Baudžiamoji byla Nr. 2K-212-696/2017

Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00001-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.1.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Vytauto Piesliako (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

nuteistajam A. D.,

nuteistojo gynėjui advokatui Anatolijui Novikovui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu A. D. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. A. S. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu privataus kaltintojo A. S. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendis ir A. D. pripažintas kaltu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė iš dalies sudedant subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai mėnesių.

Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Priteista iš A. D. A. S. naudai 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. A. D. nuteistas už tai, kad, per visuomenės informavimo priemonę paskleisdamas straipsnius apie A. S., jį apšmeižė, t. y.:

2012 m. rugpjūčio 18 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2012 m. rugpjūčio 18–24 d. Nr. 33 (389)) straipsnyje „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. S., jo garbę ir orumą:

<...> Tam, kad nuslėptų buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. S. nusikaltimus...

2013 m. vasario 2 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2013 m. vasario 2–8 d. Nr. 5 (412)) straipsnyje „Mafijos teisėjai, prokurorai ir žurnalistai?“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. S., jo garbę ir orumą:

<...> LL redaktorius A. D. nuteistas tris kartus pagal melagingus A. S. parodymus trijose baudžiamosiose bylose;

2015 m. gegužės 30 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. gegužės–birželio 5 d. Nr. 21 (526)) straipsnyje „Laisvo laikraščio“ redaktorius A. D. įkalinimo klausimą spręs septynių Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. S., jo garbę ir orumą:

<...> teisme A. S. davė melagingus parodymus;

2015 m. birželio 27 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. birželio 27–liepos 3 d. Nr. 25 (530)) straipsnyje „Prokuratūrai pavesta ištirti „Laisvo laikraščio“ teiginį, kad „teisėjai masiškai klastoja nutartis A. S. naudai“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. S., jo garbę ir orumą:

<...> A. S., puikiai žinodamas, kad mano parašyti teiginiai apie jį atitinka tikrovę, yra nuomonė, kuri paremta faktais, parašė melagingą skundą, t. y. padarė nusikaltimą, kuris BK įvardijamas kaip melagingas skundas; <...> parašiau tiesą apie neteisėtą A. S. dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime... <...> 2013 m. gegužės mėn. Vilniaus apylinkės prokuratūra pripažino, kad šis A. S. „prevencinis“ skundas yra melagingas; <...> A. S. davė melagingus parodymus, kad jis neva nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu; <...> A. S. valdomą absoliučiai korumpuotą teismų sistemą;

2015 m. liepos 4 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. liepos 4–10 d. Nr. 26 (531)) straipsnyje „Teisėjai pridengia vienas kito nusikaltimus“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. S., jo garbę ir orumą:

<...> Kodėl teisėjai, nieko nebijodami, klastoja savo nutartis ... Gal todėl, kad skundus nagrinėja prieš A. S., net aštuonis metus vadovavusį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuris tvarkė visus teisėjų paskyrimo klausimus? <...> apie neteisėtą A. S. dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime; <...> melagingu skundu pareikalavo, kad jam būtų uždrausta rašyti straipsnius apie jo ryšius su šia įmone;

2015 m. rugpjūčio 29 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. rugpjūčio 29–rugsėjo 4  d. Nr. 32 (536)) straipsnyje „Vilniaus apygardos teismas nėra „nusikalstamas susivienijimas“, nusprendė teismas“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. S., jo garbę ir orumą:

