(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. B. (A.) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2‑7273‑883/2015 pagal pareiškėjos L. B. (A.) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos L. B. (A.) 2015-07-15 skundas dėl antstolio R. K. veiksmų kartu su antstolio patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skundą bei vykdomąją byla Nr. 98-886.2015. Pareiškėja taip pat pateikė reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama sustabdyti nuo 2015-07-16 9.18:7 iki 2015-08-17 9.18:59 vykstančių varžytynes vykdomojoje byloje Nr. 0098/15/00886. Prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo motyvuodama tuo, kad varžytynės vykdomos pažeidžiant Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-24 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-08 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl varžytynių aktas dėl 6000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Valvėsta“ akcijų perleidimo būtų pripažintas negaliojančiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2015-07-29 nutartimi pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad šiuo metu galiojančio CPK 626 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Šiuo atveju išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų yra vykdomas Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka“. Taip pat nurodė, kad šią CPK nuostatą atitinka nuo 2011-11-18 įsigaliojusios Sprendimo vykdymo instrukcijos 12 punktas, kuriame numatyta, kad „Kito arešto uždėjimas nestabdo turto realizavimo. <...> Jeigu skolininko turtas yra aprašytas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus dėl piniginių sumų išieškojimo tos pačios reikalavimų eilės išieškotojams nukreipti į turtą, kuris yra aprašytas taikant laikinąsias apsaugos priemones, galima tik tais atvejais, jeigu skolininkas kito turto neturi ar kito turto nepakanka išieškojimui įvykdyti arba išieškojimą nukreipiant į kitą skolininko turtą būtų pažeista CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilė“. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus, nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių galutinio teismo procesinio sprendimo įgyvendinimas gali pasidaryti neįmanomas, nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų, įrodymų, todėl teismas sprendžia, kad laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo veiksmų sustabdymo taikymo būtinumas ir tikslingumas neįrodytas (LR CPK 144 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atskiruoju skundu pareiškėja L. B. (A.) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-29 nutartį ir apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1. Apeliantė nurodo, kad nepaisant teismo argumentų, kad arešto uždėjimas nesustabdo turto realizavimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. nutartimi sustabdė išieškojimą vykdymo procese, siekiant nepažeisti kitų kreditorių ir išieškotojų teisių. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kreditorius AB SEB bankas yra pirmasis kreditorių eilėje turintis teisę tenkinti savo išieškojimą į 6000 vnt. UAB „Valvėsta“ akcijų, kadangi areštuoto turto realizavimas jau buvo pradėtas įgyvendinti ir buvo sustabdytas. Todėl nesustabdžius akcijų pardavimo varžytinėse ir pradėjus skolos išieškojimą iš akcijų, t. y. nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeisti AB SEB bankas kreditoriaus interesai, nes pastarojo kreditoriaus naudai iš šių akcijų nebus išieškota, kadangi vykdymo procesas šio kreditoriaus naudai yra sustabdytas.
2. Apeliantė taip pat nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2‑550-901/2015 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarė areštuoti L. B. (A.) priklausančių 6000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Valvėsta“ akcijų, siekiant užtikrinti kreditoriaus UAB „Egmasta“ reikalavimą. Taigi šioms akcijoms yra pritaikytas areštas kitoje civilinėje byloje, todėl šių akcijų varžytinės negalėjo būti skelbiamos.
3. Apeliantės teigimu, pirmesni eilėje išieškotojai dar nėra patenkinę savo kreditorinių reikalavimų, o šiuo atveju G. B. naudai išieškojimo reikalavimas yra tik trečiojoje L. B. (A.) kreditorių eilėje, todėl toks išieškojimas yra įmanomas tik gavus visų pirmosios ir antrosios eilių išieškotojų reikalavimų atsisakymus, kad būtų galima tenkinti trečiosios eilės išieškotojo finansinius reikalavimus.
4. Pareiškėja nesutinka su antstolio nustatyta 6000 vnt. paprastųjų UAB „Valvėsta“ vardinių akcijų verte, kadangi vieno vieneto paprastųjų UAB „Valvėsta“ akcijų kaina turi būti lygi 30 Eur, o varžytynių metu pradinę paprastųjų vardinių UAB „Valvėsta“ akcijų pardavimo kaina turi būti lygi ne mažesnei nei 180000 Eur sumai. Pažymi, kad antstolis, nustatydamas tokią akcijų vertę, tinkamai neįvykdo jam paskirtų pareigų ir taip pat pažeidžia pareiškėjos interesus, todėl minėtoms akcijoms įvertinti turėtų būti skiriamas nepriklausomas ekspertas.

Antstolis R. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nurodo, kad kilęs ginčas dėl skolininkės išvaržomo turto – UAB „Valvėsta“ akcijų rinkos kainos, yra išnagrinėtas iš esmės ir skolininkė nenurodė jokių naujų aplinkybių, atsiradusių po bylos išnagrinėjimo (2015-06-09), kurios antstoliui sukeltų pagrįstą abejonę dėl varžytynėse parduodamo skolininkės turto kainos, kur vienos akcijos vertė lygi 12,07 Eur. Taip pat nurodo, kad AB SEB bankas įkeistas skolininkų G. B. ir L. A. (ankstesnė pavardė B.) turtas parduotas ir hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinti be eilės (CPK 754 str.). Likusi nepadengta kreditoriui AB SEB bankui skolos dalis bus išieškoma trečiąja eile, kaip ir vykdomas išieškojimas kreditoriui G. B. bei UAB „Egmasta“ būsimiems reikalavimams patenkinti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stabdant vykdymo veiksmus ir atšaukiant paskelbtas turto pardavimo varžytines.

CPK 510 str. 1 d. nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 str. nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Kaip jau minėta, taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. CPK 145 str. 1 d. 10 p. numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą (CPK 510 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesprendžia antstolio veiksmų teisėtumo klausimo, nenagrinėja ginčo iš esmės, netiria ir nevertina skundo faktinių ir teisinių argumentų, nes teismas tik preliminariai gali įvertinti pateikto skundo pagrįstumą, ką ir atliko pirmosios instancijos teismas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas pareiškėjui palankus teismo procesinis sprendimas. Tuo atveju, jeigu atlikus pareikšto skundo dėl antstolės veiksmų preliminarų vertinimą nusprendžiama, kad yra pagrįstų abejonių, jog pareiškėjui palankus teismo procesinis sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo ir būtinumo.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų  netenkino. Nors ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi, ji patvirtina, kad nėra pagrindo manyti, kad apeliantė tikėtinai pagrindė savo prašymo reikalavimus, kaip tai nustato CPK 144 straipsnio 1 dalis.

Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 626 straipsnio 3 dalis numato, kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Šiuo atveju išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Apeliantė neteisi teigdama, kad AB SEB bankas yra pirmesnis kreditorius  pareiškėjos kreditorių eilėje. Pažymėtina, kad pagal teismų informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis, AB SEB bankas pareiškėjos kreditoriumi tapo kaip įkaito turėtojas, tačiau tik įkeisto turto ribose. Dėl to tuo atveju, jei iš įkeisto turto nepakaktų lėšų įkaito turėtojo reikalavimams patenkinti, likusi suma eina į trečią eilę, o AB SEB bankas – trečios eilės kreditoriumi, t. y. lygiai tą pačią eilę kaip ir kreditorius G. B.. Ta aplinkybė, kad AB SEB bankas naudai buvo pirmiau areštuotas ginčo turtas – įmonės akcijos, nekeičia kreditorių eilės. Pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus yra turto areštas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kreditoriaus reikalavimu uždėtas turto areštas. Taigi, turto arešto faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš to turto, kuris yra areštuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus  2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktą, jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Kadangi nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad išieškojimą atlieka tas pats antstolis, preliminariai darytina išvada, kad nepaisant to, kad išieškojimas, kuriame išieškotoju yra AB SEB bankas, buvo sustabdytas teismo nutartimi, tai nesutrukdė antstoliui vykdyti išieškojimą pagal kitą vykdomąjį dokumentą, pagal kurį taip pat buvo taikytas akcijų areštas ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais.

Dėl akcijų vertės pažymėtina, kad šioje ginčo stadijoje, tai yra kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kadangi dėl šio klausimo jau buvo pasisakyta 2015-06-09 Šiaulių apygardos teismo nutartyje, nurodant, kad pareiškėja neįrodė kitokios turto vertės (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-479-440/2015).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vykdymo procese, todėl pagrįstai netenkino prašymo sustabdyti ir atšaukti paskelbtas varžytines. Darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                      Danutė Burbulienė