Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-03-27][nuasmenintas baudžiamasis įsakymas byloje][e1-376-970-2020].docx
Bylos nr.: e1-376-970/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apygardos prokuratūra Alytaus apylinkės prokuratūra 191884734 prokuroras
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Bauda (BK 47 str.)
Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
Specialioji dalis
Kvalifikuotas kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str. 2-7 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas (BK IX skyrius)
Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
Bylų supaprastintas procesas (BPK XXXI skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)

?

Baudžiamoji byla Nr. e1-376-970/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07231-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2;

1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.1.9.2.; 1.1.9.8; 1.2.25.4.3; 2.1.13; 2.12.1.4 

(S)

 

img1 

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

 

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S

 Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. kovo 6 d.

Druskininkai

 

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė,

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkuose) prokuroro Juozo Valicko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

kaltinamasis D. P. 2020 m. vasario 18 d. apie 13.50 val., Druskininkų sav., Viečiūnų sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą G. J. vardu, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1,86 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).

Kaltinamasis D. P., pareiškus jam įtarimą dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad transporto priemones vairuoti moka, tačiau nėra išlaikęs vairavimo egzamino, todėl teisės vairuoti neturi. 2020 m. vasario 18 d. apie 10 val. kartu su sugyventine G. J. nuvyko į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Druskininkų sav., pas sugyventinės senyvo amžiaus motiną, kuriai sugyventinė turėjo padėti buityje. Sugyventinė nuėjo pas mamą, o jis liko laukti kieme, kur pradėjo remontuoti sugyventinės automobilio „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duslintuvą. Remontuodamas automobilį išgėrė 100 g degtinės ir apie 2 l alaus, nuėmęs duslintuvą nutarė pavažiuoti, norėdamas išgirsti garsą be duslintuvo. Išvažiavęs iš kiemo, žvyruotu keliu pavažiavo apie 50 m link miško ir apsisukęs grįžo atgal, matė stovintį Valstybės sienos apsaugos pareigūnų tarnybinį automobilį. Įvažiuodamas į kiemą atbuline eiga atsitrenkė į tvorą, ar apgadino automobilį, nežino. Vėliau kartu su sugyventine važiuojant link Druskininkų, automobilį sustabdė pasienio pareigūnai, kurie iškvietė policijos pareigūnus, nes matė, kaip jis važiuodamas trenkėsi į tvorą. Policijos pareigūnams alkoholio kiekio matuokliu patikrinus jo girtumą, pirmuoju bandymu nustatytas 2,42 promilės girtumas, antruoju – 1,86 promilės girtumas. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, padarė išvadas ir pasižada ateityje naujų nusikalstamų veikų nedaryti (b. l. 72-74).

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.

Liudytoja G. J. parodė, kad 2020 m. vasario 18 d. apie 10 val., kartu su sugyventiniu D. P., jai priklausančiu automobiliu „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas jos senyvo amžiaus motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Druskininkų sav., kuriai turėjo padėti buityje. Jai nuėjus pas mamą, sugyventinis liko kieme, žadėjo remontuoti automobilio duslintuvą. Važiuojant namo jos vairuojamą automobilį sustabdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, kuriems bendraujant su jos sugyventiniu, sužinojo, jog sugyventinis, kuomet ji buvo mamos namuose, jos automobiliu buvo išvažiavęs iš kiemo bei sugrįždamas apgadino tvorą. Sugyventinis paaiškino, jog su automobiliu važiavo, norėdamas išbandyti sutaisytą automobilį. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, kurie atvykę alkoholio kiekio matuokliu sugyventiniui pirmuoju bandymu nustatė 2,42 promilės girtumą, antruoju – 1,86 promilės girtumą. Žinojo, kad tvarkydamas automobilį sugyventinis vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau, jog sugyventinis važiuos su jos automobiliu, nežinojo, jai automobilis reikalingas naudotis (b. l. 47-50).

Liudytojas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos vyriausiasis specialistas,  Donatas Čebatorius parodė, kad 2020 m. vasario 18 d. tarnybiniu automobiliu vykdant tarnybą Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, pastebėjo miško keliu važiuojantį automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sustabdė, nes buvo gauta informacija, jog minėtą automobilį vairavęs asmuo Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini) k., apgadino gyvenamojo namo tvorą. Automobilį vairavo G. J., su ja važiavo D. P., kuris buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai. Pasakius apie sugadintą namų valdos tvorą, D. P. nurodė, jog važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į gyvenamojo namo tvorą. Apie šį įvykį informavo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK) pareigūnus (b. l. 56-58).

