Civilinė byla Nr. e2A-524-1136/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02422-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.18.4; 3.3.1.19.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 17 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės, Loretos Miltenytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimanto Misiūno, veikdama Kauno apygardos tesimo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Virstatas“ ir trečiojo asmens V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1198-1107/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Virstatas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „JAS“, tretiesiems asmenims V. V., L. O. (buvusi – V.) dėl nuostolių priteisimo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus Infrastruktūros poskyris.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Virstatas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų UAB ,,JAS“ ir akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Lietuvos draudimas“ 57 865,61 Eur būsimą žalą, 2 420 Eur patirtų išlaidų už ataskaitų perdarymą į A++ klasę bei 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. 2023 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio metu ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo atsakovei AB ,,Lietuvos draudimas“, kuris buvo tenkintas ir bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu nutraukta 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi.
2. Nurodė, kad 2018 m. kovo 30 d. ieškovė UAB ,,Virstatas“ ir atsakovė UAB ,,JAS“ sudarė Projektavimo darbų sutartį Nr. 2018-01-30/01 (toliau – projektavimo sutartis), kurios objektas - kvartalo tarp (duomenys neskelbtini), detaliojo plano korektūros projektas ir kvartalo išplanavimas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų (STR) ir kitų teisės aktų reikalavimus ir dviejų tipų vienbučių bei dviejų tipų dvibučių gyvenamųjų namų projektų techninių projektų (TP) parengimas ir pririšimas, statybos leidimų gavimas. Šalys susitarė, kad visi sutartiniai įsipareigojimai bus įgyvendinti per 10 mėnesių po planavimo sąlygų sąvado gavimo dienos.
3. Paaiškino, kad atsakovei laiku neatlikus sutartinių įsipareigojimų ir pasikeitus teisės aktų nuostatoms, atsirado nauji reikalavimai naujai statomiems pastatams dėl pastatų energetinio naudingumo ir infrastruktūros mokesčio. Dėl atsiradusių pasikeitimų, ieškovė kreipėsi į UAB ,,Statybinės fizikos laboratorija“ perskaičiuoti atitvaras ir keisti visų tipų namų ataskaitas, bei perskaičiuoti atitvarų šiluminius parametrus. Ieškovė sumokėjo specialistui už visų 7 ataskaitų perdarymą į A++ klasę 2 420,00 Eur, o infrastruktūros mokestis sudaro 57 865,61 Eur.
4. Tvirtino, jog atsakovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, nesikreipė į ieškovę dėl galimų nenumatytų atsiradusių aplinkybių, kuriuos galėjo įtakoti projektavimo darbus ir statybos leidimų gavimą.
5. Teigė, kad, jeigu atsakovė šalių sutartį būtų vykdžiusi tinkamai (nustatytais terminais), gavusi visus leidimus pagal sutartį, įkėlusi projektus į „Infostatybą“ ir praėjusi pirminį tikrinimo etapą iki 2021 m. sausio 1 d., ieškovė neturėtų prievolės mokėti infrastruktūros mokesčio ir nebūtų patyrusi naujai atlikto pastato energetinio naudingumo skaičiavimo išlaidų dėl pasikeitusių energetinio naudingumo reikalavimų.
6. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, kad trečiojo darbų etapo (Gyvenamųjų namų techninių projektų parengimas, įkėlimas i Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“), atsakovė neturėjo galimybių pradėti vykdyti ir atlikti, nes ieškovė delsė pateikti patvirtinto teritorijų planavimo dokumento pagrindu parengtų ir registruotų žemės sklypų planus bei nuosavybės dokumentus. Teigė, jog minėtus dokumentus ieškovė atsakovei pateikė tik po 2020 m. gegužės 27 d. Dėl ieškovės delsimo atlikti veiksmus, neturėjo galimybės baigti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą iki 2019 m. balandžio 1 d.
8. Aiškino, kad turint žemės sklypų nuosavybės dokumentus, galima prašyti išduoti sąlygas prisijungti prie inžinerinių tinklų ir žemės sklypų savininkas V. V. prisijungimo sąlygas vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui gavo 2020 m. liepos 24 d. /2020 m. rugpjūčio 14 d.
9. Pažymėjo, jog UAB „Kauno vandenys“, po projektų (duomenys neskelbtini), Kaune, derinimo pradžios, žemės sklypų savininkui, ieškovės direktoriui V. V. iškėlė reikalavimą bei sąlygą, kuri nebuvo žinoma sudarant projektavimo sutartį t. y. – suprojektuoti, įrengti kvartalinius lietaus nuotekų tinklus ir sudaryti trišalę sutartį dėl Viešo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos žemės sklype prie (duomenys neskelbtini). Trišalės sutartis su žemės sklypų savininku V. V. buvo sudaryta tik 2021 m. vasario 3 d. Teigė, jog dėl infrastruktūros mokesčio žemės sklypų V. V. buvo paaiškinta susirašinėjimų ir susitikimų metu.
10. Nurodė, jog ne kartą aiškino atsakovės vadovui V. V. apie projektavimo eigą, teikiamas įkeltiems į „Infostatyba“ projektams pastabas ir naujus reikalavimus dėl naujai statomiems pastatams keliamų energetinio naudingumo reikalavimų ir infrastruktūros mokesčio.
11. Teigė, kad ieškovė savo noru ir iniciatyva apmokėjo UAB „Statybinės fizikos laboratorija“ atitvarų šiluminių parametrų perskaičiavimo projektą, o atsakovė perprojektavo visų 30-ies vienbučių/dvibučių gyvenamųjų namų architektūros ir konstrukcijų dalį savo laiko ir finansų sąskaitą pagal ieškovės pateiktus naujus energetinio naudingumo skaičiavimus.
