Civilinė byla Nr. e2A-1747-803/2022

                                                                                         Teisminio proceso Nr.2-68-3-15151-2020-6

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.1; 

 (S)

                                                                                         2.6.10.5.2.4; 3.2.4.11; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Giris“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Elektrifikacijos darbai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 272 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė pagal Gyventojų turto draudimo taisykles su trečiuoju asmeniu UAB „Giris“ sudarė Įmonių turto draudimo sutartį ir apdraudė trečiajam asmeniui priklausantį turtą. Apdraustas turtas – konvekcinė krosnis, kondicionierius, 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo apgadintas dėl elektros įtampos svyravimų. Ieškovė, ištyrusi įvykio aplinkybes, sumokėjo 2 272 Eur draudimo išmoką. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 ir 6.1015 straipsnius atsakovė privalo atlyginti ieškovės patirtą žalą. Atsakovė piktnaudžiauja procesu, slepia jai žinomas turto sugadinimo aplinkybes. Atsakovės pasamdyti darbuotojai, atlikdami remonto darbus, neteisingai sujungė laidus, todėl perdegė įrangos visi elektros komponentai. Draudėja pranešė, kad apie gedimus buvo informuota atsakovė, kurios pasamdyti darbuotojai buvo atvykę į vietą ir susipažino su įrangos sugadinimo aplinkybėmis.

2.       Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog draudėjos turto gedimo priežastis buvo elektros įtampos svyravimai. Atsakovei priklausančiame elektros tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija adresu: (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo vykdomi planiniai elektros įrenginių remonto darbai, t. y. buvo keičiama transformatorinė. Dėl vykdomų remonto darbų elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas 177 vartotojams. Atsakovė elektroniniais laiškais bei trumposiomis SMS žinutėmis informavo vartotoją apie planuojamus remonto darbus. Informacija apie planuojamus elektros tinkle remonto darbus buvo paskelbta ir atsakovės tinklalapyje esančiame atjungimų žemėlapyje.

3.       Ieškovės pateiktame UAB „METOS“ atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte nėra nurodyta, kokiu būdu buvo padaryta išvada, kad laidai buvo pajungti bloga eilės seka, nepaaiškinama, kur konkrečiai laidai buvo sujungti netinkamai. Išvada nėra pagrįsta nei faktiniais duomenimis, nei specialiomis techninėmis žiniomis. Ieškovė nepateikia konvekcinės krosnies instrukcijos, kurioje matytųsi įrenginio techniniai parametrai, įtampa, kurioje įrenginys gali veikti, bei apsaugos, sumontuotos, siekiant apsaugoti įrenginį nuo nepageidaujamų reiškinių. Gedimai gali įvykti ne tik operatoriaus valdomame elektros skirstomajame tinkle, tačiau ir vartotojo vidaus tinkle. Dėl to vartotojas, siekdamas išvengti neigiamų gedimų pasekmių, turi apsaugoti savo vidaus tinklą. Ieškovė, administruodama žalą, iš esmės pati nesiėmė jokių priemonių kilusios žalos – konvekcinės krosnies gedimo, priežasčiai nustatyti.

4.       Ieškinyje ir prie jo pridėtuose dokumentuose nurodytos dvi visiškai skirtingos ir tarpusavyje nesusijusios konvekcinės krosnies gedimo priežastys. Neaišku, kokią konkrečiai konvekcinės krosnies gedimo priežastį įrodinėja ieškovė. Vartotojo skambučių ieškovei įrašuose vartotojo išdėstyta nuomonė negali būti pakankamas įrodymas, patvirtinantis konvekcinės krosnies gedimo priežastį. Jei ieškovės teiginys, kad atsakovės darbuotojai netinkama eilės seka sujungė laidus, būtų pagrįstas, tai atsakovė būtų gavusi ne vieno vartotojo skundą dėl sugadintų trifazių elektros prietaisų. Atsakovė negavo nei vieno vartotojo skundo. Atsakovės duomenų bazėse būtų įrašas apie nustatytų defektų šalinimą, sumontavus transformatorinę. Tačiau šiuo atveju toks faktas neužfiksuotas.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Giris“ su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad buvo slepiama, jog tie patys darbuotojai, kurie statė pastotę ir netinkama seka sujungė laidus, buvo atvykę. Darbuotojai buvo atvykę po dviejų dienų ir pamatė įvykio priežastis. Antrą kartą išsijungė elektrą 5 minutėms. Vėl ją įjungus, buvo atstatyta seka, tešlos maišyklė sukosi į teisingą pusę. UAB „Giris“ apie planinius elektros atjungimo darbus žinojo iš aplinkinių kalbų, nors pas save duomenų apie pranešimus, informavimą nerado. Tik nuo 2020 m. sausio mėnesio pradėjo gauti pranešimus. Atsakovei apie įvykį pranešė telefonu. Konvekcinį pečių taisė UAB „METOS“ darbuotojai, kurie išardė pečių ir pasakė, kad viskas susiję su polių sukeitimu. Aplinkybę, kad elektra buvo atjungta, patvirtina, jog visi agregatai užgeso.

6.       Trečiasis asmuo UAB „Elektrifikacijos darbai“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad su atsakove buvo sudaryta rangos sutartis ir pagal ją atliko darbus. Atstovas klausė darbų vadovo L. A. apie įvykdytus darbus, kuris nurodė, kad viską padarė pagal projektą ir viskas sujungta tinkamai. Jeigu būtų negerai sujungta, tai 177 vartotojai būtų kreipęsi su skundais į atsakovę. UAB „METOS“ sąskaitoje nurodyti vienfaziai įrenginiai, o ne trifaziai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 20 d. nusprendė ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad atsakovės veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams. Vadinasi, teismo vertinimu, ieškovė turi įrodyti, kad žala draudėjai padaryta būtent neteisėtais atsakovės veiksmais.

8.       Informacijoje apie atjungtų vartotojų kiekį nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. atsakovės rangovė UAB „Elektrifikacijos darbai“ vykdė planinius elektros įrenginių remonto darbus – buvo keičiama transformatorinė, naujos MT statyba. Dėl vykdomų darbų elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas 177 vartotojams nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. 9.00 val. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., 17.00 val. UAB „Giris“ apie elektros atjungimą buvo informuota 2019 m. rugpjūčio 14 d., 2019 m. rugpjūčio 19 d. ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. telefonu ir elektroniniu paštu. Pranešimas apie planuojamus elektros tinkle remonto darbus taip pat buvo ir atsakovės tinklalapyje, esančiame atjungimų žemėlapyje.

9.       UAB „Elektrifikacijos darbai“ nenurodė, kad būtų vykdę trūkumų šalinimo darbus. Duomenų apie tai, kad UAB  „Giris“ būtų pateikusi atsakovei pretenziją dėl bloga seka sujungtų laidų, nėra. Tokių duomenų į bylą neteikė ir trečiasis asmuo UAB „Giris“. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo Taisyklių 132 punktas numato, kad vykdant planinius elektros tinklų priežiūros darbus, operatoriai apie numatomą elektros energijos persiuntimo, tiekimo nutraukimą ar apribojimą ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų, jei kitaip nenustatyta sutartyje, turi pranešti tiekėjams ir vartotojams (nurodyti planuojamą elektros energijos persiuntimo, tiekimo nutraukimo ar apribojimo laiką ir trukmę). Taigi atsakovė šias savo pareigas vykdė tinkamai.

