Civilinė byla Nr. 3K-3-153/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
25.3; 30.1; 30.2; 30.9.1;
33
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio
16 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus
(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus valda“ kasacinį skundą dėl Alytaus
rajono apylinkės teismo 2009
m. kovo 4 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovams uždarajai
akcinei bendrovei „Alytaus valda“ ir Alytaus apskrities viršininko
administracijai, trečiajam asmeniui Alytaus miesto savivaldybės administracijai
dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei teisės vykdyti statybos
darbus pripažinimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus valda“
priešieškinį ieškovui S. L., atsakovui Alytaus apskrities
viršininko administracijai, trečiajam asmeniui Alytaus miesto savivaldybės administracijai
dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Alytaus
apskrities viršininko administracija 2003 m. spalio 30 d. sprendimais
Nr. 11-1190 ir Nr. 11-1191 V. D. ir D. O. Č. atkūrė nuosavybės teises į 777/3072 dalis žemės sklypo,
esančio Alytuje, (duomenys neskelbtini),
grąžinant jiems natūra 777 kv. m ploto sklypo dalį iš viso 3072 kv. m
ploto sklypo. Grąžintą sklypo dalį D. O. Č. ir V. D. 2004 m. sausio 6 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo
sutartimi pardavė G. J., o šis 2008 m. kovo 20 d. – atsakovui
UAB „Alytaus valda“. Kitą 2295 kv. m ploto sklypo dalį turinti
bendraturtė Lietuvos Respublika šią dalį išnuomojo ieškovui S.
L. pagal 2006 m.
vasario 2 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N11/2006-287.
Ieškovas S. L. 2008 m. gegužės 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu
atsakovams UAB „Alytaus valda“ ir Alytaus apskrities viršininko
administracijai, prašydamas: 1) nustatyti naudojimosi pirmiau nurodytu 3072 kv. m bendro ploto
žemės sklypu tvarką, t. y. ieškovui paskirti naudotis 2295 kv. m ploto sklypo
dalį, plane pažymėtą indeksu „A“, o atsakovui UAB „Alytaus valda“ - 777 kv. m ploto sklypo
dalį, plane pažymėtą indeksu „B“; 2) pripažinti ieškovo teisę statyti pastatą
jo naudojamoje žemės sklypo dalyje be atsakovo sutikimo pagal UAB „ACIB“
parengtą statinio projektą. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. vasario 2
d. valstybinės žemės nuomos sutartimi įsipareigojo išnuomotu žemės sklypu
naudotis pagal paskirtį ir ne vėliau kaip per trejus metus nuo nuomos sutarties
pasirašymo pradėti statybos darbus, tačiau negali šių pradėti, nes neturi
sklypo bendraturčio atsakovo UAB ,,Alytaus valda“ sutikimo. Ieškovo nuomone, atsakovas
sutikimo statyboms neduoda be jokių motyvų ir teisėtų pagrindų.
Atsakovas UAB
„Alytaus valda“ priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarką
pagal K. K. IĮ „Geoplius“ parengtą žemės sklypo planą, t. y.
atsakovui UAB ,,Alytaus valda“ suteikti naudotis 777 kv. m ploto žemės sklypo
dalį, K. K. IĮ „Geoplius“ parengtame žemės sklypo
plane pažymėtą indeksu „B“ bei žemės sklypo ribų posūkio taškais Nr.
1-2-22-21-1, o Lietuvos Respublikai, kuriai priklausančią dalį patikėjimo teise
valdo atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija ir 2006 m.
vasario 2 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomojasi ieškovas,
paskirti naudotis 2295 kv. m
ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „A“ ir žemės sklypo ribų posūkio
taškais Nr. 2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-2. Atsakovas
nurodė, kad pagal detalųjį planą ir ieškovo parengtą projektą negalėtų naudotis
jam priklausančia žemės sklypo dalimi, vykdyti joje statybų, tai pažeistų jo
nuosavybės teisę. Atsakovas teigė, jog sandoriu įsigijo 777/3072 dalis žemės
sklypo, tačiau sutartyje nebuvo nurodyta konkreti sklypo dalis, todėl jis turi
teisę reikalauti nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.