Įvykio vietos apžiūros protokole bei nuotraukose užfiksuota, jog apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) k., Druskininkų sav., nustatyta, kad kelyje Varėna – Marcinkonys – Druskininkai, stovi automobilis „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio priekinės dalies kairės pusės bamperio matomi dažų nubrėžimai, ant galinio bamperio – horizontalus įtrūkimas. Apžiūros metu paimtas automobilis „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 13-20), kuris apžiūrėtas daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b. l. 23-28), ir po apžiūros grąžintas savininkei G. J. (b. l. 31-32).

Neblaivumo nustatymo akte bei alkotesterio tikrinimo rezultatuose užfiksuota, kad kaltinamajam D. P. 2020 m. vasario 18 d. pirmu tikrinimu (14.37 val.) nustatytas 2,42 promilės neblaivumas, antru tikrinimu (14.55 val.) – 1,86 promilės neblaivumas (b. l. 41-43).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas patvirtina, kad 2020 m. vasario 18 d. Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulis E. Lukoševičius priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes jos vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus (b. l. 30).

Iš Informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja ir savininkė yra G. J. (b. l. 51).

Viešosios įstaigos „Emprekispažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje patvirtina, kad vidutinė automobilio „Nissan Almerkaina be PVM yra 372 Eur (b. l. 34).

Byloje surinkti įrodymai, įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamasis D. P. tyčia vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, transporto priemonę vairavo, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, padarė eismo įvykį, taip kėlė didelį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei. D. P. neteistas (b. l. 96), nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (b. l. 97-98), į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas (b. l. 103), vykdo individualią veiklą (b. l. 100). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 108).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, D. P. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu. Kaltinamasis nuo 2020 m. vasario 18 d. 14.37 val. iki 2020 m. vasario 19 d. 14.31 val. buvo laikinai sulaikytas (b. l. 85-86, 88), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių <...> transporto priemones <...>) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis D. P. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, tačiau vien ta aplinkybė, jog kaltinamasis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones nėra kliūtis taikyti kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatas. Priešingai nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo ar tos pačios rūšies nusikaltimo padarymą. Atsižvelgiant į tai, kad D. P. nors ir neturėdamas specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemones šia teise savavališkai neteisėtai naudojosi, siekiant apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus ir taip bent iš dalies užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje nenusikalsti, anksčiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, tačiau šiuo atveju jis vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,86 promilių neblaivumas, padarė eismo įvykį, nepaisydamas draudimo vairuoti transporto priemonę neblaiviam, automobilį vairavo iškarto po alkoholio vartojimo, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį uždraudimas naudotis specialia teise taikytinas dvejiems metams (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Turto konfiskavimas yra priemonė, kurias siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D. P. nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejai, o tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamojo sugyventinei G. J. (b. l. 51). Pastaroji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis priklauso jai ir ji juo naudojasi, atvykus pas motiną, jos sugyventinis liko kieme tvarkyti automobilio duslintuvo, jog jis važiavo su jai priklausančia transporto priemone jai nebuvo žinoma. Analogiškas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir kaltinamasis. Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad automobilio savininkė neblaiviam kaltinamajam automobilio vairuoti nedavė, jai apie automobilio panaudojimą neblaivaus kaltinamojo nebuvo žinoma, remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Viešosios įstaigos „Emprekispažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje patvirtina, kad automobilio „Nissan Almer“, kurio techninės charakteristikos sutampa su kaltinamojo vairuoto automobilio charakteristika, vidutinė kaina be PVM yra 372 Eur (b. l. 34), tuo pagrindu iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 372 Eur.

Kaltinamajam D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti  teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 51 MGL dydžio, t. y. 2 550 Eur, baudą.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, D. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 34 MGL dydžio, t. y. 1 700 Eur, baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę D. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2020 m. vasario 19 d., prilyginant vieną sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai, ir skirti D. P. galutinę bausmę 30 MGL dydžio, t. y. 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų), baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. P. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirti D. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 372 Eur (tris šimtus septyniasdešimt du eurus). 

Kardomą priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, esančių: AB „Citadele“ bankas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 6801. Įspėti kaltinamąjį, kad nustatytu laiku nesumokėjus arba nepervedus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Neturint lėšų baudai sumokėti, vadovaujantis BK 47 straipsnio nuostatomis, bauda antstolio teikimu ir kaltinamojo sutikimu, gali būti pakeista viešaisiais darbais, o vengiant sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

 

 

Teisėja Džiuginta Plukienė

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
  • BK 67 str. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys
  • BK 41 str. Bausmė ir jos paskirtis
  • BK 68 str. Uždraudimas naudotis specialia teise
  • BK 72 str. Turto konfiskavimas
  • BK 66 str. Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę
  • BK 47 str. Bauda