10.       Atliekant planinius remonto darbus, elektros energijos tiekimas buvo atjungtas 177 vartotojams, tačiau po darbų atlikimo vartotojų pretenzijų dėl sugadintų elektros energijos prietaisų atsakovė negavo. Darbai buvo atliekami transformatorinėje, todėl darbuotojams blogai sujungus fazes, elektros prietaisai būtų sugedę ir kitiems vartotojams, nes transformatorinė aptarnauja elektros energija ne tik UAB „Giris“, bet ir daugiau kaip šimtą vartotojų. Nors tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo teigė, kad ir kiti kaimo gyventojai skundėsi, jog jų trijų fazių agregatai sukosi į priešingą pusę, tačiau duomenų apie tai, kad kiti (duomenys neskelbtini) kaimo vartotojai kreipėsi į atsakovę su skundais dėl sugadintų trifazių elektros prietaisų, nenustatyta.

11.       UAB „METOS“ 2019 m. rugpjūčio 22 d. draudėjos užsakymu surašė Atliktų darbų perdavimo priėmimo aktą Nr. M-G-2019-08-22TR, kuriame nurodė užduoties aprašymą – po elektros linijos remonto darbų nebeveikia konvekcinė garo krosnis bei aprašė atliktus darbus: elektros kompanija, kuri atlikinėjo elektros darbus, pajungė laidus bloga eilės seka, todėl perdegė konvekcinio pečiaus LT004961 visi elektronikos komponentai. Byloje nėra duomenų apie tai, kada ir kokiomis aplinkybėmis UAB „METOS“ apžiūrėjo konvekcinį pečių. Byloje taip pat nėra įrodymų, kokios konkrečiai aplinkybės (objektyvūs duomenys) lėmė UAB „METOS“ akte nurodytą išvadą, kad elektros kompanija atlikinėdama elektros darbus pajungė laidus bloga seka, bei nedetalizuota, kurie laidai buvo netinkamai sujungti, nėra nurodoma apie elektros įtampos svyravimus, abstrakčiai teigiama, jog elektros kompanija laidus sujungė bloga seka.

12.       Teismas atkreipė dėmesį, kad pateiktas 2019 m. rugpjūčio 30 d. draudžiamojo įvykio tyrimo aktas Nr. VLN Nr. S25574 surašytas ieškovės atstovo, kuriame nurodoma, jog dėl elektros įtampos svyravimų perdegė konvekcinis pečius. Tačiau draudikės atstovas, priėmęs sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nėra atitinkamos srities specialistas ir draudžiamojo įvykio tyrimo akte galėjo konstatuoti tik prietaisų sugedimo faktą, tačiau ne gedimo priežastį. Ieškovė taip pat nepateikė jokių kitų duomenų (fotonuotraukų, konkrečių duomenų apie prietaisų sukimosi priešinga kryptimi, elektros svyravimus ar kt.), kuriuos ištyrus būtų galima nuspręsti apie atsakovės darbuotojų netinkama seka sujungtus laidus ar įtampos svyravimus. Ieškovė nepateikė kitų specialistų išvados apie konvekcinio pečiaus sugedimo priežastį bei laiką. UAB „Giris“ bylos nagrinėjimo metu nepaaiškino, kaip nustatė aplinkybę apie darbuotojų netinkama seka sujungtus laidus. UAB „Giris“ neneigė, kad naudojosi nuomotu elektros generatoriumi, o elektros remonto darbus atlikinėjo ir kitas elektrikas. Duomenų apie tai, kad nebuvo gedimo UAB „Giris“ vidaus tinkle, kad UAB „Giris“ yra apsaugojusi savo vidaus tinklą, nei ieškovė nei trečiasis asmuo UAB „Giris“ nepateikė. Trečiojo asmens su atsakove 2013 m. sausio 1 d. sudarytos Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties Nr. 540264-52324/130057 10.8 punktas numato kliento pareigą apsaugoti savo elektros tinklus, kitokius įrenginius ir prietaisus atitinkama apsauga.

13.       Teismas konstatavo, kad neegzistuoja nei teisinis, nei faktinis pagrindas, leidžiantis daryti išvadą, jog atsakovė, kaip asmuo, atsakingas už elektros tinklų eksploatavimą, savo pareigas, susijusias su transformatorinės keitimo darbais, vykdė netinkamai. Ieškovė neįrodė atsakovės veiksmų (neveikimo) neteisėtumo, t. y. nekokybiško energijos tiekimo, netinkamo elektros tinklų eksploatavimo, priežiūros, valdymo, įskaitant ir netinkama seka laidų sujungimo. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, todėl nėra pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 177, 178, 185 straipsniai).  

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės reikalavimus tenkinant visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą pagal CK 6.270 straipsnį, neteisingai nustatė bylos teisinį pagrindą, nesuprato bylos dalyko, nepagrįstai atsisakė taikyti contra spoliatorem principą, ir tai iš dalies lėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimą. Atsakovę ir draudėją siejo energijos tiekimo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl atsakovei teko pareiga užtikrinti kokybišką energijos tiekimą. Atsakovė šią pareigą pažeidė. Dėl to buvo sugadintas draudėjui priklausantis turtas. Klientas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą (CK 6.386 straipsnio 3 dalis), atitinkamai ir jo turto draudikė, sumokėjusi draudimo išmoką, įgijo subrogacijos teisę (CK 6.1015 straipsnis).

14.2.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovės, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl atsakovės civilinė atsakomybė už jos valdomo didesnio pavojaus šaltinio sukeltą žalą reglamentuojama CK 6.270 straipsnio nuostatų.

14.3.                      Byloje nustatyta, kad atsakovė pasamdė rangovą UAB „Elektrifikacijos darbai”, kurio darbuotojai sumaišė fazes. Dėl to  perdegė draudėjai priklausančio konvekcinio pečiaus visi elektros komponentai, tešlos maišyklė pradėjo sukti į kitą pusę, prekybos salėje esantis trijų fazių kondicionierius nebeveikė. Kitą dieną po įvykio atvyko darbus vykdę rangovo elektrikai, kurie sukeitė laidus reikiama eilės seka, ir maišyklė vėl sukosi tinkama kryptimi, įsijungė kondicionierius. UAB „METOS” surašė aktą, kuriuo patvirtino aplinkybes, kad konvekcinio pečiaus gedimą paveikė darbuotojų veiksmai, nes buvo netinkamai sujungti laidai. Šis aktas ir jame nurodytos aplinkybės nebuvo nuginčytos.

14.4.                      UAB „Elektrifikacijos darbai” darbuotojai paliudijo, kad kitą dieną po atliktų darbų vėl grįžo į tą patį objektą, t. y. patvirtino, kad atsakovė bei jų darbdavys viso proceso metu sakė neteisybę ir klaidino teismą. Teismas, pripažinęs, kad tiek UAB „Giris” atstovas, tiek UAB „METOS”, tiek liudytojai nurodė žinomai melagingas aplinkybes dėl rangovo nekokybiškai atlikto darbo, kai buvo sukeistos fazės, turėjo įvertinti ir tai, kad visi šie asmenys buvo prisiekę, o už priesaikos sulaužymą tenka atsakomybė. Teismas nusprendė pripažinti visus nurodytus paaiškinimus nepatikimais, jais nesivadovauti, o vadovautis atsakovės bei rangovės tvirtinimais, kad fazės nebuvo sumaišytos, darbuotojai nebuvo grįžę į kitą dieną klaidos atitaisymui. Teismo išvados prieštarauja logikos dėsniams ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams.