Atsakovas Alytaus apskrities
viršininko administracija su priešieškiniu nesutiko, prašė tenkinti ieškinį. Jis
teigė, kad atkuriant nuosavybės teisę buvo pridėtas žemės sklypo planas ir
nurodyta, į kokį sklypą konkrečiai atkuriamos nuosavybės teisės. Dėl to atsakovas
UAB ,,Alytaus valda“, pirkdamas žemės sklypą, matė, kuo naudojasi ir ką gali
statyti. Jei būtų keičiama naudojimosi sklypu tvarka, būtų pažeista ieškovo
teisė ir aukciono, kurio metu valstybei priklausanti žemė buvo išnuomota
ieškovui, sąlygos.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės
teismas 2009 m.
kovo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, t. y. pripažino ieškovo teisę
atlikti statybos darbus be atsakovo UAB „Alytaus valda“ sutikimo pagal UAB ,,ACIB“
parengtą statinio projektą, o likusią ieškinio dalį bei priešieškinį atmetė. Teismas
sprendė, kad atsakovas UAB ,,Alytaus valda“ nusipirko būtent tą žemės sklypo
dalį, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės D. O. Č. ir
V. D., t. y. 777 kv. m ploto sklypo dalį, plane
pažymėtą raide „B“. Teismas konstatavo, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka jau
yra nustatyta, tik neužbaigta jos įregistravimo procedūra. Grįsdamas šią išvadą
teismas nurodė, jog ieškovas 2006 m. vasario 2 d. valstybinės žemės nuomos sutarties
pagrindu įgijo teisę naudotis žemės sklypo dalimi, kuri prie sutarties pridėtame
plane pažymėta indeksu „A“, plane aiškiai atskirtos bei paženklintos naudojimosi
ribos, nurodytas sklypo plotas. Atsakovas UAB ,,Alytaus valda“ 2008 m. kovo 20 d.
dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko 777 kv. m ploto sklypo dalį,
kurios ribos taip pat nurodytos prie sutarties pridėtame žemės sklypo plane. Be
to, abiejuose Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. spalio 30 d.
sprendimuose Nr. 11-1191 ir Nr. 11-1190,
kuriais atkurtos nuosavybės teisės į vėliau atsakovo įgytą žemės sklypo dalį, nurodomas
priedas - žemės sklypo planas, o jame atsakovo įsigytas žemės sklypas pažymėtas
raide „B“. Teismas pripažino, jog atsakovas, pirkdamas dalį žemės sklypo,
realiai įsitikino jo buvimo vieta, turėjo galimybę susipažinti su miesto
detaliuoju planu bei buvo gavęs informaciją iš ankstesnio sklypo savininko G. J. apie ieškovo ketinimą vykdyti statybas.
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 29 d.
nutartimi iš dalies patenkino atsakovo UAB ,,Alytaus valda“ apeliacinį skundą
ir panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria
pripažinta ieškovo teisė vykdyti statybas be atsakovo UAB „Alytaus valda“ sutikimo,
šią bylos dalį perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o kitą
teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija patvirtino teismo
išvadą, kad atsakovas UAB „Alytaus valda“ įsigijo būtent tą sklypo dalį, į
kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės, todėl nusistovėjo viso 3072 kv. m
ploto žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią atsakovas UAB „Alytaus
valda“ naudojasi 777 kv. m, o Lietuvos Respublika – 2295 kv. m žemės sklypu.
Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai
pripažino ieškovui teisę atlikti pastato statybas be atsakovo sutikimo pagal
UAB ,,ACIB“ parengtą statinio projektą, nes nustatė, jog toks buvo
pateiktas tik apeliacinės instancijos teismui, o pirmosios instancijos teismas
nesvarstė, ar statybos projektas nepažeis atsakovo teisių.
III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu atsakovas UAB ,,Alytaus valda“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės
teismo 2009 m.
kovo 4 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarties
dalis, kuriomis atmestas atsakovo priešieškinis, dėl šių dalių priimti naują
sprendimą ir priešieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Teismai netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai
sprendė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka jau buvo nustatyta. Naudojimosi
tvarka nustatoma bendraturčių tarpusavio susitarimu, t. y. sandoriu (CK
4.81, 1.138 straipsniai), o teismai, konstatuodami, kad kasatorius įgijo teisę
naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta raide ,,B“, rėmėsi žemės sklypo planu.
