Civilinė byla Nr. e2A-682-1120/2022

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00068-2018-1

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 3.3.4.2.7

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Terebeizos ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NAPC“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo, priimto išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NAPC“ ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl administracinio akto dalies panaikinimo bei nuosavybės teisių pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Registrų centras, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „JUMPS“, D. V.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NAPC“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

1.1.                      panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. gegužės 20 d. pažymos Nr. NSP-20-110520-00241 dalį, kurioje adresu (duomenys neskelbtini), esančių statinių: (i) kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai automobilinės svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 1 000 Eur); (ii) kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė b6, b7, tvora t1, t2, t3, šulinys k1, rezervuarai k2, k4, k6, techninė duobė rezervuarui k3, žaliavų rezervuaro patalpinimo duobė k5, dūmtraukis d1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 21 000 Eur); (iii) kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai – rezervuarų parkas (kiemo aikštelė b4, atraminė sienelė b5, rezervuarai r3, r4, r5, r6, r7, cisternos r8, r9), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 19 000 Eur); (iv) pastatas – perpumpavimo stotis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 8 000 Eur) (toliau – ginčo statiniai, ginčo turtas), statytoja nurodyta atsakovė UAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“;

1.2.                      panaikinti atsakovės UAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ nuosavybės teisių registraciją į adresu (duomenys neskelbtini) esančius ginčo statinius;

1.3.                      pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į adresu (duomenys neskelbtini) esančius ginčo statinius.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji, pasinaudodama viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Lietuvos verslo paramos agentūros vykdyto projekto paramai iš Europos Sąjungos fondų pagal paramos priemonę „Lyderis LT VP2-2.1-ŪM-01-K“ gauti, agentūrai teikė paraišką gauti finansavimą projekto „Alyvų atliekų perdirbimo gamybos organizavimas“ įgyvendinimui. Agentūra, teigiamai įvertinusi ieškovės parengtą projektą, skyrė ieškovei 2 342 402,40 Eur dydžio paramą. Projekto įgyvendinimui tarp ieškovės ir agentūros buvo pasirašyta Finansavimo bei administravimo sutartis Nr. S-VP2-2.1-ŪM-01-K-01-097, kuria (ieškovė) įsipareigojo nuo sutarties įsigaliojimo ir penkis metus po projekto pabaigos be agentūros ir (arba) Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos raštiško sutikimo neperleisti, neparduoti, neįkeisti turto ar kitokiu būdu nesuvaržyti daiktinių teisių į turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudotos projekto finansavimo lėšos.

3.       Rengiantis gauti paramą ir siekiant tinkamai pasirengti projekto įgyvendinimui, ieškovė ir atsakovė BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ 2008 m. gegužės 28 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), kuria šalys susitarė kooperuodamos sutartyje aptartą turtą, darbą ir žinias kartu veikti vykdant alyvų atliekų surinkimo, perdirbimo ir realizavimo veiklą. Minėta sutartimi ieškovė įsipareigojo, be kita ko, gavusi finansavimą, suprojektuoti ir pastatyti alyvų perdirbimo įrangą žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris sutarties sudarymo metu priklausė atsakovei BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“. Jungtinės veiklos sutartyje šalys numatė, kad turtas, kuris bus įneštas, įgytas ar sukurtas jungtinės veiklos metu, netampa bendrąja daline šalių nuosavybe ir yra asmeninė nuosavybe tos šalies, kuri tą turtą įnešė, sukūrė ar apmokėjo (Jungtinės veiklos sutarties 4.1 punktas).

4.       Ieškovė ir atsakovė BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ 2008 m. gegužės 28 d. sudarė Žemės sklypo ir patalpų nuomos sutartį Nr. 08/01 (toliau – Žemės sklypo ir patalpų nuomos sutartis), kuria atsakovė ieškovei išnuomojo 1,3372 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiais statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). 2008 m. gegužės 30 d. sutartimi dėl 2008 m. gegužės 28 d. Žemės sklypo ir patalpų nuomos sutarties Nr. 08/01 papildymo atsakovė suteikė teisę ieškovei išnuomotose patalpose ir žemės sklype pastatyti tepalų atliekų surinkimo, perdirbimo ir produkcijos realizavimo įrangą, šalys susitarė, kad įranga nuosavybės teisė priklausys ieškovei.

5.       Ieškovė, tikrindama įmonėje esančią informaciją, pastebėjo neatitikimus dėl projekto finansavimo lėšomis įsigytų (pagamintų) daiktų apskaitymo ieškovės finansiniuose dokumentuose. Patikrinimo metu ieškovė nustatė, kad ginčo statiniai (turtas) nėra apskaityti jos balanse. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo statinių nuosavybė įregistruota BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ vardu. Ginčo statinių teisinės registracijos pagrindas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. gegužės 20 d. pažyma Nr. NSP-20-110520-00241. Pažymoje naftos atliekų perdirbimo komplekso rekonstravimo darbų vykdytoja (statytoja) nurodyta atsakovė BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“, kurios vardu 2010 m. rugpjūčio 18 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. LNS-25-100818-00128. Ieškovė, įgyvendindama projektą, už savo nuosavas ir projekto įgyvendinimui skirtas lėšas vykdė ginčo statinių rekonstrukciją (statybą), todėl ginčo statinių savininke turėtų būti pripažinta ieškovė.

6.       Atsakovė BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ su pareikštu ieškiniu sutiko. Atsakovė pažymėjo, kad buvęs įmonės direktorius D. V. naujajam įmonės vadovui neperdavė įmonės turto bei dokumentų, įskaitant ir dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu, tačiau įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes, jį pagrindžiančius įrodymus, atsakovė sutiko, jog ieškovė savo sąskaita atliko atitinkamus statybos darbus bei savo nuosavybėn įgijo atitinkamus įrenginius.

7.       Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su jos atžvilgiu pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad ieškinio reikalavimas panaikinti dalį 2011 m. gegužės 20 d. pažymos Nr. NSP-20-110520-00241 (toliau – pažyma) yra susijęs su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atliktomis funkcijomis, vykdytomis viešojo administravimo srityje, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas laikytinas reikalavimu dėl administracinio akto dalies panaikinimo. Ginčo pažyma surašyta 2011 m. gegužės 20 d., jos pagrindu įrašai Nekilnojamojo turto registre atlikti 2011 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnyje nurodytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas. Šiuo atveju yra praleistas terminas kreiptis į teismą dėl pažymos dalies panaikinimo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija taip pat pažymėjo, kad išduodama atsakovei pažymą, kurios dalį ieškovė ginčija, nepažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatų, dėl ko nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų administracinio akto panaikinimo pagrindų.

8.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė UAB „NAPC“ atsiėmė ieškinio reikalavimą dėl administracinio akto dalies panaikinimo, pareikštą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su ieškinio atsiėmimu sutiko.

9.       Ieškovė UAB „NAPC“ ir atsakovė BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ teismui pateikė 2018 m. birželio 1 d. pasirašytą taikos sutartį.

10.       Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1503-324/2018 paliko nenagrinėtą ieškovės UAB „NAPC“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl administracinio akto dalies panaikinimo, patvirtino 2018 m. birželio 1 d. ieškovės UAB „NAPC“ ir atsakovės BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ sudarytą taikos sutartį. Taikos sutartimi atsakovė BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ pripažino, kad ieškovės nuosavomis ir iš agentūros gautomis lėšomis buvo sukurtas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė suteikė teisę ieškovei šį turtą įregistruoti savo vardu Nekilnojamojo turto registre.

11.       Pareiškėjas D. V., remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1503-324/2018. Pareiškėjas nurodė, kad pateikiant teismui tvirtinti taikos sutartį, šalys sąmoningai ir tyčia nuslėpė faktą, jog taikos sutarties sudarymo ir jos pateikimo teismui tvirtinti metu BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ neturėjo teisės disponuoti ginčo statiniais dėl jiems pritaikyto arešto.

12.       Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje ir trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bylos nagrinėjimą įtraukė D. V. Teismas 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

13.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad nuo 2007 m. gegužės 5 d. BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ dirbo direktoriaus pavaduotoju statybos reikalams, nuo 2010 m. balandžio 6 d. ėjo direktoriaus pareigas. Ieškovė buvo įkurta 2008 m. gegužės 16 d. agentūros vykdomų projektų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšoms gauti, konkrečiai – alyvų perdirbimo linijai įsigyti. Kadangi pagal tuo metu keliamus reikalavimus agentūra galėjo skirti lėšas tik naujai įsikūrusioms įmonėms arba toms įmonėms, kurios paraiškos padavimo dienai nuo įsikūrimo momento turėjo vidutiniškai ne mažiau kaip 10 darbuotojų, buvo nutarta projektą vystyti su naujai įsteigta įmone. BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ įsigijo visas įmonės UAB „AURORA“ akcijas, pakeitė pavadinimą į UAB „NAPC“ bei ėmėsi veiksmų projekto įgyvendinimui. Atsakovės 2008 m. gegužės 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 03/08 buvo nutarta atsakovės dukterinės įmonės UAB „NAPC“ (ieškovės) veiklos tikslu nustatyti projekto „Alyvų atliekų perdirbimo gamybos organizavimas“ įgyvendinimą; akcinį kapitalą piniginiais įnašais į sąskaitą banke padidinti iki 2 610 000 Lt (755 908,25 Eur); sudaryti su UAB „NAPC“ jungtinės veiklos sutartį, kurios paskirtis – bendri veiksmai alyvų atliekų surinkimo ir perdirbimo projektų realizavime; bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gamybinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), angliarūgštinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), siurblinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), transformatorinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir visus kitus žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius pastatus ir inžinerinius įrenginius išnuomoti UAB „NAPC“; imti iš akcinės bendrovės (toliau – AB) banko ,,SNORAS“ 3 784 960 Lt (1 096 200,19 Eur) paskolą, iš kurios 2 600 000 Lt (753 012,05 Eur) skirti UAB „NAPC“ akcinio kapitalo didinimui, įkeisti bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

14.       Jungtinės veiklos sutartimi šalys susitarė kooperuodamos sutartyje aptartą turtą, darbą ir žinias, kartu veikti vykdant alyvų atliekų surinkimo, perdirbimo ir realizavimo veiklą. Jungtinės veiklos sutartimi ieškovė įsipareigojo suprojektuoti ir pastatyti alyvų perdirbimo įrangą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Jokio kito turto sukurti šalys nebuvo sutarusios. Tiek jungtinės veiklos sutartimi, tiek Žemės sklypo ir patalpų nuomos sutartimi aiškiai buvo sutarta, kad ieškovė savo lėšomis suprojektuoja ir pastato alyvų perdirbimo įrangą ir šios pastatytos įrangos nuosavybės teisė priklauso ir priklausys ieškovei. 2010 m. rugpjūčio 18 d. statybos leidimu BUAB ,,Naftos perdirbimo centras“ buvo suteikta teisė, atliekant rekonstravimą, sukurti naujus statinius – rezervuarų parką su perpumpavimo stotimi, kitus rezervuarus, kaminą (dūmtraukį), geležinkelio cisternų aptarnavimo estakadą, privažiuojamuosius geležinkelio kelius, kt. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pažymoje apie statinio rekonstravimą be esminių nukrypimų nuo projekto pažymėjo, kad vykdant rekonstrukciją pagal statybos leidimą pažymos išdavimo metu buvo užfiksuoti tokie statiniai ir jų būklė, tarp kurių yra ir šios bylos ginčo objektai: perpumpavimo stotis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rezervuarų parkas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilinės svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo teigia, kad visus statybos leidime numatytus darbus atliko ir vykdė savo lėšomis bei rizika atsakovė BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“, kadangi jai buvo išduotas statybos leidimas ir suteiktas banko kreditas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė būtų atlikusi kokius nors statybos rangos darbus pagal statybos leidimą ir kurių pagrindu būtų sukurti nekilnojamojo turto objektai – ginčo statiniai. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1503-324/2018 panaikino, atsisakė tvirtinti ieškovės UAB „NAPC“ ir atsakovės BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ sudarytą taikos sutartį, priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

16.       Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-47491-996/2017, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eL2‑42911‑933/2017, D. V. pareikštų ieškinių reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės; šių nutarčių pagrindu antstolis areštavo ginčo statinius. Duomenys apie šiose bylose ginčo statiniams taikytą turto areštą ir atsakovės BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ teisės disponuoti turtu apribojimą buvo įregistruoti Turto arešto aktų registre 2017 m. rugsėjo 29 d., o išviešinti 2017 m. spalio 2 d. Patvirtinus taikos sutartį ar priėmus atsakovės ieškinio pripažinimą ir tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei būtų perleistas trečiojo asmens naudai areštuotas turtas, todėl toks šalių susitarimas ar ieškinio pripažinimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.

