Baudžiamoji byla Nr. 1-9-729/2015

Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00709-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.

(S)

KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 3 d.

Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Grigonienė,

sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,

dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei,

gynėjai advokatei E. G.,

nukentėjusiajam M. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1959-01-09 Klaipėdoje, LR pilietė, išsituokusi, nedirbanti, gyv. Budelkiemio g. 8-91, Klaipėdoje, teista:

1. 2012-02-13 Klaipėdos      miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1d. laisvės apribojimu 1metams,  bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,
2. 2013-04-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1d. 3 mėnesių laisvės atėmimu,
3. 2013-05-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1d., 300 str. 1d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str.

Teismas, išnagrinėjęs šią bylą,

n u s t a t ė :

T. Ž. buvo kaltinama tuo, kad ji įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją:

              T. Ž. 2013 m. birželio 21 d.  apie 9.30 val. Klaipėdos rajono apylinkės teismo salėje, esančioje Klaipėdos g. 1, Gargžduose, T. Ž. viešo teismo posėdžio metu, nagrinėjant  baudžiamąją bylą  Nr. 68-1-00706-12, valstybinį kaltinimą palaikančiam  Klaipėdos  apygardos  prokuratūros  Klaipėdos  apylinkės prokuratūros prokurorui pasakydama „ ką jūs sau leidžiat, jūs nusikaltėlis esat, sėskit į šitą suolą, sėskit į šitą suolą, jūs esat prokuroras“, įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją- Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros  prokurorą M. P..

Kaltinamoji T. Ž. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2013-06-21 teismo posėdžio metu ji neturėjo tikslo įžeisti prokurorą ir ne jam adresavo kaltinime nurodytus žodžius, o nukentėjusiuoju toje byloje pripažintam J. O., kuris sėdėjo šalia prokuroro ir savo pasvarstymais posėdžio pabaigoje prisiėmė prokuroro vaidmenį. Viso proceso metu šis nukentėjusysis labai glaudžiai bendravo su prokuroru, buvo labai jo palaikomas, todėl 2013-06-21 posėdžio metu jai paprašius surinkti papildomus įrodymus, galinčius patvirtinti jos alibi, būtent J. O. tam įnirtingai prieštaravo, keldamas net papildomas versijas dėl T. Ž. kaltės ir įvykio aplinkybių, todėl ji ir paklausė jo, iš kur jis žino, kaip ten buvo, ar jis yra prokuroras  bei išreiškė savo nuomonę, kad pats J. O. yra nusikaltėlis ir turi sėsti į kaltinamųjų suolą.  Prokuroras šio posėdžio metu į šiuos teiginius visai nesureagavo, nei nusišalino, nei matomai įsižeidė, tik kito posėdžio, vykusio po trijų mėnesių, metu J. O. ir jo artimiesiems pareiškus, kad T. Ž. išvadino jį nusikaltėliu, išėjo išklausyti posėdžio garso įrašo ir po to nusišalino nuo bylos pareikšdamas, kad iškels jai baudžiamąją bylą už įžeidimą. Kadangi ji tikslo įžeisti prokurorą neturėjo, mano, kad yra nekalta ir prašo ją išteisinti.

Kaltinamosios gynėja taip pat prašė ją išteisinti, pažymėdama, kad byloje surinktų įrodymų visuma neįrodo T. Ž. kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

