Administracinė byla Nr. TA-205-789/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03109-2022-3
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl administracinių aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-asis kalėjimas) 2022 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. Nr. 7-5041 (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 25-2924 (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą vykdyti specialistų psichologų rekomendacijas ir, nepaboginant pareiškėjo teisinės padėties (paliekant visus lengvajai grupei priklausančius privalumus), pervesti pareiškėją toliau atlikti bausmę į kamerų tipo patalpą; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjas serga socialinio nerimo sutrikimo forma (duomenys neskelbtini)). Dėl to Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime pareiškėjas visą laiką gyveno kameroje vienas. Visi pareigūnai žinojo apie pareiškėjo ligą, todėl, kai pareiškėją perkėlė į Pravieniškių PN-AK 14 būrį, pareiškėjui buvo paruošta atskira kamera (kitose kamerose gyveno po 2–3 nuteistuosius). Kadangi pareiškėjas gyveno ilgą laiką vienas, jis sugebėjo prisitaikyti prie aplinkybių ir sumažinti savo kančias iki minimumo.
2.2. 2020 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas parašė prašymą pervesti jį iš kalėjimo režimo į pataisos namų režimą, suteikiant galimybę gyventi kamerų tipo patalpoje. 2020 m. spalio 6 d. pareiškėjui buvo atsakyta, kad nėra teisinio pagrindo sudaryti jam išskirtines sąlygas. Asmeninio pokalbio su Pravieniškių PN-AK direktoriumi metu direktorius pasiūlė pareiškėjui pabandyti pagyventi bendrabučio tipo patalpose ir aktyviai lankyti psichoterapijos seansus, o, jei niekas nepasikeis (sveikata nepagerės), tai pareiškėjas visada galės sugrįžti į 14 būrį (kamerų tipo). 2021 m. sausio 25 d. pareiškėjas parašė prašymą pakeisti kalėjimo režimą į pataisos namų režimą.
2.3. Nuo 2021 m. kovo 15 d. pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose pataisos namų režimo sąlygomis, priskirtas lengvajai grupei. Dėl negalėjimo normaliai (duomenys neskelbtini) kasdien patyrė moralines ir fizines kančias. Pareiškėjas lankė pataisos namų psichologų vedamus užsiėmimus, tačiau gydymas nepadėjo. Psichologo teigimu, norint sulaukti teigiamų psichoterapijos rezultatų, pirmiausia reikia perkelti pareiškėją iš bendrabučio tipo į kamerinio tipo patalpas. Tačiau Pravieniškių PN-AK administracija ir Kalėjimų departamentas neatsižvelgė į psichologų rekomendacijas.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Pareiškėjas yra nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 2022 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjas pateikė Pravieniškių PN-AK administracijai prašymą, kuriame nurodė, jog prašo pervesti toliau atlikti bausmę į 14 būrį ir laikyti jį vieną kameroje, iš dalies izoliuotą nuo kitų nuteistųjų (toliau – ir Prašymas, 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymas). 2022 m. rugsėjo 5 d. Pravieniškių PN-AK administracija pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. 7-5041, kuriame nurodė, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 165 straipsnio 2 dalis nustato, jog pataisos namuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji, dėl kitų išimtinių aplinkybių ir kai yra pataisos namų administracijos teikimas, Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimu gali būti grąžinti iš pataisos namų į kalėjimą toliau atlikti bausmę. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, Pravieniškių PN-AK administracija inicijavo pareiškėjo perkėlimą iš pataisos namų režimo į kalėjimo režimą, tačiau Kalėjimų departamentas atmetė šį teikimą.
3.2. Nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjo atveju taikyti BVK 70 straipsnio nuostatų. Nėra galimybės Perkelti pareiškėją į 14-tą būrį, kadangi minėtame būryje nuteistieji iki gyvos galvos atlieka laisvės atėmimo bausmę kalėjimo režimo sąlygomis, o pareiškėjas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namų režimo sąlygomis. Atsižvelgiant į BVK 6 straipsnio nuostatas, pataisos įstaigos administracija negali pareiškėjui sudaryti išimtinių sąlygų.
3.3. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, prašydamas jį laikinai izoliuoti, nekeičiant pataisos namų režimo ir neprarandant lengvosios grupės, perkelti toliau atlikti bausmę į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas nurodė, kad neprašo pakeisti pataisos namų režimo į kalėjimo režimą, tačiau siekia būti izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, pervedant jį į atskirą kamerą, kaip ir rekomenduoja psichologai. Pareiškėjas taip pat teigė, kad dėl perkėlimo į atskirą kamerą turėjo asmeninius pokalbius su Pravieniškių PN-AK direktoriumi, Saugumo valdymo skyriaus viršininku ir kitais pataisos namų administracijos atstovais, kurie neprieštaravo pareiškėjo prašymui, tačiau direktorius pažadėjo pasitarti su Kalėjimų departamentu, o Saugumo valdymo skyriaus viršininkas tik nurodė, kad negalės laikyti kameros atrakintos dieną. Tačiau pareiškėjas sutiko būti užrakintas kameroje.