17.       Teismas nurodė, kad ieškovės valia dėl pareikštų ieškinio reikalavimų Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl pažymos dalies panaikinimo atsiėmimo pakito, atnaujinus procesą ieškovė palaikė šį reikalavimą, todėl šio reikalavimo pagrįstumas spręstinas iš esmės. Nors ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios taikos sutartį, atsakovė BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ pripažino ieškinį, tačiau teismas atsisakė tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, nurodė, kad atsakovės ieškinio pripažinimas nesudaro pagrindo ieškinį tenkinti.

18.       Teismas nustatė, kad pagal Jungtinės veiklos sutartį ieškovės įnašą sudarė alyvų perdirbimo įrangos įsigijimas, projektavimo ir sumontavimo (pastatymo) darbai. Jei įstatymas ar sutartis nenumato kitaip, laikoma, kad partnerių įnašai yra lygūs, tačiau šiuo atveju sutarties šalys sutartyje nesiekė sukurti bendro nekilnojamojo turto (Jungtinės veiklos sutarties 2 punktas). Jungtinės veiklos sutarties 5.3 punktu šalys susitarė, kad įranga nuosavybės teise priklauso ieškovei ir pasibaigus Žemės sklypo ir patalpų nuomos sutarties terminui ar ją nutraukus prieš terminą, numatyta galimybė įrangą išmontuoti ir išsigabenti. Jungtinės veiklos sutartimi šalys susitarė, kad turtas, kuris bus įneštas, įsigytas ar sukurtas jungtinės veiklos metu, netampa bendrąja daline šalių nuosavybe ir yra asmeninė nuosavybė tos šalies, kuri tą turtą įnešė, sukūrė ar apmokėjo (Jungtinės veiklos sutarties 4.1 punktas).

19.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės argumentai dėl to, jog alyvų perdirbimo įranga buvo sukurta vien tik iš ieškovės lėšų, nereiškia, kad ieškovė, vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 4 punkto ir 4.56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įgijo nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamuosius daiktus, kadangi ieškovės pareiga finansuoti įrangos įsigijimą buvo numatyta Jungtinės veiklos sutartyje. Be to, sutartyje šalys aptarė šios įrangos teisinį režimą bei numatė galimybę šią įrangą išmontuoti, t. y. apsprendė Jungtinės veiklos sutarties pagrindu įneštų įnašų likimą. Teismo vertinimu, pagal sutarties sąlygas, nepriklausomai nuo to, ar įrangos įsigijimas ir sumontavimas buvo išimtinai finansuotas iš ieškovės lėšų bei ar tai turėjo esminę reikšmę turto sukūrimui, nagrinėjamu atveju nesudarytų pagrindo konstatuoti, kad ieškovė įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus juos sukūrusi. Nors byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovės įsigyta ir sumontuota įranga yra jos asmeninė nuosavybė, tačiau įrodymų, kad ieškovė būtų sukūrusi ginčo statinius, byloje pateikta nėra. Ieškovė, teismui paskirsčius įrodinėjimo pareigą, neteikė įrodymų, kokius ir kada atliko statybinius darbus sukurdama (pastatydama) statinius, kokias statybai panaudojo statybines medžiagas, neįrodinėjo, kada ir kokiu pagrindu atsakovė ieškovei perleido statytojos teises. 

20.       Teismas nustatė, kad 2010 m. rugpjūčio 18 d. atsakovei buvo išduotas statybos leidimas, kuriuo, be kitų statybos darbų (t. y. jai nuosavybės teise priklausančių statinių rekonstrukcijos), buvo leista statyti: rezervuarų parką su perpumpavimo stotimi, žaliavų priėmimo – produkcijos išdavimo punktą su stogine, požeminius priešgaisrinius rezervuarus, avarinį rezervuarą gamybiniam cechui, valytų gamybinių nuotekų rezervuarą, avarinį rezervuarą rezervuarų parkui, gamybinio cecho kaminą, geležinkelio cisternų partarnavimo estakadą. Pabaigus statybą inspekcija 2011 m. gegužės 20 d. išdavė ginčo pažymą, kurioje statytoja nurodoma atsakovė BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“. Įrodymų, kad atsakovė įstatymo nustatyta tvarka perleido statytojos teisę ieškovei byloje pateikta nėra.

21.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas ginčo statinių statytoja sprendė esant BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“, todėl ieškovės ieškinį atmetė. Iš ieškovės trečiojo asmens D. V. naudai priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

22.       Ieškovė UAB ,,NAPC“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2018 m. birželio 1 d. UAB ,,NAPC“ ir BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ taikos sutartį arba ieškinį patenkinti visiškai; arba panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

23.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1.                      Vien tai, kad ginčo statiniai buvo areštuoti trečiojo asmens naudai, savaime nedraudžia sudaryti taikos sutarties, juolab BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ pripažįstant ieškovės reikalavimus. Taikos sutartimi trečiojo asmens interesai negalėjo būti pažeisti, kadangi šia sutartimi buvo perleistas atsakovei nepriklausantis turtas, į kurį trečiasis asmuo net negalėtų nukreipti savo reikalavimų, nes nuosavybės teisę ieškovė į ginčo statinius įgijo dar iki jiems buvo pritaikytas areštas.

23.2.                      Atnaujinus nagrinėjamos bylos procesą, bylos nagrinėjimo ribas sudarė klausimas, ar ieškovei ir BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ sudarius taikos sutartį nebuvo pažeistos D. V. teisės ir teisėti interesai. Prašyme dėl proceso atnaujinimo trečiasis asmuo nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su ginčo esme. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo išsamiai nevertinti trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų dėl teisinių santykių, kurių šalimi jis nėra.

23.3.                      Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, privalėjo iš naujo nustatyti šalių valią dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau teismas netyrė taikos sutarties sąlygų, nenustatinėjo šalių valios dėl taikos sutarties sudarymo ir tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

23.4.                      Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ji neteikė įrodymų, kokius ir kada atliko statybinius darbus sukurdama (pastatydama) statinius. Byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad ieškovė finansavo ne tik rezervuarų nupirkimo, bet ir rezervuarų parko statybos darbus, o taip pat ir kitus statybos darbus.

23.5.                      Nors ieškovei ir nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau Jungtinės veiklos sutartimi atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei visas žinias, susijusias su Jungtinės veiklos sutartyje numatyta veikla – sukauptą informaciją (studijas, analizes), techninę (projektai, sąmatos) ir teisinę dokumentaciją (išduotus leidimus, įsakymus, sprendimus) (Jungtinės veiklos sutarties 2.2.1 punktas).

23.6.                      Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo ginčo dėl Jungtinės veiklos sutarties nuostatų aiškinimo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Jungtinės veiklos sutartį, vadovaudamasis objektyviuoju sutarties aiškinimo metodu, ir nepagrįstai nustatė aplinkybes, dėl kurių šalių susitarimo nėra.

23.7.                      Jungtinės veiklos sutartyje nėra sąlygų, savo turiniu atitinkančių susitarimą nei dėl nekilnojamojo turto griovimo ir nekilnojamąjį turtą sudarančių objektų išmontavimo, nei dėl Jungtinės veiklos sutarties galiojimo metu sukurtų nekilnojamųjų daiktų negalėjimo tapti ieškovės nuosavybe.

23.8.                      Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Jungtinės veiklos sutarties 4.1 ir 5.3 punktus, visiškai nepagrįstai konstatavo, kad šalys neva aptarė ieškovės nupirktos ir ginčo statinių sukūrimui panaudotos įrangos teisinį režimą bei numatė galimybę šią įrangą išmontuoti. Pažymėtina, kad eksperto Nerijaus Beigos 2021 m. rugpjūčio 30 d. eksperto (specialisto) išvada su priedais, taip pat ir Nerijaus Beigos paaiškinimai teismo posėdžio metu įrodo, jog ginčo statiniai yra nekilnojamieji daiktai. Išvadoje konstatuota, kad kiekvieno statinio konstrukcijos yra tarpusavyje tvirtai sujungtos, įvairiomis jungtimis, sukurtos statybos darbais, naudojant statybos produktus ir konstrukcijų visuma sujungta tvirtai su žeme. Kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis. Taigi, ieškovė įrodė, kad jos lėšomis nupirkta įranga yra praradusi savo individualius požymius, todėl negali būti atskirta iš ginčo statinių, kurių sudėtine dalimi ji yra.

23.9.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės trečiojo asmens naudai priteisė 2 635,97  Eur bylinėjimosi išlaidų pagal 2022 m. vasario 7 d. pateiktą teisinių paslaugų suvestinę, nes prašymą dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiasis asmuo pateikė tik po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teisinių paslaugų suvestinėje nėra pateikti duomenys apie PVM sąskaitos faktūros Nr. LJ20220003 apmokėjimą.

24.       Atsakovė BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ prisidėjo prie UAB ,,NAPC“ apeliacinio skundo. Nurodė, kad palaiko apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus bei argumentus.

25.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. rugsėjo 22 d. gauti atsakovės BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) ,,Nemokumo profesionalai“ rašytiniai paaiškinimai ir pareiškimas dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo atsisakymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi priėmė atsakovės atsisakymą nuo prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir rašytinius paaiškinimus. Atsakovė prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus į apeliacinį skundą:

25.1.                      Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantė, spręsdamas dėl taikos sutarties sąlygų patvirtinimo, negalėjo vadovautis tik taikos sutartį sudarančių šalių valia ir formaliai patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, bet privalėjo įvertinti tokios sutarties atitiktį įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui.

25.2.                      Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovė vykdė ginčo statinių statybos darbus arba statybos darbai būtų buvę vykdyti ieškovės asmeninėmis lėšomis. Priešingai – esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė įsigijo ir kai kuriuose ginčo statiniuose sumontavo įrangą.

25.3.                      Atsakovė pažymi, kad ieškovės nupirkta įranga, kurios įsigijimu ji grindžia reikalavimą pripažinti nuosavybės teises į ginčo statinius, gali būti išmontuojama ir išgabenama – pagal į bylą pateiktą eksperto išvadą nustatyta, jog įranga varžtais pritvirtinta prie dalies ginčo statinių. Įrangos įsigijimas ir sumontavimas ginčo statiniuose savaime nesukūrė visų ginčo statinių. Šią poziciją, be kita ko, patvirtina ir Žemės sklypo ir patalpų nuomos sutarties bei Jungtinės veiklos sutarties nuostatos, kuriose numatyta, kad pasibaigus Žemės sklypo ir patalpų nuomos sutarties terminui ar ją nutraukus prieš terminą, sumontuotą patalpose ir žemės sklype įrangą ieškovė išmontuos ir (ar) išsigabens.