12. Nurodė, jog sklypų savininkui V. V. įsipareigojus trišale sutartimi įrengti kvartalinius lietaus nuotekų tinklus ir įrengti gatvę, jis gali būti atleistas nuo infrastruktūros mokesčio mokėjimo, nes infrastruktūros įrengimo investicijos ženkliai viršytų galimai mokėtiną infrastruktūros mokestį.
13. Trečiasis asmuo V. V. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad ieškovė byloje pateikė dokumentus, kad 2018 m. sausio 7 d. jis, kaip tuometinis žemės sklypų savininkas, išdavė įgaliojimą teikti prašymus gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini) techninėms sąlygoms gauti, pasirašyti sutartis ir tvarkyti visus reikiamus dokumentus su AB „Energijos skirstymo operatorius“.
14. Tvirtino, jog visi žemės sklypai suformuoti padalijimo būdu, įregistruoti 2020 m. gegužės 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu. Aiškino, kad visus darbus, reikalingus žemės sklypų suformavimui padalijimo būdu su visomis įmonėmis ir institucijomis kuravo ir derino atsakovė.
15. Nurodė, kad jis įregistravo žemės sklypų nuosavybę 2020 m. gegužės 26 d. ir ieškovė 2020 m. gegužės 27 d. pateikė minimus dokumentus atsakovei. Tvirtino, jog žemės sklypų registracija negalėjo būti atlikta, kol nebuvo priimto Nacionalinės žemės tarnybos toliau - NŽT) sprendimo dėl žemės sklypo suformavimo padalijimo būdu, o už detaliojo plano parengimą ir pilną suderinimą buvo atsakinga atsakovė iš kurios paslaugas pirko ieškovė.
16. Trečiasis asmuo L. O. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
17. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Virstatas“ atsakovei UAB „JAS“ 11 840,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė projektavimo sutarties pirmąjį etapą, susijusį su V. V. žemės sklypų detaliojo plano korekcijomis ir jų patvirtinimu įstatymų nustatyta tvarka atliko savalaikiai, nepažeidžiant projektavimo sutartyje numatytų terminų. Sutiko su atsakovės argumentais, jog atsakovė projektavimo sutartimi, sudaryta su ieškove neįsipareigojo atlikti nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypų) kadastrinių matavimų ir jų registravimo nekilnojamojo turto kadastre (registre). Atsakovė pagal projektavimo sutartį įsipareigojo parengti, suderinti ir pateikti tvirtinti detaliojo plano korektūros projektą, bei parengti ir pateikti tvirtinimui gyvenamųjų namų projektus. Pagal projektavimo sutarties 3.2.1. punktą užsakovas savo pareigą pateikti projektuotojui nekilnojamojo turto registro dokumentus pateikė tik 2020 m. gegužės 27 d., t. y. tuo metu, kai projektavimo sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai jau buvo pasibaigę 2019 m. balandžio 1 d.
19. Teismas sprendė, kad jog tarp šalių sudarytoje projektavimo sutartyje nurodyti darbai negalėjo būti įvykdyti per projektavimo sutartyje nurodytą terminą iki 2019 m. balandžio 1 d. ne dėl atsakovės kaltės, o dėl to, jog ieškovė nepateikė atsakovei naujai suformuotų žemės sklypų kadastro dokumentų, už kurių parengimą buvo atsakingas žemės sklypų savininkas trečiasis asmuo V. V.. Ieškovei nepateikus atsakovei naujai suformuotų žemės sklypų kadastro – registro dokumentų, atsakovė neturėjo galimybių atlikti po to sekančių projektavimo sutartyje numatytų darbų, t. y. parengti ir pateikti tvirtinimui dviejų tipų vienbučių bei dviejų tipų dvibučių gyvenamųjų namų projektus.
20. Pažymėjo, kad ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimas projektavimo sutarties pagrindu faktiškai vyko ir po to, kai buvo pasibaigę projektavimo sutartyje numatyti projektavimo darbų terminai, ieškovė sumokėjo atsakovei užmokestį už atliktus projektavimo darbus, atsakovė parengė gyvenamųjų namų projektus, dėjo pastangas atlikti veiksmus dėl statybos leidimų gavimo pagal projektavimo sutartį paruoštiems gyvenamųjų namų projektams, buvo gauti statybos leidimai statyti naujus statinius adresu (duomenys neskelbtini).
21. Nustatė, jog pagal visas gautas sąlygas atlikus gyvenamųjų namų kvartalo projektavimo darbus ir pradėjus darbus dėl statybos leidimų gavimo, keliant projektus derinimui institucijoms į „Infostatyba“ sistemą Kauno miesto savivaldybė iškėlė naujas sąlygas dėl kvartalinių lietaus vandens nuotekų tinklų įrengimo. Atsakovės darbuotoja 2020 m. gruodžio 22 d. elektroniniu paštu informavo trečiąjį asmenį V. V. apie poreikį pasirašyti trišalę sutartį tarp UAB „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybės bei V. V. dėl kvartalinių tinklų įrengimo, kurią pasirašius visoms šalims, atsakovė galėtų teikti dokumentus dėl statybos leidimo kvartaliniams tinklams tiesti, o po to – kreiptis dėl leidimų visam kvartalui. Trišalė sutartis dėl viešo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo buvo tarp visų šalių pasirašyta 2021 m. vasario 3 d. Kvartalinių vandentiekio ir nuotekų tinklų statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas 2021 m. balandžio 14 d.