<...> melagingų A. S. parodymų; <...> visi keturi teisėjai klastojo savo nutartis, įrašydami melagingus duomenis, A. S. naudai; <...> apie neteisėtą A. S. dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Kasatorius teigia teisiamojo posėdžio metu neneigęs publikavęs kaltinime nurodytus straipsnius, tačiau, pateikdamas publikacijose tokią informaciją, rėmėsi savo subjektyviais samprotavimais apie teismų sistemą, joje dirbančius teisėjus, teismų jo atžvilgiu priimtus nepalankius sprendimus, o publikacijose paminėta A. S. pavardė, neva jis valdo korumpuotą teismų sistemą, kuri teismo vertinama kaip asmeninė ir ne visai etiška, nepagrįsta jokiais teisiniais, logiškais argumentais. Kaip tvirtina kasatorius, tarp jo ir A. S. teisinis konfliktas vyksta seniai, dėl jo yra priimta daug nepalankių teismo sprendimų. Kasatorius, pasisakydamas apie teismų darbą, vertino ne A. S. veiksmus, bet pačią Lietuvos Respublikos teisinę sistemą ir tai negali būti vertinama kaip A. S. orumo, garbės įžeidimas ir (ar) šmeižimas. Kasatorius publikacijose akivaizdžiai išreiškė asmeninę neapykantą ne A. S., o konkrečiam teismui. Teiginys, kad A. S. valdo korumpuotą teismų sistemą, vertinamas kaip subjektyvi žurnalisto nuomonė, kuri susiformavo visų vykusių teismų procesų metu, ir tai lėmė kasatoriaus, kaip žurnalisto, poziciją, kurią jis ne visai etiškai išdėstė savo publikacijose.

2.2. Kasatorius pažymi, kad, nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, turi būti atribojama informacija nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1/2009). Publikacijose paskleista informacija yra išsakyta žurnalisto nuomonė ir (ar) situacijos vertinimas išdėstant žurnalisto asmeninio pobūdžio informaciją. Todėl šiai informacijai (publikacijai) negali būti taikomas visiškas tiesos kriterijus, kuris taikomas faktams ir duomenims, kurių egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra subjektyvi ir jai nėra taikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais. Be to, paskelbta informacija (nuomonė) apie nukentėjusiojo neva valdomą teismų sistemą, kuri yra korumpuota, ar tai, kad teismai klastoja dokumentus, nėra ir negali būti traktuojama kaip šmeižianti nukentėjusiojo garbę ir orumą. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika patvirtina, kad net ir tuo atveju, jei informacija paskelbta nevisiškai tiksliai ar klystant, turi būti vertinamas informacijos paskleidimo tikslas. Tai reiškia, kad kasatorius tokiais teiginiais nepaniekino, nepažemino A. S. ir informacija negali būti traktuojama kaip neigiamo pobūdžio. Interpretuodamas turimą informaciją, kurią laikė subjektyviai patikima, kasatorius išsakė savo mintis, kurių negalima laikyti realiomis žiniomis. Be to, straipsnyje paskelbta informacija, kuria grindžiamas kaltinimas, turi būti vertinama bendrai visame straipsnio kontekste, o ne atskirai. Beje, šiame straipsnyje nėra pareikšta kategoriška informacija, kad A. S. padarė sunkų ar labai sunkų, korupcinio pobūdžio nusikaltimą ir piktnaudžiavo tarnyba.

2.3. Pasak kasatoriaus, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ne tik užtikrina žmogaus teisę skleisti teisingą informaciją apie fizinį ar juridinį asmenį, bet ir gina asmenį, kuris paskleidė kad ir ne visai tikslias žinias, tačiau tai padarė sąžiningai klysdamas, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir laisvių (10 straipsnio 2 dalis). Kasatorius, savo publikacijose analizuodamas ir vertindamas faktus, informaciją kaip žurnalistas ir įgyvendindamas šio įstatymo suteiktą teisę, neperžengė jos realizavimo ribų, t. y. rašydamas publikacijas jis neturėjo tikslo paniekinti ar pažeminti A. S., pakirsti pasitikėjimą juo, pažeminti jo garbę ir orumą bei apkaltinti jį padarius sunkius, labai sunkius ar korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Todėl nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, nustatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje, požymių, kasatorius turi būti išteisintas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2.4. Kasatorius teigia, kad buvo netinkamai pritaikyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta nuostata, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. Pasak kasatoriaus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė. Taigi A. S. reikalavo uždrausti kasatoriui naudotis teisėmis, kurias jam suteikia teisės aktai.