14.5.                      Atsakovė nenuginčijo padarytos žalos dydžio ir nepateikė įrodymų apie aplinkybes, kurios būtų pagrindas netaikyti jai civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis). Dėl to atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovės reikalaujamą žalą. Teismas netinkamai taikė ir vertino, tiek materialines, tiek procesines normas, teismo išvados niekaip nesuderinamos su byloje surinktais įrodymais bei liudytojų paaiškinimais. Teismas taip pat nukrypo nuo Vilniaus apygardos teismo 2020 gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-805-864/2020, 2021 rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1901-580/2021 suformuotos teismų praktikos.

15.       Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                       Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir teisingai nustatė bylos teisinį pagrindą, teisingai suprato bylos dalyką, todėl teismas pagrįstai ieškinį atmetė.

15.2.                       Teismas sprendime pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindų contra spoliatorem principo taikymui. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio teismo įpareigojimo, kurį atsakovė būtų atsisakiusi vykdyti. Taigi byloje negalimas joks contra spoliatorem principo taikymas. Atsakovė viso proceso metu teikė visą turimą informaciją, atsižvelgdama į byloje ieškovės formuojamą poziciją ir keliamus reikalavimus. Ieškovė byloje vis keitė savo poziciją, iš pradžių žalos priežastimi nurodydama buvusius elektros įtampos svyravimus, bylos nagrinėjimo metu nurodydama, kad žalą lėmė nebe įtampos svyravimai, bet keičiant transformatorinę UAB „Elektrifikacijos darbai“ netinkama seka sujungti elektros laidai (tariamai sukeistos fazės).

15.3.                       Išmoką draudėjai ieškovė sumokėjo neatlikusi išsamaus tyrimo, nenustačiusi tikslios žalos priežasties. Taigi išmoką sumokėjo savo rizika. Ieškovei byloje keičiant savo poziciją dėl žalos atsiradimo priežasties, atitinkamai atsakovė pildė bylos medžiagą ir teikė visus turimus duomenis, pagrindžiančius, kad nei atsakovė, nei jos rangovas nėra ir negali būti atsakingi už ieškovės nurodomą žalą. Vien tai, kad atsakovės pateikti duomenys paneigia ieškovės argumentus, nėra pagrindas atsakovę kaltinti melavimu, duomenų slėpimu ir reikalauti taikyti contra spoliatorem principą, kurio taikymas byloje neturi teisinio pagrindo.

15.4.                       Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris objektyviai pagrįstų, kad UAB „Elektrifikacijos darbai“ būtų iš tiesų sumaišę fazes ar kitą dieną vėl sukeitė laidus reikiama eilės seka, o maišyklė vėl sukosi tinkama kryptimi. Priešingai, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „Elektrifikacijos darbai“ darbus transformatorinėje atliko tinkamai. Nei pagal elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, nei pagal teisės aktų reikalavimus atsakovė nėra įpareigota elektros energiją tiekti nenutrūkstamai. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo vykdomi planiniai elektros įrenginių remonto darbai t. y. buvo keičiama transformatorinė, darbai buvo vykdomi prie transformatorinės vykdant oro linijų pajungimo prie naujos transformatorinės darbus.

15.5.                       Dėl vykdomų remonto darbų elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas iš viso 177 vartotojams. Jokių kitų skundų iš kitų vartotojų dėl atjungto elektros energijos tiekimo sugadintų elektros įrenginių atsakovė nėra gavusi. Jeigu UAB „Elektrifikacijos darbai“ būtų sumaišę fazes, o vėliau jas atkeitę, atsakovės pateiktuose vartotojų atjungimų duomenyse būtų matomas įrašas apie nustatytų defektų šalinimą sumontavus transformatorinę, taip pat dėl šalinamų gedimų pakartotinai skitą dieną vėl atjungtą elektros tiekimą. Tačiau šiuo atveju nei defektų šalinimo, nei pakartotinio elektros tiekimo nutraukimo, siekiant pašalinti defektus, faktas atsakovės sistemose užfiksuotas nebuvo. Į šią aplinkybę dėmesį atkreipė ir teismas.

15.6.                       UAB „Elektrifikacijo darbai“ darbuotojas G. Ž. paliudijo, kad UAB „Giris“ turėjo savo paties samdytą elektriką ir, kai nebuvo elektros, naudojo savo elektros stotelę (generatorių), todėl būtent pačios draudėjos UAB „Giris“ samdytas elektrikas tai pajungdamas generatorių, tai atjungdamas, galėjo sumaišyti fazes. Į šią aplinkybę dėmesį pagrįstai atkreipė ir ją įvertino teismas. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad UAB „Elektrifikacijos darbai“ sukeistas fazes patvirtina UAB „METOS“ aktas, nukentėjusio asmens paaiškinimai ir liudytojų V. P. bei V. V. parodymai. UAB „METOS“ akte tik deklaratyviai nurodyta, kad elektros kompanija pajungė laidus bloga eilės seka, tačiau nenurodyta, kokiu būdu ir pagal kokius kriterijus buvo padaryta ši išvada. Tuo tarpu liudytojai V. P. ir V. V. yra susiję su draudėja, nes V. P. yra UAB „Giris“ savininko svainis, o V. V. yra pastarojo draugas. Dėl to šių liudytojų parodymus reikėtų vertinti itin kritiškai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

16.       Byloje kilo ginčas dėl 2 272 Eur draudimo išmokos išieškojimo subrogacijos teise. Nustatyta, jog trečiasis asmuo UAB „Giris“ 2019 m. rugpjūčio 21 d. informavo ieškovę apie 2019 m. rugpjūčio 20 d. įvykusį draudžiamą įvykį, t. y., kad dėl elektros įtampos svyravimų perdegė konvekcinis pečius ir sugedo kondicionierius. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 30 d. informavo trečiąjį asmenį UAB „Giris“ apie priimtą sprendimą išmokėti 2 272 Eur draudimo išmoką.

17.       Išmokėjusi draudimo išmoką pagal Įmonių turto draudimo sutartį Nr. IT097742, ieškovė 2019 m. spalio 1 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl 2 272 Eur atlyginimo, nurodydama, jog už 2019 m. rugpjūčio 20 d. įvykio metu padarytą žalą yra atsakinga atsakovė. Atsakovė 2019 m. spalio 3 d. raštu Nr. 4777750 informavo ieškovę, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pretenziją dėl žalos atlyginimo.

Dėl ieškovės reikalavimo teisės

18.       Draudimo paskirtis – apsaugoti asmens turtinius interesus kompensuojant draudėjo turtinius praradimus, kuriuos jis patiria atsitikus draudiminiam įvykiui (CK 6.987 straipsnis). Civilinės atsakomybės draudimo sutartimi siekiama sumažinti atlygintinos žalos neigiamus padarinius atsakingo už žalą asmens turtinei padėčiai. Šios sutarties tikslas yra už draudėjo mokamas draudimo įmokas perduoti draudikui ateityje galimos žalos atlyginimo prievolę.

19.       Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

20.       CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018; 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019).

21.       Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš išvardintų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma. Civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Šioje byloje ieškovė įrodinėja trečiojo asmens UAB „Elektrifikacijos darbai“, kaip už žalą atsakingo asmens, civilinės atsakomybės sąlygas.