3.4. Kalėjimų departamentas 2022 m. lapkričio 7 d. pareiškėjui pateikė atsakymą Nr. 2S-2924, kuriame nurodė, jog siūlo Pravieniškių PN-AK administracijai imtis aktyvesnių veiksmų spręsti nuteistojo psichologines problemas. Kalėjimų departamento nuomone, laikinas pareiškėjo izoliavimas neišspręs visų psichologinių problemų, todėl būtina informuoti Krizių įveikos komandą ir pagal kompetenciją bei galimybes suteikti būtiną ilgalaikę psichoterapiją.
3.5. Atsakovo atstovas ėmėsi visų įmanomų ir teisės aktams neprieštaraujančių veiksmų, kurie padėtų pareiškėjui atlikti laisvės atėmimo bausmę kuo geresnėmis sąlygomis. Psichologai nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas gyvena įkalinimo įstaigoje, neįmanoma paskirti konkrečių ir veiksmingų gydymo metodų, kadangi veiksmingiausia priemonė būtų ilgalaikė psichoterapija, kurios pritaikyti nuteistajam įkalinimo įstaigoje nėra galimybių. Nuo 2020 m. buvo imtasi įvairiausių psichologinių būdų, siekiant padėti pareiškėjui. Pareiškėjas vartojo ir gydytojo paskirtus vaistus ir įvairias arbatas, kurios turėtų palengvinti asmens būseną, bet tai nedavė ilgalaikio rezultato.
3.6. Pataisos įstaigos pareigūnai veikė, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, nepažeidė jų nuostatų. Byloje nepateikta įrodymų ar duomenų, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
5. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-599-552/2023 patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 1 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių skundo aplinkybių, kurios sudaro skundo pagrindą, t. y. neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad atsakovas neužtikrino jo privatumo, naudojantis sanitariniais mazgais Pravieniškių PN-AK, taip pat išsamiai nepasisakė dėl Kalėjimų departamento Sprendimo teisėtumo, neįvertino pareiškėjo argumentų šiuo aspektu, nevertino Sprendimo turinio byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nepareikalavo papildomų dokumentų.
III.
7. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, pareiškėjas pateikė teismui patikslintą skundą, nurodė aplinkybes, iš kurių jis kildina neturtinės žalos atsiradimą (dėl atsakovo neveikimo, nes įkalinimo įstaigos administracija, žinodama apie pareiškėjo ligą, nesudarė galimybės pareiškėjui gyventi kameros tipo patalpoje vienam, bei dėl pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidinėjimą), pakartojo kitas skunde nurodytas aplinkybes.
8. Regionų administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą, 2024 m. sausio 25 d. nutartimi: 1) atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad pareiškėjui reikalingas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis (jo sveikatos būseną atitinkantis privatumo lygis), ir dėl neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 3 d. iki 2024 m. sausio 18 d., priteisimo; 2) nutarė nagrinėti bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2022 m. rugsėjo 5 d. atsakymo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. lapkričio 7 d. atsakymo panaikinimo, prašymo įpareigoti atsakovą vykdyti specialistų psichologų rekomendacijas ir, nepabloginant pareiškėjo teisinės padėties (paliekant visus lengvajai grupei priklausančius privalumus), pervesti pareiškėją toliau atlikti bausmę į kamerų tipo patalpą, bei 15 000 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d., priteisimo.
9. Atsakovas taip pat pateikė papildomą atsiliepimą, kuriame nurodė tokius argumentus:
9.1. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pravieniškių PN-AK Antrasis sektorius) pareiškėjas nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. kovo 15 d. gyveno 14 būryje 8 kameroje (kamerų tipo patalpa, kalėjimo režimas, paprastoji grupė), nuo 2021 m. kovo 15 d. gyveno 19 būryje 3 brigadoje (gyvenamoji patalpa paprastoji grupė), nuo 2021 m. kovo 18 d. perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę.
9.2. Pareiškėjas yra nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Nuteistieji atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimu gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Ginčo laikotarpiu BVK 165 straipsnio 1 dalyje nebuvo įtvirtinta pareiga kalinimo įstaigos administracijai teikti Kalėjimų departamentui teikimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo režimo į pataisos namų režimą, tai buvo išskirtinai kalinimo įstaigos administracijos prerogatyva.
9.3. Nebuvo galimybės perkelti pareiškėją į Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 14-tą būrį, kadangi minėtame būryje nuteistieji iki gyvos galvos atliko laisvės atėmimo bausmę kalėjimo režimo sąlygomis, o pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namų režimo sąlygomis.