2.5. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas tik atkartojo apeliacinio skundo motyvus ir konstatavo, kad jam nekelia abejonių, jog A. D. šmeižė A. S. ir tai darė tyčia. Kasatorius pabrėžia, kad pagal nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus teismas apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, turi pasisakyti ir dėl kitų byloje surinktų kaltinimui prieštaraujančių duomenų; teismo išvados, vertinant įrodymus, turi būti pagrįstos.

2.6. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-299-989/2016 paliko galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, kuriame buvo nagrinėjami analogiški teiginiai, kaip ir šioje byloje, todėl šios bylos peržiūrėjimas kasacine tvarka yra reikšmingas dėl vienodos teismų praktikos panašiose bylose.

3. Nuteistojo A. D. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl A. D. nuteisimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį pagrįstumo

4. A. D. ir A. S. santykių problema atsirado tada, kai A. D. ėmė tyrinėti AB „Mažeikių naftos“ privatizavimo aplinkybes. Gilindamasis į šią temą ir analizuodamas turimą medžiagą, A. D. padarė išvadą, kad A. S. dalyvavo AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese ir iš to turėjo naudos. Kadangi A. S. dirbo UAB „Ekskomisarų biuras“, kuri teikė paslaugas AB „Mažeikių nafta“, buvo vienas iš vadovų, o vėliau, 2000 m. spalio 8 d., išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą, kuriame iki 2008 m. ėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas ir dalyvavo rengiant AB „Mažeikių nafta“ reorganizavimo įstatymo pataisas, A. D. padarė išvadą, kad jis atliko neteisėtus veiksmus šios įmonės privatizavimo procese. A. D. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ nuo 2003 m. publikavo daug straipsnių, kaltindamas A. S. neteisėtais veiksmais privatizuojant AB „Mažeikių nafta“. Dėl šių publikacijų tarp A. D. ir A. S. kilo konfliktinė situacija. A. S. kreipėsi į teismus dėl A. D. publikacijų. Buvo pradėtos tiek civilinės, tiek ir baudžiamosios bylos. Kai kuriose bylose A. D. buvo nuteistas, kitose išteisintas. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. ir 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiais A. D., be kita ko, buvo nuteistas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį už A. S. šmeižimą. Be to, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimais civilinėse bylose buvo uždrausta A. D. publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, šios įmonės privatizavimu ir G. K. nužudymu. Tačiau A. D. nevykdė teismo sprendimo ir tęsė publikacijas, kuriose buvo minima A. S. pavardė ir vertinami kai kurie jo veiksmai. Už tai jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimus dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo (BK 245 straipsnis), nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.

