Civilinė byla Nr. 2-807-450/2019

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00667-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.5; 3.4.3.7.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Artūro Driuko ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gesika“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Draugo petys“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarties, kuria netenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gesika“ administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Draugo petys“ prašymas dėl priverstinės hipotekos panaikinimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir finansinių reikalavimų patikslinimo, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gesika“ bankroto byloje Nr. B2-157-479/2019,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Gesika“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 2 d. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Gesika“ bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Draugo petys“ pateikė teismui patikslintą prašymą dėl sprendimo nustatyti priverstinę hipoteką panaikinimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kreditorinių reikalavimų patikslinimo. Nurodė, kad bankroto byloje yra patvirtintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 34 671,45 Eur finansinis reikalavimas, iš kurio 34 497,51 Eur dalis yra užtikrinta hipoteka. VMI 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu buvo nustatyta ir įregistruota priverstinė hipoteka BUAB „Gesika“ priklausančiam žemės sklypui ir gyvenamajam namui, tačiau priverstinės hipotekos nustatymo metu įmonei priklausantis turtas jau buvo areštuotas, todėl priverstinė hipoteka negalėjo būti nustatyta ir įregistruota.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 22 d. nutartimi netenkino BUAB „Gesika“ bankroto administratorės UAB „Draugo petys“ prašymo dėl priverstinės hipotekos panaikinimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kreditorinių reikalavimų patikslinimo.

4.       Teismas nustatė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-319-7698 (toliau – Sprendimas), kuris yra galiojantis ir nenuginčytas, mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti buvo nustatyta priverstinė hipoteka BUAB „Gesika“ priklausančiam žemės sklypui ir gyvenamajam namui. Pagal šį sprendimą Hipotekos registre 2015 m. rugsėjo 2 d. įregistruota priverstinė hipoteka. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi bankroto byloje patvirtintas kreditorės VMI 34 671,45 Eur dydžio finansinis reikalavimas, iš kurio 34 497,51 Eur reikalavimo dalis yra užtikrinta hipoteka. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorės nurodytos aplinkybės apie priverstinės hipotekos nustatymo metu įmonės turtui taikytą areštą iš esmės yra susijusios su Sprendimo dėl priverstinės hipotekos nustatymo teisėtumu ir pagrįstumu, o ne su šio Sprendimo pagrindu atlikto priverstinės hipotekos įregistravimo viešajame registre teisėtumu, todėl Sprendimas negali būti vertinamas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 33 straipsnio 15 punkto, 95 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 103 straipsnio 1 punkto nuostatas. Taip pat pažymėjo, kad netenkinus prašymo dėl priverstinės hipotekos panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinių bankroto administratorės prašymų patikslinti VMI 34 497,51 Eur finansinio reikalavimo dalį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

5.       BUAB „Gesika“ bankroto administratorė UAB „Draugo petys“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartį ir panaikinti VMI 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-319-7698 pagrindu Hipotekos registre įregistruotą 2015 m. rugsėjo 2 d. priverstinę hipoteką Nr. 20520150049384; patikslinti VMI 34 497,51 Eur finansinio reikalavimo dalį, ją perkeliant į antros eilės BUAB „Gesika“ kreditorių sąrašą, ir patikslinti (patvirtinti) bendrą VMI 36 552,45 Eur antros eilės finansinį reikalavimą BUAB „Gesika“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.                      Teismas neteisingai sprendė dėl VMI Sprendimo galiojimo, kuris teisiškai netrukdo ir negali trukdyti priimti sprendimą dėl neteisėtos hipotekos panaikinimo (išregistravimo iš Hipotekos registro).

5.2.                      Apeliantės turtui hipoteka buvo įregistruota 2015 m. rugsėjo 2 d., kai turtui jau buvo taikomi areštai (2011 m. sausio 2 d.), draudžiantys suvaržyti turto teisinę būklę, todėl hipoteka turi būti panaikintina ir patikslintas VMI finansinis reikalavimas.

5.3.                      Prašymas dėl finansinio reikalavimo dalies, užtikrintos hipoteka, patikslinimo teikiamas nustačius, kad hipoteka prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis ir Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau - TAARĮ) 2 straipsnis, 4 ir 6 straipsniai), todėl remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsniu, teismingas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

5.4.                      Teismas visiškai nesivadovavo apeliantės nurodyta aktualia teismų praktika ginčo klausimu, kur buvo nagrinėjami analogiški klausimai ir teismai (tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas) tenkino prašymą panaikinti neteisėtą priverstinę hipoteką, kuri buvo įregistruota areštuotam turtui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties

7.       Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl kreditorės VMI finansinio reikalavimo (jo dalies) tenkinimo eilės, mokesčių administratorės sprendimu nustačius priverstinę hipoteką, galiojant disponavimo bankrutavusios įmonės turtui apribojimui.

8.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi BUAB „Gesika“ iškelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi bankroto byloje patvirtintas kreditorės VMI 34 671,45 Eur dydžio finansinis reikalavimas, iš kurio 34 497,51 Eur reikalavimo dalis yra užtikrinta hipoteka. Nesutikdama su šiuo pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, bankroto administratorė prašo panaikinti priverstinę hipoteką bei patikslinti VMI 34 497,51 Eur finansinio reikalavimo dalį, ją perkeliant į antros eilės kreditorių sąrašą, tačiau skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė bankroto administratorės prašymus.