22.       Teisėjų kolegija pažymi, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

23.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė administruodama žalą byloje nustatė, jog dėl elektros įtampos svyravimų perdegė konvekcinis pečius, įsigytas prieš du metus, ir tuo pačiu sugedo kondicionierius. Ieškovė pripažino įvykį draudžiamuoju, todėl 2019 m. lapkričio 7 d. išmokėjo 2 272,00 Eur. 

24.       Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. atsakovės rangovas UAB „Elektrifikacijos darbai“ vykdė planinius darbus – buvo keičiama transformatorinė, naujos MT statyba. Norėdama vykdyti darbus, UAB „Elektrifikacijos darbai“ atjungė elektrą, perjunginėjo elektros prietaisus.

25.       Atsakovė nurodė, kad nei pagal elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis su draudėjais, nei pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovė nėra įpareigota elektros energiją tiekti nenutrūkstamai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 133.3. punkto nuostatomis, elektros energijos persiuntimą ir (ar) tiekimą vartotojui nutraukti ar apriboti leidžiama, kai tai būtina atliekant elektros tinklų priežiūros darbus, taip pat vykdant naujų elektros energijos vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų darbus. Taisyklių 138 punktas nustato, kad atliekant naujų vartotojų elektros įrenginių prijungimo ar elektros tinklų priežiūros darbus, operatoriai apie numatomą elektros energijos persiuntimo, tiekimo nutraukimą ar apribojimą ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas turi pranešti vartotojams (nurodyti planuojamą elektros energijos persiuntimo, tiekimo nutraukimo ar apribojimo laiką ir trukmę). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – Elektros energetikos įstatymas) 71 straipsnio 1 ir 3 dalyse.

26.       Teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl atsakovės teisės nutraukti ar apriboti elektros energijos persiuntimą ir (ar) tiekimą vartotojui. UAB „Giris“ buvo žinoma apie planinį elektros atjungimą. Dėl vykdomų darbų elektros energijos tiekimas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuo 9.00 val. buvo nutrauktas 177 vartotojams. Nors buvo pranešta, kad energijos tiekimas bus atnaujintas 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 17.00 val., tačiau realiai atnaujintas 17.40 val. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamo ginčo objektu yra nuostoliai, kurie patirti dėl to, jog elektros tinklus eksploatuojantis asmuo neužtikrino saugaus elektros energijos tiekimo ir dėl kilusio gedimo buvo sugadintas elektros energijos vartotojo turtas, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl elektros tiekimo nutraukimo fakto teisėtumo (CPK 13 straipsnis).

Dėl įrodinėjimo pareigos bei įrodymų vertinimo

27.       Ieškovė įrodinėja, kad draudžiamąjį įvykį sukėlusi priežastis – nekokybiškai atlikti darbai, t. y. UAB „Elektrifikacijos darbai“ darbuotojai sukeitė laidus netinkama eilės seka (sukeitė fazes), todėl maišyklė sukosi į kitą pusę ir neįsijungė kondicionierius. 

28.       Pirmosios instancijas teismas, atmesdamas ieškinį, pažymėjo, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. pateiktas draudžiamojo įvykio tyrimo aktas Nr. VLN Nr. S25574 buvo surašytas ieškovės atstovo, kuriame nurodoma, jog dėl elektros įtampos svyravimų perdegė konvekcinis pečius, nors draudiko atstovas, priėmęs sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nėra atitinkamos srities specialistas ir draudžiamojo įvykio tyrimo akte galėjo konstatuoti tik prietaisų sugedimo faktą, tačiau ne gedimo priežastį.

29.       Teisėjų kolegija kritiškai vertina tokį teismo motyvą ir sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytu argumentu, jog draudimo bendrovė yra profesionalus verslo subjektas, kuris neabejotinai turi visas galimybes tinkamai ištirti žalos atsiradimo priežastis. Kaip įprasta šioje verslo srityje, draudikai yra sudarę sutartis su atitinkamų sričių specialistais, kurie vertina draudžiamojo įvykio aplinkybes. Draudikas yra asmuo, kuris yra susietas draudimo sutartimi su draudėju, ir jis neturi jokio suinteresuotumo veikti prieš ESO, siekdamas jo sąskaitą pasipelnyti.

30.       Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Pagal minėto įstatymo nuostatas draudikas turi pareigą surinkti duomenis, pagrindžiančius jo sprendimą sumokėti ar nemokėti draudimo išmoką, o kiti draudimo santykių dalyviai, juos ginčydami, privalo pateikti jų argumentus ir nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 12, 178 straipsniai).

31.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje yra nenuginčytas UAB „METOS“ Atliktų darbų perdavimo priėmimo aktas Nr. M-G-2019-08-22TR, kuriame nurodytas užduoties aprašymas – po elektros linijos remonto darbų nebeveikia konvekcinė garo krosnis. Akte taip pat yra aprašyti atlikti darbai: elektros kompanija, kuri atlikinėjo elektros darbus, pajungė laidus bloga eilės seka, todėl sudegino konvekcinio pečiaus LT004961 visus elektronikos komponentus.

32.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su viešai skelbiama informacija apie UAB ,,METOS“, daro išvadą, jog tai juridinis asmuo, kuris, sprendžiant pagal įrašus VĮ Registrų centro esančioje Viešoje juridinių asmenų paieškoje, yra tinkamai veikianti bendrovė. UAB „METOS“ taip pat teikia profesionalios virtuvės įrangos techninę priežiūrą, o įrangai remontuoti užsakomos originalios detalės iš Suomijos (https://www.metos.com/page.asp?pageid=4,1&languageid=LT). Byloje nėra įrodyta, kad UAB „METOS“ veikla yra vykdoma ne pagal gero verslo standartus, pažeidžiant verslo papročius ir etiką (CK 1.4 straipsnis). Byloje nėra įrodyta, jog UAB „METOS“ darbuotojai yra nekompetentingi ir prieš remontuodami įrangą nenustatinėja įrangos gedimo priežasties.

33.       Taigi, pirma, įrangos remontą vykdė profesionali bendrovė. Antra, byloje nėra paneigta įrangos gedimo priežastis. Mažai tikėtina, kad UAB „METOS“, nenustačiusi gedimo priežasties, būtų galėjusi tinkamai atlikti remonto darbus (CPK 185 straipsnis).

34.       Kaip galima spręsti iš pirmosios instancijos teismo motyvo, kad tai, jog draudėjo užsakymu UAB  „METOS“ surašė aktą ir nėra duomenų, kokiomis aplinkybėmis apžiūrėjo krosnį, savaime yra jos išvados patikimumą mažinanti aplinkybė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokia aplinkybė yra įrodomoji ir negali būti preziumuojama. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis įrodymas galėtų būti laikomas nepatikimu, jei aktą būtų surašiusi pati draudėja UAB „Giris“.

35.       Ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Konkrečiai – žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

36.       Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „METOS“ surašyto akto patikimumo neveikia ir ta aplinkybė, jog daugiau nė vienas iš 177 vartotojų, kuriems buvo atjungta elektra dėl UAB „Elektrifikacijos darbai“ vykdomų remonto darbų, nepranešė apie sugadintus prietaisus. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad konvekcinė garo krosnis yra įrenginys, kurio gedimas yra nustatomas techninio ir inžinerinio pobūdžio specialių žinių, o ne gautų vartotojų skundų, pagrindu.