22. Sprendė, jog sutartinių įsipareigojimų metu pati ieškovė nedėjo pakankamų pastangų bendradarbiauti su atsakove dėl tinkamo ir savalaikio sutarties vykdymo. Konstatavo, kad atsakovė negali būti pripažinta atsakinga, jog dėl atsakovės kaltės šalių įsipareigojimai, numatyti projektavimo sutartyje nebuvo įvykdyti per sutartyje nustatytą terminą.
23. Teismas darė išvadą, jog ieškovė neįrodė būsimų nuostolių 57 865,61 Eur dydį dėl infrastruktūros mokesčio mokėjimo, kadangi pati ieškovė dar gali įvykdyti Kauno miesto savivaldybės reikalavimus, ko pasekmėje infrastruktūros mokesčio prievolės mokėti ieškovė gali išvengti. Tokiu atveju, teismui tenkinus ieškinį ir ieškovei įvykdžius teisės aktų reikalavimus dėl atleidimo nuo infrastruktūros mokesčio mokėjimo, ji iš atsakovės nepagrįstai praturtėtų 57 865,61 Eur suma.
24. Nurodė, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės, kaip projektuotojos atsisakymą atlikti darbus, numatytus projektavimo sutartyje, todėl pasikeitus teisiniam reglamentavimui dėl energetinės pastatų naudingumo klasės, ieškovės savarankišką kreipimąsi į kitą įmonę dėl ataskaitų sprendimų patikslinimo, laikė pačios ieškovės savanoriškai patirtomis išlaidomis, nes ieškovės vadovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog tarp jo ir atsakovės buvo susitarimas, kad ieškovė kreipsis dėl energetinio naudingumo ataskaitų sprendimų patikslinimo, o atsakovė pataisys pastatų projektus pagal naujus reikalavimus pastatų energetinio naudingumo klasei A++.
25. Teismas sprendė, jog ieškovės galimai patiriami būsimi nuostoliai nėra atsakovės veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu projektavimo sutarties vykdymo laikotarpiu, kadangi byloje nustatyta, jog pati ieškovė ir trečiasis asmuo V. V. savalaikei neatliko veiksmų, sąlygojusių aplinkybes jog statybos leidimai nebuvo gauti iki tol, kol atsirado nauji įstatymais ir teisės aktais reglamentuoti reikalavimai siekiant gauti ieškovės ketinamo vystyti gyvenamųjų namų kvartalo statybos leidimus
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
26. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Vistatas“ ir trečiasis asmuo V. V. (toliau – ir apeliantai) prašė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
27. Nurodė, kad žemės sklypų registracija negalėjo būti atlikta, kol nebuvo priimto NŽT sprendimo dėl žemės sklypo suformavimo padalijimo būdu, o už detaliojo plano parengimą ir pilną suderinimą buvo atsakinga atsakovė. Tvirtino, būtent atsakovė įsipareigojo atlikti žemės sklypų padalijimo procedūrą (kuri baigiama suformuojant žemės sklypus NŽT sprendimu) ir tai apėmė darbų užsakymą bei koordinavimą (tiek su UAB ,,Inventora“, tiek su NŽT). Ieškovė tam ir pirko iš atsakovės minimas paslaugas, nes pati tokia veikla neužsiima. Kaip nurodė trečiasis asmuo V. V., teikdamas paaiškinimus teismui, – ne jis komunikavo su UAB ,,Inventora“, UAB ,,JAS“ atsiuntė sąskaitą, kad reikia sumokėti, ir jis sumokėjo UAB ,,Inventora“. Tvirtino, kad teismo nurodoma aplinkybė, V. V. sumokėjo už UAB ,,Inventora“ atliktas paslaugas, savaime nereiškia, kad būtent ieškovė buvo šių paslaugų užsakovė.
28. Teismas visiškai neanalizavo nei tikrųjų šalių ketinimų sudarant sutartį, nei aiškino sutarties sąlygų atsižvelgiant į sutarties tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių elgesio prieš ir po sutarties sudarymo, tokiu būdu pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles.
29. Projektavimo sutartyje ieškovei nepriskirta nei viena pareiga, susijusi su reikalingais darbais, formuojant žemės sklypus padalijimo būdu (nei detaliojo plano korektūros derinimas, nei kadastrinių matavimų atlikimas, nei kreipimasis į NŽT dėl žemės sklypų suformavimo). Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad nurodytos pareigos buvo priskirtos trečiajam asmeniui V. V.. Be to, žemės sklypų registraciją apeliantas atliko per 21 dieną nuo NŽT sprendimo priėmimo ir atsakovei dokumentai iš karto buvo pateikti.
30. Nurodė, kad atsakovė niekada nesikreipė į ieškovę, kad būtų pratęstas darbų atlikimo terminas ar kad keičiasi sutartyje numatyti terminai, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad sutarties terminas praleistas dėl ieškovės kaltės. Pažymėjo, kad ,jeigu atsakovė užtruko su žemės sklypų padalijimu, turėjo nedelsdama teikti prašymus dėl statybos leidimų išdavimo projektams į „Infostatyba“ sistemą, tačiau to nepadarė. Jeigu atsakovė būtų pateikusi prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus taip kaip buvo pateikti (duomenys neskelbtini) ir likusiems projektams ir pastarieji būtų priimti sistemoje „Infostatyba“ iki to laiko, kai Kauno miesto savivaldybė ėmė taikyti infrastruktūros mokestį bei pasikeitė energetinio naudingumo reikalavimai, bylos nebūtų buvę.
31. Teigė, kad atsakovė net ir turėdama galimybę po projektavimo sutarties įvykdymo termino praleidimo įkelti į „Infostatyba“ visus projektus ir praeiti pirminį tikrinimo etapą iki 2021 m. sausio 1 d. (pirminį tikrinimo etapą praėjo tik projektai (duomenys neskelbtini)), to nepadarė, dėl ko ieškovei atsirado prievolė mokėti infrastruktūros mokestį, taip pat ieškovė patyrė išlaidas dėl pastato energetinio naudingumo perskaičiavimo. Sistemoje „Infostatyba“ buvo priimti (duomenys neskelbtini). prašymai išduoti statybą leidžiančius dokumentus (t. y. 2020 m. rugpjūčio 20 d.; jiems nėra taikomas infrastruktūros mokestis) ir tai įrodo, kad atsakovė analogiškos sudėties projektus galėjo sukelti ir kitų objektų atžvilgiu, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, jog atsakovė neįrodinėjo, jog neturėjo dokumentų, kurie reikalingi prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą priėmimui, todėl galėjo pateikti prašymus dėl kitų projektų.
32. Pažymėjo, jog atsakovė teikdama kitus 18 projektus į „Infostatyba“, kurie nepraėjo pirminio tikrinimo etapo, sukėlė aplaidžiai, atmestinai, nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos, kuri profesionaliam projektuotojui privalėjo būti žinoma ir visiškai nesusiję su atsakovės nurodomomis aplinkybėmis dėl kvartalinių vandentiekio ir nuotekų tinklų projekto, kuris keliant aukščiau paminėtus projektus į „Infostatyba“ jau buvo parengtas, kas rodo, jog atsakovė klaidina teismą, kad kitų projektų į Infostatybą Kauno miesto savivaldybė neregistravo dėl papildomų sąlygų – būtinybės suprojektuoti kvartalinius lietaus nuotekų tinklus.
33. Teismas neteisingai nurodė, kad pasirašius trišalę sutartį atsakovė galėtų teikti dokumentus dėl statybos leidimo kvartaliniams tinklams, o po to kreiptis dėl leidimų visam kvartalui, nes trišalė sutartis reikalinga gauti statybos leidimą kvartalinių vandentiekio ir nuotekų tinklų projektui, o ne leidimui visam kvartalui.
34. Atsakovė net nebandė išvengti infrastruktūros mokesčio ir pasikeisiančių reikalavimų energetiniam naudingumui, dėl to turi atlyginti padarytą žalą.
35. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų visumos, rėmėsi tik atsakovės atstovo paaiškinimais, tokiu būdu pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
36. Nurodė, kad ieškovė nesumokėjusi infrastruktūros mokesčio, negali gauti statybos leidimo ir tai patvirtina projektų derinimo metu iškeltos pastabos bei Kauno savivaldybės administracijos išvada esanti byloje, kurioje nurodyta, kad siekiant gauti statybą leidžiančius dokumentus ieškinyje nurodytiems pastatams, infrastruktūros plėtros suma – 57 865,61 Eur.
37. Teismas neįsigilino į Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą, todėl nepagrįstai nurodė, kad ieškovė gali kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl infrastruktūros mokesčio sumažinimo ar atleidimo nuo mokesčio, nes tokių galimybių nenumato įstatymas. Atsakovė neįrodė aplinkybės, kad ieškovė gali būti atleista nuo infrastruktūros mokesčio ar jo dalies.
38. Tvirtino, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės kreipimasis į kitą įmonę dėl ataskaitų sprendimų patikslinimo yra ieškovės savanoriškai patirtos išlaidos. Šalių sudarytoje sutartyje nėra nurodytas įsipareigojimas pataisyti pastatų projektus pagal naujus reikalavimus pastatų energetinio naudingumo klasei A++, todėl šio darbo kaina akivaizdu, neįeitų į sutarties kainą, o byloje nėra jokių įrodymų, kad projektuotojas šiuos darbus būtų atlikęs neatlygintinai, ir ieškovė tokių išlaidų nebūtų patyrusi.
39. Pažymėjo, jog teismo sprendimas dalyje iš esmės paremtas prielaidomis, pasamprotavimas bei deklaratyviais atsakovės vadovo, kuris suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, teiginiais, todėl sprendimas neatitinka ir civilinio proceso įstatymo keliamų reikalavimų motyvuojamajai sprendimo daliai.
40. Nurodė, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes ieškovė buvo pareiškusi nušalinimą teisėjai A. L., nes turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties, teisėjos A. L. elgesys prieštarauja Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodeksui. Nesutiko su Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos V. M. 2024 m. spalio 8 d. nutartimi, kuria ieškovės prašymas dėl nušalinimo buvo atmestas. Teisėjos nešališkumas pasireiškė 2024 m. gegužės 23 d. vykusio teismo posėdžio metu teisėjai išsakant konstatuojamojo pobūdžio teiginius.
41. Teigė, jog atsakovei iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos viršijo Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, todėl jos turėtų būti sumažintos.
42. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „JAS“ prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 4 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
43. Nurodė, kad atsakovė pagal projektavimo sutartį nebuvo įsipareigojusi atlikti žemės sklypų kadastrinių matavimų, tik savininkas turi teisę užsakyti matininko paslaugas, kuris atliktų nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypų) kadastrinius matavimus, todėl ieškovei delsiant atlikti matavimus 16 (šešiolika) kalendorinių mėnesių – tai sukėlė atitinkamas teisines pasekmes bei negalimumą atsakovei įgyvendinti projektavimo sutartį pilna apimtimi. Paaiškino, jog sudarant projektavimo sutartį, žemės sklypai priklausė trečiajam asmeniui V. V., su kuriuo jokia projektavimo darbų ir / ar kitokia rašytinė sutartis, todėl atsakovė negalėjo veikti trečiojo asmens interesais parengti žemės sklypų kadastrinius matavimus.