9.4. Atsakovas ėmėsi visų įmanomų ir teisės aktams neprieštaraujančių veiksmų, kurie padėtų pareiškėjui atlikti laisvės atėmimo bausmę kuo geresnėmis sąlygomis. Krizių įveikos komandos psichologai nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas gyvena įkalinimo įstaigoje, neįmanoma paskirti konkrečių ir veiksmingų gydymo metodų. Nuo 2020 m. buvo imtasi įvairiausių psichologinių būdų, kurios turėtų palengvinti asmens būseną, bet tai nedavė ilgalaikio rezultato.
9.5. Pareiškėjas skunde nurodė, jog, jam atliekant bausmę bendrabučio tipo patalpose, tualete nebuvo užtikrinamas jo privatumas, tačiau pareiškėjas nenurodė, kaip pasireiškė privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, kokius konkrečius veiksmus atliko kalinimo įstaigos administracija. Atsakovo pateiktos į bylą 19 būrio 3 patalpos tualeto fotonuotraukos patvirtina, kad pareiškėjo privatumas tualete buvo užtikrintas. Kalinimo įstaigos pareigūnai, vykdydami apsaugos ir priežiūros funkcijas, turi turėti galimybę patikrinti visas patalpas, kuriose lankosi nuteistieji, todėl patalpų patikrinimas, tame tarpe ir tualetų, yra pateisinamas.
9.6. Pravieniškių PN-AK 2023 m. spalio 3 d. pateikė pareiškėjui pakartotinį atsakymą Nr. SN- 23-2456, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas buvo tikrinamas patalpose, nepažeidžiant pareiškėjo teisių į privatumą bei galiojusių teisės aktų nuostatų.
9.7. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pareiškėjas skunde nepateikia jokių argumentų, kad dėl nustatytų neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjui atsirado neturtinė žala ir kad yra priežastinis ryšys tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė suimtajam žalą, todėl jo skundas yra nepagrįstas.
10. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą, nurodydamas šiuos argumentus:
10.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas, prašydamas perkelti jį atlikti bausmę į 14 būrį ir laikyti jį vieną kameroje, iš dalies izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, reikalavo pakeisti pataisos namų režimą į kalėjimo režimą, t. y. reikalavo atsakovą atlikti neteisėtus veiksmus. Toks pareiškėjo prašymas buvo pagrįstas psichologų išvadomis.
10.2. Pareiškėjas neturi pretenzijų dėl sanitarinio mazgo įrengimo, tačiau teigia, kad jo privatumą naudojantis sanitariniu mazgu kasdien pažeidinėja nuteistieji ir pareigūnai, nes kambaryje gyvenant šešiems asmenims, bet kuriuo momentu į tualetą gali užeiti kitas nuteistasis, dienos metu bet kada gali užeiti pareigūnai. Be to, nakties metu keturis kartus vykdomi patikrinimai, taigi nuolat yra pažeidinėjama pareiškėjo, kaip žmogaus, teisė į privatumą tualete, kadangi, pareiškėjui naudojantis tualetu, pareigūnai beldžia į duris ir kalbina pareiškėją, nors žino apie jo turimą sveikatos problemą. Dėl tokio pareigūnų elgesio pareiškėjo turimos problemos paaštrėja, nuo pastoviai patiriamo streso ir fizinių kančių didėja nervingumas, kuris vėl kelia pareiškėjo turimos problemos paūmėjimą.
10.3. Pravieniškių PN-AK administracija, žinodama apie pareiškėjo ligą, nesudarė sąlygų, reikalingų sergančiam socialinio nerimo pažeidimo liga, nesuteikė galimybės gyventi kamerų tipo patalpose vienam, neatlikto veiksmų, kad būtų nutrauktos ar sumažintos iki minimumo pareiškėjo kasdien patiriamos kančios. Pareiškėjo patiriamą žalą patvirtina specialistų pažymos, rekomendacijos, Krizių įveikimų komandos psichologų išvados ir kasdien blogėjanti pareiškėjo fizinė bei psichologinė būklė. Taip pat akivaizdus priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, nes tuo metu, kai pareiškėjas gyveno vienutėje (20 metų), šios ligos poveikis pareiškėjo psichikai ir fizinei būklei buvo minimalus (pakenčiamas), o, gyvenant bendrabutyje, jo sveikatos būklė labai pablogėjo.
IV.
11. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundo dalį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, patirtos laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d., patenkino iš dalies pareiškėjo skundo dalį dėl administracinių aktų panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus – panaikino Pravieniškių PN-AK 2022 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. 7-5041, Kalėjimų departamento 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 2S-2924 ir įpareigojo atsakovą Lietuvos kalėjimų tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymą (reg. Nr. 71(19)755).