37.       Pirmosios instancijos teismas sprendimo 24 punkte nurodė, kad UAB „METOS“ surašytame akte nedetalizuota, kurie laidai buvo netinkamai sujungti, nėra nurodoma apie elektros įtampos svyravimus, abstrakčiai teigiama, jog elektros kompanija laidus sujungė bloga seka. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvas dėl duomenų išvadoje trūkumo nepaneigia pačios išvados rezultato – elektros kompanija, kuri atlikinėjo elektros darbus, pajungė laidus bloga eilės seka, todėl sudegino konvekcinio pečiaus LT004961 visus elektronikos komponentus. Dar kartą pažymėtina – konvekcinė garo krosnis rational S/N E61SG09012169680 yra įrenginys, kurio pažeidimai nustatinėjami ne liudytojų parodymais, ne kitų (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų skundais, o specialių žinių turinčio asmens techninio ir inžinerinio pobūdžio išvadomis. UAB „METOS“ surašyto akto patikimumas galėjo būti nuginčytas atsakovei pateikus nesuinteresuoto šios bylos nagrinėjimu eksperto ir (ar) specialisto išvada.

38.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių kitų duomenų (fotonuotraukų, konkrečių duomenų apie prietaisų sukimosi priešinga kryptimi, elektros svyravimus ar kt.), iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės darbuotojų netinkama seka sujungtus laidus, ar įtampos svyravimus.

39.       Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

40.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo ieškovei nustatyto aukšto įrodinėjimo standarto, tai yra, kad UAB „METOS“ aktas dar turėtų būti pagrįstas papildoma medžiaga (pvz., nuotraukomis, kuriose būtų fiksuotas prietaiso sukimasis priešinga kryptimi), nurodo, kad tokiu atveju teismas turėtų įvertinti, ar atsakovė yra patvirtinusi metodiką, kurioje būtų aprašyta, kaip vartotojas turėtų įforminti elektros prietaisų gedimo faktą. Priešingu atveju, panašios kategorijos bylose teismas pasiūlo skirti ekspertizę. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų siūlęs skirti ekspertizę (pvz., eksperimentą, dokumentų ekspertizę ir pan., kitaip tariant atliktį tyrimą, pagrįstą mokslinėmis žiniomis). Tačiau pirmosios instancijos, sukritikavęs UAB „Giris“ paaiškinimus, nurodydamas, jog trečiasis asmuo nėra šios srities specialistas, kompetentingas užfiksuoti gedimo priežastį ir/ar mechanizmą, atmesdamas ieškinį motyvavo tuo, kad UAB „Giris“ bylos nagrinėjimo metu teikdama žodinius paaiškinimus nepaaiškino, kaip nustatė, jog atsakovės darbuotojai netinkama seka sujungė laidus. Taigi, viena vertus, buvo atmesti UAB „Giris“ paaiškinimai kaip nekompetentingi, kita vertus, teismas UAB „Giris“ paaiškinimus laikė nepakankamais.

Dėl vartotojo atsakomybės

41.       Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad UAB „Giris“, nesant centralizuoto elektros energijos tiekimo, naudojosi nuomotu elektros generatoriumi, kurį pajungė kitas elektrikas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nurodė, kad UAB „Giris“ turėjo įrodyti, jog bendrovės vidaus tinkle nebuvo gedimo ir UAB „Giris“ yra apsaugojęs savo vidaus tinklą.

42.       Teisėjų kolegija pastebi, jog, nesant gedimo, aplinkybę dėl bendrovės elektros vidaus tinklo netinkamo veikimo būtų sudėtinga įrodyti. Taigi, jei iki įvykio naudojantys elektros energiją įrenginiai veikė ir nėra duomenų apie jų gedimus, galima spręsti, kad bendrovės elektros vidaus tinklas buvo tinkamas naudojimui. Kita vertus, draudėjo atstovo telefonu pateiktas pranešimas draudikei, jog būtent po elektros energijos tiekimo atnaujinimo maišytuvas įrenginyje pradėjo suktis priešinga kryptimi, chronologiškai vertinant įvykius, yra netiesioginis patvirtinimas dėl įvykio fakto. Draudėjui, kuris turi turto draudimo apsaugą, nėra reikšminga, kuris subjektas yra atsakingas už įvykį (CPK 185 straipsnis). Tai draudiko pareiga išsiaiškinti atsakingą už žalą asmenį. Tokiu atveju, kritiškai mąstant, nėra pagrindo abejoti draudėjos paaiškinimais, kuriuos patvirtina telefonu padaryto skambučio įrašas po elektros energijos tiekimo atnaujinimo.

43.       Byloje nustatyta, kad draudėjas trečiasis asmuo UAB „Giris“ pranešė draudikei apie sugadintą įrenginį, paaiškindamas, kad įjungiant elektros tiekimą po transformatorinės remonto darbų galimai įvyko „įtampos šuolis“, po kurio nebeveikia konvekcinė garo krosnis. Draudėjas 2019 m. rugpjūčio 28 d. el. laiške nurodė, kad po įvykio buvo atsiųstas atstovas iš ESO ir apžiūrėjo sugadintus renginius. 

44.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. ir 2019  m.  rugpjūčio 21  d. užklausos dispečeriams patvirtina, kad iš (duomenys neskelbtini) atsakovei skambučių neužfiksuota. Tačiau 2021 m. lapkričio 9 d. vykusiame teismo posėdyje UAB „Elektrifikacijos darbai“ darbuotojas G. Ž. patvirtino, jog darbų vadovas buvo davęs kitiems darbuotojams užduotį išsiaiškinti dėl įvykio (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Tai įrodo faktą, jog UAB „Elektrifikacijos darbai“ buvo informuoti apie gedimą ir bendrovė, kaip atsakovės rangovas, privalėjo apie tai pranešti atsakovei (CK 6.38 straipsnis). Bet kuriuo atveju, laikytina, kad atsakovė turėjo ir galėjo žinoti apie UAB „Giris“ patirtą žalą, kurią ji siejo su transformatorinės remonto darbais.

45.       CK 6.658 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas turi teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę, nesikišdamas į rangovo ūkinę komercinę veiklą. Užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą) (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Remiantis nurodytomis teisės normomis, UAB „Elektrifikacijos darbai“, sužinojęs apie reiškiamas pretenzijas dėl 2019 m. rugpjūčio 20 d. darbų rezultato, privalėjo informuoti darbų užsakovą – atsakovę, kuri taip pat turėjo rūpestingai ir atidžiai patikrinti darbų rezultatą.

46.       Teisėjų kolegija pabrėžia, kad 2021 m. lapkričio 9 d. vykusiame teismo posėdyje UAB  „Elektrifikacijos darbai“ darbuotojas G. Ž. parodė, jog į parduotuvę vyko ne jis, o V. F. ir S. A., todėl šio liudytojo pasakojimas apie tai, kad parduotuvėje buvo samdytas elektrikas, kad parduotuvės savininkas naudojo elektros stotelę, generatorių ir jis galėjo sumaišyti polius, nei paneigia, nei patvirtina su draudžiamuoju įvykiu susijusių aplinkybių. Tai prielaidomis grįstas asmens, nedalyvavusio krosnies apžiūroje, paaiškinimas apie žinomas aplinkybės, kurios turi ryšį su byla. Pastebėtina tik tai, kad UAB „Elektrifikacijos darbai“ darbuotojas G. Ž. parodė, jog fazės nebuvo sumaišytos, nes tai neįmanomas dalykas, nes jungtis turi išskirtinę spalvą ir fizinę apsaugą.

47.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tie patys paaiškinimai, juos tiriant priešingos padėties analizės metodu, tinka ir elektriko darbo vertinimui, kurį pasamdė UAB „Giris“ jam priklausančios krosnies elektros tiekimo perjungimui prie generatoriaus. Elektrikas, kaip tos srities profesionalas, taip pat negalėtų sumaišyti fazių, nes žymėjimai yra standartiniai. Taigi situacija yra tokia, kad tiek generatorių prie įrenginio jungė profesionalas, tiek transformatorinės remonto darbus vykdė tos srities specialistai. Tačiau UAB „METOS“ aktas ir pranešimo laikas dėl įvykio leidžia labiau tikėti, kad būtent po centralizuoto elektros energijos teikimo atnaujinimo įvyko įtampos šuolis, kuris paveikė krosnies gedimą (CPK 185 straipsnis).

48.       ESO tinklapyje yra nurodytos įtampos svyravimų priežastys: generatorių ar elektros linijų atjungimai ar įjungimai, trumpieji jungimai, didelių elektros imtuvų įjungimas ar išjungimas, visų ar dalies apkrovų pokytis, trumpieji jungimai, elektros imtuvų įjungimas ar išjungimas, visos ar dalies apkrovų pokytis (https://www.eso.lt/lt/verslui/elektra_99/ka-daryti-dingus-elektrai-ar-pastebejus-itampos-svyravima/itampos-svyravimai/itampos-svyravimo-priezastys-ir-tipai.html). Taigi generatorių ir elektros linijų atjungimai ar įjungimai veikia įrenginius, nes sukelia įtampos svyravimus, kurie negali būti viršijantys leistinas ribas, dėl ko perdegtų įrenginio visi elektros komponentai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nusprendžia, kad konvekcinė garo krosnis rational S/N E61SG09012169680 sugedo dėl ypač didelio įtampos šuolio, viršijusio leistinas ribas, kurio priežastis buvo transformatorinėje atliekami darbai (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

49.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-805-864/2020, taip pat buvo tiriamos aplinkybės dėl sugadinto vandens siurblio dėl ypač didelio įtampos šuolio, viršijusio leistinas ribas. Apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje buvo pripažinta, kad vandens siurblio serviso tarnybos UAB „Wilo Lietuva“ sudarytas 2018 m. lapkričio 27 d. defektinis aktas, kuriame nurodyta, jog „išardžius valdiklį rasta pažeista valdymo plokštė, tokio gedimo priežastis yra nepastovi įtampa, valdiklis veikdamas gavo stiprų įtampos šuolį, jis neremontuojamas“, yra pakankamas įrodymas žalai pagrįsti. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2A-805-864/2020 atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodė panašias, kaip ir šioje byloje, galimas kitas įrenginio sugadinimo priežastis: „netinkamas prietaiso eksploatavimas, gedimas kilo būtent dėl draudėjos netinkamai įrengto ar apsaugoto vidaus tinklo“. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartyje, pasisakant dėl galimų siurblio sugadinimo versijų, buvo nurodyta, kad versijų nurodymas, nepateikiant jas pagrindžiančių įrodymų, nepaneigia vandens siurblio serviso tarnybos UAB „Wilo Lietuva“ akto. Taigi atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinis skundas buvo atmestas. Vadinasi, atsakovei yra žinoma teismų praktika dėl įrodinėjimo. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-805-864/2020 yra galutinė, todėl laikytina horizontaliuoju precedentu.

50.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1901-580/2021 taip pat buvo pripažinta, kad draudėjo ūkininko K. S. užsakymu UAB „Stratos LT“ 2018 m. sausio 16 d. surašytas automatinių durų defektinis aktas, kuriame nurodyta, kad dingus elektros įtampai sudegė automatinių durų pavaros variklis, yra pakankamas dokumentas, nustatant gedimo priežastį ir subjektą, atsakingą už žalos atlyginimą.

51.       Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Byla Nr. 26/07) esantį išaiškinimą bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų  – sprendimų, analogiškose bylose. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų teisinė prielaida kitaip kvalifikuoti ir aiškinti teisinį santykį nei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-805-864/2020, nei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1901-580/2021.

52.       Apeliacinės instancijos teismas pakartoja, kad 2022 m. kovo 31 d. teismo posėdyje liudytojo V. V. išsakyti paaiškinimai, jog automobilinis keltuvas pradėjo suktis į kitą pusę, o kai išrovė sraigtus, pats juos pasikeitė, bei tai, kad po kelių dienų pastebėjo, kad keltuvas vėl pradėjo suktis į kitą pusę, vertinti kaip turintys sąsają su bylą, bet negalintys nei patvirtinti, nei paneigti techninių žinių pagrindu surašyto UAB „METOS“ akto. Tai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų V. P. ir V. V. parodymus apie tai, kad jų namuose prietaisai sukosi į priešingą pusę. Šių liudytojų parodymai vertinti kontekste byloje nustatytos aplinkybės – iš pateiktų 2019-08-50 ir 2019-08-21 užklausų dispečeriams nenustatyta, kad vartotojai iš (duomenys neskelbtini) būtų kreipęsi į atsakovę su skundais dėl sugadintų trifazių elektros prietaisų. Tačiau byloje yra nustatytas faktas, kad draudėja taip pat neskambino ESO, bet kreipėsi į draudikę tiesiogiai. Taigi tai, kad vartotojai nesikreipė tiesiogiai į ESO, nereiškia, kad vartotojai nesieja jiems padarytos žalos su 2019  m.  rugpjūčio  20  d. atliktais planiniais elektros atjungimo darbais (duomenys neskelbtini), kai buvo keičiamos transformatorinės.

53.       Pastebėtina ir tai, kad ieškovė prašė įvertinti atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Elektrifikacijos darbai“ elgesį, nes, anot ieškovės atstovo, jie tiek nuo ieškovės, tiek nuo teismo slėpė informaciją ir neteikė duomenų, kas atliko darbus, todėl prašė taikyti contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) prezumpciją. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tik atsiliepime į ieškinį ieškovei buvo paaiškintos visos aplinkybės dėl 2019 m. rugpjūčio 20 d. atliktų planinių elektros atjungimo darbų (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo UAB „Elektrifikacijos darbai“ pripažino, kad nevyko konstruktyvus bendradarbiavimas, nes keitėsi įmonės akcininkai, keitėsi įmonės direktorius. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog UAB „Elektrifikacijos darbai“ neteikė ieškovei informacijos dėl objektyvių priežasčių.

54.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog vien šiuo konkrečiu atveju nustačius faktą, kad ieškovė patyrė sunkumų administruojant žalą, nes jai savalaikiai nebuvo teikiami duomenys (Draudimo įstatymo 80 straipsnio pažeidimas), įvertinant, kad jokiuose dokumentuose nebuvo fiksuotas UAB „Elektrifikacijos darbai“ darbuotojų vykimas apžiūrėti krosnies, neleidžia generalizuojamai vertinti, kad tai, jog dispečeriai nefiksavo skundų, yra aplinkybė, savaime įrodanti transformatorinės remonto darbų sklandžią eigą (CPK 185 straipsnis).

55.       Byloje nustatyta, kad dėl vykdomų darbų elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas 2019  m.  rugpjūčio 20 d. nuo 9.00 val. Elektros energijos tiekimas vartotojams atstatytas nuo 17.40 val. (byloje 2021 m. liepos 22 d. pateiktas prašymas dėl UAB „Elektrifikacijos darbai“ paaiškinimų priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-1018-1080/2021). UAB „Giris“ apie įvykį pranešė ieškovei prieš 18.00 val.