4.1. Nepalankūs A. D. teismų sprendimai savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ buvo negailestingai kritikuojami, nepagarbia forma atsiliepiant apie Lietuvos teismų sistemą, minint ir teisėjus, dalyvavusius priimant teismų sprendimus. Šiame fone buvo minimas ir A. S., kaip tų procesų dalyvis. Antai 2012 m. rugpjūčio 18 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2012 m. rugpjūčio 18–24 d. Nr. 33 (389)) straipsnyje „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą“ yra teiginys <...> Tam, kad nuslėptų buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. S. nusikaltimus... 2013 m. vasario 2 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2013 m. vasario 2–8 d. Nr. 5 (412)) straipsnyje „Mafijos teisėjai, prokurorai ir žurnalistai?“ yra teiginys <...> LL redaktorius A. D. nuteistas tris kartus pagal melagingus A. S. parodymus trijose baudžiamosiose bylose. 2015 m. gegužės 30 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. gegužės–birželio 5 d. Nr. 21 (526)) straipsnyje „Laisvo laikraščio“ redaktorius A. D. įkalinimo klausimą spręs septynių Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija“ yra teiginys <...> teisme A. S. davė melagingus parodymus. 2015 m. birželio 27 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. birželio 27–liepos 3 d. Nr. 25 (530)) straipsnyje „Prokuratūrai pavesta ištirti „Laisvo laikraščio“ teiginį, kad „teisėjai masiškai klastoja nutartis A. S. naudai“ yra teiginiai: <...> A. S., puikiai žinodamas, kad mano parašyti teiginiai apie jį atitinka tikrovę, yra nuomonė, kuri paremta faktais, parašė melagingą skundą, t. y. padarė nusikaltimą, kuris BK įvardijamas kaip melagingas skundas; <...> parašiau tiesą apie neteisėtą A. S. dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime... <...> 2013 m. gegužės mėn. Vilniaus apylinkės prokuratūra pripažino, kad šis A. S. „prevencinis“ skundas yra melagingas; <...> A. S. davė melagingus parodymus, kad jis neva nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu; <...> A. S. valdomą absoliučiai korumpuotą teismų sistemą. 2015 m. liepos 4 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. liepos 4–10 d. Nr. 26 (531)) straipsnyje „Teisėjai pridengia vienas kito nusikaltimus“ yra teiginiai: <...> Kodėl teisėjai, nieko nebijodami, klastoja savo nutartis ... Gal todėl, kad skundus nagrinėja prieš A. S., net aštuonis metus vadovavusį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuris tvarkė visus teisėjų paskyrimo klausimus? <...> apie neteisėtą A. S. dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime; <...> melagingu skundu pareikalavo, kad jam būtų uždrausta rašyti straipsnius apie jo ryšius su šia įmone. 2015 m. rugpjūčio 29 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. rugpjūčio 29–rugsėjo 4  Nr. 32 (536)) straipsnyje „Vilniaus apygardos teismas nėra „nusikalstamas susivienijimas“, nusprendė teismas“ yra teiginiai: <...> melagingų A. S. parodymų; <...> visi keturi teisėjai klastojo savo nutartis, įrašydami melagingus duomenis, A. S. naudai; <...> apie neteisėtą A. S. dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime. Dėl nurodytų teiginių apie A. S. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ A. S. inicijavo privataus kaltinimo procesą.

4.2. Pažymėtina, kad A. D. publikuoti straipsniai, dėl kurių turinio A. S. inicijavo privataus kaltinimo bylos iškėlimą, nebuvo skirti A. S. asmeniui ar jo veiksmų analizei. Šiuose straipsniuose A. S. vardas minimas vertinant teismų sprendimus, juos komentuojant, nesutinkant su jais. Pagrindiniai A. D. vartojami teiginiai, pasikartojantys daugumoje publikacijų, kuriose minimas A. S. ir dėl kurių pareiškėjas įžvelgia šmeižimo požymius, yra „tam, kad nuslėptų A. S. nusikaltimus“, „melagingo skundo padavimas“, „melagingi parodymai“, „neteisėtas dalyvavimas AB „Mažeikių nafta“ privatizavime“.

4.3. Nepaisant A. D. pareiškimų prokuratūrai dėl A. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl neteisėto dalyvavimo privatizuojant AB „Mažeikių nafta“ ir melagingų parodymų davimo, teisėsaugos institucijų sprendimais nebuvo nustatytas A. S. neteisėtas dalyvavimas privatizuojant AB „Mažeikių nafta“ ar melagingų parodymų davimas teismų nagrinėjamose bylose. Priėmus teismų sprendimus, nors A. D. susipažino su jų turiniu, jis vis tiek vystė šią temą. Nors, kaip jau nurodyta, A. D. straipsniai nėra skirti A. S. vaidmens privatizuojant AB „Mažeikių nafta“ analizei, o teismų priimtų sprendimų dėl A. D. publikacijų ir jo skundų teismams vertinimui, vis tiek straipsniuose minimas A. S.. Vertindamas teismų sprendimus ir nesutikdamas su jais, A. D. būtinai A. S. parodymus teismuose ir jo paduotus skundus įvertina žodžiu „melagingas“. Pažymėtina, kad už melagingų parodymų davimą BK 235 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę, tačiau nė vienoje byloje tokia aplinkybė nei teismų, nei prokuratūros sprendimuose nebuvo konstatuota. Priešingai, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2013 m. gegužės 29 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nesant nusikalstamos veikos, nustatytos BK 235 straipsnyje, sudėties ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. galutine nutartimi, kuria atmestas A. D. skundas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-324/13 nutraukimo, konstatuota, kad BK 235 straipsnyje nurodytų nusikaltimo sudėties požymių nenustatyta. Iš A. D. publikacijų savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ aišku, kad jis susipažinęs su teismų ir prokurorų sprendimais dėl A. S. parodymų teisme vertinimo, tačiau, nepaisydamas to, vis tiek viešoje visuomenės informavimo priemonėje publikuoja teiginius, kad A. S. neteisėtai dalyvavo privatizuojant AB „Mažeikių nafta“, o jo parodymai ir skundai buvo melagingi. Taigi, priešingai teismų ir prokurorų nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, A. D. vis tiek publikacijose teigia dėl A. S. neteisėto dalyvavimo privatizuojant AB „Mažeikių nafta“, jo parodymų ir skundų melagingumo.