25.4.                      Atsakovei, o ne ieškovei buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Statybos leidimu atsakovei buvo suteikta teisė, atliekant rekonstravimą, sukurti naujus statinius – rezervuarų parką su perpumpavimo stotimi, kitus rezervuarus, kaminą (dūmtraukį), geležinkelio cisternų aptarnavimo estakadą, privažiuojamuosius geležinkelio kelius, kt. Į bylą taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti bent jau pagrįstą prielaidą, jog ieškovė būtų įgyvendinusi užsakovės ar statytojos teises.

25.5.                      Priešingai negu nurodo apeliantė, Jungtinės veiklos sutarties nuostatose aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad ieškovės įsigyta ir sumontuota įranga yra jos asmeninė nuosavybė; sukurtas turtas netampa bendrąja daline šalių nuosavybe ir yra asmeninė nuosavybė tos šalies, kuri tą turtą sukūrė, įnešė ir apmokėjo.

26.       Ieškovė UAB ,,NAPC“ atsiliepime į ieškovės rašytinius paaiškinimus nurodė nesutinkanti su atsakovės pakitusia pozicija, nurodė iš esmės analogiškus argumentus kaip ir apeliaciniame skunde, todėl jie nekartojami. Ieškovė papildomai pažymėjo, kad procesas byloje buvo atnaujintas nepagrįstai, neegzistuojant teisiniam pagrindui procesui atnaujinti (kreditoriaus interesų pažeidimui) bei akivaizdžiai praleidus terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pabrėžė, kad esant įrodymams sudarantiems pagrindą teigti, jog ginčo turtas nuosavybės teise priklauso ne atsakovei, ieškovė iš esmės neturi kitos galimybės ginti pažeistus interesus.

27.       Trečiasis asmuo D. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1.                      Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas, atnaujindamas bylos nagrinėjimą, peržengė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo ribas. CPK 366 straipsnio 1 dalis 2 punktas įpareigoja teismą įvertinti, ar neįtraukto į bylą asmens pateikti įrodymai sudaro pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo nustatytas teises ir pareigas.

28.2.                      Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas skundžiame sprendime nesuabsoliutino atsakovės turto arešto fakto. Atsakovės turto areštas su taikos sutarties sudarymu yra susijęs priežastiniu ryšiu. Todėl sprendime teismas pagrįstai įvertino ieškovės ir atsakovės sudarytos taikos sutarties įtaką Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. ir 2017 m. lapkričio 7 d. nutarčių įgyvendinimui.

28.3.                      Apeliantė taip pat klaidingai nurodo, kad teismas nesprendė taikos sutarties patvirtinimo klausimo, teismas nurodė, kad tokia sutartis negali būti tvirtinama kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

28.4.                      Net tuo atveju, jei byloje nebūtų įrodymų, kad ginčo statinių statytoja buvo ne atsakovė, ieškovė turėtų paneigti prezumpciją, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai ir kiti nekilnojamieji daiktai, o nepaneigus šios prezumpcijos ir neįrodžius nuosavybės teisės į statinius atsiradimo pagrindo, statiniai pripažintini žemės sklypo priklausiniais.

28.5.                      Faktinės aplinkybės ir byloje esantys įrodymai patvirtina tik tai, kad ieškovė įsigijo įrangą (talpyklos – rezervuarai, siurbliai, svarstyklės ir dūmtraukis (kaminas)), kuri buvo sumontuota dalyje ginčo statinių. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė buvo statytoja ir vykdė ginčo statinių rekonstrukciją (statybą), jog ieškovės įsigyta ir sumontuota įranga tapo nekilnojamaisiais daiktais – t. y. ginčo statiniais.

28.6.                      Trečiasis asmuo nesutinka, kad teismas netinkamai aiškino Jungtinės veiklos sutarties nuostatas. Tiek pagal Jungtinės veiklos sutarties, tiek pagal Žemės sklypo ir patalpų nuomos sutarties sąlygas ieškovė į ginčo statinius sumontavo įrangą, kurią vėliau įsipareigojo ir išmontuoti, taip numatant terminuotą ieškovės prievolę laikyti įrangą atsakovei priklausančiame nekilnojamajame turte – ginčo statiniuose. Tokia terminuota prievolė niekaip negali būti laikoma teisiniu pagrindu ieškovei įgyti nuosavybės teisę į ginčo statinius.

28.7.                      Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo statinius pagal statybos leidimą statė atsakovė, atsakovė investavo lėšas į ginčo statinių statybą, kartu įgyvendino užsakovės teises, turėjo statybą leidžiantį dokumentą, teisėtu pagrindu valdė žemės sklypą, kuriame buvo vykdomi ginčo statinių statybos darbai.

28.8.                      Ieškovės į bylą pateiktoje eksperto Nerijaus Beigos 2021 m. rugpjūčio 30 d. eksperto (specialisto) išvadoje yra nuotraukos, kuriose aiškiai matyti, kad įranga yra sustatyta ir tiesiog varžtais pritvirtinta ginčo statiniuose, t. y. aiškiai matyti, kad galima laisvai atskirti/ išmontuoti įrangą nuo statinių. Nors išvadoje specialistas nurodė, kad įranga su statiniais yra susijusi funkciniu ryšiu, teismo posėdžio metu specialistas nurodė, jog funkcinį ryšį jis suprato tik iš girdimų garsų ir matomų žmonių teritorijoje, tačiau jis netikrino ir nežino, kokie procesai vyko teritorijoje, pastatuose, ar vykdoma veikla susijusi su ginčo statiniais ir ieškovės įranga.

28.9.                      Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad trečiojo asmens pateiktoje suteiktų teisinių paslaugų suvestinėje nėra duomenų apie PVM sąskaitos faktūros Nr. LJ20220003 apmokėjimą. Trečiojo asmens atstovas suvestinėje yra nurodęs, kad klientas yra atsiskaitęs už suvestinėje nurodytas teisines paslaugas, kurias apima ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. LJ20220003 nurodytos teisinės paslaugos.

29.       Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:        

30.1.                      Kadangi ginčo pažymos išdavimo metu BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame pagal statybos leidimą buvo rekonstruojami ir statomi statiniai, valdė nuosavybės teise, turėjo jai išduotą statybos leidimą, spręstina, kad inspekcija, nenustačiusi esminių nukrypimų nuo statinio projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, išduodama atsakovei pažymą, kurios dalį ieškovė ginčija, nepažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatų.

30.2.                      Atsižvelgiant į tai, kad ginčas dėl pažymos dalies panaikinimo nebuvo užbaigtas jokiu procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės, proceso atnaujinimas šioje bylos dalyje nebuvo galimas (reikalavimas dėl pažymos dalies teisėtumo ieškovės buvo atsiimtas ir naujai raštu nepareikštas).

30.3.                      Tiek Jungtinės veiklos sutartyje, tiek Žemės sklypo ir patalpų nuomos sutartyje yra aiškiai aptarta ieškovės įrangos nuosavybės teisė, bet ne pažymos pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių nuosavybės teisė.

30.4.                      ABTĮ 29 straipsnyje nurodytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas. Šiuo atveju yra praleistas terminas kreiptis į teismą dėl pažymos dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribų.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo

32.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. rugsėjo 22 d. gauti atsakovės BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“, atstovaujamos nemokumo administratorės MB ,,Nemokumo profesionalai“, rašytiniai paaiškinimai.

33.       Ieškovė 2022 m. spalio 18 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė atsiliepimą į BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ rašytinius paaiškinimus ir prašymą dėl naujų įrodymų – 2017 m. gegužės 30 d. VšĮ Verslo paramos agentūros rašto Nr. R4-2918(13.3.13-56) ir 2017 m. gegužės 31 d. UAB „NAPC“ rašto BUAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ priėmimo. Ieškovės vertinimu, poreikis (būtinybė) pateikti naujus įrodymus iškilo po pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo priėmimo, atsakovei BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pakeitus poziciją dėl ginčo esmės. VšĮ Verslo paramos agentūra rašte Nr. R4-2918(13.3.13-56) nurodytas reikalavimas ieškovei dėl to, kad turtas, įsigytas pagal tarp ieškovės ir agentūros sudarytą finansavimo sutartį, būtų įregistruotas kaip ieškovės nuosavybė. Ieškovė 2017 m. gegužės 31 d. raštu kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad galimai dėl įvykusios techninės klaidos rašte nurodyti objektai yra įtraukti ir apskaitomi BUAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ balanse. Aptariamu raštu ieškovė pareikalavo, kad atsakovė geranoriškai spręstų susiklosčiusią situaciją ir perleistų UAB „NAPC“ turtą, kuris buvo sukurtas ir finansuotas pagal finansavimo sutartį gautų piniginių lėšų pagrindu. Ieškovė nurodo, kad minėti raštai objektyviai patvirtina, jog įranga buvo įgyta ieškovės lėšomis ir buvo laikoma jos nuosavybe.

34.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu.

35.       Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

36.       Atsakovės BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai Lietuvos apeliacinio teismo priimti 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi. Ieškovės pateiktas atsiliepimas į atsakovės rašytinius įrodymus priimamas, nes jame pateikta pozicija dėl ginčui aktualių klausimų.

37.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepagrindė būtinybės priimti kartu su atsiliepimu į rašytinius paaiškinimus pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad ieškovės pateikti raštai egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nors atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškinį pripažino, siekė, kad su ieškove sudaryta taikos sutartis būtų patvirtinta teismo, o vėliau, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, poziciją pakeitė, šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad būtinybė pateikti raštus iškilo vėliau, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo D. V. laikėsi tapačios BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ pozicijos, išreikštos rašytiniuose paaiškinimuose, dėl ginčo statinių nuosavybės teisės pripažinimo BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“, teismas ginčą dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą sprendė iš esmės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus procesinis sprendimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teikiami nauji įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo išsprendimui, minėtų įrodymų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl ieškovės su atsiliepimu į atsakovės rašytinius paaiškinimus naujai pateikti įrodymai nepriimami ir nevertinami.

38.       Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas byloje vertina ir remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi priimtais atsakovės BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ rašytiniais paaiškinimais, priima ir vertina ieškovės pateiktą atsiliepimą į atsakovės rašytinius paaiškinimus, tačiau atsisako priimti ieškovės kartu su atsiliepimu į atsakovės rašytinius paaiškinimus pateiktus naujus įrodymus.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

39.       Ieškovė UAB ,,NAPC“ prašo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė poreikį nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka grindžia aplinkybe, kad bylos nagrinėjimo eigoje iš esmės pasikeitė atsakovės BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ pozicija. Ieškovės vertinimu, be papildomų paaiškinimų, kurie galėtų būti pateikti atsakovės žodinio teismo posėdžio metu, nėra galimybės spręsti dėl atsakovės pozicijos, jog šalių sudaryta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, pagrįstumo, taip pat dėl atsakovės teiginių, kad taikos sutartis pažeidžia atsakovės kreditorių interesus.

40.       CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

41.       Įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

42.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑471/2012).

43.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pozicijos pasikeitimas dėl ginčo esmės nagrinėjamu atveju nelaikytina išimtine aplinkybe, dėl kurios būtų būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Kaip minėta, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, trečiasis asmuo D. V. laikėsi tapačios BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ pozicijos, išreikštos rašytiniuose paaiškinimuose, dėl ginčo tinklo nuosavybės teisės pripažinimo BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“. BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ rašytiniuose paaiškinimuose nekeliami jokie nauji fakto ir (ar) teisės klausimai, kurie nebūtų buvę nagrinėjami pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių teismas nebūtų pasisakęs skundžiamame sprendime. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ieškovei buvo sudarytos galimybės teikti paaiškinimus dėl ginčo esmės tiek žodžiu, tiek raštu, teikti papildomus įrodymus. Be to, atsakovė Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus dėl pasikeitusios pozicijos, o ieškovė pateikė atsiliepimą į rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė nesutikimo su BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ argumentais motyvus. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į tai, jog ieškovė neprašo apklausti liudytojų ar ekspertų, teisėjų kolegija netenkina ieškovės prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Dėl termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo (ne)praleidimo

44.       Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1503-324/2018 pagal ieškovės UAB „NAPC“ ieškinį dėl administracinio akto dalies panaikinimo bei nuosavybės teisių pripažinimo į ginčo statinius.

