Civilinės bylos  Nr. e2-860-392/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01443-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija:  2.1.2.4.1.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2020 m. sausio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Jurgita Loginovienė dalyvaujant ieškovo atstovui L. B., atsakovų BKB „Nacionalinė kredito unija“, UAB „EDS INVEST“  atstovui S. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. V. ieškinį BUAB „Initium verum“, BKB „Nacionalinė kredito unija“, UAB „EDS INVEST“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretysis asmuo K. V.

n u s t a t ė :

Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo teismo prašo: 

1.       Pripažinti 2010-11-04 paskolos sutartį Nr. 70227 sudarytą tarp KB „Nacionalinės kredito unijos“ ir D. V. nuo sudarymo momento apsimestiniu sandoriu dalyje dėl sutarties šalies (paskolos gavėjo) ir nustatyti, kad paskolos gavėjas yra UAB „Intium verum“;

2.       Pripažinti negaliojančia 2010-11-05 tarp UAB ,,Initium verum“ ir KB „Nacionalinės kredito unijos“ sudarytą laidavimo sutartį Nr. 70227;

3.       Pripažinti negaliojančia 2010-11-04 tarp D. V. ir UAB „Initium verum“ sudarytą paskolos sutartį Nr. 10-11-04;

4.       Nuo sudarymo momento pripažinti niekine ir negaliojančia 2018-02-08 KB Nacionalinės kredito unijos ir UAB „EDS INVEST“ sudarytą reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutartį (įskaitant jos priedus), dalyje dėl reikalavimo teisės, kylančios iš 2010-11-04 paskolos sutarties Nr. 70227 perleidimo naujajam kreditoriui UAB „EDS INVEST“.

Ieškinyje nurodė, kad 2010 m. spalio mėnesį ieškovas, kaip UAB „Initium verum“ direktorius, kreipsi į Nacionalinę kredito unija su prašymu suteikti 75 000 Lt paskolą įmonei apyvartinėms lėšoms. Žodžiu buvo paaiškinta, kad juridiniams asmenims paskolos nesuteikiamos, pasiūlyta paskolos sutartį pasirašyti ieškovui, kaip fiziniam asmeniu ir lėšas pervesti UAB „Initium verum“. O kadangi faktinis paskolos gavėjas bus UAB „Initium verum“, minėtą juridinį asmenį padaryti laiduotoju, t. y. UAB „Initium verum“ vardu pasirašyti laidavimo sutartį. 2010-11-03 UAB ,,Initium verum“ unijai pateikė Laiduotojo paraišką. 2010-11-04 įmonės lėšomis ieškovas Unijai sumokėjo 11 300 Lt pajaus apmokėjimui. Sutartį ieškovas pasirašė kaip UAB „Initium verum“ direktorius. 2010-11-04, t. y. tą pačią dieną D. V. pasirašė paskolos sutartį su UAB „Initium verum“ Nr. 10-11-04, kuria įsipareigojo paskolos gavėjo UAB „Initium verum“ nuosavybėn perduoti 75 000 Lt ir numatė paskolos grąžinimo terminą 2011-01-20. Ieškovas tokios sumos 2010-11-04 neturėjo ir paskolinti negalėjo.  2010-11-05 UAB ,,Initium verum“ su Unija sudarė laidavimo sutartį Nr. 70227, kuria nurodė jog laiduoja už D. V. pagal paskolos sutartį Nr. 70227. 2010-11-05 prašymu dėl pinigų pervedimo Nacionalinė kredito unija paskolos dalį – 60 000 Lt pervedė į UAB „Initium Verum“ sąskaitą. 2010-11-05 buvo išrašytas orderis, kuriuo likusi suma išmokama ieškovui. Tuo pat metu buvo surašyti kiti grynųjų pinigų įmokėjimo dokumentai, kuriais neva buvo sumokėtas 750 Lt paskolos išdavimo mokestis, 90 Lt grynųjų pinigų išdavimo mokestis, 100 Lt Unijai pajaus apmokėjimui. Tokiu būdu minėtais mokėjimais ieškovas susigrąžino kaip 2010-11-04 sumokėtus už pajų bei padengė išlaidas, susijusias su sutarties sudarymu. Nuo ginčo sutarties paskolą dengė tiek tiesiogiai mokėdama pinigus Unijai, tiek netiesiogiai, t. y. pervedant pinigus į ieškovo sąskaitą, atsakovas UAB „Initium Verum“. Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, 2010-11-04 tarp D. V. ir Nacionalinės kredito unijos pasirašyta paskolos sutartis Nr. 70227, ir 2010-11-04, t. y. tą pačią dieną tarp D. V. ir UAB „Initium verum“ Nr. 10-11-04 pasirašyta paskolos sutartis bei 2010-11-05 tarp UAB ,,Initium verum“ ir Nacionalinės kredito unijos sudarytą laidavimo sutartį Nr. 70227, buvo sudarytos kitam sandoriui pridengti, t. y. sandoriui, kuriuo Unija paskolą suteikia atsakovui UAB „Initium Verum“ pridengti. 2018-02-08 KB „Nacionalinė kredito unija“ sudarė reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutartį, kuria, be kita ko, unija naujajam kreditoriui UAB „EDS INVEST“ perleido reikalavimo teises, kylančias iš 2010-11-04 paskolos sutarties Nr. 70227 sudarytos tarp Nacionalinės kredito unijos ir D. V..  

CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. 2010-11-05 Nacionalinė kredito unija paskolos dalį – 60 000 Lt pervedė į UAB „Initium Verum“ sąskaitą (Priedas Nr. 8), likusi dalis buvo panaudota paskolos sutarties ir su tuo susijusių išlaidų apmokėjimui (dalis paskolos sumos apskritai net nebuvo išmokama, o tik išrašomi dokumentai apie pinigų išmokėjimą ir tuo pačiu įmokėjimą Unijai). Tokiu būdu, įvertinus, tai, jog paskolos sutartis yra realinė, bei tai, jog ieškovas paskolos sumos negavo, paskolos sumą gavo atsakovas UAB ,,Initium verum“ darytina išvada, jog paskolos sutartis tarp Nacionalinės kredito unijos ir ieškovo sudaryta nebuvo. Ir priešingai, darytina išvada, jog sutartis buvo sudaryta tarp atsakovų. Paskolos sutartyje Nr. 10-11-04 ir kaip paskolos davėjas ir kaip UAB „Initium verum“ atstovas pasirašė D. V.. Be to, paskolos sutartį Nr. 70227 pasirašė ieškovas ir nurodė, jog pasirašo kaip direktorius D. V.. Paskolos sutartys tarp unijos ir D. V., bei tarp D. V. ir UAB „Intium verum“ buvo sudarytos tą pačią dieną. Iš paskolos sutarčių Nr. 70227 ir Nr. 10-11-04 turinio, matoma, kad tikroji šalių valia buvo sudaryti paskolos sutartį tarp unijos ir UAB „Initium verum“, nes sutampa sumos ir tik nežymiai, keletu dienų skiriasi skolos grąžinimo terminai. Sudarius paskolos sutartį vien tik per mėnesį mokėtinos palūkanos sudarė 875 Lt. Be to, buvo nurodyta, jog ieškovas per vienerius metus grąžins visą paskolos sumą ir sumokės 14 proc. dydžio palūkanas, kas bendrai sudaro 85 500 Lt. Tačiau įvertinus ieškovo pajamas ir jo paties įsipareigojimus bankui, kai laisvų pajamų jam likdavo tik 1483,80 Lt yra akivaizdu, jog ieškovo pajamos (net ir neatskaičius SEB bankui mokėtino kredito) nebuvo pakankamos grąžinti skolą.

