Baudžiamoji byla Nr. 2K-128-511/2022                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13416-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.3; 2.1.15.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

nuteistajam A. J.,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio.

Utenos apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžiu A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Taip pat atmestas A. Č. (A. Č.) civilinis ieškinys, iš A. Č. priteista 1250 Eur suma A. J. už patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai atlyginti. Iš A. Č. priteista 300 Eur suma UAB „M“ naudai už turto vertinimą.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu panaikintas Utenos apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis – A. J. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda. Iš A. J. priteista A. Č. 282 Eur turtinei bei 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita dalis patikslinto A. Č. civilinio ieškinio atmesta. Iš A. J. priteista UAB „M“ naudai 300 Eur už kilnojamojo turto vertinimą bei A. Č. 50 Eur už kelionės išlaidas.

        Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       A. J. nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo 30 d. apie 20.18 val. Visagino mieste, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės „Norfa“, Draugystės g. 9, iš pykčio dešine koja spyrė į automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinės dangtį, taip šį dangtį įlenkdamas, – taip A. J. sugadino svetimą, A. Č. priklausantį automobilį ir padarė nukentėjusiajam 167 Eur turtinę žalą.

II. Kasacinio skundo argumentai

2.       Kasaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendį bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas advokatei už teisinę pagalbą nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose pagal byloje esančius įrodymus. Kasatorius skunde nurodo:

2.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, priėmė nepagrįstą nuosprendį. Teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, perkėlė kaltinamam asmeniui įrodinėjimo naštą, vadovavosi prielaidomis. Įrodymų nebuvimas yra pagrindas konstatuoti, kad nusikalstama veika, dėl kurios galimo padarymo buvo pradėtas baudžiamasis procesas, iš viso nebuvo padaryta arba kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo negali būti pripažintas kaltu.

2.2.                      Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas sugadinto daikto vertę, neatsižvelgė į tai, kad šis daiktas jau buvo sugadintas iki šio įvykio. Tarpusavyje prieštarauja apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 18, 19, 25 ir 26 punktai. Nuosprendžio 26 punkte teismas, vertindamas civilinio ieškinio dydį, nurodo, kad už bagažinės dangčio remonto darbus priteistina pusė MB „R“ pažymoje nurodytos sumos, nes šio daikto kairė pusė buvo sugadinta iki įvykio. Tokiu atveju sugadinto daikto vertė turėjo būti sumažinta per pusę, t. y. sugadinto daikto vertė turėjo siekti 87,50 Eur. Atitinkamai ji yra mažesnė už BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatytą nedidelę turto vertę (nuo 3 iki 5 MGL). Teismas turėjo konstatuoti, kad nėra padarytas baudžiamasis nusižengimas, nes nėra baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3.       Nuteistojo A. J. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų, BPK pažeidimų ir BK 187 straipsnio 3 dalies taikymo

4.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, išsprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022). Taigi, bylą nagrinėjant kasacine tvarka, tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43-458/2021, 2K-73-495/2022). Pagal tai nenagrinėtina nuteistojo kasacinio skundo dalis, kurioje vien tik nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl įrodymų vertinimo, nenurodant teisinių argumentų, pagrindžiančių kasacijos pagrindų buvimą.

5.       Didesnėje kasacinio skundo dalyje kasatorius pakartoja teismų padarytas išvadas, nurodydamas, jog apeliacinės instancijos teismas, kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus, vadovavosi prielaidomis ir taip pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Su tuo nesutiktina. Iš bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas kitokį nei pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl A. J. kaltės, dar kartą ištyręs byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje pateikė jų išsamią analizę ir vertinimą, nurodė, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikė išsamius motyvus, kodėl atmetė nuteistojo parodymus ir gynybos iškeltas versijas apie tai, kad nuteistasis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė. Iš nuosprendžio matyti, kad nuteistojo kaltė grindžiama ne prielaidomis, bet apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais – liudytojo S. T. parodymais, kad pastebėjo, jog įlenktas nukentėjusiojo automobilio dangtis, nors prieš tai to įlenkimo nebuvo, analogiškais nukentėjusiojo A. Č. parodymais, taip pat kad dėl to informuotas liudytojo S. T. jis peržiūrėjo stovėjimo aikštelės vaizdo kameros įrašą, ir šiame įraše matė, kad A. J., su kuriuo tą pačią dieną apie 20 val. 11 min. parduotuvėje buvo kilęs konfliktas, nes nukentėjusysis neleido nuteistajam nusipirkti alkoholio, aikštelėje koja spyrė į nukentėjusiojo automobilio bagažinės dangtį; nuteistasis vėliau po to bandė tartis dėl žalos atlyginimo. Teismas taip pat įvertino vaizdo įrašo duomenis, iš kurių nustatė, kad šis smūgis buvo stiprus ir pakankamas inkriminuojamam sugadinimui padaryti. Teismas taip pat rėmėsi MB „R“ pateiktos pažymos bei UAB „M“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenimis apie sugadinto turto vertę ir kitais įrodymais, kurie apeliacinės instancijos teismui leido neabejotinai spręsti, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

6.       Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnis). Paprastai teismų praktikoje kasdienio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonių ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007).??? Teisėjų kolegija pažymi, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.).

