Baudžiamoji byla Nr.1A-75-511-2007-59                 

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

1.2.14.2.1; 1.2.14.13; 2.4.8

N U T A R T I S

2007 m. vasario 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Valdo Meidaus,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,

gynėjui Antanui Cemnolonskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams,

- pagal LR BK 187 str. 3 d. areštu penkiolika parų.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

N U S T A T Ė :

V. M. nuteistas už tai, kad jis, 2006 m. lapkričio 27d., apie 14.05 val., sulaužydamas durų spynos užraktą 50 litų vertės, įsibrovė į patalpą – butą, priklausantį (duomenys neskelbtini) K. G., esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, iš kur slapta pagrobė svetimą, K.K. G. priklausantį turtą: piniginę - 25 litų vertės su  joje buvusia  mokėjimo kortelę bei vairuotojo pažymėjimu bei tyčia  sudaužė  bute buvusį  akvariumą 100 litų vertės ir stiklainį 2 litų vertės, viso jis pagrobė svetimą, K.K. G. priklausantį turtą bendros 45 litų vertės ir sunaikino svetimą K. K. G. priklausantį turtą bendros 152 litų vertės.

N. V. M. apeliaciniu skundu prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Supranta, kad pažeidė įstatymą ir už tai turi būti nubaustas, tačiau laisvės atėmimas galutinai sugriautų  tik pradėjusį susitvarkyti jo šeimyninį gyvenimą. Neneigia įsibrovęs į nukentėjusiojo butą, tačiau tai padarė dėl susiklosčiusios padėties. Patekęs į svetimą miestą, neturėjo pinigų, nemokėjo kalbos. Įsibrovęs į butą tikėjosi rasti nors truputį pinigų, kad galėtų grįžti namo. Piniginės su dokumentais, kurios vagyste buvo kaltinamas, nevogė. Ją rado bute, tačiau pamatęs kad joje nėra pinigų, paliko ant palangės. Nurodo, kad buvo teistas Latvijos Respublikoje, kalėjime praleido didžiąją dalį savo gyvenimo, tačiau šiuo metu jo gyvenimas buvo pradėjęs tvarkytis. Skirta laisvės atėmimo bausmė sužlugdys jo likimą.  Supranta, kad jo kaltės neigimas tyrimo metu ir teisme jam pakenkė, tačiau tuo metu jis buvo pasimetęs dėl beviltiškos situacijos. Sutinka nukentėjusiam atlyginti ne tik materialinę, bet ir moralinę žalą. 

Nuteistojo V. M. gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras -  atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

V. M. skunde pripažįsta vagystės tikslu įsibrovęs į butą, ką nustatė teismas. Nors apeliantas nurodo piniginės nevogė, ją apžiūrėjęs paliko bute, tačiau bylos medžiaga – įvykio vietos apžiūros protokolas ( b.l. 6-8), daiktų atpažinimo protokolas ( b.l. 16),  liudytojo A. Š. parodymai patvirtina, jog nukentėjusiojo K.K. G. piniginė rasta  ne bute, o prie namo lauke ir tai paneigia  V. M. teiginius, jog  jis  piniginęs nevogęs.

BK  97 str. 1d. nustatyta, jog turinčiais teistumą  laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Byloje yra pažyma, patvirtinanti, jog V. M. buvo  teistas Latvijos Respublikos teismų  6 kartus, paskutinius kartus už vagystes, paleistas iš įkalinimo įstaigos 2006-10-09. Nėra duomenų, jog apelianto  atžvilgiu būtų įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Todėl V. M. BK 97 str. 1d. prasme nėra teistas, tačiau minėta pažyma  vertintina kaip apelianto asmenybę neigiamai apibūdinanti medžiaga. V. M. padarytos  veikos yra baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis nusikaltimas. LR BK 55 str. numato, jog  asmeniui, pirmą kartą teisiamam už  apysunkį ar nesunkų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę, privalo motyvuoti tokį savo sprendimą.  Teismas sprendimą paskirti laisvės atėmimo bausmę motyvavo.  V. M. charakterizuojamas neigiamai, nedirba, tik prieš pusantro mėnesio paleistas iš pataisos įstaigos, teigiamų išvadų nedaro. Bylos duomenys nerodo, jog  apeliantas iš tiesų pakeitė gyvenimo būdą, kaip nurodo skunde, siekia susitvarkyti šeimyninį gyvenimą bei gyventi dorai.  V. M., atvykęs į Lietuvos Respubliką,  nusikalto neatsitiktinai, nes šešis kartus teistas Latvijos Respublikoje, paties apelianto paaiškinimais teismo posėdyje - už vagystes iš butų. Lietuvos Respublikoje analogišką veiką padarė praėjus vos kiek daugiau nei mėnesiui po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.  Todėl jam teisingai parinkta laisvės atėmimo bausmė. Už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymą, įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų. Teismas V. M. skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė žymiai mažesnė už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Todėl atsižvelgus į aplinkybes, apibūdinančias padarytą veiką, nuteistojo asmenybę, į tai, kad padarytas nusikaltimas aiškiai nėra atsitiktinis, V. M. paskirta bausmė nėra per griežta. Švelninti apeliantui paskirtąją bausmę ar keisti ją kita, nėra pagrindo.

            Apeliacinio skundo ribose keisti nuosprendį pagrindų nenustatyta.

Teisėjų  kolegija, vadovaudamasi  BPK  326 str. 1 d. 1 p.,

N U T A R Ė :

            N. V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                     Eligijus Gladutis

Teisėjai                                                                                                            Ričardas Gilys

                                                                                                                        Valdas Meidus