12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė iš atsakovo priteisti 15 000 Eur neturtinę žalą, kurią jis kildina iš atsakovo neteisų veiksmų (neveikimo), laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d. nesuteikiant galimybės gyventi izoliuotai nuo kitų nuteistųjų, tačiau atsiliepime į Lietuvos kalėjimų tarnybos atsiliepimą pareiškėjas nurodė, kad ginčo esmė nėra turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, ginčo esmė yra tai, kad nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2023 m. gruodžio 7 d. (byloje nagrinėjamas laikotarpis iki 2022 m. gruodžio 2 d.) atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad palengvintų jo patiriamas kančias. Pareiškėjas nurodė, kad visi pareigūnai žinojo apie jo ligą, tačiau jie beldėsi į tualeto duris ir kalbino jį, tokiais veiksmais buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą tualete.
13. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I1-2044-422/2024 pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovams Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2023 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. SN-23-2456, Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 2S-2824 panaikinimo, prašymo įpareigoti atsakovą pašalinti kasdien daromus pažeidimus ir 10 000 eurų neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisimo. Minėtoje byloje pareiškėjas kildina neturtinę žalą iš laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2023 m. gruodžio 6 d. vykdytų neteisėtų atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmų, kai, jam gyvenant bendrabučio tipo patalpose (lengvos grupės režimo sąlygomis), pareigūnai, nakties metu atlikdami nuteistųjų patikrinimus, beldėsi į tualeto duris, norėdami išgirsti pareiškėjo balsą, o pareiškėjas dėl ligos patyrė fizines ir dvasines kančias, t. y. iš tų pačių atsakovo veiksmų / neveikimo, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Administracinėje byloje Nr. I1-2044-422/2024 pareiškėjo nurodytas neturtinės žalos padarymo laikotarpis apima ir nagrinėjamoje byloje nurodytą neturtinės žalos padarymo laikotarpį.
14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartimi buvo įpareigotas paaiškinti skunde nurodytas aplinkybes, nurodant, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atsakovas atliko. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė tuos pačius atsakovo galimai neteisėtus veiksmus.
15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinėje byloje Nr. I1-2044-422/2024 yra nagrinėjamas pareiškėjo S. K. skundas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš tų pačių Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmų, kurie atlikti per ilgesnį kalinimo laikotarpį (kuris apima ir nagrinėjamoje byloje nurodytą kalinimo laikotarpį), priteisimo, konstatavo, kad skundo dalis dėl to paties reikalavimo, t. y. 15 000 Eur neturtinės žalos, kuri kildinama iš atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d., atlyginimo priteisimo paliktina nenagrinėta.
16. Teismas aptarė pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymo perkelti jį toliau atlikti bausmę į 14-ą būrį ir laikyti jį vieną kameroje, iš dalies izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, Rašto ir Sprendimo turinį.
17. Teismas nurodė, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais, privalo laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, o jo priimami sprendimai turi atitikti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatas.
18. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijami Raštas ir Sprendimas neatitinka esminių VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punkto reikalavimų, nes yra nemotyvuoti, nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN direktorių, prašydamas perkelti jį toliau atlikti bausmę į 14 būrį ir laikyti jį vieną kameroje, iš dalies izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, dėl turimo socialinio nerimo sutrikimo (duomenys neskelbtini), jis grindė šį prašymą BVK 70 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 4 ir 6 dalių nuostatomis bei pateikė Pravieniškių PN Resocializacijos skyriaus 2022 m. birželio 14 d. pažymą–rekomendaciją „Dėl nuteistojo S. K.“ Nr. 86-400. Teismas nurodė, kad atsakovas Rašte tik deklaratyviai nurodė, jog pareiškėjo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti BVK 70 straipsnio nuostatas, tačiau nedetalizavo prašomų taikyti normų, taip pat Rašte nurodomo BVK 6 straipsnio turinio, nekomentavo pridėtos pažymos.
20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, ginčydamas Raštą išankstine ginčų nagrinėjimo ne tesime tvarka, kreipėsi į Kalėjimų departamentą, pateikė papildomas rekomendacijas. Atsakovas Sprendime pareiškė nuomonę, kad laikinas izoliavimas neišspręs visų psichologinių problemų, nurodė, jog yra pasiūlyta Pravieniškių PN imtis aktyvesnių veiksmų spręsti pareiškėjo psichologines problemas, tačiau nenurodė jokių motyvų ar teisinių argumentų dėl pareiškėjo prašomų taikyti teisės normų ir pateiktų psichologų rekomendacijų.
21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra kreipęsis į pataisos įstaigos psichologus ir sveikatos priežiūros specialistus dėl jo nurodomo sutrikimo, jam buvo teikiama psichologinė pagalba, psichologai rekomendavo suteikti jam galimybę atlikti bausmę labiau izoliuotoje aplinkoje, t. y. gyvenant kameroje vienam.
22. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašyme Pravieniškių PN-AK administracijai ir Kalėjimų departamentui nurodytos BVK nuostatos ne tik imperatyviai reglamentuoja pataisos įstaigos administracijos veiksmus, skirstant nuteistuosius pagal lytį, amžių, nusikaltimo pobūdį, turimas atitinkamas teises (pvz. teisę išvykti be sargybos ar palydos, BVK 70 str. 2 d.), tačiau suteikia ir diskrecijos teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų valstybės tarnautojus, užsieniečius, neįgaliuosius, sergančius AIDS, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius (BVK 70 str. 4 d.), taip pat reglamentuoja nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslus (BVK 70 str. 1 d.).
Teismas nurodė, kad iš Rašto ir Sprendimo turinio teismui bei pareiškėjui nėra žinoma, kodėl psichologų rekomendacijos ir pareiškėjo prašomos taikyti teisės normos nebuvo taikomos individualių administracinių aktų priėmimo metu.
23. Teismas konstatavo, kad atsakovo Raštas ir Sprendimas yra nemotyvuoti ir nepagrįsti faktiniais duomenimis bei teisės aktų normomis. Ginčijamų Rašto ir Sprendimo faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti jo atžvilgiu priimtų individualių administracinių aktų esmę, todėl Raštas ir Sprendimas negali būti pripažinti teisėtais ir turi būti panaikinti kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 10 straipsniui.
V.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, kurį patikslino, prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria netenkinti pareiškėjo skundo reikalavimai įpareigoti atsakovą Kalėjimų tarnybą, remiantis faktine medžiaga ir įstatymo viršenybe bei vertinant pareiškėjo medicinines indikacijas ir psichologų išvadas bei rekomendacijas, nepabloginant teisinės padėties (paliekant visus lengvai grupei priklausančius privalumus), sudaryti pareiškėjui galimybę toliau tęsti bausmę kamerinio tipo patalpose vienam ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už ilgalaikį (nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d.) administracijos neteisėtą neveikimą, bei prašo tenkinti šią pareiškėjo skundo dalį; palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl skundžiamų raštų panaikinimo; nenagrinėti skundo dalies dėl neturtinės žalos dėl privatumo pažeidimo, patirtos laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d., priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
25. Pareiškėjas nurodo, kad jis nurodė du prašymus pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose: atsižvelgiant į specialistų išvadas ir rekomendacijas, nepabloginant teisinės padėties, pervesti pareiškėją toliau atlikti bausmę gyvenant atskiroje kameroje vienam (į šią teisinę padėtį įeina ir darbas, ir resocializacija), bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už ilgalaikį (nuo 2021 m. kovo 15 d.) neteisėtą neveikimą, kuris pablogino pareiškėjo sveikatą.
26. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria panaikinti skundžiami administraciniai aktai, bei su sprendimo dalimi palikti nenagrinėtą pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, patirtos tinkamai neužtikrinus privatumo naudojantis tualetu, tačiau nesutinka su teismo sprendimo dalimi įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymą.
27. Pareiškėjas nurodo, kad Prašyme jis prašė leisti jam toliau atlikti bausmę 14 būryje, tačiau suprato, kad jis neturėjo detalizuoti, kuriame būryje jis nori tęsti bausmės atlikimą, bet turėjo prašyti perkelti jį gyventi į kamerų tipo patalpas (nepabloginant teisinės padėties ir nepažeidžiant resocializacijos planų, užimtumo) vienam dėl ligos. Pareiškėjo teigimu, pakartotinis Prašymo nagrinėjimas neduos jo siekiamo rezultato, tai bus tik bylos vilkinimas.
28. Pareiškėjas pakartoja ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes dėl jo sveikatos sutrikimo, gydytojų ir psichologų rekomendacijų, taip pat nurodo teisės aktų nuostatas, kuriomis jis grindė savo prašymą dėl bausmės atlikimo, pažymi, jog jau yra buvę atvejų, kai nuteistieji buvo perkeliami kalėti iš kalėjimo režimo į pataisos namų režimą dėl ligos.
29. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo prašymas įpareigoti atsakovą vykdyti specialistų psichologų rekomendacijas ir, nepabloginant pareiškėjo teisinės padėties (paliekant visus lengvai grupei priklausančius privalumus), pervesti jį toliau atlikti bausmę kamerų tipo patalpose yra teisėtas, todėl prašo teismo įpareigoti atsakovą sudaryti sąlygas toliau atlikti bausmę kamerų tipo patalpose gyvenant vienam.
30. Pareiškėjas sutinka, kad klausimą dėl privatumo tualete pažeidimo kėlė ir šioje byloje, ir administracinėje byloje Nr.11-2044-422/2024, tačiau akcentuoja, kad jis siejo neturtinės žalos atsiradimą taip pat ir su atsakovo neveikimu, t. y. aplinkybe, kad atsakovas netenkino pareiškėjo prašymo dėl ligos būti perkeltam į 14-ą būrį, todėl, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. nesuteikiant galimybės gyventi izoliuotai nuo kitų nuteistųjų, pareiškėjas, gyvendamas bendrabučio tipo patalpose, dėl savo ligos patyrė (ir toliau patiria) psichologines ir fizines kančias, be to, pareiškėjas yra susirūpinęs dėl sunkių pasekmių jo sveikatai, kurios gali kilti, jei jis ir toliau gyvens bendrabučio tipo patalpose.