4.4. Be abejo, niekas negali uždrausti žmogui viešai reikšti savo nuomonę bet kokiu klausimu, tačiau toks nuomonės pareiškimas turi būti motyvuotas. Asmuo gali nesutikti su teismų ar kitų teisėsaugos institucijų sprendimais, teigti, kad jie neteisėti dėl kai kurių proceso dalyvių parodymų melagingumo. Tokiu atveju įstatymai nustato tam tikrą teisinę procedūrą – pranešimų dėl, tikėtina, melagingų parodymų teisėsaugos institucijoms padavimą ar skundų dėl jų priimtų sprendimų padavimą. Kaip jau nurodyta, tokie pareiškimai ir skundai dėl tariamai melagingų A. S. parodymų buvo paduoti ir kompetentingos institucijos dėl jų priėmė sprendimus. Teismų sprendimai yra privalomi vykdyti. Taigi, esant galiojantiems teismų sprendimams dėl asmens veiksmų teisinio vertinimo ir žinant jų turinį, toliau teigti, kad A. S. paduoti skundai ar liudijimai yra melagingi, teisiniu požiūriu neleistina. Tai gali pažeisti kito žmogaus garbę ir orumą, menkinti jo reputaciją, jo autoritetą tarp kitų žmonių, sudaro pagrindą juo abejoti. Daug kartų pakartotas melas žmonių sąmonėje gali transformuotis į teisybę. Aišku, tik pats asmuo, apie kurį paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, sprendžia, ar ta informacija apie jį neteisinga, ar jį žeidžia, žemina ir ar laikyti ją šmeižimu. Net ir tuo atveju, nukentėjęs dėl neteisingos informacijos paviešinimo, žmogus turi teisę „praryti karčią piliulę“ ir niekur nesikreipti dėl apie jį paskleistos neteisingos informacijos, žeminančios jo garbę ir orumą. Tačiau jei asmuo jaučiasi apšmeižtas, pažemintas kitų akyse, įstatymai suteikia jam teisę inicijuoti civilinį ar baudžiamąjį procesą dėl garbės ir orumo gynimo. Iš A. S. 2015 m. gruodžio 31 d. skundo dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo aiškėja, kad nukentėjusysis įvertino savaitraščio „Laisvas laikraštis“ 2012 m. Nr. 33 (389), 2013 m. Nr. 5 (412), 2015 m. Nr. 21 (526), 25 (530), 26 (531), 32 (536) atitinkamose publikacijose pateiktus teiginius, kuriuose minima jo pavardė, kaip žeminančius jo garbę ir orumą, t. y. šmeižikiškus, ir pasirinko savo teises ginti baudžiamojo proceso forma.

4.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu išteisindamas A. D., pažymėjo, kad jo publikacijose paskleista informacija vertintina kaip neatitinkanti tikrovės, nes ji neįrodyta ir niekuo nepagrįsta, tačiau ji nevertinama kaip tikslas apšmeižti A. S.. A. D. tokiais teiginiais nepaniekino, nepažemino A. S. Apylinkės teismo nuomone, A. D., interpretuodamas turimą informaciją, ją laikė subjektyviai patikima, išsakė savo mintis, kurių negalima laikyti realiomis žiniomis.

