Civilinė byla Nr. e2-1738-1102/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29374-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 2 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,

sekretoriaujant Neringai Stuglytei,

dalyvaujant ieškovei D. D., jos atstovui advokatui Z. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui M. S. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė 2019 m. spalio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, taip pat su patikslintu ieškiniu atsakovui, prašydama nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus K. V. S. gyvenamąją vietą su motina (ieškove), priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 2935 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: ieškovė su atsakovu draugavo nuo 2016 metų, kartu gyveno Anglijoje, o 2017 m. pavasarį ieškovė viena grįžo į Lietuvą. 2017 m. spalio 8 d. gimė poros sūnus, atsakovas į Lietuvą atvyko 2017 m. gruodžio mėn., pripažino tėvystę, įrašė save vaiko tėvu. Neužilgo ieškovės ir atsakovo santykiai nutrūko, jie pradėjo gyventi atskirai, nuo to laiko atsakovas beveik nustojo teikti išlaikymą sūnui, mokėjo nedaug ir nereguliariai. Nurodė, kad ji tinkamai rūpinasi ir prižiūri vaiką, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Sūnaus poreikiai per mėnesį sudaro 500 Eur, ieškovės pajamos sudaro 250 Eur. Nuo 2017 m. gruodžio 29 d. atsakovas  vaikui skyrė 2865 Eur, todėl iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas 2935 Eur, skaičiuojant teiktino išlaikymo dydį po 200 Eur/mėn. už 29 mėnesius. Pažymėjo, jog neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaiku, dalyvautų jo augime ir auklėjime, tačiau šiuo metu vaikui yra tik du metai, vaikas su tėvu niekada negyveno ir jo nepažįsta, todėl ieškovė neprašo nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus detalios bendravimo tvarkos, prašo įpareigoti atsakovą iš anksto, prieš tris dienas derinti su ieškove savo planus bendrauti su sūnumi (el. b. T. i, psl. 44-47).

Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš atsakovo buvo priteistas nepilnamečiui vaikui laikinas išlaikymas, mokėtinas kas mėnesį po 180 Eur periodinėmis išmokomis.

Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė. Atsakovui dokumentai siųsti žinomais jo ir jo artimųjų adresais Lietuvoje, taip pat elektroniniu paštu. Teismui 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi paskelbus atsakovo paiešką ir nutarties vykdymą pavedus Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nustatyta, kad atsakovas 2019 m. kovo 20 d. išvyko iš Lietuvos, nei su atsakovu, nei su jo giminaičiais turimais telefono numeriais ir elektroninio pašto adresais policijos pareigūnams susisiekti nepavyko. Išnaudojus visas priemones ieškovą informuoti, neturint žinių apie jo konkrečią gyvenamąją vietą užsienyje, procesiniai dokumentai bei šaukimas į teismo posėdį atsakovui įteikti  viešo paskelbimo būdu.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė 2019 m. lapkričio 22 d. išvadą Nr. 1SD-8411-(8.1.27) „Dėl nepilnamečio K. V. S.“, šeimos aplinkos sąlygų tyrimo 2019 m. lapkričio 14 d. aktą Nr. 1TSD-3399. Tarnyba nurodė, jog ieškovė kartu su sūnumi gyvena jos močiutei nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute su visais patogumais. Namai kuklūs, tačiau tvarkingi ir švarūs, juose yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai, vaikas su mama dalinasi vienu kambariu. Moteris Tarnybai paaiškino, jog dirba operatore – telefoniste Estcon AGLT, jos darbo uždarbis 600 Eur (neatskaičius mokesčių) bei gauna 50 Eur išmoką vaikui. Moteris teigė, jog su atsakovu kartu nevedė bendro ūkio, atsakovas gyveno ir tebegyvena Didžiojoje Britanijoje ir neplanuoja grįžti į Lietuvą. Atsakovas su vaiku bendrauja tik grįžęs į Lietuvą, ir tai vyksta labai retai, išlaikymą vaikui teikia nepastoviai. Tarnyba pažymėjo, jog su atsakovu susisiekti nepavyko. Mažametis K. V. S. lanko Vilniaus lopšelį – darželį „Kulverstukas“, vaiko sveikata nesiskundžiama. Dėl vaiko nedidelio amžiaus, berniukas negebėjo išreikšti savo nuomonės. Tarnybos vertinimu, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, atitiks geriausius vaiko interesus. Tarnyba sutiko su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją bei tikslino prašomą priteisti išlaikymo sumą, prašė priteisti 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kitus reikalavimus paliko nepakeistus. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu buvo pažįstami nuo vaikystės, įsimylėjo, kūrė santykius, atsakovas pakvietė ieškovę atvykti į Angliją, tačiau galiausiai pora išsiskyrė. Nežino, kur yra atsakovas, galimai uždarbiauja Jungtinėje Karalystėje, taip pat galimai studijuoja Škotijoje, važinėja iš Anglijos į Edinburgą, galimai ten studijuoja programavimą ar inžineriją. Jos bendravimas su atsakovu galutinai nutrūko 2019 m. pirmą pusmetį, tuomet atsakovas bendraujant telefonu užsiminė, kad patyrė incidentą darbe, todėl kurį laiką negalės mokėti išlaikymo. Ieškovė žinomais kontaktais informavo atsakovą tiek apie bylos nagrinėjimą, tiek ir apie kitas jam svarbias aplinkybes, t. y. apie tai, kad 2019 m. rudenį Lietuvoje mirė atsakovo įmotė (biologinė teta), kuri atsakovą augino nuo vaikystės mirus jo tėvams. Atsakovas į tai nieko neatsakė. Lietuvoje atsakovas buvo 2017 m. gruodžio mėn. – 2018 m. sausio mėn., 2018 m. liepos mėn., 2019 m. kovo mėn., matydavosi su vaiku, žaisdavo su juo, bendraudavo. Išlaikymą mokėdavo pagal savo turimas galimybes, dažnai dingdavo keliems mėnesiams. Vaikas 2019 m. kovo mėn. jau nelabai prisileido tėvą, nes nepažino. Ieškovė nurodė, kad dirbo drabužių parduotuvėje, paskui keitė darbą, nes ankstesniame darbe sudėtinga buvo darbą suderinti su vaiko paėmimu iš darželio. Yra mokiusis profesinėje mokykloje interjero dizaino specialybės, tačiau mokslų nebaigė, nuėjo dirbti. Dėl vaiko poreikių ir sveikatos būklės nurodė, jog vaikas dažnai serga peršalimo ligomis, buvo susilaužęs koją, kitų ypatingų poreikių neturi. Pragyventi ieškovei padeda močiutė. Nurodė, kad nei ieškovė, nei atsakovas, ieškovės žiniomis, sveikatos problemų neturi.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas sprendžia, kad buvo išnaudotos visos galimybės realiai įteikti procesinius dokumentus atsakovui, buvo paskelbta atsakovo paieška per policiją, dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 2 dalis). Laikytina, kad vaiko teisių ir interesų prioritetinės apsaugos imperatyvas įpareigoja teismą nagrinėti bylą iš esmės ir išspręsti vaiko interesų apsaugai svarbius klausimus, net ir nesant byloje atsakovo atsiliepimo ir pozicijos.

1.       Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo 

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. D. ir atsakovas M. S. yra nepilnamečio sūnaus K. V. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (el. b. T. I, psl. 8).

Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja, nurodė, kad tinkamai rūpinasi vaiku, jį prižiūri bei sudaro tinkamas sąlygas vaiko auginimui, vystymuisi, gyvenimui. Atsakovas neišreiškė savo nuomonės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovas yra minimaliai bendravęs su vaiku. Teismas, įvertinęs tai, jog berniukas nuo pat jo gimimo gyvena kartu su motina, taigi yra prie jos emociškai prisirišęs, atsižvelgęs į Tarnybos išvadą, jog vaikui sudarytos geros buities ir gyvenimo sąlygos, sprendžia, kad nepilnamečio K. V. S. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina D. D..

2.       Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalių mažametis sūnus K. V. S. yra 2,5 metų amžiaus vaikas, lėtinių ligų ar kitų specialių poreikių neturi, vaikas lanko lopšelį–darželį. Ieškovės paskaičiavimu, vaiko išlaidos kas mėnesį sudaro: maistas – 130 Eur, drabužiai, avalynė – 50 Eur, higienos reikmenys – 60 Eur, kultūriniai poreikiai – 20 Eur, darželis – 30 Eur, vaistai, vitaminai – 20 Eur, būstas – 30 Eur, žaislai – 30 Eur, susisiekimo paslaugos – 30 Eur, draugų gimtadieniai – 30 Eur, atostogos – 60 Eur, viso 500 Eur.

Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą).

 Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Iš bylos medžiagos, ieškovės paaiškinimų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SODRA) duomenų nustatyta, jog D. D. nuo 2019 m. spalio 10 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje Eastcon AG LT operatore–telefoniste, jos gaunamas darbo užmokestis, ieškovės teigimu, yra 600 Eur, neatskaičius mokesčių, tačiau viso darbo užmokesčio ieškovė dar nėra gavusi, nes dėl vaiko ligų turėdavo nedarbingumo laikotarpių. 2020 m. vasario mėn. ieškovė gavo 244 Eur darbo užmokesčio, 2019 m. lapkričio mėn. – 300 Eur, neatskaičius mokesčių. Iki vaiko gimimo ieškovė yra dirbusi bendrovėse UAB „Barbora“, UAB „LPP Lithuania“, UAB „Internetinė prekyba Fresh Market“, jos darbo užmokestis tuomet sudarė apie 400-600 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių (el. b. T. I, psl. 17-35, 188-221). Ieškovė su sūnumi gyvena savo močiutei priklausančiame bute, nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (el. b. T. I, psl. 162, 174). Atsakovas vaiko išlaikymui nereguliariai pervesdavo paprastai iki 100 Eur, atskirais atvejais – po 200-300 Eur (el. b. T. I, psl. 48-89).

Valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenimis atsakovas M. S. nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje, taip pat nėra informavęs apie išvykimą iš Lietuvos.  SODROS duomenimis, atsakovas nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2015 m. kovo 31 d. dirbo UAB „Vertybių sauga“, tuomet gavo apie 550 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių; duomenų, kad šiuo metu dirbtų Lietuvoje ir gautų darbo užmokestį, nėra (el. b. T. I, psl. 10-11). Atsakovas nuosavybės teise Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (el. b. T. I, psl. 169, 176). Antstolių informacinės sistemos 2019 m. spalio 3 d. duomenimis, M. S., kaip skolininko atžvilgiu, vykdomas išieškojimas  UAB „Sergel“, UAB „Bitė Lietuva“ naudai (el. b. T. I, psl. 12-16). Duomenų apie atsakovo kitus išlaikytinius byloje nėra. Ieškovės teigimu, atsakovui nėra nustatytas neįgalumas, nežinoma apie sveikatos sutrikimus, kurie kliudytų dirbti.

Atsižvelgęs į šalių pajamas teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma sūnaus išlaikymui reikalinga 500 Eur suma yra pagrįsta vaiko poreikiais, tačiau nėra pilnai pagrįsta patiriamomis vaiko poreikių tenkinimo išlaidomis. Šalių pajamos Lietuvoje buvo, yra minimalios, todėl vertintina, kad vaiko poreikiams ieškovė išleidžia mažiau kaip 500 Eur per mėnesį.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, į nepilnamečio K. V. S. amžių, į tai, jog vaikas neturi ypatingų sveikatos problemų bei papildomų poreikių, įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį ir pajamas, tai, jog abu tėvai yra jauno amžiaus, neturintys sveikatos sutrikimų dėl kurių būtų apribota galimybė dirbti ir gauti pajamas, taip pat tai, jog nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius, atsižvelgiant į tai, jog abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina, iš atsakovo M. S. priteistinas išlaikymas sūnui K. V. S. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. spalio 3 d., iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis). Ieškovė išlaikymą sūnui privalo naudoti išimtinai tik nepilnamečio sūnaus interesais (CK 3.203 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalims taip pat išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

3.       Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo sūnui neteikto išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovės teigimu, nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. yra 29 mėnesiai, atsakovas yra sumokėjęs 2 835 Eur, taigi išlaikymo įsiskolinimas vaikui yra (200 Eur x 29 mėn.) – 2865 Eur = 2935 Eur.

Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šalių sūnus gimė 2017 m. spalio 8 d., taigi atsakovui pareiga išlaikyti sūnų atsirado tik nuo šios dienos, o ne nuo 2017 m. gegužės 1 d., kaip teigia ieškovė.  Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą 2019 m. spalio 3 d., taigi išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas už 24 mėnesius.