9.       Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2015 m. rugpjūčio 27 d. Sprendimu nustatė BUAB „Gesika“ nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo) priverstinę hipoteką. Priverstinė hipoteka Hipotekos registre įregistruota 2015 m. rugsėjo 2 d. Tačiau BUAB „Gesika“ priklausančiam turtui 2010 m. rugpjūčio 9 d. buvo taikytas areštas pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį Nr. 2-1688-714/2010; turto areštas patikslintas ir įregistruotas 2011 m. sausio 12 d. (antstolis A. S., vykdomosios bylos Nr. 0010/11/00134), kuris galiojo iki BUAB „Gesika“ bankroto bylos iškėlimo. Taigi šiuo atveju priverstinė hipoteka buvo įregistruota jau esant areštuotam turtui iki bankroto bylos iškėlimo.

10.       Pagal CK 4.170 straipsnio 1 dalį hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Pagal nurodyto straipsnio 3 dalį hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. CK 4.175 straipsnio 1 dalies norma išskiria sutartinę ir priverstinę hipoteką. Priverstinė hipoteka nustatoma prieš daikto savininko valią tik įstatymo, teismo sprendimo ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimo pagrindu: 1) kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, 2) kai būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus, 3) kitais CK numatytais atvejais (CK 4.175 straipsnio 3 dalis). Valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu (CK 4.176 straipsnis).

11.       Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar tik šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo juo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Turtas gali būti areštuojamas teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnis) ar antstoliui atliekant vykdymo veiksmus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus (CPK 586, 675 straipsniai). Tais atvejais, kai areštuojant turtą yra apribojama disponavimo šiuo turtu teisė, tai reiškia priverstinį laikiną teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę apribojimą (TAARĮ 2 straipsnio 7 dalis).

12.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, pažymi, kad šiuo atveju esminė aplinkybė yra ta, jog ginčui aktualiu metu – mokesčių administratorei priimant sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką BUAB „Gesika“ turtui – įmonės turtas jau buvo areštuotas kito kreditoriaus naudai ir jo įkeitimas kitiems asmenims buvo uždraustas. Skolininko turto arešto aplinkybė, egzistavusi dar iki priverstinės hipotekos nustatymo, lemia teisėjų kolegijos išvadą, jog šio turto įkeitimas bet kokia forma kitiems asmenims (kreditoriams) buvo uždraustas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-823/2019, nagrinėdamas iš esmės analogiškus teisės klausimus, taip pat laikėsi tokios pačios pozicijos ir konstatavo, jog nesant aiškaus priešingo nurodymo (išimties) turto arešto dokumente, turto areštas apribojant disponavimo šiuo turtu teisę reiškia, be kita ko, besąlyginį draudimą šį turtą apsunkinti hipoteka, kuris taikytinas tiek pačiam skolininkui, tiek tokią teisę turintiems tretiesiems asmenims. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktikos išaiškinimus ginčui aktualiu klausimu, sutinka su apeliantės argumentais dėl kreditorės (mokesčių administratorės) sprendimu skolininkės (bankrutavusios įmonės) turtui nustatytos priverstinės hipotekos neteisėtumo ir sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas panaikinti VMI 2015 m. rugpjūčio 27 d. Sprendimo pagrindu Hipotekos registre įregistruotą 2015 m. rugsėjo 2 d. priverstinę hipoteką. Tai lemia išvadą, jog VMI finansinis reikalavimas (jo dalis) negali būti pripažintas prioritetiniu ir tenkinamas iš konkretaus įkeisto turto vertės ĮBĮ 34 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl panaikinus kreditorės VMI nustatytą priverstinę hipoteką, BUAB „Gesika“ bankroto byloje kreditorė VMI su 34 497,51 Eur finansiniu reikalavimu perkeltina į antros eilės BUAB „Gesika“ kreditorių sąrašą ir tvirtintinas jos patikslintas antros eilės 36 552,45 Eur finansinis reikalavimas (ĮBĮ 26 straipsnis, 35 straipsnio 3, 5 dalys; CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant panaikintam VMI Sprendimui, šio sprendimo pagrindu Hipotekos registre įregistruotą priverstinę hipoteką naikinti taip pat nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad priverstinė hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo hipotekos registre momento (CK 4.187 straipsnio 3 dalis; skirtingai nei sutartinė, kuri įsigalioja nuo sandorio sudarymo momento), todėl VMI sprendimas nesukelia teisinių pasekmių iki tol, kol jis nėra įregistruotas Hipotekos registre. Šiuo atveju VMI sprendimo įregistravimas hipotekos registre nereiškia jo išviešinimo, o yra priverstinės hipotekos įsigaliojimo sąlyga (CK 1.75 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, nustačius, kad skolininko turto arešto aplinkybė egzistavo dar iki VMI 2015 m. rugpjūčio 27 d. Sprendimo, kuriuo nustatyta BUAB „Gesika“ nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo) priverstinė hipoteka, priėmimo, teisėjų kolegija ex officio (savo iniciatyva) konstatuoja, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. (23.31-08)-319-7698 yra niekinis nuo jo priėmimo momento, nes neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir jomis siekiamo tikslo, prieštarauja CPK 145, 586, 675 straipsnių, TAAR 2 straipsnio 7 dalies nuostatoms (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-319-7698 pagrindu Hipotekos registre įregistruotą 2015 m. rugsėjo 2 d. priverstinę hipoteką Nr. 20520150049384.

Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gesika“ bankroto byloje patvirtinti patikslintą kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos antros eilės 36 552,45 Eur finansinį reikalavimą.

Nutarties kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Teisėjai                                                Marius Bajoras

                                                Artūras Driukas

                                                                                                                                 Asta Radzevičienė