4.6. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas apylinkės teismo sprendimą, pažymėjo, kad A. D. publikacijose minimos A. S. veikos nėra kritika, nes asmens kritika – tai asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir vertinimas neįžeidžiant asmens garbės ir orumo, nepažeidžiant jo privataus gyvenimo, nesumenkinant dalykinės reputacijos (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Teiginiais straipsniuose A. D. konstatavo tam tikrus faktus, t. y. A. S. neva padarytus nusikaltimus, o tai konstatuoja tik teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Kadangi nėra duomenų, kad A. S. būtų nuteistas už melagingus parodymus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kategoriška ir konkreti informacija yra nepagrįsta. Pažymėtina ir tai, kad nurodyti A. D. teiginiai apie A. S. aiškiai atspindi jų kategoriškumą, yra konstatuojamojo pobūdžio, juose nėra žodžių, atspindinčių teigiančiojo asmens vertinamąjį pobūdį, pavyzdžiui, „tikriausiai“, „galbūt“, ,,mano nuomone“ ar pan. Taigi A. D. pateikė tikrovės neatitinkančią ir šmeižiančią konstatuojamojo pobūdžio informaciją apie A. S., kurios esmė yra teigimas, kad jo nurodyti faktai yra tikri, nors dėl to nepateikė jokių konkrečių tai patvirtinančių duomenų. Šiuo atveju savaitraštyje išsakomą informaciją A. D. pateikė kaip faktus, sukurdamas jų tikrumo ir objektyvumo iliuziją, tekste nenaudojo jokių nuorodų, kurios atskleistų, kad pateikiama informacija yra tik jo asmeninė ir subjektyvi nuomonė (nevartojo vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį atskleidžiančių įterpinių, tokių kaip: mano manymu, mano supratimu, aš manau, man atrodo, aš galvoju ir t. t.), tai leidžia daryti išvadą, kad A. D. straipsniuose buvo konstatuojami faktai, o ne skleidžiama asmeninė subjektyvi nuomonė. A. D. samprotavimai dėl A. S. neva melagingų parodymų neturi jokio faktinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima spręsti, kad jis, rašydamas apie A. S., sąmoningai neiškreipia jo turimų duomenų.

4.7. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, motyvavo savo sprendimą, bet, darydamas išvadą, neatsižvelgė į keletą dalykų. Šmeižimas objektyviai yra veiksmas, kuriuo apie kitą žmogų paskleidžiama informacija, kuri ne tik neatitinka tikrovės, bet pažemina, paniekina žmogų kaip asmenybę, pakerta pasitikėjimą juo. A. S. nėra eilinis, niekam nežinomas žmogus. Ilgą laiką jis buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, sprendžiantis gyvybiškai svarbius Lietuvos nacionalinio saugumo klausimus. Dėl to jo veiksmai, poelgiai visada yra visuomenės dėmesio centre, ir nuo jų vertinimo tam tikra dalimi priklauso viso Lietuvos Respublikos Seimo darbo vertinimas. Be abejo, prieš įvardijant tokį žmogų melagiu, nesąžiningu žmogumi, reikia turėti pakankamai rimtos informacijos ir daryti tai labai pasvertai, tinkama forma, neįžeidžiant. Teisėjų kolegija tiki, kad A. D. rimtai gilinosi į klausimus, susijusius su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu ir A. S. vaidmeniu tame procese, tačiau, kaip matyti iš daugybės teismų sprendimų, sprendžiant A. D. ir A. S. ginčą, A. D. padarė išvadas dėl A. S. tam tikrų veiksmų vartodamas žodžius ir pasakymus, kuriems patvirtinimo jis neturėjo. Teismai savo sprendimuose ne kartą konstatavo, kad A. S. su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo procesu susijęs tik tiek, kiek jis, kaip Seimo narys, pagal savo pareigas rengė teisės aktus šioje srityje. Tai, kad jis atliko neteisėtus veiksmus, jokia teisėsaugos institucija nekonstatavo. Todėl A. S. sureagavo į nevienkartinius savo pavardės minėjimus, nušviečiančius jį neigiamoje šviesoje A. D. publikuotuose straipsniuose, pateikdamas privataus kaltinimo skundą teismui. Jis laikėsi pozicijos, kad savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ pateiktoje informacijoje jis yra šmeižiamas. Anksčiau nurodytais prokurorų ir teismų sprendimais nustatyta, kad A. D. pateikti teiginiai neatitinka tikrovės, taigi yra neteisingi. Be abejo, neteisingi dar nereiškia šmeižikiški. Neatitinkanti tikrovės informacija nebūtinai gali būti vertinama kaip šmeižikiška. Kaip tik tokią išvadą padarė apylinkės teismas, išteisindamas A. D. dėl kaltinimo pagal BK 154  straipsnio 2 dalį.

4.8. Tam, kad informaciją būtų galima vertinti kaip šmeižimą, turi būti nustatyta ne vien tai, kad ji neatitinka tikrovės, bet ir kad pati informacijos pateikimo forma yra netinkama, nepagarbi, nemaloni, žeidžianti asmenį, jo garbę ir orumą, pakertanti pasitikėjimą asmenybe, nes susieja jį su elgesiu, kuris visuomenėje vertinamas neigiamai. Aplinkybė, kad A. D. publikacijose pateikta informacija apie neteisėtą dalyvavimą privatizuojant AB „Mažeikių nafta“, melagingus A. S. parodymus ir skundus neatitinka tikrovės, nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Akivaizdu, kad netinkama, nemaloni yra medžiagos pateikimo forma. Kartu pažymėtina, kad šmeižimas yra tyčinis veikimas – asmuo, skleidžiantis informaciją apie žmogų, suvokia, kad informacija, kurią jis viešai pateikia, yra neteisinga, be to, nemaloni nukentėjusiajam, dėl jos jis pasijus pažemintas, sugniuždytas, ir nori tokią informaciją skleisti. Jeigu asmuo buvo įsitikinęs dėl skleidžiamos informacijos teisingumo ir dėl to sąžiningai klydo, ši aplinkybė šalina jo atsakomybę. Kaip jau ne kartą nurodyta, A. D. buvo susipažinęs su prokuratūros ir teismų sprendimais tiek dėl neva neteisėto A. S. dalyvavimo AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese, tiek dėl jo parodymų melagingumo teismuose. Jis žinojo, kad kaltinimai A. S. dėl neteisėto dalyvavimo privatizuojant AB „Mažeikių nafta“, dėl melagingų parodymų davimo ir melagingų skundų buvo teismų paneigti, tačiau vis tiek sąmoningai, suprasdamas, kad tai nepatiks A. S., pažemins jį, įvardijo A. S. veiksmus kaip neteisėtus ar melagingus, t. y. iš esmės nusikalstamus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įvertino A. D. veiką kaip A. S. šmeižimą, detaliai motyvavo savo sprendimą ir priėmė pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.

Dėl bausmių bendrinimo, galutinės bausmės ir civilinio ieškinio

5. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu A. D. nuteistas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu A. D. taip pat buvo nuteistas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį 2259 Eur (60 MGL) dydžio bauda. Ši bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 9 dalimi, apėmimo būdu buvo subendrinta su dar ankstesniais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. ir 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė jam buvo paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirtą dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrino iš dalies sudedant su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams dešimčiai mėnesių.