Ieškovė neteikė teismui duomenų, kokią pinigų sumą ji skyrė sūnaus išlaikymui per šiuos du metus, taip pat neteikė įrodymų, jog sūnui buvo nustatyti papildomi poreikiai ar kad jam buvo reikalingos papildomos išlaidos. Kaip jau konstatuota šio sprendimo 3-ioje dalyje, šalių pajamos nėra didelės, todėl atitinkamai vaiko poreikių tenkinimui 2017-2019 m. išleistos sumos sietinos su kasacinio teismo nurodomu orientaciniu išlaikymo dydžiu, t. y. minimalia mėnesio alga (MMA). MMA Lietuvoje nuo 2016 m. liepos 1 d. sudarė 380 Eur, nuo 2018 m. sausio 1 d. – 400 Eur. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovo teiktino išlaikymo suma sudaro iš viso 3 mėn. x 190 Eur + 21 mėn. x 200 Eur = 4770 Eur. Iš teismui pateikto ieškovės AB SEB bako sąskaitos išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 8 d. (nuo vaiko gimimo dienos) iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas ieškovei pervedė tokias sumas: 383,48 Eur, 98,14 Eur, 53,90 Eur, 61,84 Eur, 54,66 Eur, 87,23 Eur, 87,01 Eur, 58,16 Eur, 24,39 Eur, 50 Eur, 80 Eur, 350 Eur, 240 Eur, 150 Eur, 219,21 Eur, 150 Eur, 353,20 Eur, 252,25 Eur, 100 Eur, 100 Eur, 159 Eur, 103,11 Eur, t. y. iš viso 3 215,57 Eur (el. b. T. I, psl. 48-89). Remiantis nustatytomis bylos aplinkybėmis, atsakovas kitu būdu neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, ieškovė sūnų augimo viena, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas yra nepakankamai prisidėjęs prie vaiko išlaikymo.

Konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pagrįstas, tačiau atsižvelgiant į aukščiau pateiktus skaičiavimus bei duomenis apie atsakovo mokėjimus, šis reikalavimas tenkintinas iš dalies: iš atsakovo priteistinas 4700 – 3215,57 = 1554,43 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas nuo vaiko gimimo iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos.

4.       Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnyje įtvirtina tėvo (motinos) teisė kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Ieškovė prašė nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką – įpareigoti vaiko tėvą M. S. apie norą bendrauti su vaiku informuoti vaiko motiną telefonu ar elektroniniu paštu prie tris dienas. Ieškovė teigė, kad neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaiku, dalyvautų jo gyvenime, nurodė, jog neribos atsakovo ir vaiko bendravimo. Įvertinęs tai, jog atsakovas nepasisakė dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, nereiškė savo norų ir pageidavimų dėl konkrečios bendravimo tvarkos, taip pat atsižvelgiant į tai, jog K. V. S. yra mažo amžiaus, atsakovas nėra auginęs vaiko, nedaug su juo bendravęs, jo iš esmės nepažįsta, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nustato, kad M. S. apie norą bendrauti su vaiku, privalo informuoti vaiko motiną D. D. telefonu ar el. paštu prieš tris kalendorines dienas.

Šalims išaiškinama, kad šis teismo sprendimas dalyje, susijusioje su bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatytmu, neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl esant nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos ar siekiant pakeisti šiuo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, šalys turi teisę kreiptis į teismą su bendru prašymu patvirtinti pageidaujamą bendravimo su vaiku tvarką, taip pat bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jo siūlomu būdu.

5.       Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis ).

Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina (200 Eur x 12 mėn. + 1554,43 Eur) x 3 proc. x 75 proc. = 89 Eur žyminio mokesčio už šiuos reikalavimus. Byloje taip pat mokėtinas 150 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), ieškovė remiantis Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-2569-13624 (el. b. T. I, psl. 5-7), yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Ieškinį dėl šių reikalavimų tenkinus pilnai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina visa 150 Eur suma.

Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. vasario 14 d. pažyma Nr. (12.32) PT-1007, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 257,28 Eur (el. b. T. I, psl. 161). Ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, t. y. 88 proc. (reikalavimai dėl gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo tenkinti pilnai, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintas 53 proc.). Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina 257,28 x 88 proc. = 226,41 Eur įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai.

Byloje patirta 5,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios tarp šalių paskirstytinos taip: ieškovės mokėtina dalis 0,62 Eur, atsakovo – 4,53 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės mokėtina suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), be to ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, suma sudaro 89 + 150 + 4,53 = 243,23 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies. 

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina D. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui K. V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

 Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 1554,43 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 43 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui K. V. S., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko D. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tėvo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas), bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas), bendravimo tvarką: tėvas apie norą bendrauti su vaiku privalo informuoti vaiko motiną D. D. telefonu ar el. paštu prieš tris kalendorines dienas.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 226,41 Eur  (du šimtus dvidešimt šešis eurus, 41 ct) išlaidų už ieškovei D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Sumokėjus mokėjimo kvitas turi būti pateikiamas teismui (raštinei).

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 243,53 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus 53 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5660, paskirtis – Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu). Sumokėjus mokėjimo kvitas turi būti pateikiamas teismui (raštinei).

Panaikinti byloje 2019 m. spalio 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai, sprendimo apskundimas nesustabdo sprendimo šioje dalyje vykdymo.

Sprendimą atsakovui siųsti jo el. pašto adresu mansavicius@yandex.com.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                           Eglė Mauricė