ATP byla Nr. A2.6.-8199-540/2014

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07177-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2014 m. spalio 17 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. V., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

n u s t a t ė :

2014 m. rugsėjo 18 d. apie 12.15 val. Kaune, Pramonės pr. 22 G. V., vairuodamas automobilį Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio pajudėjo ir atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) Pastarasis pajudėdamas, atsitrenkė į kitą stovėjusį paskui jį automobilį, kurio duomenys nežinomi. Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės. Vairuotojas, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 133; 234 punktų reikalavimus.

            Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. V. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, gailisi ir paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 18d. kartu su drauge buvo paskaitose. Draugei labai pradėjo skaudėti šoną, todėl bijodama, kad jai nebūtų apendicitas, labai skubėjo važiuoti. Išvažiuodamas nepamatė automobilio ir jį kliudė. Tai supratęs, labai išsigando. Be to šalia nebuvo jokių žmonių, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Iš įvykio vietos skubėdamas išvažiavo ir todėl, kad norėjo, kad draugę kuo greičiau apžiūrėtų jo mama, kuri yra medikė. Vakare grįžo į įvykio vietą, bet nieko nerado. Suprasdamas, kad padarė eismo įvykį, sekančią dieną pats nuvyko į policiją ir prisipažino padaręs eismo įvykį. Eismo įvykio metu buvo blaivus.

             Byloje surinkti sekantys rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 6), fotolentelė Nr. 1-2 (b. l. 7; 8), tarnybinis pranešimas (b. l. 9), R. V. paaiškinimai (b. l. 10; 11), I. V. paaiškinimas (b. l. 13), G. V. paaiškinimas (b. l. 14), J. Z. paaiškinimas (b. l. 15), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 16), kita bylos medžiaga.

Byloje surinktais ir aukščiau išdėstytais įrodymais bei G. V. paaiškinimais yra pilnai įrodyta, jog 2014 m. rugsėjo 18 d. G. V., manevruodamas teritorijoje, atsitrenkė į stovintį automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio pajudėjo ir atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) Pastarasis pajudėdamas, atsitrenkė į kitą stovėjusį paskui jį automobilį, kurio duomenys nežinomi. Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės. Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad G. V. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Byloje nustatyta, jog 2014 m. rugsėjo 18 d. apie 12.15 val. Kaune, Pramonės pr. 22 G. V., vairuodamas automobilį Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos trys transporto priemonės ir, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

                KET 231.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Pagal KET 234 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

             Byloje nustatyta, jog G. V. sukelto eismo įvykio metu buvo apgadinti kiti stovintys automobiliai – VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) ir BMW328i, v. n. (duomenys neskelbtini) Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. V. padaręs eismo įvykį bei iš jo pasišalinęs, po kurio laiko sugrįžo į įvykio vietą, bet automobilių ten jau nerado. Iš nustatytų transporto priemonių defektų matyti, kad jie yra aiškiai matomi. Pats G. V. taip pat paaiškino, kad jis suprato, jog atsitrenkė į kitą automobilį, todėl daroma išvada, kad jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitiems asmenims priklausančias transporto priemones, todėl G. V. privalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai, tačiau to nepadaręs iš eismo įvykio vietos pasišalino ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis  administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.).

G. V. galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad jis nėra baustas už KET pažeidimus. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidimą padaręs asmuo nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų ir padėjo išsiaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad įvykio metu transporto priemonės buvo apgadintos labai nežymiai. Nėra duomenų, kad G. V. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Iš G. V. paaiškinimo bei byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad eismo įvykio kaltininkas buvo nustatytas paties G. V. veiksmais, t.y. jis pats sekančią dieną atvyko į policiją ir prisipažino padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalinęs. Be to iš G. V. paaiškinimų matyti, kad suteikus jo draugei pagalbą, jis grįžo į įvykio vietą, tačiau joje automobilių neberado. Šie jo paaiškinimai byloje nebuvo nuneigti.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, į G. V. paaiškinimus dėl pasišalinimo iš įvykio vietos priežasčių, G. V. asmenybę, įvykio aplinkybes, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą G. V., skiriant administracinę nuobaudą už jos padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nuostatas.  Teismas mano, kad dėl pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, todėl G. V. skirtina mažesnė papildoma nuobauda, nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje minimali, tačiau nustatant nuobaudų dydį, atsižvelgiama į tai, kad dėl G. V. veiksmų buvo apgadinti du kitų asmenų automobiliai.            

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose. Už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d., skirtina papildoma  nuobauda- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 302 str., 286 str., 287 str., teismas

n u t a r i a :

G. V., a. k(duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.,  skirti 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301  str., skirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct), kas atitinka 868 EUR (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus), baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                     Violeta Miceikienė

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Kauno apskrities VMI, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).