45.       Atsakovė BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ su pareikštu ieškiniu sutiko. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su jos atžvilgiu pareikštu ieškiniu nesutiko.

46.       Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2‑1503‑324/2018 paliko nenagrinėtą ieškovės UAB „NAPC“ ieškinį dalyje dėl reikalavimo atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, patvirtino 2018  m. birželio 1 d. ieškovės UAB „NAPC“ ir atsakovės BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ sudarytą taikos sutartį ir bylą šioje dalyje nutraukė.

47.       Pareiškėjas D. V., remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1503-324/2018.

48.       Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi konstatavo, kad prašymas atnaujinti procesą yra pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino.

49.       Apeliantės manymu, procesas byloje buvo atnaujintas nepagrįstai, akivaizdžiai praleidus terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Trečiojo asmens atstovas 2019 m. liepos 11 d. pateikė prašymą teismui susipažinti su išnagrinėtos bylos, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, medžiaga, todėl, apeliantės vertinimu, laikytina, kad apie tariamą savo teisių pažeidimą, kiek tai susiję su taikos sutartimi, trečiasis asmuo sužinojo nedelsiant po to, kai jo atstovas susipažino su bylos medžiaga, o teismui prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas praėjus daugiau nei pusei metų.

50.       Trečiasis asmuo nurodo, kad apie tai, jog taikos sutartis pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, sužinojo gavęs antstolio, kurio kontoroje vykdomas išieškojimas iš atsakovės trečiojo asmens naudai, padėjėjos 2020 m. sausio 13 d. laišką.

51.       CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

52.       Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009).

53.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-42911-933/2017 tenkino D. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo 34 482,91 Eur sumai BUAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo esant nepakankamai – nurodytos sumos kilnojamąjį turtą, o neužtekus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto – lėšas bei turtines teises, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, kurių suma neviršytų nurodytos sumos, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant skolininkui jį valdyti ir naudotis, gauti iš jo pajamas ir atsiskaityti su kreditoriumi. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-47491-996/2017 D. V. prašymu BUAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ atžvilgiu taip pat taikė analogišką laikinąją apsaugos priemonę – areštą 20 076,54 Eur sumai.

54.       Minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartys buvo pateiktos vykdyti antstoliui Dariui Bliznikui, kuris parengė 2017 m. spalio 2 d. turto aprašą, pagal kurį antstolis areštavo ieškovei BUAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ priklausantį turtą. Tarp antstolio patvarkymais areštuotų objektų buvo ir ginčo statiniai.

55.       Ieškovė UAB „NAPC“ 2019 m. birželio 27 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl ginčo statiniams taikyto arešto panaikinimo.

56.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2169/852/2019 ieškovės prašymas atmestas.

57.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties, 2020 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4-464/2020 Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.

58.       Byloje taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo D. V., Kauno apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2‑1503‑324/2018, kurioje patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, nedalyvavo. 

59.       Trečiojo asmens atstovas 2019 m. liepos 11 d. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą susipažinti su išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1503-324/2018 medžiaga.

60.       Po Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4-464/2020 priėmimo, trečiasis asmuo kreipėsi į antstolio kontorą dėl informacijos apie vykdymo procesą pateikimą.

61.       Antstolio padėjėja 2020 m. sausio 13 d. raštu Nr. S-20-35-1105 „Dėl informacijos suteikimo“ informavo trečiąjį asmenį, kad BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ skolų išieškojimas į ginčo statinius nukreiptas nebus, nes turtas pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1503- 324/2018 perleistas UAB „NAPC“.

62.       Kauno apygardos teisme 2020 m. sausio 21 d. gautas trečiojo asmens atstovo prašymas dėl proceso atnaujinimo.

63.       Įvertinusi aptartus įrodymus ir aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą dėl to, kad trečiasis asmuo prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidęs įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą. Pažymėtina, kad nors trečiojo asmens atstovas Kauno apygardos teismui prašymą dėl susipažinimo su civilinės bylos Nr. e2-1503-324/2018 medžiaga pateikė 2019 m. liepos 11 d., tačiau prašymo pateikimo metu Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-2169/852/2019 vyko ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimo, kuris galutinai išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4-464/2020. Ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo buvo susijęs ir su D. V. turtiniu interesu į ginčo turtą, nes, jei teismai būtų panaikinę Vilniaus miesto apylinkės teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, D. V. būtų netekęs turtinio intereso, susijusio su ginčo turtu, ir tuo pačiu teisės reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, D. V. savo turtinį interesą į ginčo turtą visų pirma gynė dalyvaudamas teisminiuose procesuose dėl ginčo turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, o Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. sausio 10 d. priėmus nutartį, kuria patvirtintas D. V. turtinis interesas į ginčo turtą, trečiasis asmuo, jau žinodamas apie šalių sudarytą taikos sutartį, turėjo ir galėjo suprasti, kad šalių sudaryta taikos sutartis pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo metu D. V. atstovas jau buvo susipažinęs su Kauno apygardos civilinės bylos Nr. e2-1503-324/2018 medžiaga, laikytina, jog momentas, nuo kada D. V. objektyviai galėjo sužinoti (suprasti) apie savo teisių pažeidimą šalių sudaryta taikos sutartimi yra Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties įteikimo jam diena.

64.       Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis D. V. atstovui išsiųsta 2020 m. sausio 13 d. per EPP sistemą, nutartis trečiajam asmeniui įteikta 2020 m. sausio 14 d. (CPK 1751 straipsnio 10 dalis), todėl laikytina, kad nuo šio dienos D. V. galėjo objektyviai sužinoti (suprasti) apie tai, jog jo teisės ir teisėti interesai šalių sudaryta taikos sutartimi yra pažeidžiami.

65.       Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad D. V. apie jo teisių pažeidimą objektyviai turėjo būti žinoma nuo 2020 m. sausio 13 d. iš antstolio padėjėjos gavus informaciją apie vykdymo proceso eigą, nes, kaip nustatyta pirmiau, Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. sausio 10 d. nutartimi galutinai išnagrinėjus ginčą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, buvo patvirtintas D. V. turtinis interesas į ginčo turtą, ir nuo nutarties įteikimo momento trečiasis asmuo objektyviai galėjo suprasti apie taikos sutartimi pažeidžiamas jo teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, šis apeliacinės instancijos teismo vertinimas nekeičia pirmosios instancijos teismo išvados, kad D. V. 2020 m. sausio 21 d. prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.  

Dėl pagrindo byloje atnaujinti procesą

66.       Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje ir trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bylos nagrinėjimą įtraukė D. V. Teismas nustatė, kad tiek šalims sudarant taikos sutartį, tiek ją tvirtinant Kauno apygardos teisme, ginčo turtui, kuris taikos sutarties pagrindu perėjo ieškovės nuosavybėn, galiojo teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas. Teismas sprendė, kad taikos sutarties šalys, tvirtindamos taikos sutartį teisme, neinformavusios teismo ir atsakovės kreditorių dėl taikos sutarties sudarymo, atėmė galimybę D. V. išsakyti savo nuomonę teisme, pateikti argumentus dėl taikos sutarties sudarymo negalimumo ir įtakos jo teisėms.

67.       Apeliantė mano, kad procesas atnaujintas neegzistuojant tam teisinio pagrindo (kreditoriaus interesų pažeidimo). Apeliantės manymu, vien tai, kad ginčo statiniai buvo areštuoti trečiojo asmens naudai, savaime nedraudė sudaryti taikos sutarties, juolab BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ pripažįstant ieškovės reikalavimus. Taikos sutartimi trečiojo asmens interesai negalėjo būti pažeisti, kadangi šia sutartimi buvo perleistas atsakovei nepriklausantis turtas, į kurį trečiasis asmuo net negalėtų nukreipti savo reikalavimų, nes nuosavybės teisę ieškovė į ginčo statinius įgijo dar iki jiems buvo pritaikytas areštas.

68.       Trečiasis asmuo D. V. nesutinka su apeliante, nurodo, kad teismas skundžiame sprendime nesuabsoliutino atsakovės turto arešto fakto. Ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis turėjo įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ieškovės ir atsakovės sudarytos taikos sutarties įtaką Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. ir 2017 m. lapkričio 7 d. nutarčių įgyvendinimui.

69.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas atnaujinamas, jei sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų.

70.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

71.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad atnaujinus procesą, bylą nagrinėjantis teismas nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas procesui atnaujinti, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006). Atnaujintas procesas turi būti tęsiamas ir negali būti nutrauktas vien dėl to, jog pagrindo atnaujinti procesą iš tiesų nebuvo. Jeigu, atnaujinus procesą ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ar vėliau aukštesniuose teismuose instancine tvarka tikrinant procesinio sprendimo teisėtumą, paaiškėja, kad proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės neatitinka joms keliamų reikalavimų, tokiu atveju teismas turi priimti vieną CPK 371 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų – prašymą pakeisti ar panaikinti teismo sprendimą (nutartį) atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012  m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).

72.       Atnaujinus procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindu, esminė aplinkybė sprendžiant dėl byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo yra tai, ar dėl neįtraukto į bylą asmens nedalyvavimo procese buvo pažeistos jo materialinės teisės ir teisėti interesai, bet ne tai, jog asmuo nebuvo įtrauktas į procesą ir dėl to negalėjo naudotis procesinėmis teisėmis (teikti įrodymų, argumentų, atsikirtimų, reikšti nušalinimų, skųsti teismo procesinius sprendimus ir kt.). Kartu tai reiškia, kad po civilinės bylos atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą turi būti nagrinėjamos tik tos aplinkybės, kurios susijusios su neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens materialiosiomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑262/2013). 

73.       Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus nagrinėjamoje byloje atnaujinus procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindu, teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, vertina tik tai, ar dėl neįtraukto į bylą trečiojo asmens D. V. nedalyvavimo procese buvo pažeistos jo materialiosios teisės ir teisėti interesai.

74.       Kaip minėta pirmiau, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-47491-996/2017, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eL2‑42911‑933/2017, D. V. pareikštų reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės; šių nutarčių pagrindu antstolis Darius Bliznikas areštavo ginčo turtą. Duomenys apie šiose bylose ginčo turtui taikytą turto areštą ir atsakovės BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ teisės disponuoti turtu apribojimą buvo įregistruoti Turto arešto aktų registre – turto arešto aktas Nr. 2017057359 Turto arešto aktų registre įregistruotas 2017 m. rugsėjo 29 d., o išviešintas 2017 m. spalio 2 d.

75.       Šalys, nepaisydamos teismo ir antstolio nustatytų draudimų disponuoti ginčo turtu, sudarė taikos sutartį, ir, nepateikdamos aktualaus Nekilnojamojo turto registro išrašo, kuriame tokie draudimai buvo įregistruoti, perdavė tvirtinti teismui. Teismui tvirtinant taikos sutartį, kuria ginčo turtas, priklausęs atsakovei, neatlygintai perleistas ieškovei, galiojo ginčo turto areštas, pritaikytas minėtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis D. V. reikalavimams užtikrinti.