56.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog 2019 m. rugpjūčio 20 d. elektros energijos sutrikimai atsirado dėl transformatorinės remonto darbų, už kurių rezultatą atsakinga yra atsakovė, o ne dėl kitų priežasčių. Minėtas gedimas detalizuotas UAB „METOS“ akte, kuriame aiškiai nurodyta, jog elektros kompanija, kuri atlikinėjo elektros darbus, pajungė laidus bloga eiles seka, ko pasekoje sudegino konvekcinio pečiaus LT004961 visus elektronikos komponentus, kurie yra išvardinti medžiagų sąraše. Minėta, Aktas nėra nuginčytas. Pateiktas ieškovės 2019 m. rugpjūčio 30 d. surašytas draudžiamojo įvykio tyrimo aktas Nr. VLN Nr. S25574 patvirtino įvykio aplinkybes; jame  nurodoma, jog dėl elektros įtampos svyravimų perdegė konvekcinis pečius.

57.       Pagal CK 6.386 straipsnio 1 dalį energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Pagal CK 6.386 straipsnio 3 dalį, abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą.

58.       Pagal trečiojo asmens UAB „Giris“ ir atsakovės 2013 m. sausio 1 d. sudarytą Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį Nr. 540264-52324/130057 (toliau – Sutartis) atsakovė įsipareigojo teikti elektros energijos persiuntimo paslaugą, o trečiasis asmuo – ją pirkti. Šalys sutarė, jog teikiamos elektros energijos persiuntimo paslaugos kokybė turi atitikti sutarties bei galiojančių Lietuvos Respublikos standartų reikalavimus (Sutarties 6 punktas).

59.       Sutarties 9.4 punktu atsakovė įsipareigojo diegti, naudoti ir prižiūrėti jam priklausančiais elektros tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti elektros apskaitos prietaisus ir jų prijungimo schemoje naudojamus įrenginius ir įtaisus. Pagal Sutarties 9.5 punktą atsakovas įsipareigojo kliento reikalavimu atlyginti kliento patirtus tiesioginius nuostolius, kai dėl atsakovo kaltės klientui nutraukiamas ar apribojamas persiuntimas arba elektros energijos kokybės parametrai persiuntimo paslaugos vietoje neatitinka nustatytų norminių teisės aktų reikalavimų, EETNT nustatyta tvarka ir atvejais atsakovas neatsako už elektros persiuntimo patikimumą bei jo kokybę, kai tai įvyksta dėl stichinių gamtos reiškinių (potvynio, perkūnijos, apšalo, audros, ižo ir pan.), gaisro, trumpųjų jungimų gretutiniame tinkle (kai persiuntimas atstatomas automatikos pagalba), trečiųjų asmenų veiksmų (elektros įrenginių vagystės ar gadinimo ir pan.), persiuntimo sutrikimų, įvykusių dėl blogos eksploatacijos ar gedimų klientui arba trečiajai šaliai priklausančiame elektros tinkle, kai elektros energijos nutraukimo trukmė neviršija klientui suteiktos aprūpinimo elektros energija patikimumo kategorijos ir kitais EETNT bei kituose teisės aktuose nustatytais atvejais.

60.       Atsižvelgiant į atsakovės prisiimtus įsipareigojimus klientui (draudėjai), ji turėtų atlyginti žalą Sutarties 9.5 punkto pagrindu, nes dėl 2019 m. rugpjūčio 20 d. elektros energijos sutrikimų, už kuriuos yra atsakingas atsakovė, buvo sugadinti trečiojo asmens įrenginiai (konvekcinis pečius LT004961 ir kondicionierius).

61.       Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės argumentus, jog atsakovė savo pareigą tiekti trečiajam asmeniui elektros energiją vykdė tinkamai. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovę ir draudėją UAB „Giris“ siejo energijos tiekimo sutartiniai santykiai, todėl atsakovei teko pareiga užtikrinti kokybišką energijos tiekimą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.386 straipsnio 1, 3 dalys). Bylos medžiaga patvirtina, kad dėl atsakovės kaltės 2019  m. rugpjūčio 20 d. trečiojo asmens objekte sutriko elektros energijos tiekimas, todėl remiantis Sutarties 9.5 punktu, atsakovei kilo pareiga atlyginti nuostolius, kurie kilo dėl neleistino įtampos svyravimo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių Sutarties 9.5 punkte nurodytus atsakovės atleidimo nuo atsakomybės atvejus, t. y. elektros energijos tiekimo sutrikimo metu nebuvo stichinio gamtos reiškinio, gaisro, trumpųjų jungimų gretutiniame tinkle, trečiųjų asmenų veiksmų, nebuvo klientui ar kitai šaliai priklausančiame elektros tinkle blogos eksploatacijos ar gedimo. Darytina išvada, jog atsakovė pažeidė Sutarties, CK 6.383 straipsnio 1 dalies, 6.386 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas.

62.       CK 6.247 straipsnyje numatyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

63.       Draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, baigęs žalos administravimo dėl 2019 m. rugpjūčio 20 d. įvykio bylą pagal draudimo sutartį IT 097742 (Draudimo rūšis – Įmonių turto draudimas), remdamasis surinkta informacija, gautais dokumentais, draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei BTA patvirtintomis taisyklėmis, apskaičiavo 2272,00 Eur dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmokos detalizacija: sąskaita faktūra VLN Nr. S25574 – 2372,00 Eur, iš kurios atimta 100,00 Eur, UAB „Giris“ išmokėta suma yra 2 272,00 Eur. Draudimo išmoka apskaičiuota pagal UAB „METOS“ Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto Nr.: M-G-2019-08-22-08TR duomenis, atitinka PVM sąskaitą faktūrą Ser. VLN Nr. S25574.Šie dokumentai įrodo žalos faktą ir dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Byloje esantis UAB „METOS“ aktas paneigia atsakovės argumentą, jog ieškovė į bylą nėra pateikusi nei vieno įrodymo, kuris objektyviai galėtų pagrįsti, kad UAB „Elektrifikacijo darbai“ vykdomus darbus atliko netinkamai.

64.       Teisėjų kolegija pastebi, kad tai, jog UAB „Elektrifikacijos darbai“ patvirtino, kad, prijungus naują modulinę transformatorinę, pakartotinių atjungimų nebuvo, fazių sekos keitimai nebuvo daryti, nepaneigia akte nurodytos gedimo priežasties – pajungus laidus bloga seka buvo sudeginti krosnies elektronikos komponentai. Gedimas įvyko po elektros linijos remonto darbų. Labiausiai tikėtina, kad neleistinas įtampos šuolis įvyko atnaujinant elektros tiekimą (CPK 185 straipsnis). Atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaip civilinės atsakomybės būtinąją sąlygą, įrodo netinkamai vykdyta pareiga tiekti kokybišką elektros energiją (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

65.        Atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, veikla, susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl atsakovės civilinė atsakomybė už jos valdomo didesnio pavojaus šaltinio sukeltą žalą reglamentuojama CK 6.270 straipsnio nuostatų. Atsakovė privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (Vilniaus apygardos teismo 2018 liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. e2A-766-910/2018, 45 punktas).