Toks planas yra techninis dokumentas, brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo
ribos ir kadastro duomenys, todėl vien jo pagrindu savaime jokių teisių ir
pareigų neatsiranda.
2.
Teismai nepagrįstai atmetė kasatoriaus reikalavimą
nustatyti nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką. Tam, kad naujam daikto
dalies savininkui būtų privaloma ankstesnių bendraturčių sudaryta daikto naudojimosi tvarka, tokia
tvarka turi būti nustatyta notariškai patvirtintu bendraturčių sutarimu bei įregistruota
viešame registre. Nagrinėjamu atveju nebuvo nė vienos iš šių sąlygų.
3.
Teismai neteisingai vertino tiek sandorių, tiek
nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų turinį, supainiojo nuosavybės teisės
atsiradimą ir jos įgyvendinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl padarė
nepagrįstą išvadą, kad kasatorius įsigijo būtent tą dalį sklypo, į kurią
atkurtos nuosavybės teisės D. O. Č. ir V.
D. Kasatoriaus 2008
m. kovo 20 d. sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje yra
nustatyta tik tai, kad jis nuosavybės teise įsigyja 777/3072 dalis nuosavybės
teisės, o tai reiškia, kad kasatorius įsigijo tik idealiąją dalį bendrojoje
dalinėje nuosavybėje. Teismai nepagrįstai sutapatino idealiosios dalies
bendrojoje dalinėje nuosavybėje įsigijimą su realiosios dalies nustatymu.
4.
Teismai pažeidė imperatyviąsias įstatymo nuostatas, nes
sprendė, kad tarp ankstesnių žemės sklypo dalių savininkų nustatyta naudojimosi
tvarka yra privaloma ir kasatoriui, nors pripažino, jog tokia tvarka neįregistruota
viešajame registre. Taip teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalis 2
punktas), nes kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčių susitarimai yra
privalomi tretiesiems asmenims, vėliau tapusiems bendrosios nuosavybės teisės
perėmėjais, jei tokie bendraturčių susitarimai įregistruoti Nekilnojamojo turto
registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Net jei būtų laikoma, kad atkuriant
nuosavybės teises į žemės sklypo dalį V. D. ir D. O. Č. buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, ši
tvarka neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra privaloma
kasatoriui.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovas S. L. prašo kasacinį skundą
atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:
1.
Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad naudojimosi
žemės sklypu tvarka nenustatyta. Teismai visapusiškai ištyrė faktines
aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą, kad
ieškovas nuomos sutartimi įgijo teisę naudotis konkrečiu 2295 kv. m žemės sklypu,
plane pažymėtu ,,A“, o atsakovas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo
teisę naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta ,,B“. Kasatorius neginčijo nei 2006 m.
vasario 2 d. nuomos sutarties teisėtumo, nei jos priedo – 2003 m. gruodžio 3
d. patvirtinto žemės sklypo plano, kuriame aiškiai yra pažymėtos bendraturčių
sklypų ribos, nustatančios abiejų bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką.
Įrodymų, kurie patvirtintų kitokią naudojimosi sklypu tvarką, kasatorius
nepateikė. Teismai savo išvadas grindė ne tik žemės sklypo planu, bet ir
Alytaus savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T-74 patvirtintu
detaliuoju planu.
2.
Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad naudojimosi žemės
sklypu tvarka nebuvo nustatyta ir įregistruoja Nekilnojamojo turto registre.