Kreditorius gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. Kaip minėta, 2010-11-04 tarp D. V. ir Nacionalinės kredito unijos pasirašyta paskolos sutartis Nr. 70227, ir 2010-11-04, t. y. tą pačią dieną tarp D. V. ir UAB „Initium verum“ pasirašyta paskolos sutartis Nr. 10-11-04 bei 2010-11-05 tarp UAB ,,Initium verum“ ir Nacionalinės kredito unijos sudaryta laidavimo sutartis Nr. 70227, buvo sudarytos kitam sandoriui pridengti, t. y. sandoriui, kuriuo Unija paskolą suteikia atsakovui UAB „Initium Verum“ pridengti. Tai reiškia, jog paskolos gavėju pagal paskolos sutartį Nr. 70227 buvo (yra) ne ieškovas, bet UAB ,,Initium verum“. Tai reškia, jog UAB ,,Initium verum“ neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į ieškovą, todėl tokia teisė ir negalėjo būti perleista. Teismui pripažinus 2010-11-04 paskolos sutartį Nr. 70227 apsimestiniu sandoriu dalyje dėl sutarties šalies, 2018-02-08 KB Nacionalinė kredito unijos sudaryta reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutartis, dalyje dėl reikalavimo teises, kylančias iš 2010-11-04 paskolos sutarties Nr. 70227 perleidimo naujajam kreditoriui laikytina niekine ir negaliojančia. Atitinkamai niekiniu pripažintinas ir 2018-03-27 priėmimo perdavimo aktas, kuriuo KB Nacionalinė kredito unija naujajam kreditoriui UAB EDS INVEST perdavė nuosavybėn reikalavimo teises, kylančias iš 2010-11-04 paskolos sutarties Nr. 70227.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovas tapo Unijos jam paskolintų lėšų savininku bei panaudojo jas savo rizika ir atsakomybe. Rašytiniai bylos dokumentai patvirtina, kad Unijos ieškovui suteikta 75 000 Lt paskola buvo įskaityta į ieškovo sąskaitą Nr.70-047119 bei tapo ieškovo nuosavybe. Būtent ieškovo nurodymu 60 000 Lt lėšos pervestos laiduotojui, o likusi 15 000 Lt dalis gauta ieškovo grynais. Šiais veiksmais, ieškovas įgyvendino savo nuosavybės teisę į jam suteiktą 75 000 Lt paskolos sumą bei atitinkamai prisiėmė šių lėšų grąžinimo riziką. Todėl būtent ieškovui, kaip paskolos gavėjui, tenka pareiga grąžinti pasiskolintas lėšas bei įvykdyti kitas paskolos sutarties sąlygas.  Unija nedalyvavo ieškovo ir laiduotojo sutartyje dėl pinigų skolinimo, todėl net jeigu tarp ieškovo ir laiduotojo buvo sutarimas, kad paskolos sutartis sudaroma pridengiant laiduotoją, kaip tikrąjį paskolos gavėją, tai nedaro paskolos sutarties apsimestinės. Iš Unijos kompetentingų valdymo organų sprendimų matyti, kad jie priimti išimtinai ieškovo atžvilgiu. Paskolos sutarties turinys taip pat patvirtina, kad ieškovas asmeniškai prisiėmė riziką dėl norimo paskolintų pinigų panaudojimo verslui vystyti.  Paskolos sutartis negali būti pripažinta negaliojančia ir dėl to, kad sandorio negaliojimas dėl valios trūkumų nustatomas pagal asmens valią, buvusią sandorio sudarymo metu. Ieškovo veiksmai pasibaigus paskolos sutarties terminui 2012 m. sausio mėn. savo vardu ir interesais teikiant prašymą dėl paskolos sutarties pratęsimo, sprendimas neginčyti paskolos sutarties nutraukimo prieš terminą bei nesiginti nuo kreditoriaus priverstinai vykdomų reikalavimų (antstolio nuo 2014 m. vykdomo išieškojimo) paneigia ieškinyje pateikiamą interpretaciją apie paskolos sutarties sudarymo metu buvusį slaptą susitarimą.  Paskolos sutarties ir laidavimo sutarties pagrindu unijos naudai yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo ieškovas pripažintas paskolos gavėju, o UAB „Initum verum“ - laiduotoju.

Tretysis asmuo K. V. palaikė ieškovo poziciją.