31. Pareiškėjas nurodo, kad jis pagrindė žalos faktą specialistų pažymomis, nurodė priežastinį ryšį tarp atsakovo neveikimo ir blogėjančios būklės bei neteisėtus atsakovo veiksmus (Pravieniškių PN-AK administracija, žinodama apie pareiškėjo ligą, nesudarė sąlygų, reikalingų sergančiam socialinio nerimo pažeidimo liga pareiškėjui, t. y. nesuteikė galimybės jam gyventi kamerų tipo patalpose vienam, taigi ji neveikė taip, kad pašalintų ar bent sumažintų iki minimumo pareiškėjo kasdien patiriamas kančias). Pareiškėjas pažymi, kad gyvenimo sąlygos, žeminančios elementarų žmogaus orumą, sukelia didelius dvasinius skausmus, depresiją, žaloja sveikatą ir yra prilyginamos kankinimams, be to, tai tęsiasi jau ilgą laiką ir neigiamai veikia pareiškėjo psichiką ir sveikatą.
32. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo tokius atsiliepimo argumentus:
32.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, nustatęs, kad administracinėje byloje Nr. I1-2044-422/2024 yra nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš tų pačių Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmų tik už ilgesnį kalinimo laikotarpį, priteisimo.
32.2. Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas priėmė nepagrįstus sprendimus, pažeisdamas VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, pareiškėjo prašymas liko tinkamai neišspręstas, dėl to atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, įvertinant visas faktines aplinkybes ir situacijos teisinį reglamentavimą bei pateikiant pareiškėjui atsakymą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio keliamus reikalavimus. Taigi nagrinėjamu atveju administracinė procedūra dėl pareiškėjo Prašymo nagrinėjimo nėra baigta, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą minimą procedūrą užbaigti.
32.3. Bausmių vykdymo kodeksas bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai neįtvirtina, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
VI.
33. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2022 m. rugsėjo 5 d. rašto Nr. Nr. 7-5041, Kalėjimų departamento 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 25-2924 pagrįstumo ir teisėtumo, prašymo įpareigoti atsakovą Lietuvos kalėjimų tarnybą atlikti veiksmus bei dėl neturtinės ir turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo), atlyginimo.
34. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. kovo 15 d. gyveno Pravieniškių PN-AK 14 būryje 8 kameroje (kamerų tipo patalpa, kalėjimo režimas, paprastoji grupė). Nuo 2021 m. kovo 15 d. pareiškėjas gyvena Pravieniškių PN-AK 19 būryje 3 brigadoje (gyvenamoji patalpa, paprastoji grupė). Pravieniškių PN-AK, atsakydama į pareiškėjo Prašymą, kuriuo pareiškėjas prašė pervesti jį į 14 būrį ir laikyti jį vieną kameroje, izoliuojant nuo kitų nuteistųjų, Rašte nurodė, jog, atsižvelgdama į prašyme nurodytas aplinkybes, Pravieniškių PN-AK administracija inicijavo pareiškėjo perkėlimą iš pataisos namų režimo į kalėjimo režimą, tačiau Kalėjimų departamentas atmetė teikimą dėl pareiškėjo perkėlimo į kalėjimą. Pravieniškių PN-AK taip pat informavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BVK 70 straipsnio nuostatų, pataisos įstaiga negali perkelti pareiškėjo į 14–ą būrį, kadangi minėtame būryje nuteistieji iki gyvos galvos atlieka laisvės atėmimo bausmę kalėjimo režimo sąlygomis, o pareiškėjas atlieka bausmę pataisos namų režimo sąlygomis. Nesutikdamas su šiuo Raštu, pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas patenkinti pareiškėjo prašymą. Kalėjimų departamentas Sprendime siūlė Pravieniškių PN-AK administracijai imtis aktyvesnių veiksmų spręsti nuteistojo psichologines problemas bei nurodė, kad, Kalėjimų departamento nuomone, laikinas pareiškėjo izoliavimas neišspręs visų psichologinių problemų, todėl būtina informuoti Krizių įveikos komandą ir pagal kompetenciją bei galimybes suteikti pareiškėjui būtiną ilgalaikę psichoterapiją.
35. Pirmosios instancijos teismas sprendimu paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundo dalį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d., priteisimo, iš dalies patenkino pareiškėjo skundo dalį dėl administracinių aktų panaikinimo ir prašymo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, panaikino Raštą ir Sprendimą bei įpareigojo atsakovą Lietuvos kalėjimų tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. Prašymą.
36. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą vykdyti specialistų psichologų rekomendacijas ir, nepabloginant pareiškėjo teisinės padėties (paliekant visus lengvajai grupei priklausančius privalumus), perkelti jį toliau atlikti bausmę į kamerų tipo patalpą, taip pat kuria netenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl atsakovo Kalėjimų tarnybos neveikimo (t. y. jo neperkėlimo atlikti bausmę kamerų tipo patalpoje), apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo skundo dalies dėl prašymo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus (įpareigoti atsakovą sudaryti galimybę, remiantis faktine medžiaga ir įstatymo viršenybe bei vertinant pareiškėjo medicinines indikacijas ir psichologų išvadas bei rekomendacijas, nepabloginant teisinės padėties (paliekant visus lengvai grupei priklausančius privalumus), toliau tęsti bausmę kamerų tipo patalpose vienam). Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas kildina neturtinę žalą ne tik iš atsakovo veiksmų (neveikimo), neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu, bet ir iš atsakovo neveikimo, ilgą laiką neperkeliant pareiškėjo toliau tęsti bausmę kamerų tipo patalpose vienam.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neprašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria panaikinti skundžiami administraciniai aktai ir atsakovas Kalėjimų tarnyba įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, bei dalies, kuria pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos, patirtos dėl privatumo pažeidimo pareiškėjui naudojantis tualetu, palikta nenagrinėta.
38. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus
39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, įvertinant visas faktines aplinkybes ir situacijos teisinį reglamentavimą bei pateikiant pareiškėjui atsakymą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio keliamus reikalavimus, nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą vykdyti specialistų psichologų rekomendacijas ir, nepabloginant pareiškėjo teisinės padėties (paliekant visus lengvajai grupei priklausančius privalumus), perkelti jį toliau atlikti bausmę į kamerų tipo patalpą. Pareiškėjas pažymi, kad jis neteisingai suformulavo Prašymo reikalavimą (nurodydamas konkretų 14 būrį, į kurį nori būti perkeliamas), bei teigia, kad pakartotinis Prašymo išnagrinėjimas neduos pareiškėjo norimo rezultato – užtikrinti jam galimybę gyventi kamerų tipo patalpose vienam (nepabloginant teisinės padėties ir nepažeidžiant resocializacijos planų, užimtumo).
40. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
41. Pažymėtina, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jis atliko jam priskirtus atlikti veiksmus įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, nustatymas. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Sprendžiant skundo dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą, svarbu nustatyti, ar toks reikalavimas keliamas dėl atsakovo neveikimo, kai jau yra pasibaigęs įstatymo nustatytas klausimo išsprendimo laikas, ar dėl atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus, kai buvo kreiptasi dėl tokių veiksmų atlikimo.
42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-822/2024).
43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas pateikė įkalinimo įstaigai 2022 m. rugpjūčio 2 d. Prašymą (I t., b. l.14), prašydamas pervesti jį toliau atlikti bausmę į 14 būrį ar laikyti pareiškėją vieną kameroje, iš dalies izoliuotą nuo kitų nuteistųjų. Pravieniškių PN-AK, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą, skundžiamame Rašte nurodė, kad negali perkelti pareiškėjo į 14 būrį, bei paaiškino atsisakymo priežastis (I t., b. l. 15).
44. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus kaip išvestinį iš skundo reikalavimo panaikinti skundžiamus administracinius aktus, kuriais atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atlikti veiksmus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo Prašymas dar nėra tinkamai išnagrinėtas, įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, įvertinant visas bylos aplinkybes. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo dalis, kuria ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl prašymo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, atmetama kaip nepagrįsta.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
45. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė (taip pat ir neturtinė) žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pabrėžtina, kad, nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 56 p. ir jame nurodytą praktiką).
46. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi, įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
47. Minėta, kad pareiškėjas neprašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria palikta nenagrinėta pareiškėjo skundo dalis dėl 15 000 Eur neturtinės žalos, kildinamos iš privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimo, priteisimo. Tačiau apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad jis siejo neturtinės žalos atsiradimą taip pat ir su atsakovo neveikimu, t. y. jo veiksmais, kad netenkinant pareiškėjo prašymo dėl ligos būti perkeltam į 14 būrį, nurodydamas, kad, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. nesuteikiant pareiškėjui galimybės gyventi izoliuotai nuo kitų nuteistųjų, pareiškėjas, gyvendamas bendrabučio tipo patalpose, dėl savo ligos patiria psichologines ir fizines kančias, nerimauja dėl savo sveikatos, dėl galimų sunkių pasekmių, kurios gali kilti, jei jis ir toliau gyvens bendrabučio tipo patalpose.
48. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas siejo neturtinę žalą su jo privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimu, pažymėdamas, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas paaiškinti skunde nurodytas aplinkybes, nurodant, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atsakovas atliko (galėjo atlikti), iš kurių kildinama prašoma priteisti neturtinė žala, tačiau pareiškėjas pateiktame patikslintame skunde ir atsiliepime į atsakovo atsiliepimą nurodė tuos pačius atsakovo galimai neteisėtus veiksmus, neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu, pareiškėjas nenurodė kitų neteisėtų atsakovo veiksmų, iš kurių kildinama prašoma priteisti neturtinė žala.
49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada ir pažymi, kad ir 2022 m. gruodžio 1 d. skunde pirmosios instancijos teismui (I t., b. l. 1-5), ir 2023 m. vasario 27 d. atsiliepime į Lietuvos kalėjimų tarnybos atsiliepimą (I t., b. l. 70-71), ir 2024 m. sausio 18 d. pataisytame (patikslintame) skunde (I t., b. l. 165-169), ir 2024 m. kovo 3 d. atsiliepime į Lietuvos kalėjimų tarnybos atsiliepimą (I t., b. l. 183-184) pareiškėjas siejo neturtinę žalą ne tik su privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimu, bet ir su atsakovo veiksmais (neveikimu), t. y. neužtikrinimu pareiškėjui galimybės gyventi vienam kamerų tipo patalpose. Pareiškėjas patikslintame skunde ir 2024 m. kovo 3 d. atsiliepime į Lietuvos kalėjimų tarnybos atsiliepimą, be kita ko, aiškiai nurodė, kad Pravieniškių PN-AK ir Lietuvos kalėjimų tarnyba, žinodami apie jo ligą, nesudarė sąlygų, reikalingų sergančiam socialinio nerimo pažeidimo liga, nesuteikė galimybės gyventi kamerų tipo patalpose vienam.
50. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundo dalį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, patirtos laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d., priteisimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinėje byloje Nr. I1-2044-422/2024 yra nagrinėjamas pareiškėjo S. K. skundas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš tų pačių Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmų ilgesniu kalinimo laikotarpi, apimančiu ir nagrinėjamoje byloje nurodytą kalinimo laikotarpį, priteisimo.
51. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, nevertino pareiškėjo skundo reikalavimo dalies dėl neturtinės žalos, kurią jis kildino iš Pravieniškių PN-AK ir Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų (neveikimo), kurie pasireiškė tuo, kad minėtos institucijos, žinodamos apie pareiškėjo ligą, nesuteikė galimybės gyventi jam kamerų tipo patalpose vienam.
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad reikalavimas priteisti žalą, kildinamą iš neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti konkretų tokio viešojo administravimo subjekto sprendimą (neveikimą), dėl kurio galbūt ir kilo žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012, 2015 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-23-520/2015; 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-277-556/2024). Skundo reikalavimas dėl žalos (turtinės ar neturtinės) yra savarankiškas skundo reikalavimas ir gali būti nagrinėjamas atsietai nuo kitų skundo reikalavimų, nors ir yra su jais susijęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-292-492/2022). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Pravieniškių PN-AK ir Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų (neveikimo), kurie pasireiškė tuo, kad minėtos institucijos, žinodamos apie pareiškėjo ligą, nesuteikė galimybės gyventi jam kamerų tipo patalpose vienam, t. y. įvertinti, ar pareiškėjas pagrindė neturtinės žalos atlyginimo sąlygas.
53. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2646-662/2016). Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo skundo aplinkybes ir reikalavimus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, kurią pareiškėjas kildino iš Pravieniškių PN-AK ir Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų (neveikimo), kurie pasireiškė tuo, kad minėtos institucijos, žinodamos apie pareiškėjo ligą, nesuteikė galimybės gyventi jam kamerų tipo patalpose vienam, yra pagrindas panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria palikta nenagrinėta pareiškėjo skundo dalis dėl 15 000 Eur neturtinės žalos iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, patirtos laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d., priteisimo, ir grąžinti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
54. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai grąžino atsakovui iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą, nereiškia, kad pareiškėjo nurodytu ankstesniu laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas negalėjo patirti neturtinės žalos. Jeigu pareiškėjo Prašymą išnagrinėjus iš naujo, jis bus patenkintas, pareiškėjo kalinimo sąlygos pasikeis tik į ateitį, tačiau nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl neturtinės žalos, galbūt kilusios ankstesniu laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d., atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią pareiškėjo skundo dalį iš naujo, turi įvertinti aplinkybę, kad atsakovų administraciniai aktai, kuriais buvo spręstas klausimas dėl pareiškėjo perkėlimo atlikti bausmę į kamerų tipo patalpas, yra pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais.
55. Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria palikta nenagrinėta pareiškėjo skundo dalis dėl 15 000 Eur neturtinės žalos iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, patirtos laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d., priteisimo, ir grąžinant šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei paliekant nepakeistą kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria palikta nenagrinėta pareiškėjo S. K. skundo dalis dėl 15 000 Eur neturtinės žalos iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, patirtos laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d., priteisimo ir grąžinti šią bylos dalį Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakavecas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis