibrėžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, bet ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 32, 33 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nebuvo įrodyti neteisėti atsakovių veiksmai kaip sąlyga, būtina jų civilinei atsakomybei kilti.
32. Apelianto A. L. paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai – Šalčininkų PSCP GMP bendrosios praktikos slaugytojos I. M. paaiškinimai, GPM kvietimo kortelė – patvirtina, kad pacientas A. L. 2020 m. gruodžio 25 d. ryte pasijuto blogai, o vakare apie 20.30 val. buvo iškviesta GMP, kuri pas pacientą atvyko per 25-30 minučių. Pacientui nustatyta ūmi liga, (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Preliminari diagnozė / vyraujantis sindromas / simptomas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Iš GPM bendrosios praktikos slaugytojos I. M. paaiškinimo nustatyta, kad buvo atlikti paciento būklės vertinimo ir pagalbos teikimo veiksmai, t. y. paciento pirminė apžiūra, surinkta ligos anamnezė, paskaičiuotas kvėpavimo dažnis, įvertinta kvėpavimo kokybė, išklausyti plaučiai ir širdis, išmatuotas kraujo įsotinimas deguonimi, išmatuotas arterinis kraujospūdis, pulsas, kūno temperatūra, gliukozės koncentracija kraujyje, užregistruota elektrokardiograma (EKG), skirti vaistai, automobilyje skirta deguonies inhaliacija. Įvertinęs šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad GPM pas pacientą atvyko operatyviai ir nedelsdama atliko paciento būklės vertinimo ir būtinus pagalbos teikimo veiksmus.
33. Nesutiktina su apeliantu, kad GMP sprendimas dėl gydymo įstaigos buvo priimtas netinkamai, nes pacientas skundėsi skausmu širdies plote, o buvo nugabentas į VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninę, kuri neturi kardiologo.
34. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo V-895 „Dėl Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 28 punkte nustatyta, kad kai paciento gyvybei gresia pavojus, GMP pacientą skubiai veža į stacionarinės ASPĮ priėmimo–skubiosios pagalbos skyrių ir apie tai informuoja ASPĮ priėmimo–skubiosios pagalbos skyrių, į kurį atveža pacientą. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. V-110 „Dėl Pacientų siuntimo į atitinkamo lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl stacionarinių skubių ir planinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 punktu, greitosios medicinos pagalbos specialistai, įtarę arba nustatę sveikatos sutrikimą ar būklę, kuri yra įtraukta į šio aprašo 1 priedą, turi vežti pacientą į artimiausią atitinkamo lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią reikalingas stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Jei paciento būklė yra sunki arba jeigu reikia stabilizuoti sveikatos būklę iki transportavimo į atitinkamą ligoninę, vadovaujantis šio aprašo 4 priedu, pacientas turi būti vežamas į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje buvo stabilizuota paciento būklė, turi organizuoti šio paciento transportavimą tolesniam gydymui į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią reikalingas stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
35. Nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė, o teisėjų kolegija nenustatė, kad GPM specialistė būtų priėmusi netinkamą sprendimą dėl gydymo įstaigos parinkimo, t. y. kad pacientas buvo nugabentas į ligoninę, kuri neturėjo galimybės ir / ar nebuvo kompetentinga suteikti pacientui reikiamos pagalbos ir būtinų bei kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų ir /ar pažeidusi Pacientų siuntimo į atitinkamo lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl stacionarinių skubių ir planinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos apraše įtvirtintą tvarką.
36. Sutiktina su atsakovėmis, kad GMP specialistai teikia pagalbą pagal savo kompetenciją ir, kai tai būtina, kuo skubiau gabena pacientą į artimiausios ligoninės priėmimo–skubios pagalbos skyrių. Jie nenustato galutinės diagnozės, neskiria tolesnio gydymo. Tai daro priėmimo–skubios pagalbos skyriaus gydytojai, ištyrę pacientą. Nagrinėjamu atveju, kaip patvirtina bylos duomenys, GPM slaugytoja, įvertinusi paciento būklę, nusprendė jį nedelsiant hospitalizuoti į artimiausią antrinio lygio VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninę, kur yra teikiamos suaugusiųjų reanimacijos ir intensyvios terapijos paslaugos. Iš GPM slaugytojos paaiškinimuose užfiksuotos informacijos matyti, kad kelyje pacientui teikiant deguonį, SpO2 parodymai pagerėjo – pakilo iki 90 procentų, pacientas visą kelią buvo sąmoningas, kontaktiškas, žvalus.
37. Įvertinusi paminėtus duomenis teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas neįrodė GPM neteisėtų veiksmų, t. y. kad tinkamai neatliko paciento būklės vertinimo, nesuteikė ar netinkamai suteikė būtiną pagalbą ir kad sprendimas dėl gydymo įstaigos (ligoninės) parinkimo buvo priimtas netinkamai, kaip minėta, pažeidžiant Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimų apraše ir / ar Pacientų siuntimo į atitinkamo lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl stacionarinių skubių ir planinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos apraše įtvirtintus reikalavimus.
38. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės vidaus ligų gydytoja L. K., atlikusi paciento A. L. medicininės dokumentacijos analizę, 2021 m. lapkričio 16 d. pateikė išvadą, kad VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninės gydytojai, atsižvelgiant į paciento būklę ir įstaigos kompetenciją, padarė viską, siekdami išsaugoti paciento sveikatą ir gyvybę: ligonio būklė įvertinta, stebėta, atlikti kraujo tyrimai, EKG, skirtas antibakterinis gydymas, diuretikai, infuzoterapija, ne vitamino K geriamieji antikoiguliantai, deguonies terapija, įvykus asistolijai pacientas gaivintas pagal asistolijos algoritmą. Profesinių klaidų, neveikimo, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nekonstatavo. Analizėje taip pat nurodyta, kad paciento būklės pablogėjimui įtakos galėjo turėti delsimas kreiptis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ir kad letalinę paciento baigtį lėmė ligos: (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys rašytiniai įrodymai (medicininiai dokumentai) patvirtina, kad ieškovo tėvas A. L. sveikatos sutrikimų turėjo dar iki 2020 m. gruodžio 25 d. Remiantis byloje esančiais Vilniaus universiteto ligoninės Santarų klinikos Ambulatorinio apsilankymo išrašais nustatyta, kad ieškovo tėvas sirgo lėtinėmis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis: 2019 m. vasario 7 d. diagnozuota hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio), 2020 m. sausio 23 d. diagnozuotas paroksizminis prieširdžių virpėjimas, širdies ritmo sutrikimai.
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus – medicininius išrašus, GPM bendrosios praktikos slaugytojos paaiškinimus, paciento medicininės dokumentacijos analizę – sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad paciento mirties priežastį nulėmė du veiksniai, t. y. turėtos ligos ((duomenys neskelbtini)) bei delsimas kreiptis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo. Remdamasi prieš tai aptartais byloje esančiais medicininiais dokumentais, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pacientui (ieškovo tėvui) nebuvo atlikti jokie tyrimai, kad jis nebuvo tinkamai stebimas ir kad jam nebuvo laiku suteikta tinkama pagalba. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos apelianto teiginius.
40. Nors, apelianto teigimu, analizė yra neišsami ir paviršutiniška, o širdies ligos ir sutrikimai nėra priskirti vidaus ligų gydytojo kompetencijai, todėl šiuo dokumentu neturėjo būti vadovaujamasi, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi ne tik byloje esančia analize, bet ir kitais byloje esančiais paciento (ieškovo tėvo) medicininiais dokumentais, kuriais, be kita ko, buvo remiamasi surašant tą pačią analizę. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti byloje esančia VšĮ Panevėžio Respublikinės ligoninės vidaus ligų gydytojos atlikta paciento medicininių dokumentų analize.
41. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė, kad medicininių dokumentų analizę parengusi VšĮ Panevėžio Respublikinės ligoninės vidaus ligų gydytoja nėra įgijusi reikiamos kompetencijos ir žinių. Kaip teisingai nurodė Valstybinė ligonių kasa, vidaus ligų gydytojas privalo išmanyti visas pagrindines sritis, kad galėtų tiksliai įvertinti problemą ir savarankiškai paskirti gydymą. Tą patvirtina ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-340 patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN 76:2021 „Vidaus ligų gydytojas“, pagal kurią vidaus ligų gydytojas turi įtarti, diagnozuoti ir pagal savo kompetenciją bei įgūdžius gydyti įvairias ligas: kraujo ir kraujodaros organų ligas, endokrinines, mitybos ir medžiagų apykaitos ligas, kraujotakos sistemos ligas, kvėpavimo sistemos ligas ir kt. (žr. Medicinos normos MN 76:2021 16-29 punktus). Remiantis Medicinos normos MN 76:2021 22 punktu, vidaus ligų gydytojas turi įtarti, diagnozuoti ir pagal savo kompetenciją bei įgūdžius gydyti hipertenzines ligas (22.2 punktas), išeminę širdies ligą (22.3 punktas), plautinę širdies ligą ir plaučių kraujotakos ligas (22.4 punktas), kitas širdies ligas (22.5 punktas). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad vidaus ligų gydytoja negalėjo atlikti analizės, nes širdies ligos ir sutrikimai nėra priskirti vidaus ligų gydytojo kompetencijai.
42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyti neteisėti atsakovių veiksmai ir kad paciento mirtis priežastiniu ryšiu būtų susijusi su atsakovių teiktomis (netinkamai suteiktomis) medicininėmis paslaugomis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nenustačius atsakovių veiksmuose visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
43. Apelianto teigimu, jam nebuvo išaiškinta teisė turėti advokatą, taip pažeidžiant teisę į teisingą bylos procesą. Visų pirma pažymėtina tai, kad, remiantis CPK 161 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai teismo pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese. Priešingai nei teigia apeliantas, tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasiūlė ieškovui pasirūpinti atstovu ir / ar neišaiškino teisės turėti advokatą, nereiškia, kad tokiu būdu buvo pažeista ieškovo teisė į teisingą procesą ir kad ši aplinkybė lemia teismo sprendimo neteisėtumą. Kita vertus, kaip patvirtina bylos duomenys, pats ieškovas patikslintame ieškinyje buvo nurodęs, kad gali turėti advokatą. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, įrodo, kad ieškovas žinojo savo teisę ir galimybę pasisamdyti advokatą ir sprendimą vesti bylą neatstovaujant kvalifikuotam teisininkui priėmė pats, kartu prisiimdamas ir su tuo susijusią riziką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
45. Atsakovo A. L. apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
46. Atsakovė VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninė, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esančios 2022 m. liepos 29 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitos faktūros ir 2022 m. rugpjūčio 11 d. ir 2022 m. rugsėjo 8 d. Swedbank, AB sąskaitos išrašas patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė patyrė 1 905,75 Eur advokato pagalbos išlaidų.
47. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
48. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninės išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2022 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. (apmokėtos sąskaitos faktūros), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2022 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 729,90 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 248,87 Eur (1,3 x 1 729,90 Eur). Kadangi atsakovės VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninės prašomos priteisti 1 905,75 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, šios išlaidos, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš ieškovo A. L..
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninei (juridinio asmens kodas 275005020) 1 905,75 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkis eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovo A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Vilija Mikuckienė
Neringa Švedienė