76.       Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). D. V. reikalavimų užtikrinimui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir antstoliui šių nutarčių pagrindu areštavus ginčo turtą, D. V. įgijo įstatymo saugomą teisę ir teisėtą interesą, priėmus jam galimai palankius teismo sprendimus, teismo priteistas sumas išieškoti iš areštuoto ginčo turto, kuriuo, be kita ko, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovei buvo uždrausta disponuoti. Todėl priešingai nei teigia apeliantė, Kauno apygardos teismas, patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovė ginčo turtą neatlygintai perleido ieškovei, galiojant ginčo turto areštui, nusprendė dėl D. V. teisių ir pareigų, nes minėtu procesiniu sprendimu pažeidė D. V. teisę, priėmus galimai jam palankius sprendimus civilinėse bylose, kuriose pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, išieškoti prašomas priteisti sumas iš atsakovės ginčo turto, areštuoto sprendimų įvykdymo užtikrinimui.

77.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nutartimi, kuria patvirtina šalių sudaryta taikos sutartis, buvo pažeistos neįtraukto į bylą trečiojo asmens D. V. materialiosios teisės ir teisėti interesai.

78.       Atmestinas apeliantės argumentas, kad ieškovė nuosavybės teisę į ginčo turtą įgijo dar iki ginčo turto arešto pritaikymo, todėl taikos sutartimi trečiojo asmens interesai negalėjo būti pažeisti, kadangi šia sutartimi buvo perleistas atsakovei nepriklausantis turtas, į kurį trečiasis asmuo net negalėtų nukreipti savo reikalavimų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo turto arešto metu turto nuosavybės teisė buvo registruota atsakovės vardu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas, tačiau pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismui atnaujinus procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismas pakartotinai nagrinėdamas bylą privalėjo įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtina šalių taikos sutartis ir kurios pagrindu ieškovei perleista nuosavybės teisė į ginčo statinius, įtaką trečiojo asmens materialiosioms teisėms ir teisėtiems interesams. Taigi, Nekilnojamojo turto registre esant įrašui, kad ginčo statiniai atsakovei priklauso nuosavybės teise, o teisme vykstant ginčui dėl ieškovės nuosavybės teisės įgijimo į ginčo turtą pagrindo (pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtina šalių sudaryta taikos sutartis), nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė nuosavybės teisę į ginčo statinius įgijo dar iki ginčo turto arešto pritaikymo.

Dėl proceso atnaujinimo bylos dalyje dėl administracinio akto dalies panaikinimo

79.       Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą visoje apimtyje. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovės valia dėl pareikšto ieškinio reikalavimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl pažymos dalies panaikinimo atsiėmimo pakito ir atnaujinus procesą ieškovė palaiko šį reikalavimą, todėl teismas ginčą bylos dalyje dėl administracinio akto dalies panaikinimo sprendė iš esmės.

80.       Apeliantė iš esmės nesutinka su bylos atnaujinimu, tačiau detalių argumentų dėl bylos atnaujinimo minėtoje dalyje nenurodo.

81.       Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teigia, kad ginčas dėl pažymos dalies panaikinimo nebuvo užbaigtas jokiu procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės, todėl proceso atnaujinimas šioje bylos dalyje negalimas.

82.       CPK 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujinamas CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka.

83.       CPK 139 straipsnis įtvirtina ieškovo teisę atsiimti ieškinį, t. y. teisę atsiimti pareikštą materialinį teisinį reikalavimą. CPK 139 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino procesinį ieškinio atsiėmimo rezultatą – proceso nutraukimą ir ieškinio palikimą nenagrinėtu teismo nutartimi, kuria patvirtinama proceso šalies valia atsiimti ieškinį. Taigi, ieškovui atsiėmus ieškinį, o teismui šiuo pagrindu procesą nutraukus ir ieškinį palikus nenagrinėtu, teismo sprendimas dėl ginčo esmės nepriimamas. Be to, ieškinį palikus nenagrinėtu, ieškovui neužkertamas kelias iš naujo kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis).  

84.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021).

85.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, ieškovei atsisakius reikalavimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, o Kauno apygardos teismui palikus nenagrinėtą ieškovės UAB „NAPC“ ieškinio dalį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai bei šioje dalyje procesą nutraukus, nepaisant ieškovės žodžiu išreikštos pasikeitusios valios dėl pareikšto reikalavimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, ieškinio ribas sudarė ieškovės reikalavimas atsakovei BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ dėl nuosavybė teisės į ginčo statinius pripažinimo.

86.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla dalyje pagal ieškovės reikalavimą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl administracinio akto dalies panaikinimo užbaigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, konstatuoja, kad šioje bylos dalyje procesas negalėjo būti atnaujinamas (CPK 139 straipsnis, CPK 365 straipsnio 1 dalis), o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime pasisakė dėl reikalavimo dėl administracinio akto dalies panaikinimo, dėl kurio procesas buvo nutrauktas, tokiu būdu peržengdamas ieškinio ribas. Skundžiamo sprendimo dalis, kuria minėtas ieškovės reikalavimas išspręstas iš esmės, panaikinama, nes pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų (CPK 13 straipsnis).

Dėl atsisakymo tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį

87.       Pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, nustatęs, kad taikos sutartis patvirtinta galiojant ginčo turtui areštui, todėl toks šalių susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

88.       Apeliantė teigia, kad teismas netyrė taikos sutarties sąlygų, nenustatinėjo šalių valios dėl taikos sutarties sudarymo, todėl tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliantės nuomone, taikos sutartis, priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, neprieštaravo imperatyvioms teisės normos.

89.       Trečiasis asmuo ir atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė šalių valią dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau, nustatęs, jog sudaryta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, pagrįstai vien tuo pagrindu atsisakė šalių sudarytą taikos sutartį patvirtinti.

90.       Šiuo atveju byloje, kuri buvo išnagrinėta nutartimi, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, atnaujinus procesą dėl to, kad, teismui tvirtinant taikos sutartį, nuo teismo buvo nuslėptos tam tikros aplinkybės (ginčo turtui pritaikytas disponavimo apribojimas, vienos iš taikos sutarties šalių kreditorius ir jo turtinis interesas į ginčo turtą), galinčios turėti įtakos taikos sutarties sąlygų vertinimui ir taikos sutarties tvirtinimui, teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, privalėjo iš naujo nustatyti šalių valią dėl taikos sutarties sudarymo, o taikos sutarties sąlygas, jų turinį vertinti pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį, t. y. ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ir viešajam interesui (CPK 140 straipsnio 3 dalis).

91.       Teismas, nustatęs, kad šalys ar viena iš jų išreiškė valią nebetvirtinti taikos sutarties ir (ar) kad egzistuoja CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, privalo taikos sutarties netvirtinti, t. y. priimti naują sprendimą (nutartį) atsisakyti tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.

92.       Byloje nustatyta, kad taikos sutartis teismo patvirtina galiojant laikinosiomis apsaugos priemonėmis pritaikytu atsakovės ginčo turto areštu trečiojo asmens naudai. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama drausti atlikti tam tikrus veiksmus (nesudaryti sutarčių ir neprisiimti panašaus pobūdžio įsipareigojimų), toks draudimas yra įsakmus (CPK 145 straipsnis), todėl nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra imperatyvi ir privaloma vykdyti (CPK 18 straipsnis). Sandoriai, sudaryti pažeidžiant tokį teismo nutartimi nustatytą draudimą, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, laikytini niekiniais ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1013/2014). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms (CPK 18 straipsnis, 145 straipsnis, CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

93.       Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius, kad pirmą kartą sprendžiant taikos sutarties tvirtinimo klausimą nuo teismo buvo nuslėptos pirmiau paminėtos aplinkybės, tokia sutartis negalėjo būti patvirtinta kaip prieštaraujanti viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

94.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 59 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

95.       Kaip nustatyta šioje nutartyje, nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo pažeidė trečiojo asmens teises ir teisėtus interesus. Taikos sutartis, pažeidžianti trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, negali būti tvirtinama, nes pažeidžia viešąjį interesą. Todėl pirmosios instancijos teismas galėjo atsisakyti netvirtinti taikos sutarties ir kitu pagrindu – kaip pažeidžiančią viešąjį interesą.

96.       Priešingai nei teigia apeliantė, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino šalių valią dėl taikos sutarties patvirtinimo – nustatė, jog šalys siekia taikos sutarties patvirtinimo. Tačiau, nepaisant šalių valios patvirtinti taikos sutartį, teismas pagrįstai atsisakė ją tvirtinti, nustatęs, kad egzistuoja CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų, atnaujinus procesą

97.       Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo, atnaujinus procesą, ribas. Apeliantė nurodo, kad atnaujinus procesą, bylos nagrinėjimo ribas sudarė klausimas, ar ieškovei ir BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ sudarius taikos sutartį nebuvo pažeistos D. V. teisės ir teisėti interesai. Prašyme dėl proceso atnaujinimo trečiasis asmuo nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su ginčo esme. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo išsamiai nevertinti trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų dėl teisinių santykių, kurių šalimi jis nėra.

98.       Trečiasis asmuo nesutinka su apeliante, kad teismas, atnaujindamas bylos nagrinėjimą, pažeidė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas neturėjo vertinti trečiojo asmens argumentų dėl teisinių santykių, kurių šalimi trečiasis asmuo nėra. CPK 366 straipsnio 1 dalis 2 punktas įpareigoja teismą įvertinti, ar neįtraukto į bylą asmens pateikti įrodymai sudaro pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo nustatytas teises ir pareigas.

99.       CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinęs bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

100.       Tokia nuostata reiškia, kad atnaujintos bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtos teismo nutartyje, kuria procesas byloje atnaujintas. Teismas, nusprendęs atnaujinti procesą, nurodo vieną ar kelis CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardytus pagrindus, sudariusius teisinę prielaidą patikrinti ankstesnio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, atnaujinus procesą, teismas nagrinėja bylą, apsiribodamas tais klausimais, kurie kyla, siekiant atsakyti, ar pareiškėjo, prašiusio atnaujinti procesą, konkrečiai suformuluotos ir motyvuotos abejonės dėl bylos išsprendimo tinkamumo yra pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2006).

101.       Apeliacinės instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad trečiasis asmuo prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu grindė tuo, jog teismo patvirtinta taikos sutartis pažeidė trečiojo asmens teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi patenkino trečiojo asmes prašymą, atnaujino procesą civilinėje byloje ir trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bylos nagrinėjimą įtraukė D. V. Teismas sprendė, kad taikos sutarties šalys, tvirtindamos taikos sutartį teisme, neinformavusios teismo ir atsakovės kreditoriaus dėl taikos sutarties sudarymo, atėmė galimybę D. V. išsakyti savo nuomonę, pateikti argumentus dėl taikos sutarties sudarymo negalimumo, dėl šio susitarimo įtakos jo teisėms.

102.       Pirmosios instancijos teismui atnaujinus procesą, trečiasis asmuo D. V. teismui 2020 m. gegužės 26 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės byloje pareikštu ieškiniu, prašė ieškinį atmesti, nurodė motyvus dėl ginčo turto pripažinimo atsakovės nuosavybe.

103.       Pirmosios instancijos teismas atsiliepimą į ieškinį priėmė. Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas. Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad byloje kilus ginčui, ar ieškovė yra įgijusi nuosavybės teisę į ginčo statinius, būtina nustatyti ir įvertinti, kaip ieškovės įsigyta ir sumontuota įranga yra susijusi su nekilnojamaisiais daiktais, į kuriuos prašoma pripažinti nuosavybės teises. Ta pačia nutartimi šalims pasiūlyta teikti įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius), kad ieškovės įranga funkciniu ir nuolatiniu ryšiu yra susijusi su nekilnojamuoju turtu, ar nesant šios įrangos normaliai funkcionuotų visas naftos produktų perdirbimo kompleksas, ar šią įrangą išmontavus neproporcingai nesumažėtų tokio komplekso vertė, ar nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų atskyrimas nereikštų turtinio komplekso dalinio ar visiško likvidavimo.