44. Pažymėjo, kad ieškovė žemės sklypų kadastrinių matavimo procedūras atliko bei jas pateikė atsakovei tik 2020 m. gegužės mėnesio pabaigoje, todėl iki to laiko atsakovė ne dėl savo kaltės negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Bet kokius nuostolius (jeigu jie ir bus patirti) laikė apeliantų veikos pasekmėmis, susijusiomis su pasikeitusių teisės aktų nuostatų taikymu bei mokestinėmis prievolėmis, o ne su atsakovės veika vykdant projektavimo sutartį.
45. Pažymėjo, jog Kauno miesto savivaldybės administracija 2023 m. gruodžio 12 d. rašte aiškiai nurodė, kad ieškovės teiginiai, jog atsakovė galėjo pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai nepilnos apimties projektus siekiant išvengti infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo, neva Kauno miesto savivaldybės administracijoje buvo tikrinami ir registruojami palankiai yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys teisės aktams. Pabrėžė, net jei ir priėmus (duomenys neskelbtini) projektus vertinimui ir išdavus statybą leidžiančius dokumentus, tai neįrodo, kad ir pateikus kitus nepilnus projektus, jiems būtų išduoti statybą leidžiantys dokumentai.
46. Tvirtino, kad apeliantams jau nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. buvo žinoma apie nustatytą pareigą spręsti lietaus / kanalizacijos nuotekų surinkimo klausimus bei tokį įsipareigojimą įtvirtinti trišale sutartimi, kuri buvo sudaryta tik 2021 m. vasario 3 d.
47. Remiantis Kauno miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. T-434, 7 punktu, apeliantai turi galimybę būti atleisti nuo viso ir/ar dalies infrastruktūros plėtros mokesčio, tačiau sąmoningai (galimai dėl siekio neteisėtai praturėti) dėl šio klausimo į Kauno miesto savivaldybės administraciją nesikreipė.
48. Nurodė, kad ieškovė, galimai norėdama operatyvaus projektavimo sutarties įgyvendinimo, 16 mėnesių neįgyvendino savo kaip žemės sklypų savininkės teisių, neatliko žemės sklypų kadastrinių matavimų ir projekto tęstinumui būtinos dokumentacijos atsakovei nepateikė. Taip pat nurodė, jog atsakovei negali būti perkeliama našta dėl teisės aktų pasikeitimo, kurie sukelia naujas mokestines prievoles nekilnojamojo turto vystytojams. Laikė, kad apeliantai, siekdami įrodyti atsakovės atsakomybę, turėjo įrodyti tokį projektavimo sutarties nuostatos pažeidimą, tačiau to nedarė. Atkreipė dėmesį, kad apeliantai teikė prieštaraujančias viena kitai nuomones dėl projektų energetinio naudingumo perskaičiavimo, teigdami - tai buvus atsakovės pareiga atlikti perskaičiavimus, tai projektavimo sutartyje nebuvus tokios sąlygos.
49. Pažymėjo, jog teisės aktai nenumato galimybės pateikti nepilnos sudėties statinio projektą, o vėliau tokį projektą papildyti vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalimi. Tą nurodė ir išvadą teikianti institucija savo išvadoje.
50. Aiškino, jog Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1198-1107/2025 dėl teisėjo nušalinimo nuo bylos yra neskundžiama, todėl ji negali būti ir apeliantų pateikto apeliacinio skundo objektas (dalykas).
51. Tvirtino, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijoje nurodytų dydžių bei nėra pagrindo priimti į bylą apeliantų teikiamus naujus įrodymus
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
52. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl neteisėtos teismo sudėties
53. Apeliantai teigia, kad bylą išnagrinėjęs ir skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Teisėjos šališkumą grindžia tuo, kad bylą nagrinėjusi teisėja nesuprato bylos esmės bei turėjo išankstinę nuostatą bylos atžvilgiu, teismo posėdyje elgėsi neetiškai.
54. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, pabrėžiama, kad teisėjo nešališkumas turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo. Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas svarbia papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020, 27 punktas; 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2021, 34–36 punktai).
55. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantais, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Pažymėtina, kad apeliantai teisėjos nešališkumą kvestionuoja iš esmės remdamasis tuo, jog teisėja nesuprato bylos esmės, buvo išankstinis nusistatymas. Išklausius 2024 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio garso įrašą, nenustatyta, kad teisėjos užduotų klausimų, pasisakymų turinys būtų netinkamo pobūdžio, rodytų teisėjos išankstinį nusistatymą dėl galutinio procesinio sprendimo byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantų pateiktoje aktualaus posėdžio garso įrašo stenogramoje išskirti teisėjos pasisakymai iš esmės skirti pasitikslinti ieškovės vadovo poziciją, jo vertinimą dėl susiklosčiusios byloje situacijos, kas nelaikytina nei teisėjos nesusipažinimu su byla, nei su išankstiniu konstatavimu ar nusistatymu. Vien tai, kad ieškovės ieškinys buvo atmestas, savaime nepatvirtina teisėjos šališkumo.
56. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantai nepateikė nė vieno CPK 65 straipsnyje numatyto pagrindo, dėl kurio bylą nagrinėjusi teisėja būtų turėjusi nusišalinti ar būti nušalinta. Taip pat nenustatyta ir kitų aplinkybių, galinčių kelti pagrįstų abejonių dėl teisėjos nešališkumo tiek pagal objektyvųjį, tiek subjektyvųjį testus (CPK 66 straipsnis). Svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovė šioje byloje pasinaudojo teise reikšti nušalinimą, tačiau jos pareiškimas dėl bylą nagrinėjusios teisėjos nušalinimo Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2024 m. spalio 8 d. nutartimi atmestas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
57. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
58. Ieškovė ir trečiasis asmuo V. V. su apeliaciniu skundu teikė naujus rašytinius įrodymus – 2017 m. rugsėjo 19 d. UAB ,,JAS“ architekto V. J. el. laišką trečiajam asmeniui V. V.; įgaliojimo tekstą; V. V. 2017 m. spalio 30 d. laišką V. J.. Apeliantai prašė priimti šiuos įrodymus, kuriais jie siekė įrodyti, kad trečiasis asmuo ir atsakovė bendradarbiavo dar iki atsakovės ir ieškovės sutarties sudarymo, ir atsakovė turėjo įgaliojimą atstovauti tuometinį žemės sklypų savininką V. V. tiek NŽT, tiek kitose institucijose klausimais susijusiais su žemės sklypais, kuriuose projektavo statinius, tai patvirtina ir atsakovės darbuotojos laiškai, kuriuose ji rašo apie žemėtvarkos procedūros užbaigimą. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė pateiktų įrodymų nepriimti.
59. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai neįrodė CPK 314 straipsnyje numatytų naujų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Apeliantai nenurodė, kad nebuvo objektyvių galimybių šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teisme. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantų teisė įrodinėti ir teikti įrodymus pirmosios instancijos teisme buvo suvaržyta ar apribota. Priešingai, kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų turinio, trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį bei ieškovė teikdama paaiškinimus nurodė, kad atsakovė turėjo įgaliojimą atstovauti tuometinį žemės sklypų savininką V. V., tiek NŽT, tiek kitose institucijose klausimais susijusiais su žemės sklypais, kuriuose projektavo statinius.
60. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, su apeliantų apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai nepriimtini.
Dėl naujai pateiktų paaiškinimų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
61. CPK 323 straipsnis numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Ši nuostata lemia išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį ar atskirąjį skundą bei atsiliepimą į jį, ir kuriems pateikti.
62. Apeliantai 2025 m. birželio 30 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui paaiškinimus / nesutikimus dėl atsakovės pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą. Kadangi apeliaciniame procese nėra numatytas apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį papildymas naujais argumentais, atsikirtimų į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo pateiktus rašytinius paaiškinimus.
Dėl nuostolių (ne)priteisimo
63. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. kovo 30 d. tarp ieškovės UAB „Virstatas“ (užsakovės) ir atsakovės UAB „JAS“ (projektuotojos) buvo sudaryta projektavimo sutartis, pagal kurią šalys susitarė: 1) atlikti kvartalo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliojo plano korektūros projektą ir kvartalo išplanavimą pagal statybos įstatymo, statybos STR ir kitų teisės aktų reikalavimus; 2) parengti dviejų tipų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų projektų TDP (techninio darbo projektus) bei pririšimą (gyvenamojo namo statybos projekto pritaikymą konkrečiam žemės sklypui).
64. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
65. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), padarytą žalą, atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis) ir kaltę (CK 6.248 straipsnis). Taigi šiuo atveju ieškovė, prašydama taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, ieškinyje turėjo pagrįsti, kad egzistuoja atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtos žalos ir neteisėtų atsakovės veiksmų bei kaltė (CPK 178 straipsnis).
66. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, kadangi atsakovė praleido projektavimo sutarties įvykdymo terminą, o turėdama galimybę po projektavimo sutarties įvykdymo termino praleidimo įkelti į „Infostatyba“ visus projektus, kad gautų statybos leidimą ir nebūtų taikomi pasikeitę teisės aktų reikalavimai, to nepadarė. Ieškovė dėl laiku nepriduotų projektų turi mokėti infrastruktūros mokestį bei patyrė išlaidų dėl pasikeitusių energetinio naudingumo reikalavimų dėl ko turėjo naujai atlikti pastato energetinio naudingumo skaičiavimus. Taip pat nurodė, kad atsakovė įsipareigojo atlikti žemės sklypų padalijimo procedūrą (kuri baigiama suformuojant žemės sklypus NŽT sprendimu) ir tai apėmė kadastrinių bylų atlikimą bei kreipimasis į NŽT dėl žemės sklypų suformavimo. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės veiksmų neteisėtumo – pareigos laiku įkelti į „Infostatyba“ visus projektus, kad gautų statybos leidimą iki įstatymų pasikeitimo.
67. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra ginčo, kad atsakovė iki 2019 m. balandžio 1 d. neturėjo galimybės užbaigti projektavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tai pripažįsta ir atsakovė.
68. Analizuojant aplinkybes, kodėl atsakovė vėlavo atlikti sutartus projekto darbus, remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė projektavimo sutarties pirmąjį etapą, susijusį su V. V. žemės sklypų detaliojo plano korekcijomis ir jų patvirtinimu įstatymų nustatyta tvarka atliko savalaikiai, 2019 m. sausio 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-184 patvirtinus detalųjį planą. Apeliantai teigia, kad detaliuoju planu suformuotų žemės sklypų kadastrinius matavimus bei kreipimąsi į NŽT turėjo atlikti atsakovė.