5.1. Kadangi ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant A. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu taip pat pritaikė BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo, tačiau jau dvejiems metams, paliekant tą patį įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

5.2. Be to, ankstesniu 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu iš nuteistojo A. D. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S. buvo priteista 1600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vėlesniu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu priteista iš A. D. A. S. dar 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5.3. Pažymėtina, kad tiek 2016 m. kovo 4 d., tiek ir 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu A. D. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį nuteistas už A. S. šmeižimą, kuris pasireiškė analogiškų teiginių publikavimu toje pačioje visuomenės informavimo priemonėje savaitraštyje „Laisvas laikraštis“, t. y. „melagingas liudijimas“, „melagingas skundas“, „neteisėtas dalyvavimas „Mažeikių naftos“ privatizavime“. Ankstesniu 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu šmeižimu buvo pripažinti A. S. šmeižiantys teiginiai, publikuoti savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ nuo 2013 m. birželio 15 d. iki 2014 m. liepos 19 d. Pažymėtina, kad dalis teiginių, pripažintų šmeižimu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, buvo publikuoti iki teiginių, minimų 2016 m. kovo 4 d. nuosprendyje (2012 m. rugpjūčio 18 d., 2013 m. vasario 2 d. savaitraštis „Laisvas laikraštis“) publikavimo, o kita dalis – po 2016 m. kovo 4 d. nuosprendyje minimų teiginių publikavimo (2015 m. gegužės 30 d., 2015 m. birželio 27 d., 2015 m. liepos 4 d., 2015 m. rugpjūčio 29 d. savaitraštis „Laisvas laikraštis“). Be to, visi A. S. šmeižiantys teiginiai abiem nuosprendžiais buvo pripažinti vienu tęstiniu nusikaltimu, tai aišku iš A. D. nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Dėl to yra pagrindas visus teiginius, publikuotus savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 29 d. ir minimus 2016 m. kovo 4 d. ir 2017 m. sausio 11 d. teismų nuosprendžiuose, laikyti vienu tęstiniu nusikaltimu. Kartu pažymėtina, kad kadangi Baudžiamojo proceso kodeksas neįtvirtina galimybės šioje situacijoje sujungti kelis nuosprendžius ir laikyti vienu nuosprendžiu, teisėjų kolegija sprendžia, kad vienintelė galimybė pasiekti teisingumą šiose bylose yra bausmes, paskirtas 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, bendrinti ne bausmių sudėjimo, o apėmimo būdu ir jau po to jas bendrinti su 2013 m. gruodžio 9 d. ir 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Kadangi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu A. D. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, o ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį nuteistas 2259 Eur (60 MGL) dydžio bauda, šios bausmės bendrinamos ne bausmių sudėjimo, o bausmių apėmimo būdu ir pagal BK 154 straipsnio 2 dalį skirtina subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių.

5.4. Tačiau kadangi A. D. buvo nuteistas ankstesniais nuosprendžiais, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 245 straipsnį už aštuonis baudžiamuosius nusižengimus, už kiekvieną atskirai paskiriant po 20 parų arešto, šios bausmės, esant nusikaltimų sutapčiai, taip pat turi būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 5 ir 9 dalių nuostatomis, t. y. prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pagal BK 181 straipsnio 1 dalį iš dalies pridedant pagal BK 154 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę ir apimant pagal BK 245 straipsnį paskirtas bausmes.

5.5. Dėl tų pačių pirmiau nurodytų priežasčių keistina teismo sprendimo dalis dėl civilinio ieškinio. Kadangi civiliniai ieškiniai, priteisti skirtingais nuosprendžiais, nėra bendrinami, o padaryti nusikaltimai turi pavienio tęstinio nusikaltimo požymių, priteisto šioje byloje civilinio ieškinio dydis mažinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teisimo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 11 d. nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu A. D. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį paskirtą dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį paskirtą 2259 Eur (60 MGL) dydžio baudą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.

Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 5 ir 9 dalių nuostatomis, bausmių dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu subendrinti su 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu A. D. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 245 straipsnį už aštuonis baudžiamuosius nusižengimus po 20 parų arešto už kiekvieną nusižengimą paskirtomis bausmėmis ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu priteistą iš A. D. A. S. naudai neturtinės žalos dydį sumažinti iki 800 eurų.

Kitas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžio dalis, tarp jų ir A. D. vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, palikti galioti.

Teisėjai                                                                                                                              Alvydas Pikelis

                                                                                                                                            Olegas Fedosiukas

                                                                                                                                            Vytautas Piesliakas