Ieškovui buvo išnuomota ne idealioji, o realioji žemės sklypo dalis. Žemės
sklypo nuomos sutarties 17 punkte nurodyta, kad prie sutarties pridedamas žemės
sklypo planas, kuris yra neatskiriama sutarties dalis. Ši nuomos sutartis ir
jos priedai yra įregistruoti viešajame registre. Taigi naudojimosi žemės sklypu
tvarka buvo įregistruota tada, kai ieškovas įregistravo nuomos sutartį su jos
priedu – žemės sklypo planu, ir kai atsakovas įregistravo 2008 m. kovo 20 d.
dalies žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurios neatskiriama dalis taip
pat yra žemės sklypo planas. Atsakovas, įsigydamas žemės sklypo dalį,
įsipareigojo laikytis pridedamo žemės sklypo su pažymėta naudojimosi tvarka,
ribų. CK 4.81 straipsnyje nustatyta bendraturčių teisė, bet ne
pareiga sudaryti susitarimą dėl naudojimosi daiktu tvarkos, o nagrinėjamu
atveju naujo susitarimo sudaryti nereikėjo, nes prieš pradedant valdyti
konkrečią žemės sklypo dalį šalys buvo supažindintos su žemės sklypo planu ir
naudojimosi sklypu tvarka.
3.
Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad teismai
neteisingai vertino sandorių bei nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų turinį. Nuosavybės
teisės į žemės sklypo dalį V. D. ir D. O. Č. buvo atkurtos remiantis 2003 m. kovo 27 d. patvirtintu
teritorijos detaliuoju planu, todėl tiek šie asmenys, tiek G.
J. bei kasatorius žinojo, kad įsigijo konkrečią sklypo dalį, pažymėtą ,,B“.
4.
Kastoriaus nurodyta teismų praktika iš esmės skiriasi
nuo nagrinėjamos situacijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra
pažymėjęs, kad sprendžiant ginčą taip pat privalu taikyti CK 1.5 straipsnių
nuostatas, o tai reiškia, jog atsakovas, įsigydamas nuosavybėn dalį žemės sklypo,
privalėjo būti atidus ir rūpestingas, susipažinti su faktine įgyto sklypo vieta
ir planais, patvirtinančiais jo vietą bendrojoje nuosavybėje. Atsakovo
nerūpestingumas ir neatidumas įgyjant žemės sklypo dalį neturi sukelti neigiamų
padarinių ieškovui ir eliminuoti jo teisę sąžiningai vykdyti sudarytą
valstybinės žemės nuomos sutartį.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija prašo
kasacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodoma,
kad su ieškovu sudarytos 2006 m. vasario 2 d. valstybinės žemės nuomos sutarties
priedas yra žemės sklypo planas, kuris, vadovaujantis CK 6.547 straipsnio 3
dalimi bei nuomos sutarties 17 punktu, yra neatskiriama nuomos sutarties sudedamoji
dalis. Be to, kasatorius pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš ankstesnio
savininko įgijo teisę valdyti, naudotis, disponuoti 777 kv. m sklypo dalimi,
kuri neatskiriamoje sutarties sudedamojoje dalyje - žemės sklypo plane - pažymėta
indeksu ,,B“. Žemės sklypo planas nurodo sklypo dalį (vietą), kuria
bendraturčiai naudojasi, valdydami ją bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dėl
to teismai pagrįstai konstatavo, kad ieškovas ir atsakovas įgijo teisę naudotis
žemės sklypo dalimis, kaip tai nurodyta žemės sklypo planuose.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Civiliniame
procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko
nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, todėl teismas nagrinėja ginčą
neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo
išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje
nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius
sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas
kasacinio skundo ribų. Šių nuostatų teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama
atsakovo UAB ,,Alytaus valda“ kasacinį skundą, t. y. patikrina
kasatoriaus argumentus dėl skundžiamų bylą nagrinėjusių teismų procesinių
sprendimų dalių, kuriomis buvo spręsti šalių reikalavimai dėl naudojimosi ginčo
žemės sklypu tvarkos nustatymo. Peržengti kasacinio skundo ribas nėra pagrindo,
todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl neskundžiamų teismų procesinių sprendimų
dalių, kuriose nagrinėtas ieškovo reikalavimas pripažinti jo teisę statyti
pastatą jo naudojamoje žemės sklypo dalyje be atsakovo sutikimo (CPK 353 straipsnio
2 dalis). Taip pat kasacinis teismas yra saistomas pirmosios bei apeliacinės
instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir nesprendžia fakto klausimų (CPK 353 straipsnio
1 dalis).
Nagrinėjamu
atveju teismai atmetė ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, susijusius su
naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymu, konstatuodami, kad naudojimosi
tvarka bendru 3072 kv.
m ploto žemės sklypu yra nustatyta ir nusistovėjusi: atsakovas
UAB ,,Alytaus valda“ naudojasi konkrečiu 777 kv. m ploto sklypu, plane pažymėtu ,,B“,
o Lietuvos Respublika – konkrečiu 2295 kv. m ploto žemės sklypu, plane pažymėtu
,,A“. Teismai nustatė, kad kasatorius UAB ,,Alytaus valda“ nusipirko būtent tą
žemės sklypo dalį, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės D. O. Č. ir V. D.. Grįsdami šią išvadą,
teismai rėmėsi ieškovo 2006
m. vasario 2 d. pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartimi,
kasatoriaus 2008 m.
kovo 20 d. pasirašyta dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, Alytaus
apskrities viršininko administracijos 2003 m. spalio 30 d.
sprendimais Nr. 11-1191 ir Nr. 11-1190, 2003 m. sausio
29 d. surašytu sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo
ir ribų nustatymo aktu bei prie šių sutarčių ir sprendimų pridėtais žemės
sklypo planais. Kasatoriaus teigimu, teismai netinkamai vertino įrodymus,
netinkamai rėmėsi žemės sklypo planais, todėl nepagrįstai sprendė, kad
naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka jau nustatyta. Tokia tvarka gali būti
nustatoma tik notariškai patvirtintu ir viešajame registre įregistruotu
bendraturčių susitarimu, o nagrinėjamu atveju tokio susitarimo nebuvo (CK 4.81,
1.138 straipsniai).
Taigi byloje
keliamas teisės klausimas – kokiais dokumentais remiantis ar kokioms
aplinkybėms esant gali būti laikoma, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka yra
nustatyta, ir kokios aplinkybės lemia nustatytos tvarkos privalomumą naujiems
žemės sklypo bendraturčiams.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos
nustatymo
Žemės sklypo
kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš
bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio
1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise turima žemė,
kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja
naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio
1 dalis), žemės sklypo naudojimosi tvarka taip pat nustatoma bendraturčių
tarpusavio susitarimu. Teisėtas
bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis),
o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems
pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. Č. v. J. T., bylos Nr.
3K-3-563/2007). Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti
visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti
savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. E. T.,
bylos Nr. 3K-3-96/2009). Tik bendraturčiams nesusitarus, naudojimosi
nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma teismo tvarka (CK 4.75 straipsnis 1
dalis).
Nustatant
nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto
dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio
11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V.
R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9
d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. A.
M., bylos Nr. 3K-3-21/2009). Nors,
nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai
nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia
dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti
naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009
m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009). Nustatant
naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, tarp bendraturčių faktiškai įvyksta
sklypo atidalijimas, todėl kiekvienam bendraturčiui tenkančią naudoti konkrečią
sklypo dalį reikia atriboti. Tai padaroma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte
bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir
išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15
d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V.
B., A. S.,
bylos Nr. 3K-3-956/2003).
Taigi nustatant
naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio
naudojamą daikto dalį, todėl šis institutas reikalingas tada, kai neaišku,
kuriomis bendrai turimo daikto dalimis bendraturčiai turi naudotis.
Nagrinėjamu
atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad Alytaus
apskrities viršininko administracija 2003 m. spalio 30 d. sprendimais Nr.
11-1190 ir Nr. 11-1191 V. D. ir D. O.
Č. atkūrė nuosavybės teises į 777 kv. m ploto žemės sklypą natūra bendrame
su bendraturčiu Lietuvos Respublika turimame 3072 kv. m ploto žemės
sklype. V. D. ir D. O. Č. tenkančios
777 kv. m
ploto žemės sklypo dalies buvimo vieta pažymėta bendrame žemės sklypo plane.