66.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp draudėjo elektros įrenginių gedimo ir atsakovės neteisėtų veiksmų (neužtikrinto tinkamo elektros energijos tiekimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes trečiojo asmens konvekcinė krosnis sugedo dėl elektros energijos netinkamo tiekimo, kai pajungus laidus įvyko neleistinas įtampos svyravimas (CK 6.247 straipsnis). Byloje nėra duomenų ir atsakovė neįrodė, jog trečiojo asmens įrenginiai buvo techniškai netvarkingi ir kad įrenginiai buvo sugedę iki 2019 m. rugpjūčio 20 d.

67.       Pažymėtina, jog teismų praktikoje sprendžiant panašaus pobūdžio bylas išaiškinta, jog priešingai nei nurodo atsakovė, trečiajam asmeniui neįtvirtinta įstatyminė pareiga papildomai apsaugoti savo vidinius elektros tiekimo tinklus nuo viršįtampių ir įtampos svyravimų (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-195-450/2018). Nenustatyta, jog trečiasis asmuo būtų pažeidęs Sutartyje ar kituose teisės aktuose jam įtvirtintas pareigas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, jog trečiasis asmuo turėjo pats pasirūpinti savo įrenginių sauga, esant elektros tiekimo sutrikimams, yra nepagrįsti.

68.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties Nr. 540264-52324/130057 10.8. papunktį, vartotojas įsipareigojo, atsižvelgiant į suteiktą aprūpinimo elektros energija patikimumo kategoriją, turėti tinkamai įrengtas technines priemones, reikalingas technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti dėl galimo persiuntimo nutraukimo, apribojimo ar kitokio sutrikdymo, o pastarajam įvykus – imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti, taip pat atitinkamai apsaugoti savo elektros tinklus, kitokius įrenginius ir prietaisus atitinkama apsauga. Elektros energijos persiuntimo nutraukimu laikomi tie atvejai, kai elektros energijos persiuntimas Kliento objektui nutraukiamas iš visų įrengtų elektros energiją Kliento objektui tiekiančių elektros linijų.

69.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nei sutarties Nr. 540264-52324/130057 10.8. papunkčio nuostata, nei Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 58.8. papunktis, nurodantis, jog vartotojas, įrengiant elektros įrenginius ir vidaus tinklą pagal suteiktą patikimumo kategoriją, užtikrinti optimalią vartotojo elektros įrenginių schemą (kaip nustatyta Taisyklių 87, 89, 90 punktuose), numatant ir įgyvendinant priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, įskaitant ir priemones dėl Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 nurodytų staigiųjų trumpųjų, ilgųjų įtampos kryčių ir pertrūkių, nenumato konkrečių apsaugos priemonių, kurių turi imtis vartotojas savo įrenginiams apsaugoti. Tuo tarpu pareiga pateikti inžinierinių ir techninių žinių pagrindu parengtas išvadas, kad draudėjo įrenginiai neužtikrino tinkamos apsaugos nuo įtampos sumažėjimo / padidėjimo tenka būtent atsakovei (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-168-803/2018, 18 punktas).

70.       Atsakovė kritikuoja apeliantės akcentuojamus liudytojų V. P. ir V. V. parodymus. Atsakovė nurodo, kad liudytojai yra nepatikimi, nes yra susiję su draudėja giminystės santykiais. Tačiau lygiai taip pat vertintini UAB „Elektrifikacijos darbai“ atstovų paaiškinimai, kad remonto darbai buvo įvykdyti pagal užduotį, nes tai subjektas, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi.

71.       Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas tenkina apeliacinį skundą, todėl panaikina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą ir tenkina ieškinį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

72.       Atsakovė, be kita ko, atkreipė teismo dėmesį, kad ji vykdo licencijuojamą veiklą, kurią kontroliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, nustatydama kainų viršutines ribas. Atsakovės išlaidos nustatyta tvarka yra įvertinamos ir įtraukiamos į galutines elektros energijos persiuntimo ir tiekimo kainas. Tai reiškia, kad atsakovės išlaidos vėliau nustatyta tvarka įtraukiamos į elektros energijos kainos tarifą ir jas turi padengti visi Lietuvos elektros energijos vartotojai. Todėl, patenkinus nepagrįstą ieškinį dėl žalos atlyginimo, remiantis nepakankamais ir abejotinais įrodymais, atsakovė būtų priversta išmokėti neteisingai priteistą sumą, kuri vėliau netiesiogiai būtų paskirstyta visiems elektros vartotojams, kas, akivaizdu, būtų neteisinga.

73.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė yra draudikė, todėl tuo atveju, jei jai subrogacijos teise pareiškus ieškinį jis bus nepagrįstai atmestas, draudikė lygiai taip pat didins vartotojams draudimo įmokas, norėdama kompensuoti nuostolius. Tačiau atsakovė, jei ji manys, kad UAB „Elektrifikacijos darbai“ netinkamai atliko darbus, galės kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, taip mažindama vartotojų nuostolius. Bet kuriuo atveju, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pagal teismų formuojamą praktiką atsakovė turėjo teisę nuginčyti UAB „METOS“ aktą, prašydama skirti ekspertizę.

Dėl procesinės bylos baigties

74.       Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles ir netinkamai jas taikė, neišaiškino ir neteisingai nustatė bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė neteisėtą, nepagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina bei priima naują sprendimą – priteisia ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, naudai 2 272,00 Eur,  6 procentus metinių palūkanų nuo 2020 m. birželio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

75.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

76.       CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. 

77.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

78.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

79.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aiškinama, jog teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

80.       Nagrinėjamoje byloje ieškovės apeliacinis skundas ir ieškinys yra patenkinti. Ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pateikė 2022 m. sausio 13 d. prašymą dėl 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Apeliacinėje instancijoje ieškovė patyrė taip pat 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2022 m. gegužės 25 d. prašymas, 2022 m. gegužės 11 d. sąskaita Nr. MS22036, apmokėjimas 2022 m. gegužės 19 d. pavedimu). Ieškovė taip pat sumokėjo 51,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kuris buvo patenkintas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka rekomenduojamą priteisti dydį, yra pagrįsto ir įrodytos, jos naudai priteisiamos iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

81.        Trečiasis asmuo UAB „Elektrifikacijos darbai“ pateikė įrodymus, kad patyrė 1 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo priteistos iš ieškovės trečiojo asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkino, trečiojo asmens UAB „Elektrifikacijos darbai“ naudai jos turėtos teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos iš atsakovės.

82.       Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 53,63 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkino, iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ priteisiama 53,63 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 92, 96 straipsniai).

83.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija,

n u s p r e n d ž i a :

          ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą tenkinti.

          Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (juridinio asmens kodas: 3000665654), naudai 2  272,00 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt du eurus 00 ct), 6 procentus metinių palūkanų nuo 2020 m. birželio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 51,00 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 00 ct) sumokėto žyminio mokesčio, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas: 304151376).

Priteisti ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (juridinio asmens kodas: 3000665654) 551,00  Eur  (penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas: 304151376).

Priteisti trečiojo asmens UAB „Elektrifikacijos darbai“ (juridinio asmens kodas: 151241673) naudai 1 350 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas: 304151376) 53,63 Eur (penkiasdešimt tris eurus ir 63 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas: 304151376) 53,63 Eur (penkiasdešimt tris eurus ir 63 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjai                                                                                                            Vaclovas Paulikas

                                                                        Rūta Petkuvienė

                                                                        Inga Staknienė