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių dokumentų ir šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovas 2010 m. lapkričio 3 d. pateikė KB „Nacionalinė kredito unija“  prašymą išduoti 75 000 Lt paskolą verslui vystyti bei užpildė prašymą dėl įstojimo į uniją. Įvertinus ieškovo šeimos pajamas ir išlaidas, atlikus ieškovo finansinės būklės įvertinimą, Unijos valdybos ir paskolų komiteto nuspręsta išduoti ieškovui 75 000 Lt paskolą vienerių metų terminui, kurios grąžinimą užtikrintų laiduotojas. 2010 m. lapkričio 4 d. sudaryta paskolos sutartis bei 2010 m. lapkričio 5 d. sudaryta laidavimo sutartis. Gavus visas užtikrinimo priemones, unija 2010 m. lapkričio 5 d. suteikė ieškovui 75 000 Lt paskolą, kuri buvo pervesta į ieškovo unijoje atidarytą sąskaitą Nr.70-047119. Iš ieškovo prie ieškinio pateiktų dokumentų matyti, kad 2010 m. lapkričio 5 d. ieškovo, kaip sąskaitos savininko, prašymu dėl pinigų pervedimo 60 000 Lt pervesta laiduotojui bei 15 000 Lt paimta grynais pinigais. Suėjus paskolos sutarties įvykdymo terminui, ieškovas negrąžino paskolos bei 2012 m. sausio 9 d. pateikė unijai prašymą pratęsti paskolos grąžinimo terminą iki 2015 m. vasario 1 d. Unijai sutikus, terminas pratęstas. Viliaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartimi unijai iškelta bankroto byla. Unijos bankroto administratorius 2013 m. gruodžio 23 pranešimais įspėjo ieškovą ir laiduotoją apie paskolos sutarties pažeidimą. 2014 m. vasario 14 d. pranešimu paskolos sutartis nutraukta.  Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 28 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-19732-845/2014 paskolos sutarties ir laidavimo sutarties pagrindu priteisė unijai iš ieškovo, K. V. ir laiduotojo solidariai 74 318,75 Lt skolą, 11 850,61 Lt palūkanų, 25 549,24 Lt delspinigių bei palūkanų iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. 2014 m. lapkričio 26 d. išduotas vykdomasis raštas pateiktas vykdyti antstoliui.

Teismas kritiškai vertina ieškovo poziciją, kad paskolos ir laidavimo sutartimi buvo pridengtas paskolos suteikimas laiduotojui UAB „Initum verum“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, paskolos gavėju buvo ieškovas, kuris pats, nurodęs unijai, pavedimu perskolino UAB „Initum verum“ 60 000 Lt  už atlyginimą, iš to uždirbdamas vieną procentą. (Paskolos sutartimi ieškovas įsipareigojo mokėti unijai 14 proc. metines palūkanas, o pinigus perskolinimo už 15 proc. palūkanų.)  Paskolos dalyko - ginčo pinigų savininku ieškovas tapo nuo jų pervedimo į jo sąskaitą. Tai reiškia, kad ieškovas gautas lėšas panaudojo (perskolino) išimtinai savo rizika. Unijos ieškovui suteikta 75 000 Lt paskola buvo įskaityta į ieškovo sąskaitą Nr.70-047119 bei tapo ieškovo nuosavybe. Būtent ieškovo nurodymu 60 000 Lt lėšos pervestos laiduotojui, o likusi 15 000 Lt dalis gauta ieškovo grynais. Šiais veiksmais, ieškovas įgyvendino savo nuosavybės teisę į jam suteiktą 75 000 Lt paskolos sumą.

Byloje nėra jokių duomenų, kad unija dalyvavo ieškovo ir laiduotojo susitarimuose dėl pinigų skolinimo ir vėlesnio jų panaudojimo. Net ir esant ieškovo ir laiduotojo sutarimui, kad paskolos sutartis sudaroma siekiant patenkinti laiduotojo interesus, tai nedaro paskolos sutarties apsimestine. Kadangi unija nedalyvavo susitarime tarp ieškovo ir laiduotojo, pripažintina, kad nėra paskolos sutarties apsimestinumo požymių. UAB „Initium verum“, kurios direktoriumi ir pagrindiniu akcininku buvo D. V., 2017-06-19 iškelta bankroto byla. Kreditoriniai reikalavimai įmonei sudaro daugiau nei 300 000 Eur. Pripažinus, kad paskola buvo suteikta ne D. V., o BUAB „Initium verum“ paskolintos lėšos kredito unijai nebūtų grąžintos, o D. V. nepagrįstai būtų atleistas nuo savo prievolių įvykdymo. Paskolos sutartis negali būti pripažinta negaliojančia ir dėl to, kad sandorio negaliojimas dėl valios trūkumų nustatomas pagal asmens valią, buvusią sandorio sudarymo metu. Savo poziciją apie paskolos sutarties apsimestinumą ieškovas pateikė po aštuonerių metų nuo paskolos sutarties sudarymo ir tik išlėkus laiduotojui UAB „Initum verum“ bankroto bylą. Kadangi nėra teisinio pagrindo pripažinti paskolos ir laidavimo sutartis apsimestinėmis, atitinkamai yra nepagrįstas ieškovo reikalavimas pripažinti niekine ir negaliojančia unijos ir UAB „EDS INVEST“ 2018 m. vasario 8 d. sudarytą reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutartį ieškovo nurodomoje dalyje.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais

n u s p r e n d ė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                          Virginijus Kairevičius