104.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad atnaujinus bylą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006, 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑453/2011, 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014, kt.).

105.       Po civilinės bylos atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą turi būti nagrinėjamos tik tos aplinkybės, kurios susijusios su neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiosiomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑262/2013). Pareiškime dėl proceso atnaujinimo suinteresuotas asmuo nurodo, kokios aplinkybės liko neišnagrinėtos ar buvo netinkamai nustatytos ir tai buvo klaidos pagrindas. Tai gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės. Šių pareiškėjo dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas kartu su kitomis bylos aplinkybėmis yra proceso atnaujinimo tikslas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kartu jis apibrėžia bylos nagrinėjimo po proceso atnaujinimo šiuo pagrindu ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

106.       Viena vertus, įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad atnaujinus nagrinėjamos bylos procesą, bylos nagrinėjimo ribas pagal trečiojo asmens prašymą sudarė klausimas, ar ieškovei ir BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ sudarius taikos sutartį nebuvo pažeistos D. V. teisės ir teisėti interesai ir taikos sutarties patvirtinimo galimumo klausimas.

107.       Kita vertus, trečiasis asmuo, pasinaudodamas procesine teise išreikšti nuomonę dėl ginčo esmės, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas nesutikimo su ieškiniu motyvus, ir pateikė įrodymus, patvirtinančius atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį ir nurodydamas motyvus dėl ginčo esmės, išplėtė atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas aplinkybėmis dėl nuosavybės teisės į ginčo statinius pripažinimo. Pažymėtina, kad kaip nustatyta pirmiau (žr. nutarties 76-77 punktus), ginčo statinių nuosavybės teisės klausimas yra susijęs su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis.

108.       Laikantis apeliantės pozicijos, kad atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas sudarė tik taikos sutarties įtakos trečiojo asmens teisėms ir teisėtiems interesams bei taikos sutarties patvirtinimo galimumo klausimai, nes trečiasis asmuo nuomonę dėl ginčo esmės pateikė po pirmosios instancijos teismo nutarties atnaujinti procesą priėmimo, atsiliepimu į ieškinį, o ne prašyme dėl proceso atnaujinimo, būtų paneigtas proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą tikslas – pareiškėjo dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas kartu su kitomis bylos aplinkybėmis.

109.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui vertinus trečiojo asmens atsiliepimą į ieškinį ir jame nurodytus argumentus dėl nuosavybės teisės į ginčo statinius pripažinimo atsakovei, be kita ko, atnaujinus bylos nagrinėjamą iš esmės ir suteikus šalims teisę pateikti įrodymus dėl ginčo esmės, nebuvo peržengtos bylos nagrinėjimo ribos, kurias apibrėžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas.

Dėl ginčo statinių nuosavybės teisės

110.       Šalys nesutaria, kuri iš jų laikoma ginčo statinių statytoja, įgijusi nuosavybės teisę į ginčo statinius sukūrimo būdu (CK 4.47 straipsnio 4 ir 12 punktai, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 85 punktas, 3 straipsnio 2 dalis) (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu)).

111.       CK normos nereglamentuoja, kuris asmuo įgyja nuosavybės teisę pagaminus naują ar rekonstravus seną daiktą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nuosavybės teisė į statybos (rekonstravimo) darbų rezultatą kaip naujos kokybės produktą atsiranda tiesiogiai statytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K-3-287-611/2015).

112.       Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas statytojo teisė, statant naują statinį, gali būti įgyvendinama tik tuomet, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

113.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris atitinka šias sąlygas: 1) investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises; 2) turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) teisėtu pagrindu valdo žemės sklypą, kuriame statomas statinys (ketinama vykdyti statybas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019).Tik minėtus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti laikomas statytoju, jam gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą naują statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų.

114.       Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2011). Statybos metu kuriamo objekto užsakovas yra statytojas. Jis ketina naujo daikto pagaminimu sukurti sau nuosavybės teisę. Taip jis įgyvendina savo ekonominį poreikį sukurti ir turėti daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686-611/2015).

115.       Įvertinęs Jungtinės veiklos sutartį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Jungtinės veiklos sutartimi šalys susitarė, jog ieškovė įsigys ir sumontuos įrangą atsakovės žemės sklype ir pastatuose, taip pat šalys aptarė įnešto turto teisinį režimą nutraukus ar pasibaigus sutarties galiojimui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovės įsigyta ir sumontuota įranga yra jos asmeninė nuosavybė, tačiau įrodymų, kad ieškovė būtų sukūrusi ginčo statinius, byloje pateikta nėra. Teismas nustatė, kad atsakovė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame pagal statybos leidimą buvo rekonstruojami ir statomi statiniai, valdė nuosavybės teise, turėjo jai išduotą statybos leidimą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovė yra ginčo statinių statytoja, kuri įgijo nuosavybės teisę į ginčo statinius.

116.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės kaip ginčo statinių statytojos, nurodo šiuos pagrindinius argumentus: 1) apeliantė finansavo ne tik rezervuarų nupirkimo, bet ir rezervuarų parko statybos darbus, o taip pat ir kitus statybos darbus; 2) pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Jungtinės veiklos sutartį, Jungtinės veiklos sutartyje nėra sąlygų, savo turiniu atitinkančių susitarimą dėl nekilnojamojo turto griovimo ir nekilnojamąjį turtą sudarančių objektų išmontavimo, dėl Jungtinės veiklos sutarties galiojimo metu sukurtų nekilnojamųjų daiktų negalėjimo tapti ieškovės nuosavybe; 3) nors ieškovei ir nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau Jungtinės veiklos sutartimi atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei visas žinias, susijusias su Jungtinės veiklos sutartyje numatyta veikla – sukauptą informaciją (studijas, analizes), techninę (projektai, sąmatos) ir teisinę dokumentaciją (išduotus leidimus, įsakymus, sprendimus) (Jungtinės veiklos sutarties 2.2.1 punktas); 4) ieškovė yra pateikusi eksperto išvadą, kuri įrodo, kad jos lėšomis nupirkta įranga yra praradusi savo individualius požymius, todėl negali būti atskirta iš ginčo statinių, kurių sudėtine dalimi ji yra.

117.       Trečiasis asmuo ir atsakovė savo poziciją dėl to, kad ginčo statinių savininkė yra atsakovė, grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 1) ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovė vykdė ginčo statinių statybos darbus arba statybos darbai būtų buvę vykdyti ieškovės asmeninėmis lėšomis; 2) priešingai negu nurodo apeliantė, Jungtinės veiklos sutarties nuostatose aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad ieškovės įsigyta ir sumontuota įranga yra jos asmeninė nuosavybė; sukurtas turtas netampa bendrąja daline šalių nuosavybe ir yra asmeninė nuosavybė tos šalies, kuri tą turtą sukūrė, įnešė ir apmokėjo; 3) atsakovei, o ne ieškovei buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Statybos leidimu atsakovei buvo suteikta teisė, atliekant rekonstravimą, sukurti naujus statinius – rezervuarų parką su perpumpavimo stotimi, kitus rezervuarus, kaminą (dūmtraukį), geležinkelio cisternų aptarnavimo estakadą, privažiuojamuosius geležinkelio kelius, kt. Į bylą taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti bent jau pagrįstą prielaidą, jog ieškovė būtų įgyvendinusi užsakovės ar statytojos teises; 4) atsakovė pažymi, kad ieškovės nupirkta įranga, kurios įsigijimu ji grindžia reikalavimą pripažinti jos nuosavybės teises į ginčo statinius, gali būti išmontuojama ir išgabenama – pagal į bylą pateiktą eksperto išvadą nustatyta, jog įranga varžtais pritvirtinta prie dalies ginčo statinių. Įrangos įsigijimas ir sumontavimas ginčo statiniuose savaime nesukūrė visų ginčo statinių.

118.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2008 m. gegužės 28 d. UAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 03/08 buvo nutarta atsakovės dukterinės įmonės UAB „NAPC“ veiklos tikslu nustatyti projekto „Alyvų atliekų perdirbimo gamybos organizavimas“ įgyvendinimą; padidinti ieškovės akcinį kapitalą; sudaryti su UAB „NAPC“ jungtinės veiklos sutartį; bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), išnuomoti ieškovei; imti AB banke ,,SNORAS“ 3 784 960 Lt paskolą, iš kurios 2 600 000 Lt skirti UAB „NAPC“ akcinio kapitalo didinimui; įkeisti bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini).

119.       Šalys 2008 m. gegužės 28 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, Žemės sklypo ir patalpų nuomos sutartį Nr. 08/01. 

120.       Ieškovė, pasinaudodama VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros vykdyto projekto paramai iš Europos Sąjungos fondų pagal paramos priemonę „Lyderis LT VP2-2.1-ŪM-01-K“ gauti, agentūrai teikė paraišką gauti finansavimą projekto „Alyvų atliekų perdirbimo gamybos organizavimas“ įgyvendinimui.

121.       Agentūrai teigiamai įvertinus ieškovės parengtą projektą, ieškovei agentūra skyrė 2 342 402,40 Eur dydžio paramą. Projekto įgyvendinimui tarp ieškovės ir agentūros buvo sudaryta 2009 m. sausio 6 d. Finansavimo bei administravimo sutartis Nr. S-VP2-2.1-ŪM-01-K-01-097. Šios sutarties specialiųjų sąlygų 1.1 punkte numatyta, kad sutartyje yra nustatoma projekto, kurio aprašymas ir biudžetas yra pateikti 1 ir 2 prieduose, finansavimo ir administravimo tvarka bei sąlygos. Finansavimo bei administravimo sutarties 1 priedo dalyje (projekto esmė) nurodyta, kad „projekto uždavinys – investuoti į naujus, modernius ir inovatyvius gamybos įrengimus.“; 5 ir 6 dalyse nurodyta – „įsigyti alyvų atliekų perdirbimo technologinę liniją“.

122.       Tarp atsakovės ir AB banko ,,SNORAS“ 2009 m. birželio 29 d. sudaryta Kredito, kuria atsakovei suteiktas 1 800 000 Eur kreditas: 753 000 Eur investicijoms į UAB „NAPC“ įstatinio kapitalo didinimą, lėšas panaudojant įrangos įsigijimui pagal verslo planą apmokėti, 947 200 Eur – rekonstrukcijos ir remonto darbams užbaigti bei konteineriams įsigyti, 100 000 Eur – apyvartinėms lėšoms papildyti.

123.       Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010 m. rugpjūčio 18 d. Statybos leidimu Nr. LNS-25-100818-00128 atsakovei buvo suteikta teisė atlikti naftos atliekų perdirbimo komplekso rekonstravimą, o konkrečiai: rekonstruoti atsakovei nuosavybės teise priklausančius gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), techninio vandens valymo įrenginių pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priešgaisrinę siurblinę ir transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos būdu statyti požeminį avarinių nuotekų rezervuarą prie žaliavų priėmimo – produkcijos išdavimo punkto, geležinkelio atšaką, ir pastatyti naujus statinius statybos būdu – rezervuarų parką su perpumpavimo stotimi, žaliavų priėmimo – produkcijos išdavimo punktą su stogine, požeminius priešgaisrinius rezervuarus, avarinį rezervuarą gamybiniam cechui, valytų gamybinių nuotekų rezervuarą, avarinį rezervuarą rezervuarų parkui, gamybinio cecho kaminą, geležinkelio cisternų aptarnavimo estakadą.