Šie savininkai 2004
m. sausio 6 d. sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi
jiems perduotą žemės sklypo dalį pardavė G. J. Prie
sutarties pridėtas žemės sklypo planas, kuriame taip pat pažymėta parduodamo
777 kv. m
ploto sklypo vieta bei ribos. G. J. šią žemės sklypo dalį 2008 m.
kovo 20 d. dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė kasatoriui,
o neatskiriama šios sutarties dalis taip pat yra žemės sklypo planas, kuriame
nurodomas bendraturčių naudojamas plotas: Alytaus apskrities viršininko
administracija – sklypo dalis ,,A“ ir D. O. Č. bei V. D. – 777 kv. m ploto sklypo dalis ,,B“. Dėl to teismai sprendė,
kad kasatorius įsigijo būtent tą dalį sklypo, į kurią V. D. ir
D. O. Č. atkurtos nuosavybės teisės, o tai lemia, kad
naudojimosi 3072 kv. m žemės sklypu tvarka nusistovėjo: kasatorius (ir
prieš tai buvę jo įsigytos žemės sklypo dalies savininkai) naudojosi 777 kv. m ploto žemės sklypo
dalimi, plane pažymėta ,,B“, o Lietuvos Respublika - 2295 kv. m ploto žemės sklypo
dalimi, plane pažymėta ,,A“.
Teisėjų
kolegija sprendžia, kad, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams
nustačius, jog ginčo žemės sklypo dalys, kuriomis naudojasi bendraturčiai, jų
ribos bei buvimo vieta buvo apibrėžtos ir konkrečiai nustatytos dar prieš
kasatoriui įsigyjant jam priklausančią sklypo dalį, t. y. nekilnojamojo daikto
naudojimo tvarka buvo nustatyta ir aiški, teismai pagrįstai atmetė reikalavimus
nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, o kasatoriaus teiginiai, kad
jis įsigijo tik idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atmestini.
Dėl teismų rėmimosi žemės sklypo planais
Kasatoriaus
teigimu, teismai, pripažindami naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatyta, negalėjo
remtis žemės sklypo perleidimo sandoriais bei jų sudedamąja dalimi esančiais
žemės sklypo planais, nes naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka gali būti
laikoma nustatyta ir privaloma naujiems bendraturčiams tik tuo atveju, jei yra
notariškai sudarytas ir viešajame registre įtvirtintas bendraturčių susitarimas
(CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Dėl to, kasatoriaus nuomone, jei ir buvo
tokia tvarka nustatyta nagrinėjamu atveju, ji jam neprivaloma.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad tokie kasatoriaus argumentai neatitinka nekilnojamojo
daikto naudojimosi tvarką nustatančių teisės normų tikslo bei turinio,
prieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams (CK 1.5
straipsnis). Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi
tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešajame registre
(CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Tada
naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį
turto bendrosios nuosavybės teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje M. Č. v. V. B., A. S., bylos Nr. 3K-3-956/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006). Taip užtikrinamas
bendrosios nuosavybės valdymo stabilumas, t. y. tai, kad, pasikeitus nuosavybės
subjektui, nebūtų keičiamas bendrosios nuosavybės panaudojimas, nesant
pasikeitimų bendrame daikte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje B. Z.
B. v. G. R.,
bylos Nr. 3K-3-598/2007).
Tačiau nagrinėjamu
atveju būtina atsižvelgti į tai, kad žemės sklypas, kaip nekilnojamasis
daiktas, yra ypatingas tuo, jog vienintelis būdas identifikuoti tokį turtą jo
perleidimo metu, yra žemės sklypo planas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro
įstatymo 2 straipsnio 13 dalį žemės sklypo planas – tai pagal matavimus
vietovėje Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame
pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto objekto
- žemės sklypo - planas yra žemės sandorio sudėtinė dalis, o registruojamas
gali būti tik žemės sandoris su planu, kuriame nurodytos žemės sklypo ribos,
pavyzdžiui, naudojimui kiekvienam bendratučiui skiriamos sklypo dalies ribos (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15
d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B., A. S.,
bylos Nr. 3K-3-956/2003). Žemės sklypo planas taip pat yra sudėtinė
sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo dalis ir kartu su apskrities
viršininko sprendimu registruotinas Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19
d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. v. V. Š., Klaipėdos apskrities
viršininko administracija ir kt.; Nr. 3K-3-495/2005).
Taigi teismams
nustačius, kad 777 kv.
m žemės sklypo dalis buvo konkrečiai identifikuota ir bendrame
sklypo plane pažymėta ,,B“ jau atkuriant nuosavybės teises, o šis
identifikavimas nebuvo ginčijamas ir buvo patvirtintas šią žemės sklypo dalį
perleidžiant tiek pirmam pirkėjui G. J., tiek kasatoriui,
teismai pagrįstai tuo rėmėsi, spręsdami, buvo nustatyta naudojimosi žemės
sklypo tvarka realiai ar ne.