69. Projektavimo sutarties 3 punkte įtvirtintos atsakovės ir ieškovės teisės ir pareigos, pagal kurias atsakovė įsipareigojo parengti, suderinti ir pateikti tvirtinimui kvartalo tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano korektūros projektą ir kvartalo išplanavimą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, STR ir kitų teisės aktų reikalavimus, parengti ir pateikti tvirtinimui dviejų tipų vienbučių bei dviejų tipų dvibučių gyvenamųjų namų projektus. Taigi, atsakovė pagal projektavimo sutartį nebuvo įsipareigojusi atlikti žemės sklypų kadastrinių matavimų.
70. Priešingai, būtent ieškovė pagal projektavimo sutarties 3.2.1 punktą privalėjo pateikti projektuotojai dokumentaciją, reikalingą sutarties vykdymui: nekilnojamo turto registro išrašus, žemės sklypų planus, topografinę sklypo nuotrauką, užsakyti projektinę ekspertizę (esant reikalui) ir užmokėti valstybinius mokesčius už leidimą statybai ir kitus valstybinius mokesčius. Teisėjų kolegija nurodo, kad tik žemės sklypų savininkas, t. y. trečiasis asmuo V. V. galėjo užsakyti žemės sklypų kadastrinius matavimus bei juos įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre, tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Duomenų, kad atsakovė ir trečiasis asmuo V. V. buvo sudarę sutartį dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo, nepateikta. Tai, kad atsakovė dėjo pastangas padėti trečiajam asmeniui V. V. dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų patvirtinimo NŽT nereiškia, jog atsakovė buvo įsipareigojusi už jį minėtus darbus atlikti. Byloje pateiktas susirašinėjimas atsakovės ir UAB „Avadi“ darbuotojų rodo tik atsakovės suinteresuotumą pagreitinti žemės sklypų registracijos procedūras.
71. Remiantis byloje pateiktais dokumentais, trečiajam asmeniui V. V. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai naujai buvo suformuoti 2020 m. gegužės 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8SK-391-(14.8.100.). Nekilnojamojo turto kadastre (registre) įregistruotus nekilnojamojo turto (žemės sklypų) kadastrinius matavimus ir nuosavybės dokumentus atsakovei trečiasis asmuo V. V. pateikė po jų įregistravimo, t. y. 2020 m. gegužės 27 d. Šiuo atveju atsakovė tęsti numatytus darbus pagal projektavimo sutartį galėjo tik nuo minėtų kadastrinių bylų pateikimo, kaip ir numatyta projektavimo sutarties 3.2.1 punkte. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių sudarytoje projektavimo sutartyje nurodyti darbai negalėjo būti įvykdyti per projektavimo sutartyje nurodytą terminą iki 2019 m. balandžio 1 d. ne dėl atsakovės kaltės, o dėl to, jog ieškovė nepateikė atsakovei naujai suformuotų žemės sklypų kadastro – registro dokumentų, už kurių parengimą buvo atsakingas žemės sklypų savininkas trečiasis asmuo V. V. (CPK 185 straipsnis).
72. Apeliantai teigia, kad atsakovė nevykdė projektavimo sutartyje nurodytų įsipareigojimų ir į „Infostatyba“ nesugebėjo įkelti dokumentų, kurie atitiktų įstatymo reikalavimus, dokumentai buvo keliami nepilnos sudėties. Tačiau apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovė galėjo kelti ir nepilnos sudėties dokumentus, kad tik jie būtų užregistruoti ir vėliau juos tikslinti. Taigi, kaip matyti, apeliantų argumentai prieštarauja vieni kitiems, todėl atmestini apeliantų teiginiai esą atsakovė galėjo įkelti į „Infostatyba“ ir nevisos apimties projektus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nėra pateikta nei vieno rašytinio įrodymo, kuriuo ginčo šalys buvo pakeitusios projektavimo sutarties įvykdymo terminą ir nurodžiusios kitą atliktinų darbų termino pabaigą – 2020 m. gruodžio 31 d.
73. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 13.4 papunktį, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas patiktina ar pateikti visi privalomi dokumentai ir, jei jų trūksta, prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą sistemoje „Infostatyba“ pažymimas kaip nepriimtas ir apie tai informuojamas prašymo pateikėjas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymai dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, pateikus į sistemą nepilnos sudėties projektus pagal projektavimo sutartį, nebūtų priimti net ir iki 2021 m. sausio 1 d., todėl niekuo nepagrįsti apeliantų teiginiai atsakovei galėjus kelti į „Infostatyba“ netinkamai suformuotus prašymus (nepilnų projektų kontekste) bei prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams.
74. Ta aplinkybė, kad sistemoje „Infostatyba“ buvo priimti (duomenys neskelbtini) prašymai išduoti statybą leidžiančius dokumentus, neįrodo, kad atsakovė analogiškos (nepilnos) sudėties projektus galėjo sukelti ir kitų objektų atžvilgiu. Juolab, jog Kauno miesto savivaldybė vėliau iškėlė naujas sąlygas dėl statybos leidimų gavimo, t. y. parengti viso vystomo kvartalo vandentiekio ir nuotekų viešuosius tinklus bei pasirašyti trišalę sutartį tarp V. V., UAB „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybės dėl šių tinklų įrengimo. Apeliantai neįrodinėjo, kad sudarant projektavimo sutartį, buvo žinoma apie būtinybę tokius tinklus suprojektuoti ir įrengti. Trišalė sutartis buvo sudaryta tik 2021 m. vasario 3 d., t. y. jau po to kai įsigaliojo savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo pakeitimai, numatantys pareigas vystytojams mokėti infrastruktūros plėtros mokestį.