7.       Šioje byloje nustatyta, kad A. J. koja spyrė į automobilio bagažinės dangtį ir jį įlenkė, taip sugadino svetimą automobilį. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad sugadinto bagažinės dangčio vertė – 167 Eur.

8.       Nepagrįsti nuteistojo kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas sugadinto turto vertę, neatsižvelgė į tai, jog bagažinės dangtis iš dalies (kairėje pusėje) buvo sugadintas jau iki įvykio. Ši aplinkybė įvertinta – nustatydamas, kad sugadinto turto vertė 167 Eur, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, vadovavosi UAB „M“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenimis, o šioje ataskaitoje į iki įvykio buvusį bagažinės dangčio apgadinimą buvo atsižvelgta, dėl to sumažinant jo vertę 20 procentų, taip pat atsižvelgta ir į turto nusidėvėjimą. Tai, kad teismas, iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį, atsižvelgdamas į ankstesnįjį apgadinimą, priteisė nukentėjusiajam iš viso 282 Eur turtinės žalos atlyginimą, į kurį įskaičiuota sugadintos keistinos detalės – bagažinės dangčio vertė (167 Eur) ir remonto darbai (115 Eur), tuo per pusę sumažindamas išlaidų automobilio remonto darbams dydį, nereiškia, jog dėl tos pačios priežasties antrą kartą turėjo sumažinti ir sugadintos keistinos detalės vertę. Kartu pasisakytina, kad teisėjų kolegija su tuo susijusių nuteistojo nurodomų prieštaravimų skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nenustatė.

9.       Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuosprendyje aptartų įrodymų visumą ir nustatęs, kad A. Č. sugadinto turto vertė yra 167 Eur, o tai viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, atsižvelgdamas į BK 190 straipsnio 1 dalies normą, pagal kurią toks turtas laikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamąja teisine prasme, pagrįstai konstatavo, kad A. J. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

10.       Apeliacinės instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies priteisdamas nukentėjusiajam iš A. J. 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020). Spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, be kita ko, teismai turi ypatingą dėmesį atkreipti į padarytos turtinės žalos dydį.

12.       Teismų išvada dėl nustatytos neturtinės žalos fakto ir jos dydžio turi būti pagrįsta ir motyvuota. Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas. Teismų praktikoje nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). 

13.       Nukentėjusiojo patikslintame civiliniame ieškinyje nėra pateikiama duomenų apie patirtus dvasinius išgyvenimus, tik deklaratyviai teigiama, kad buvo patirtas dvasinis sukrėtimas, to nepagrindžiant jokiais faktiniais duomenimis. Atitinkamai matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl civiliniame ieškinyje prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, nurodė, kad A. Č. akivaizdžiai dėl nusikalstamos veikos patyrė tam tikrų neigiamų išgyvenimų, kadangi jo automobilis buvo apgadintas be jokios priežasties, patyrė nepatogumų. Šiais argumentais vadovaudamasis teismas nusprendė, kad neturtinės žala ir jos dydis yra įrodyti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas remiantis išimtinai nukentėjusiojo pateikiamu ieškiniu, neįrodinėjant žalos fakto ir dydžio, yra nesuderinamas su teisingo baudžiamojo proceso principais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nepateikė reikšmingų argumentų, kurie pagrįstų nukentėjusiojo dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos patirtą neturtinę žalą, ir visiškai neatsižvelgė į nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį. Vien tik formalaus bendro pobūdžio konstatavimas, kad nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų ar nepatogumų, nustatant jo patirtą neturtinę žalą ir pagrindžiant jos dydį, nėra pakankamas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam priteistas nepagrįstai, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina.

Dėl advokato darbo apmokėjimo

14.       Kasaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo priteisti baudžiamojoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato darbui apmokėti nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

15.       BPK nenustato galimybės priteisti nuteistajam jo turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ ir naujausia teismų praktika, tik teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį ir asmenį išteisinus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, teismas turi teisę nuspręsti kaltinamajam priteisti patirtų išlaidų atlyginimą advokato, kuris dalyvavo byloje kaip kaltinamojo gynėjas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju, kasacinės instancijos teismui palikus apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl A. J. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, teisminio bylos nagrinėjimo metu turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš A. J. nukentėjusiajam A. Č. priteista 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                Rima Ažubalytė

                                                                        Tomas Šeškauskas

                                                                        Eligijus Gladutis