124.       Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2011 m. gegužės 20 d. pažymoje Nr. NSP‑20‑110520-00241 apie statinio rekonstravimą be esminių nukrypimų nuo projekto nurodė, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra rekonstruojami be esminių nukrypimų nuo projekto. Statinių statybos būklė pažymos išdavimo metu: techninio vandens valymo įrenginių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 81 proc., gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 86 proc., priešgaisrinės siurblinės ir transformatorinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 91 proc., perpumpavimo stoties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 84 proc., kito statinio – rezervuarų parko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 90 proc., kitų statinių (kiemo statinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 90 proc., kito statinio – automobilių svarstyklių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 90 proc.

125.       Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovei nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoti tokie nekilnojamieji daiktai: pastatas – techninio valymo įrenginių pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 1985, rekonstravimo pradžios metai 2010, rekonstravimo pabaigos metai 2011, pastato baigtumas 81 proc.; pastatas – perpumpavimo stotis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 2010, statybos pabaigos metai 2011, baigtumas 84 proc.; pastatas – gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas sujungus daiktus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1986, rekonstravimo pradžios metai 2010, rekonstravimo pabaigos metai 2011, baigtumas 86 proc.; pastatas – priešgaisrinė siurblinė – transformatorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas sujungus daiktus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1985, rekonstravimo pradžios metai 2010, rekonstravimo pabaigos metai 2011, baigtumas 91 proc.; kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai automobilinės svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 2010, statybos pabaigos metai 2011, baigtumas 90 proc.; kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė b6, b7, tvora t1, t2, t3, šulinys k1, rezervuarai k2, k4, k6, techninė duobė rezervuarui k3, žaliavų rezervuaro patalpinimo duobė k5, dūmtraukis d1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 2010, statybos pabaigos metai 2011, baigtumas 90 proc.; kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai – rezervuarų parkas (kiemo aikštelė b4, atraminė sienelė b5, rezervuarai r3, r4, r5, r6, r7, cisternos r8, r9), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 2010, statybos pabaigos metai 2011, baigtumas 90 proc.

126.       Taigi, iš aptartų duomenų matyti, kad ginčo statiniai, ieškovės prašomi pripažinti jos nuosavybe, o konkrečiai – kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai automobilinės svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė b6, b7, tvora t1, t2, t3, šulinys k1, rezervuarai k2, k4, k6, techninė duobė rezervuarui k3, žaliavų rezervuaro patalpinimo duobė k5, dūmtraukis d1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai – rezervuarų parkas (kiemo aikštelė b4, atraminė sienelė b5, rezervuarai r3, r4, r5, r6, r7, cisternos r8, r9), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – perpumpavimo stotis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyti kaip nauji statiniai statybų būdu. Nuosavybės teisė į minėtus statinius registruota atsakovės vardu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011 m. gegužės 20 d. pažymos Nr. NSP-20-110520-00241 pagrindu.

127.       Nagrinėjamoje byloje ginčo statiniai buvo sukurti jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu. CK 6.969 straipsnio 1 dalyje apibrėžta jungtinės veiklos sutarties samprata – tai yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. CK 6.970 straipsnyje nustatyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, o įnašai laikomi lygiais, tik tuo atveju, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, taip pat tik tuo atveju, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis).

128.       Jungtinės veiklos sutartimi šalys, kooperuodamos sutartyje aptartą turtą, darbą ir žinias, susitarė kartu veikti, vykdant alyvų atliekų surinkimo, perdirbimo ir realizavimo veikla (Jungtinės veiklos sutarties 1.1 punktas). Jungtinės veiklos sutartimi ieškovė įsipareigojo: 1) gavusi finansavimą, suprojektuoti ir pastatyti alyvų perdirbimo įrangą patalpose, kurias ieškovė nuomojo iš atsakovės Žemės sklypo ir patalpos nuomos sutarties pagrindu; 2) pirkti iš atsakovės surinktas alyvų atliekas; 3) vykdyti alyvų atliekų perdirbimą; 4) vykdyti produktų, gautų perdirbus alyvų atliekas, realizavimą (Jungtinės veiklos sutarties 2.1 punktas). Atsakovė sutartimi įsipareigojo: 1) perduoti ieškovei visas žinias, susijusias su Jungtinės veiklos sutartyje numatyta veikla – sukauptą informaciją (studijas, analizes), techninę (projektai, sąmatos) ir teisinę dokumentaciją (išduotus leidimus, įsakymus, sprendimus); 2) vykdyti alyvų atliekų surinkimą; 3) teikti ieškovei surinktas alyvų atliekas (Jungtinės veiklos sutarties 2.2 punktas). Jungtinės veiklos sutartimi šalys susitarė, kad turtas, kuris bus įneštas, įsigytas ar sukurtas jungtinės veiklos metu netampa bendrąja daline šalių nuosavybe ir yra asmeninė nuosavybė tos šalies, kuri tą turtą įnešė, sukūrė ar apmokėjo (Jungtinės veiklos sutarties 4.1 punktas). Jungtinės veiklos sutarties 5.2 punkte numatyta, kad ieškovė alyvų perdirbimo įrangą įsigys savo vardu. Jungtinės veiklos sutarties 5.3 punktu šalys susitarė, kad įranga nuosavybės teise priklausys ieškovei ir pasibaigus Žemės sklypo ir patalpų nuomos sutarties terminui ar ją nutraukus prieš terminą, ieškovė įrangą išmontuos ir išsigabens.

129.       BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ Žemės sklypo ir patalpų nuomos sutartimi ieškovei išnuomojo 1,3372 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiais statiniais – administraciniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gamybiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais pastatais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini).

130.       Šalių Žemės sklypo ir patalpų nuomos sutarties 2008 m. gegužės 30 d. papildymu atsakovė ieškovei suteikė teisę išnuomotose patalpose ir žemės sklype pastatyti tepalų atliekų surinkimo, perdirbimo ir produkcijos realizavimo įrangą bei užsiimti šia veikla patalpose ir žemės sklype. Atsakovė įsipareigojo savo lėšomis įrengti patalpas pagal atskirai suderintą šalių projektą ir terminus, pritaikant patalpas įrangos sumontavimui. Ieškovės pastatyta įranga nuosavybės teisė priklauso ieškovei. Pasibaigus nuomos sutarties terminui ar nutraukus sutartį prieš terminą, ieškovė įsipareigojo įrangą išmontuoti ir išgabenti (1.1 punktas).

131.       Apeliacinės instancijos teismui, atlikus Jungtinės veiklos sutarties ir Žemės sklypo bei patalpų nuomos sutarčių analizę, nėra pagrindo jų vertinti kitaip nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Iš minėtų sutarčių lingvistinės ir sisteminės analizės, darytina išvada, kad Jungtinės veiklos sutarties šalys nesiekė sukurti bendro nekilnojamojo turto, o iš esmės siekė kartu vykdyti bendrą alyvų atliekų surinkimo, perdirbimo ir realizavimo veiklą, kurios vykdymui kiekviena šalis susitarė įnešti atitinkamos apimties įnašą. Ieškovės įnašą pagal Jungtinės veiklos sutartį sudarė alyvų perdirbimo įrangos įsigijimas, projektavimo ir sumontavimo darbai, o šalys sutartimi sutarė dėl kiekvienos iš šalių įnašo priskyrimo įnešusios šalies asmenine nuosavybe. Be to, tiek Jungtinės veiklos sutarties 5.3 punktu, tiek Žemės sklypo ir patalpų nuomos sutarties papildymo 1.1 punktu, šalys susitarė, kad įranga nuosavybės teise priklausys ieškovei ir pasibaigus Žemės sklypo ir patalpų nuomos sutarties terminui ar ją nutraukus prieš terminą, ieškovė įrangą išmontuos ir išsigabens. Taigi, nors byloje esantys duomenys ir patvirtina, kad ieškovė įrangos įsigijimui ir sumontavimui naudojo savo lėšas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog alyvų perdirbimo įranga buvo įsigyta, suprojektuota ir sumontuota iš ieškovės lėšų, savaime nepatvirtina, kad ieškovė, vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 4 punkto ir 4.56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įgijo nuosavybės teisę į ginčo statinius, nes ginčo statinių nuosavybės teisė buvo numatyta Jungtinės veiklos sutartimi.

132.       Papildomai pažymėtina, kad nors apeliantė ir nurodo, jog ji finansavo ne tik rezervuarų nupirkimo, bet ir rezervuarų parko statybos darbus, o taip pat ir kitus statybos darbus, tokių duomenų byloje nėra.

133.       Byloje pateikta 2009 m. birželio 26 d. talpyklų – rezervuarų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2009/06-N3, sudaryta tarp ieškovės ir AB „Montuotojas“, patvirtina, kad rezervuarų įsigijimui ir sumontavimui ieškovė patyrė 595 208 Eur (2 021 165,02 Lt) išlaidas. Išcentrinių siurblių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2010/04-N5, sudaryta su UAB „FLOW TECHNOLOGIES“, bei PVM sąskaitos faktūros ir priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad siurblius ieškovė įsigijo ir sumontavo už 181 188,11 Eur (625 606,30 Lt). 2010 m. kovo 5 d. automobilių svarstyklių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2010/03-N4, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „KEMEK Engineering“, bei pateikta PVM sąskaita faktūra ir prekių priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad svarstykles ieškovė įsigijo už 26 353,10 Eur (90 992,00 Lt). 2010 m. liepos mėn. sutartis Nr. 2010/07-N11, sudaryta tarp ieškovo ir UAB „LITVENT“, bei PVM sąskaita faktūra ir atliktų darbų perdavimo priėmimo aktas patvirtina, kad dūmtraukį ir dūmtakį ieškovė įsigijo bei sumontavo už 78 445,07 Eur (270 855,15 Lt). Iš viso ieškovė patyrė 881 194,28 Eur išlaidų.

134.       Tuo tarpu byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ investavo lėšas į viso naftos atliekų perdirbimo komplekso ir jame esančių statinių rekonstravimo ir statybos darbus. Tarp atsakovės ir AB „Montuotojas“ buvo sudarytos sutartys, pagal kurias AB „Montuotojas“ atliko visus rezervuarų parko ir perpumpavimo stoties statybos rangos darbus (senojo ten buvusio rezervuarų parko ardymą, naujo rezervuarų parko įrengimą). Tai patvirtina 2009 m. rugsėjo 23 d. tarp atsakovės ir AB „Montuotojas“ sudaryta statybos rangos sutartis, sąmata rezervuarų parko ardymui, sąmata naujo rezervuarų parko statybai, sutarties pagrindu išrašytos pažymos ir atliktų darbų aktai, AB „Montuotojas“ PVM sąskaita faktūra už atliktus statybos darbus, perpumpavimo stoties sąmata. Tarp atsakovės ir UAB „Archisetus“ buvo sudaryta sutartis dėl projektavimo darbų. Tai patvirtina 2007 m. vasario 28 d. ir 2008 m. spalio 8 d. įvykdytų tyrinėjimo ir projektavimo darbų aktai, 2007 m. vasario 28 d. ir 2008 m. spalio 8 d. PVM sąskaitos faktūros. Tarp atsakovės ir UAB „Liukstata“ buvo sudaryta sutartis, pagal kurią UAB „Liukstata“ įsipareigojo atlikti automobilinių svarstyklių įrengimo darbus. Tarp atsakovės ir UAB „Liukstata“ buvo sudaryta sutartis, pagal kurią UAB „Liukstata“ įsipareigojo atlikti ir atliko tvoros perkėlimo darbus. Byloje pateikta 2020 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad iš UAB „Gamifa“ buvo įsigytas betonas statybos darbams.

135.       Atsakovės sąskaitų suvestinės patvirtina, kad jos išlaidos, patirtos vien ruošiantis naftos atliekų perdirbimo komplekso rekonstrukcijai laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2009 m., sudaro 3 183 011,79 Lt (921 863,93 Eur), todėl ieškovės argumentas dėl nuosavybės teisės įgijimo į ginčo pastatus CK 4.56 straipsnio 2 dalies pagrindu atmestinas.

136.       Byloje nustatyta, kad BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ investavo asmenines lėšas UAB ,,NAPC“ kapitalui didinti. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 03/08 atsakovė nutarė dukterinės įmonės UAB „NAPC“ veiklos tikslu nustatyti projekto „Alyvų atliekų perdirbimo gamybos organizavimas“ įgyvendinimą, sudaryti su UAB „NAPC“ jungtinės veiklos sutartį, kurios paskirtis – bendri veiksmai alyvų atliekų surinkimo ir perdirbimo projekto realizavime. Atsakovei 2009 m. birželio 29 d. Kredito sutartimi Nr. 031-03316 suteiktas 1 800 000 Eur dydžio kreditas – 753 000 Eur investicijoms į UAB „NAPC“ įstatinio kapitalo didinimą, lėšas panaudojant įrangos įsigijimui pagal verslo planą apmokėti, 947 200 Eur – rekonstrukcijos ir remonto darbams užbaigti bei konteineriams įsigyti. 2010 m. rugpjūčio 18 d. statybos leidimu atsakovei buvo suteikta teisė atlikti naftos atliekų perdirbimo komplekso rekonstravimą.

137.       Įvertinusi aptartus įrodymus, teisėjų kolegija vertina, kad būtent atsakovės atlikti veiksmai rodo atsakovės siekį, atliekant jai nuosavybės teise priklausiusių statinių rekonstravimą, taip pat statybos būdu sukurti naujus ginčo statinius, įgyjant nuosavybės teisę į juos. Byloje įrodyta, kad BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ naudojo asmenines lėšas viso naftos atliekų perdirbimo komplekso rekonstrukcijai, tame tarpe ir ginčo statinių statybai, jų pagrindu įgijo medžiagas ir užsakė statybos darbus naujiems ginčo statiniams, taip įgyvendindama užsakovės teises.

138.       Be to, tokias išvadas patvirtina ir D. V., kuris ginčui aktualiu laikotarpiu BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ dirbo direktoriaus pavaduotoju statybos reikalams (vėliau užėmė ir direktoriaus pareigas), paaiškinimai, kad pagal tuo metu keliamus reikalavimus agentūra galėjo skirti lėšas tik naujai įsikūrusioms įmonėms arba toms įmonėms, kurios paraiškos padavimo dienai nuo įsikūrimo momento turėjo vidutiniškai ne mažiau kaip 10 darbuotojų, todėl atsakovė, siekiant gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų alyvų perdirbimo linijai įsigyti, nutarė alyvos atliekų surinkimo, perdirbimo ir realizavimo veiklos vystymui įsteigti naują įmonę. Dėl to BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ įsigijo visas įmonės UAB „AURORA“ akcijas, pakeitė pavadinimą į UAB „NAPC“, su kuria vėliau sudarė Jungtinės veiklos sutartį alyvos atliekų surinkimo, perdirbimo ir realizavimo veiklai vykdyti bei kuriai VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra skyrė 2 342 402,40 Eur dydžio paramą alyvų perdirbimo linijai įsigyti.

139.       Teisėjų kolegija, apibendrindama konstatuoja, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad atsakovė BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ į naftos atliekų perdirbimo komplekso rekonstrukciją, tame tarpe ir ginčo statinių statybą, investavo lėšas, kartu įgyvendino užsakovės teises, turėjo statybą leidžiantį dokumentą, nuosavybės teise valdė žemės sklypą, kuriame pastatytas ginčo turtas, todėl atsakovė BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ laikytina ginčo statinių statytoja ir savininke. 

140.       Pagal Statybos įstatymo 39 straipsnio 1 dalį nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybos pradžios turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio ekspertizės rangovo, pagrindu, o išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys gali būti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio išardymą pagrindu. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir pažymos apie tai, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys nugriautas, išduodamos tik pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio (patalpos) kadastro duomenų bylą.

141.       Taigi, nebaigtas statinys nekilnojamuoju daiktu ir civilinių teisių objektu gali tapti tik nuo jo suformavimo kaip nekilnojamojo daikto ir įregistravimo registre. Minėtam suformavimui yra reikalingas ne mažesnis baigtumo lygis, negu būtina atlikti kadastrinius matavimus.

142.       Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ginčo pažymoje nurodė, kad ginčo statiniai yra rekonstruojami be esminių nukrypimų nuo projekto.

143.       Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011 m. gegužės 20 d. pažymos Nr. NSP-20-110520-00241 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nebaigtus ginčo statinius.

144.       Ieškovės argumentai dėl to, kad nupirkta įranga yra praradusi savo individualius požymius, todėl negali būti atskirta iš ginčo statinių, kurių sudėtine dalimi ji yra, bei argumentai dėl įrangos išmontavimo negalimumo, byloje atmestini, nes neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo statinius. Nagrinėjamoje byloje ginčo statiniai yra registruoti Nekilnojamojo turto registre, taigi yra pagrindiniais daiktais, galinčiais būti savarankiškais teisinių santykių objektais CK 4.12 straipsnio prasme, nuosavybės teisė į ginčo statinius pripažinta atsakovei, o nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės nuosavybės teisės pripažinimo į ieškovės Jungtinės veiklos sutarties įnašą sudarančią įrangą.

145.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos bylos rezultatui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl pirmosios instancijos atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

146.       Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės trečiojo asmens D. V. naudai priteisė 8 361,52 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

147.       Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės trečiojo asmens naudai priteisė 2 635,97 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal 2022 m. vasario 7 d. pateiktą teisinių paslaugų suvestinę, nes prašymą dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiasis asmuo pateikė tik po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, teisinių paslaugų suvestinėje nėra pateikti duomenys apie PVM sąskaitos faktūros Nr. LJ20220003 apmokėjimą.

148.       Trečiasis asmuo nurodė, kad teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš ieškovės jo naudai, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad trečiojo asmens pateiktoje suteiktų teisinių paslaugų suvestinėje nėra duomenų apie PVM sąskaitos faktūros Nr. LJ20220003 apmokėjimą.

149.       Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

150.       Kasacinio teismo praktikoje aiškinant aktualaus bylos atveju CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymą nurodoma, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal bendrąją taisyklę šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 20 punktas).

151.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

152.       Teisėjų kolegija iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas 2021 m. lapkričio 17 d. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 17 d. protokoline nutartimi įpareigojo šalis baigiamąsias kalbas ir replikas pateikti raštu, atidėjo sprendimo (nutarties) priėmimo ir paskelbimą 2022 m. vasario 7 d. Trečiasis asmuo D. V. iki sprendimo (nutarties) priėmimo 2022 m. vasario 7 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytos pagrįstai, nes trečiasis asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl baigiamųjų kalbų ir replikų raštu rengimo, dėl kurių išlaidas patvirtinančių įrodymų negalėjo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

153.       Kita vertus, teisėjų kolegija nustatė, kad trečiojo asmens pateiktoje teisinių paslaugų suvestinėje už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2022 m. sausio 12 d. nurodyta, jog išlaidos, patirtos už replikų rengimą, apmokėtos PVM sąskaita faktūra Nr. LJ20220003, tačiau minėtos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo data, apmokėjimo dokumento numeris nenurodyti.

154.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančiu pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs. Advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

155.       Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens pateiktoje teisinių paslaugų suvestinėje už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2022 m. sausio 12 d. nurodyta, kad trečiasis asmuo su atstovu pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsiskaitė, tačiau nenurodyti PVM sąskaitos faktūros Nr. LJ20220003 esminiai pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, grynųjų pinigų priėmimo kvitų ar kt.) duomenys, o patys pirminiai atsiskaitymą patvirtinantys dokumentai į bylą nepateikti.

156.       Atsižvelgiant į pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, suvestinė, kurioje nurodytas bendro pobūdžio patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs, nenurodžius PVM sąskaitos faktūros Nr. LJ20220003 esminių pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų, nelaikytina pakankamu ir tinkamu įrodymu, patvirtinančiu išlaidų, patirtų už replikų rengimą, patyrimą ir apmokėjimą.

157.       Pirmosios instancijos teismas už replikų rengimą iš ieškovės trečiojo asmens naudai priteisė 624,25 Eur. Įvertinus aptartus motyvus, iš ieškovės trečiojo asmens D. V. naudai priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 7 737,27 Eur (8 361,52 Eur – 624,25 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

158.       Apeliacinės instancijos teismo atliktas pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimas yra ne dėl materialiojo teisinio ginčo ir neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymui.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

159.       Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atnaujinti proceso dalyje dėl ieškovės reikalavimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl administracinio akto dalies panaikinimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime ieškovės reikalavimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl administracinio akto dalies panaikinimo išsprendė iš esmės.

160.        Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas be pagrindo iš ieškovės UAB ,,NAPC“ trečiojo asmens D. V. naudai priteisė 624,25 Eur išlaidų už replikų rengimą, nes trečiojo asmens pateikta teisinių paslaugų suvestinė, kurioje nurodytas bendro pobūdžio patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs, nenurodžius PVM sąskaitos faktūros Nr. LJ20220003 esminių pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų, nelaikytina pakankamu ir tinkamu įrodymu, patvirtinančiu išlaidų, patirtų už replikų rengimą, patyrimą ir apmokėjimą.

161.       Atsižvelgiant į šiuos pirmosios instancijos teismo atliktus pažeidimus, skundžiamas sprendimas pakeičiamas, panaikinant sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės UAB ,,NAPC“ reikalavimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl administracinio akto dalies panaikinimo, ir sumažinant iš ieškovės UAB ,,NAPC“ trečiojo asmens D. V. naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 7 737,27 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

162.       Pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs, kad teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pažeidė D. V. materialiąsias teises ir teisėtus interesus, pagrįstai atnaujino procesą dėl likusio ieškinio reikalavimo, pagrįstai atsisakė tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, nustatęs, kad egzistuoja CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, bylą išnagrinėjo iš esmės ir ginčo statinių nuosavybės teisę pripažino atsakovei BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“. Atsižvelgiant į tai, likusi sprendimo dalis paliekama nepakeista.

163.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

164.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė apeliaciniame skunde nesirėmė apeliacinės instancijos teismo nustatytu pagrindu dėl ieškinio reikalavimo dėl administracinio akto dalies panaikinimo atnaujinimo nepagrįstumo, taip pat įvertinus tai, jog apeliacinės instancijos teismo atliktas pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra ne dėl materialiojo teisinio ginčo, spręstina, kad apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

165.       Trečiasis asmuo D. V. pateikė teismui įrodymus apie 968 Eur dydžio patirtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Trečiojo asmens patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių, todėl priteisiamos iš ieškovės trečiojo asmens naudai.

166.       Atsakovė BUAB ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“ pateikė teismui įrodymus apie 1 331 Eur dydžio patirtas išlaidas už pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo atsisakymą ir rašytinių paaiškinimų parengimą. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

    n u t a r i a :

        Pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą, panaikinant sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,NAPC“ reikalavimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl administracinio akto dalies panaikinimo, ir sumažinant iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,NAPC“, juridinio asmens kodas 301730724, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 7 737,27 Eur (septynių tūkstančių septynių šimtų trisdešimt septynių eurų 27 ct).

        Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,NAPC“, juridinio asmens kodas 301730724, atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Naftos atliekų perdirbimo centras“, juridinio asmens kodas 126400643, naudai 1 331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

        Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,NAPC“, juridinio asmens kodas 301730724, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

                                                                      Teisėjai                                                 Agnė Tikniūtė

                                                           Žilvinas Terebeiza

                                                   Alma Urbanavičienė