75. Vertinant apeliantų teiginius dėl ieškovei sukeltų būsimų nuostolių dėl infrastruktūros mokesčio atsakovei vėluojant atlikti sutartus darbus, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai), kai pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį jų lėšomis projektuojamos, statomos ir (ar) įrengiamos savivaldybės infrastruktūros išlaidos yra ne mažesnės negu apskaičiuota savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka. Tokiu atveju savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriams išmokamos kompensacijos už inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą dydis lygus savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytų savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidų ir savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos skirtumui. Kai statytojo (vystytojo) lėšomis projektuojamos, statomos ir (ar) įrengiamos savivaldybės infrastruktūros išlaidos mažesnės negu apskaičiuota savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, statytojas (vystytojas) sumoka šį skirtumą. Apeliantai nepateikė jokių duomenų, kiek lėšų pareikalautų inžinerinių tinklų įrengimas, todėl realių nuostolių dėl infrastruktūros mokesčio ieškovė gali išvengti, gaudama visą arba dalinę kompensaciją. Juo labiau, duomenų, kad ieškovė būtų pradėjusi įrenginėti kvartalinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, byloje nėra.
76. Kaip dar vienus nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė atsakovei vėluojant atlikti darbus, apeliantai nurodė energetinio efektyvumo ataskaitų perdarymo išlaidas, kurios kilo dėl pasikeitusių energetinio naudingumo klasės reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad projektavimo sutarties 3.1.6 punkte buvo numatyta atsakovės pareiga savo jėgomis ir lėšomis pataisyti projektinę dokumentaciją pagal užsakovės (šiuo atveju ieškovės) pagrįstas pastabas, tačiau ieškovės veiksmai kreipiantis į kitą subjektą, rodo, kad ieškovė nepasinaudojo savo teise reikalauti koreguoti projektinę dokumentaciją.
77. Nors atsakovė ir nurodė atsiliepime į apeliacinį skundą, kad buvo derinama, tačiau ieškovė savo iniciatyva kreipėsi dėl šių paslaugų sudarymo į kitą įmonę, veikdama savo rizika. Šiuo atveju ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su energetinio efektyvumo ataskaitų perdarymu, pagrįsta laikyti pačios ieškovės savo rizikai prisiimtomis išlaidomis ir tokių išlaidų priteisimas iš atsakovės prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams.
78. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 71-73, 75-77 punktuose nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas, pagrįstai sprendžia, jog nebuvo įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai (netinkamas veikimas) vykdant projektavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nebuvo įrodyta ir ieškovės patirta žala / nuostoliai, atsakovei laiku neatliekant projektavimo darbų (nutarties 75-76 punktai).
79. Kitų apeliaciniame skunde nurodytų nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvų teisėjų kolegija nevertina ir dėl jų nepasisako, kaip neturinčių esminės teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.
80. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
81. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
82. Pirmosios instancijos teismas netenkinęs ieškinio reikalavimų, priteisė iš ieškovės 11 480,70 Eur už atsakovo advokatų, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Apeliantai nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų dalimi, kurias atsakovė patyrė už advokato V. G. teiktas atstovavimo paslaugas ir prašo jas sumažinti.
83. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius dokumentus, kuriais grindė patirtas atstovavimo išlaidas, advokatui V. G. teikus atstovavimo paslaugas. Susipažinus su minėtais įrodymais, teisėjų kolegija nustatė, kad buvo pateiktos keturios PVM sąskaitos faktūros (COB Nr. 26850, COB Nr. 28120, COB Nr. 31056, COB Nr. 31627), iš kurių viena (COB Nr. 31627), išrašyta 2 202,20 Eur sumai, nebuvo apmokėta. Nesant pateiktų duomenų, kad PVM sąskaita faktūra COB Nr. 31627 atsakovės buvo apmokėta, 2 202,20 Eur patirtos atstovavimo išlaidos laikytinos nepagrįstomis, todėl neturėjo būti priteistos.
84. Analizuojant likusių PVM sąskaitų faktūrų detalizavimą (atliktų darbų išklotines), teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstomis laikytinos išlaidos už rašytinių paaiškinimų rengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose, kurias sudaro 4 368,10 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu) suma.
85. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamą bylą ir jos aplinkybes, atsakovės atstovų teiktų teisinių paslaugų apimtį, pirmosios instancijos teisme spręstus klausimus jų sudėtingumo, naujumo požiūriu, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatuoja, kad ši byla nepriskirtina išimtinei situacijai, su kuria siejama didesnių nei rekomenduojama, atstovavimo išlaidų atlyginimo galimybė, todėl sprendžia esant pagrindui patikslinti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodant 6 568,10 Eur sumą. Teisėjų kolegija nevertina atsakovės bylinėjimosi išlaidų dalies, kurias patyrė už advokato E. P. S. suteiktas atstovavimo išlaidas, pagrįstumo, nes jų dydžio apeliantai neginčijo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
86. Apeliantai apeliacinės instancijos teisme už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 1 130,00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 2 178,00 Eur atstovavimo išlaidas.
87. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 278,56 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. sutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.11 punktuose nustatytus dydžius, todėl atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas mažina iki 3 036,67 Eur.
88. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas (jo materialusis pagrindas) atmestinas, skundžiamas sprendimas patikslintinas priteistų bylinėjimosi išlaidų dalyje, todėl iš apeliantų lygiomis dalimis priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, tikslinant atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „JAS“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Virstatas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį – 6 568,10 Eur (šeši tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 10 ct).
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „JAS“, juridinio asmens kodas 132816735, iš uždarosios akcinės bendrovės „Virstatas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 3 036,67 Eur (trys tūkstančiai trisdešimt šeši eurai 67 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
Loreta Miltenytė
Laimantas Misiūnas