Be to, kaip
yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendraturčių sudarytas žemės
sklypo pasidalijimo planas sukuria jiems teises ir pareigas, siekiant sudaryti
žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 30
d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. A.
J., bylos Nr. 3K-3-1112/2002).
Taigi žemės sklypo planas gali būti vertinamas kaip bendraturčių tam tikra
valios išraiška susitarimu nustatyti naudojimosi sklypu tvarką.
Nagrinėjamu
atveju teismai nustatė, kad buvusi kasatoriaus sklypo dalies savininkė D. O. Č. dalyvavo surašant 2003 m. sausio 29 d. sklypo,
į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą.
Šiame akte nurodyta, jog vietoje apžiūrėtas sklypas, į kurį D. O. Č. pageidauja atkurti nuosavybės teises, o prie šio
akto pridėtas planas, kuriame konkrečiai nurodyta 777 kv. m ploto sklypo
vieta. Plane nurodytų V. D. ir D. O.
Č. priklausančios žemės sklypo dalies ribų bei vietos bendraturčiai
neginčijo. Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartyse taip pat konkrečiai
nurodyta, kad perduodama 777 kv. m ploto sklypo dalis, o pirkėjai įsipareigojo griežtai
laikytis plane nurodytų ribų. Be to, teismai nustatė, jog pirkimo-pardavimo
sutarties, pagal kurią kasatorius įsigijo žemės sklypo dalį, 5.3 punkte
kasatorius patvirtino, kad iki sutarties pasirašymo dienos jis turėjo galimybę
ir apžiūrėjo perkamą žemės sklypą bei neturi jokių pretenzijų dėl jo kokybės.
Taip pat kasatorius patvirtino, jog susipažino su perduodamo žemės sklypo
nuosavybės dokumentais ir jokių pretenzijų dėl jų neturi, o sutarties 5.6.3 punkte
įsipareigojo laikytis žemės sklypo planuose pažymėtų ribų. Esant tokioms teismų
nustatytoms aplinkybėms, patvirtinančioms, kad kasatoriui priklausanti žemės
sklypo dalis buvo konkrečiai identifikuota, o tai buvo žinoma bei neginčijama
nė vieno iš šios sklypo dalies savininkų, teismai turėjo pagrindą konstatuoti, kad
kasatoriui buvo perleistas konkrečiai apibrėžtas žemės sklypas.
Kasatorius,
pirkdamas apibrėžtą bei identifikuotą žemės sklypo dalį, neįgijo daugiau
teisių, nei jų turėjo griežtai apibrėžtos 777 kv. m ploto sklypo dalies, plane
pažymėtos ,,B“, ankstesni savininkai, dėl to teismai turėjo pagrindą išvadai, kad
kasatorius suvokė ar turėjo suvokti, kad įsigyja konkretų objektą – žemės
sklypo dalį, esančią plane nurodytoje vietoje su pažymėtomis ribomis. Atsižvelgiant
į tai, kad jau perkant ginčo žemės sklypo dalį, tai buvo ne tik idealioji bendro
daikto dalis, tačiau realiai plane pažymėta sklypo dalis, su nustatytomis ribomis
ir konkrečiai nurodyta buvimo vieta, atmestini kasatoriaus argumentai, kad toks
naudojimosi tvarkos nustatymas jam neprivalomas.
Dėl
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinis
teismas patyrė 60,08 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Netenkinus atsakovo UAB ,,Alytaus valda“ kasacinio skundo, šios išlaidos į
valstybės biudžetą priteistinos iš šio atsakovo (CPK 79 straipsnis,
88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1
dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Alytaus rajono
apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistus.
Priteisti iš
kasatoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Alytaus valda“ (įmonės kodas
300097290, buveinės adresas: Algirdo g. 59-6, Vilnius) į valstybės biudžetą
60,08 Lt (šešiasdešimt litų 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė
Ambrasienė
Virgilijus Grabinskas
Sigitas Gurevičius