Nukentėjusysis M. P. parodė, kad 2013-06-21 nuo 09:30 val. iki 12:00 val. Klaipėdos rajono apylinkės teisme, esančiame Klaipėdos g. 1, Gargžduose, viešame teismo posėdyje buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 68-1-00706-12, kurioje T. Ž. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 145 str. 1d., 312 str. 1d. Teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusieji: J. O., L. O., L. O., N. Š., teismo posėdžio sekretorė D. P..  Teismo posėdžio metu aiškinantis bylos aplinkybes, apklausiant liudytojus, kaltinamoji T. Ž. staiga garsiai šaukdama ir taip atkreipdama į save dėmesį pašalinių asmenų akivaizdoje jam, prokurorui,  pareiškė garbę ir orumą žeminančius bei įžeidžiančius žodžius, kad jis, prokuroras, yra nusikaltėlis ir nurodė, kad jo vieta sėdėti nusikaltėlių suole. Tai išreiškė galimai tokiais žodžiais: „..nusikaltėlis, nusikaltėlis ir tau sėdėti šitame suole, prokurore...“  Šie  žodžiai jį kaip prokurorą užgauliai pažemino, t. y. įžeidė, jis iš teismo posėdžio išėjo išraudęs ir skubėdamas, o kito teismo posėdžio metu nukentėjusiajam priminus šį įvykį, paprašė teismo padaryti pertrauką, perklausė šio posėdžio garso įrašą ir nusprendė, kad buvo įžeistas, todėl nebegali palaikyti kaltinimo šioje byloje ir turi pats kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Liudytojas J. O. parodė, kad dalyvavo teismo posėdyje 2013-06-21 nuo 09:30 val. iki pietų. Posėdis vyko Klaipėdos rajono apylinkės teismo, esančio Klaipėdos g. 1, Gargžduose, teismo posėdžių salėje. Buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinamoji T. Ž. buvo kaltinama išniekinusi jo artimųjų kapus. Bylą nagrinėjo teisėjas G. S., taip pat dalyvavo jo sekretorė, prokuroras M. P., trys policijos pareigūnai,  jo  tėvai Liubov ir L. O., teta Natalija, T. Ž. advokatė E. Galatiltienė. Teismo posėdžio pabaigoje kaltinamoji T. Ž., žiūrėdama į šalia jo sėdėjusį prokurorą M. P., išvadino jį nusikaltėliu, pareikšdama „tu esi nusikaltėlis ir tavo vieta čia prokurore teisiamųjų suole“ ir parodydama į savo vietą.  Prokuroras dėl to susinervino ir po posėdžio skubiai išėjo. Kito posėdžio 2013-09-16 metu T. Ž. išvadino nusikaltėliu jį, J. O., todėl jis tada priminė, kad praėjusio posėdžio metu ji taip išvadino prokurorą.

Liudytojai L. O., L. O. ir N. Š. parodė panašiai kaip ir liudytojas J. O.. Liudytojai pažymėjo, kad šie žodžiai buvo pasakyti prokurorui, nes jis dėl jų nusišalino.

Liudytoja D. P. parodė, kad 2013-06-21 nuo 09:30 val. Klaipėdos rajono apylinkės teisme, esančiame Klaipėdos g. 1, Gargžduose, viešame teismo posėdyje buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 68-1-00706-12, kurioje T. Ž. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas. Ji šiame posėdyje dalyvavo kaip teismo posėdžių sekretorė, todėl po salę mažai dairėsi, o skubėjo rašyti posėdžio protokolą ir daugiausia žiūrėjo į jį. Kaltinimą šioje byloje palaikė prokuroras M. P., dalyvavo J. O., L. O., N. Š., L. O.. J. O. kaip nukentėjusysis sėdėjo šalia prokuroro, jai už nugaros. Posėdžio pabaigoje vyko žodinis konfliktas tarp T. Ž., J. O. ir prokuroro M. P., kurio metu, pasisakius prokurorui, T. Ž. pasakė posėdžio protokole užfiksuotus žodžius „...ką jūs sau leidžiat, jūs esat nusikaltėlis, sėskit į šitą suolą, jūs esat prokuroras“. Į ką ji žiūrėjo, taip sakydama, liudytoja nematė, o ar pasakytas buvo teiginys, ar klausimas, nebuvo galima aiškiai suprasti, todėl ji klaustuko protokole ir neparašė, be to dar ir skubėjo užrašyti žodžius, nebesigilindama į skyrybos ženklus. Mano, kad šiuos žodžius T. Ž. pasakė prokurorui, kuris dėl to kito posėdžio metu perklausęs garso įrašą nusišalino.

Liudytojas  R. B. parodė, kad jis kaip policijos konvojaus pareigūnas buvo atvežęs suimtą kaltinamąją T. Ž. į 2013-06-21 teismo posėdį Klaipėdos rajono apylinkės teisme. Nukentėjusysis ir prokuroras sėdėjo greta, draugiškai bendravo. Posėdžio metu vyko konfliktas tarp T. Ž. ir J. O.. T. Ž. pasakė „ Jūs esat nusikaltėlis“ ir liudytojas mano, kad ji adresavo tai prokurorui, nes šis dar pasakė „ aš jus į teismą paduosiu“. Prieš tai ėjo kalba apie tai, kad galima perklausyti įrašą.

Liudytoja I. Ž. parodė, kad dalyvavo teismo posėdyje 2013-06-21 ir girdėjo, kaip jos dukra J. O. klausė, ko jis ją puola, ar jis prokuroras yra, pats yra nusikaltėlis. Stebėdama posėdžio eigą, ji buvo įsitikinusi, kad T. Ž. šiuos žodžius adresavo J. O., o ir posėdis dėl to nenutrūko, buvo tęsiamas toliau, prokuroras į tai nesureagavo.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas CD, pateiktas Klaipėdos rajono apylinkės teismo, su  teismo posėdžio garso įrašu (1t.,  161-162 b.l.). Išklausius šį įrašą teismo posėdžio metu, nustatyta, kad posėdžio pabaigoje J. O. teikia papildomus įrodymus ir kelia versiją, kad T. Ž. galėjo kelis kartus apipilti antkapį dažais; į tai kaltinamosios gynėja klausia „ O kodėl jūs galvojat, kad ji apipylė?“, o T. Ž. tęsia „ o kodėl jūs galvojat, kad aš apipyliau? Ką jūs sau leidžiat? Jūs nusikaltėlis esat, sėskit į šitą suolą, sėskit į šitą suolą. Jūs esat prokuroras...“ šioje vietoje jos kalbą pertraukia teisėjas, įspėdamas, kad gali pašalinti kaltinamąją iš teismo posėdžių salės.

2013-06-21 teismo posėdžio protokolo 13 lape  užfiksuota, kad dėl T. Ž. kaltės įrodymų pasisako nukentėjusysis J. O., po to prokuroras paprašo prijungti filmuotos medžiagos įrašus, po to vėl pasisako J. O., kad „nuo rugpjūčio 5 d. iki rugpjūčio 9 d. per 4 paras galėjo ne vieną kartą apipilti“, o tada užfiksuotas kaltinamosios T. Ž. pasisakymas „ Kodėl jūs galvojat, kad aš apipyliau, gal jūs apipylėt, gal kitas žmogus apipylė, gal iš gatvės atėjo, apipylė. Ką jūs sau čia leidžiat. Jūs esat nusikaltėlis, sėskit į šitą suolą, sėskit į šitą suolą, jūs esat prokuroras. ( 2t., 74 b.l.).

            Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas prieina išvados, kad nesurinkta pakankama visuma įrodymų, jog T. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str., t.y., kad 2013-06-21 teismo posėdžio metu ji įžeidė savo pareigas einantį prokurorą M. P..

Įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas yra žmogaus, BK 290 str. atveju – valstybės pareigūno garbė ir orumas. Valstybė gina kiekvieno asmens garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą, teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, nes yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Taip pat valstybė teisinėmis priemonėmis užtikrina savo pareigūnų, ne dėl asmeninių priežasčių, o tarnybos tikslais atsiduriančių konfliktinėse situacijose, garbės ir orumo gynimą.  Esant pakankamai požymių, kad pareigas vykdantis valstybės pareigūnas buvo įžeistas, kitaip negu privataus kaltinimo procese, privaloma pradėti ikiteisminį tyrimą ir nenustačius Lietuvos Respublikos BPK 3 str. pagrindų – perduoti bylą teismui nagrinėti. Būtent teismui pavesta betarpiško, žodinio ir išsamaus visų nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimo pagrindu priimti apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį.

Asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, kai jo veiksmuose ar neveikime nustatoma visa baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos sudėtis. Asmens kaltė turi būti įrodyta pakankama byloje surinktų įrodymų visuma, o visos nepašalintos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai. Šioje byloje nekelia abejonių tai, kad asmens, nepripažinto kaltu už jokį nusikaltimą,  pavadinimas nusikaltėliu yra įžeidžiamas. Taip pat  surinkta pakankamai įrodymų, kad 2013-06-21 teismo posėdžio metu būtent T. Ž. būtent tokius žodžius pasakė.  Tačiau, išnaudojus visas galimybes surinkti ir ištirti visus įrodymus, liko neįrodyta, kad kaltinamoji įžeidžiamai kreipėsi būtent į nukentėjusįjį – prokurorą M. P., palaikiusį valstybinį kaltinimą šioje byloje ir tokiu būdu vykdžiusį savo tarnybines pareigas. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 290 str., gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, tačiau būtent subjektyvioji šios nusikalstamos veikos pusė – kaltinamosios suvokimas, kad ji savo žodžiais įžeidžia nukentėjusįjį, ir siekimas tai padaryti -  nebuvo įrodyta. T. Ž. ištarta  frazė „ o kodėl jūs galvojat, kad aš apipyliau? Ką jūs sau leidžiat? Jūs nusikaltėlis esat, sėskit į šitą suolą, sėskit į šitą suolą. Jūs esat prokuroras...“ buvo ištarta po kelių nukentėjusiojo J. O. pasisakymų šia tema, prokurorui  tuo metu apie apipylimą netarus nė žodžio; be to, ši frazė  teisėjo G. S. buvo nutraukta, reiškiant kaltinamajai pastabą dėl netinkamų pasisakymų posėdžio metu, todėl iš tiesų neaišku, kaip T. Ž. būtų ją užbaigusi. Pati kaltinamoji nurodo ją adresavusi ne prokurorui, o šalia jo sėdėjusiam nukentėjusiajam J. O., paskutiniais žodžiais norėdama paklausti, ar jis yra prokuroras, kad kaltina ją nebūtais dalykais. Kad nukentėjusysis ir prokuroras sėdėjo prie to paties stalo nedideliu atstumu, patvirtino visi byloje apklausti liudytojai, kurie dėl tos priežasties negalėjo atskirti ir nurodyti, į kurį iš šių asmenų žiūrėjo T. Ž., tardama jos kaltinimu virtusią frazę. O savo samprotavimus apie tai, kuriam iš šių asmenų buvo adresuota ši frazė, liudytojai L. O., L. O., N. Š. ir R. B. grindžia taip pat ir tuo, kad prokuroras dėl to nusišalino, pasakęs, kad spręs klausimą dėl bylos jai iškėlimo. Šioje vietoje pažymėtina, kad kaltinime nurodytoji frazė buvo ištarta teismo posėdžio, vykusio 2013-06-21, metu, o apie nusišalinimą ir bylos T. Ž. iškėlimą dėl to prokuroras pareiškė tik 2013-09-16 posėdyje, J. O. posėdžio pradžioje pareiškus, kad T..Ž. praeitame posėdyje išvadino prokurorą nusikaltėliu. Tai rodo, kad praėjus ilgesniam laiko tarpui, liudytojai nebeprisimena visos šių įvykių sekos ir  detalių, o jų sąmonėje susiformavo iš tiesų faktais nepagrįsta nuostata, kad prokuroras iškart sureagavo į tai kaip į įžeidimą ir nusišalino.  Pats faktas, kad nukentėjusysis įžeidimą suvokė ir į jį sureagavo tik po trijų mėnesių sukelia abejonių dėl to, ar iš tiesų tokie veiksmai laikytini nusikalstamais, o ne mažareikšmiais, tačiau kadangi nėra įrodyta, kad kaltinamoji siekė padaryti būtent tokią nusikalstamą veiką ( įžeisti pareigas einantį prokurorą), ši aplinkybė nėra svarbi šiai bylai. Visa tai veda prie išvados, kad objektyvūs byloje esantys įrodymai – teismo posėdžio protokolas ir garso įrašas – kaltinamosios tyčinės kaltės dėl jai inkriminuoto nusikaltimo neįrodo, subjektyvūs ir laiko iškraipyti liudytojų ir paties nukentėjusiojo parodymai jų nepaneigia ir įrodymų trūkumo spragos neužpildo, pati kaltinamoji savo kaltę neigia logiškais, motyvuotais ir atitinkančiais objektyvius bylos įrodymus parodymais, todėl nėra pagrindo jos atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir T. Ž. išteisinama, neįrodžius, kad buvo padaryta jai inkriminuota nusikalstama veika.

Išteisinus kaltinamąją, kuriai buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, nepasirenkant sau tinkamo gynėjo, nebekyla klausimas dėl gynėjo paslaugų apmokėjimo priteisimo iš kaltinamosios ( išteisinamosios), todėl šios išlaidos valstybei iš jos nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 5 d. 1p., teismas

n u s p r e n d ž i a:

Išteisinti T. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str., kadangi nepadaryta ši nusikalstama veika.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                 Jurgita  Grigonienė