Civilinė byla Nr. e2-1688-816/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31702-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.2; 2.1.1.3.5; 2.1.1.3.6; 2.1.1.3.7; 2.1.1.3.10; 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.6; 2.1.5.1.3.11; 2.1.5.2; 2.1.5.4; 2.2.2.3.1.1; 2.4.2.3; 2.6.7; 3.1.3.7; 3.1.7.6; 3.1.18.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretoriui Martynui Vosyliui,

dalyvaujant ieškovo atstovui prokurorui J. R.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotam atstovui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT), V. L., V. L., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – savivaldybės administracija), dalyvaujant byloje tretiesiems asmenims Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarei L. Š., Š. S., I. S., J. K., J. B. S., V. M., R. M., D. Š., R. Š., S. Š., V. S., K. V., R. Ž., R. S., P. A., V. V., K. A., J. V., A. M., A. V., M. V., R. J. S., R. K., D. K., E. K., D. A., E. A., T. T. ir E. T., dėl valstybinė žemės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

ieškovas prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ieškiniu (I t., e. b. l. 1-7) prašo:

- pripažinti negaliojančia 2014-12-12 valstybinė žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 49SUI-(14.49.56)-75 (notarinio registro Nr. 1-15648);

- panaikinti savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-11 įsakymą Nr. 30-1637 „Dėl

sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“;

- panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-01-13 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-55 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimą Nekilnojamojo turto registre“;

- panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-10-24 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1279 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus m. sav. pardavimo V. L. ir V. L.“;

- taikyti restituciją, grąžinant valstybei 0,0478 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš NŽT 5 010,75 EUR sumą V. L. ir V. L..

Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-11 įsakymu Nr. 30-1637 buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas, pagal kurį žemės sklypą sudaro 0,1958 ha, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 0,0478 ha sklypą prie 0,1480 ha privataus žemės sklypo. Vadovaujantis šiuo planu atsakovės NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014-01-13 priėmė sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-55, kuriuo nuspręsta suformuoti 0,0478 ha žemės sklypą ir patvirtinti jo kadastro duomenis pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sanora“ parengtą kadastro duomenų bylą. Minėto sprendimo pagrindu suformuotas 0,0478 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos valstybei ir patikėjimo teise valdomas NŽT. Atsakovės NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-10-24 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1279 nuspręsta nustatyti 0,0478 ha žemės sklypo pardavimo kainą – 44 200,00 Lt (12 801,20 EUR) ir parduoti jį atsakovams V. L. ir V. L., kas buvo įvykdyta 2014-12-12 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 49SUI-(14.49.56.)-75. Vilniaus apygardos prokuratūroje 2016-05-18 buvo pradėtas tyrimas dėl galimo teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimo perleidžiant papildomus plotus fiziniams asmenims prie jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, Vilniuje. Ieškovo teigimu, 0,0478 ha žemės sklypas, kuris parduotas ne aukciono būdu, neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 692) 2.15 p., t. y. ginčo žemės sklypas parduotas pažeidžiant imperatyvią valstybinės žemės pardavimo tvarką, parduodant jį ne aukciono būdu, nors žemės sklypas neatitiko imperatyvių sąlygų, būtinų tokiam valstybinės žemės pardavimo būdui, nes šis sklypas ribojosi su kitais žemės sklypais, esančiais šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kurie taip pat suformuoti ir parduoti kaip įsiterpę valstybinės žemės sklypai. O būtent, ginčo žemės sklypas nebuvo išsidėstęs siauroje juostoje, šlaite ar griovoje, jame buvo galima suformuoti atskirą ar atskirus racionalaus dydžio žemės sklypą ar sklypus; jis (laisvos valstybinės žemės plotas, į kurį pateko ir ginčo sklypas) žymiai viršijo laisvos valstybinės žemės sklypams nustatytus 0,04 ha be aukciono parduodamiems įsiterpusiems žemės sklypams nustatytą maksimalų dydį gyvenamosiose teritorijose (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 10 str. 4 d. ir 5 d. 4 p., Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 4.4 p.). Nustačius, kad valstybinės žemės sklypo pardavimo sandoris prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, pastarąjį bei administracinius aktus, kurie buvo priimti formuojant žemės sklypą ir jį parduodant, ieškovas parašo panaikinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 str. 1 d.) bei taikyti restituciją natūra. Ieškovas nurodo ginantis viešąjį interesą, nes siekia pašalinti imperatyvių teisės normų pažeidimus, padarytus naudojant valstybės turtą, bei užtikrinti tinkamą valstybės institucijų ir valstybės pareigūnų funkcijų vykdymą tam, kad nebūtų pakirstas visuomenės pasitikėjimas valstybe bei užtikrinti valstybės ir visuomenės teisėti interesai.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime (I t., e. b. l. 178-187) prašo ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senatį, nes ieškinys teismui pateiktas praleidus 1 mėn. terminą ginčyti administracinius aktus. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybėje, gavus V. L. ir V. L. prašymą, buvo atlikti visi teisės aktuose įtvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (struktūrinių padalinių) kompetencijai priskirti veiksmai ir atliekant šiuos veiksmus buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų. Nurodė, jog miestų teritorijose pagal Vyriausybės nustatytą tvarką parengtus ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, esamas žemės sklypas gali būti padidinamas ne daugiau kaip 0,06 ha laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą, o ar laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės ploto sąvoką sprendžia savivaldybė (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 21 str. 3 d. 4 p., Aprašo 4.4 p., 12 p., 17.1 p.). Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse savininkai (tarp kurių buvo ir atsakovai V. L. ir V. L.), pageidaujantys įsigyti laisvos valstybinės žemės plotus tarp jiems nuosavybės teise priklausančių suformuotų žemės sklypų, 2012-01-24 susitarimu, patvirtintu notaro (toliau – notarinis susitarimas), susitarė dėl naujai suformuotinų žemės sklypų ribų ir dydžių pagal Lipeckij įmonės „Normeda“ parengtą žemės sklypų formavimo projektą. Atsižvelgiant į tai, savivaldybės administracijos direktorius 2012-05-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento darbinio pasitarimo miesto klausimais metu buvo nuspręsta, kad ginčo sklypas gali būti laikomas siaura juosta, todėl atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Šis sprendimas buvo priimtas, kadangi ginčo sklypas atitiko faktinius įsiterpusio sklypo reikalavimus. Pagal galiojančius detaliuosius planus, apimančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse esančius sklypus, yra suplanuoti du savarankiški individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalai, tarp kurių liko laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame nebuvo galimybės (atsižvelgiant į urbanistinį kontekstą) suformuoti atskirų savarankiškų racionalių ribų žemės sklypų, kuriuose galėtų būti vykdoma individualių namų statyba. Prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiuojamas kelias (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 40 p.). Šiuo atveju laisvos valstybinės žemės plotas buvo apribotas individualių gyvenamųjų namų kvartaluose esančiais privačiais žemės sklypais, todėl nebūtų galimybės į tokį sklypą (suformuotą kaip atskirą) įrengti įvažiavimo. Pažymėjo, jog kai buvo priimami ieškiniu ginčijami administraciniai aktai, dar nebuvo įsigaliojusi Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2016-05-25 redakcija, kurioje buvo įtvirtintos siauros juostos, šlaito ar griovos sąvokos, todėl kiekvienu atveju žemės sklypo atitikimas minėtoms sąvokoms buvo vertinamas pagal faktinę žemės plote esančią situaciją. Ginčo žemės sklypas buvo laikomas siaura žemės juosta, todėl atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo vertinimo, kaip įsiterpusio, metu nebuvo nustatytų reikalavimų, kuriais būtų remiamasi nustatinėjant atitikimą siauros žemės juostos sąvokai, toks sprendimas negali būti vertinamas kaip neteisėtas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas laiko, kad ginčijami administraciniai aktai bei valstybinės žemės pardavimo sandoris yra teisėti, todėl nėra pagrindo juos naikinti bei taikyti restituciją. Be to, 50 proc. lėšų, gautų pardavus žemės sklypą, buvo pervesta į savivaldybės biudžetą kaip tikslinės lėšos ir panaudoti grąžinamų natūra sklypų planams rengti, infrastuktūrai tvarkyti bei kitiems visuomenės poreikiams tenkinti. Atsakovas nurodo, kad viešasis interesas nebuvo pažeistas, nes valstybei priklausęs žemės sklypas buvo parduotas brangiau nei vidutinė rinkos kaina, o ieškovas neįrodė, kad aukciono metu jis būtų parduotas už didesnę kainą.

Atsakovas V. L. pateiktu atsiliepimu į ieškinį (I t., e. b. l. 191-194) nurodo su ieškiniu nesutinkantis, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad praleistas ieškinio senaties terminas ginčyti administracinius teisės aktus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 28 str. 12 d.). Teigia, jog formuojant atsakovams V. L. ir V. L. parduodamą 0,0478 ha ploto žemės sklypą teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, kadangi tuo metu teisės aktuose įtvirtintų konkrečių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima vertinti žemės ploto atitikimui įsiterpusio sklypo sąvokai, nebuvo, todėl 13,1 m pločio žemės plotas, išsidėstęs ilga ir siaura juosta, vietomis su gana stačiais šlaitais, galėjo būti laikomas siaura juosta, todėl NŽT vadovo sprendimu buvo galima pasinaudoti Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 p. įtvirtinta išimtimi ir padidinti žemės sklypą. Teigia, jog parduoto žemės sklypo plotas taip pat atitiko ir Aprašo 4.2 p., 4.4 p., ir 17 p. reikalavimus, jog prijungiamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo plotas turi būti ne didesnis kaip 0,06 ha. 

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį (II t., e. b. l. 2-8) prašo jį tenkinti visiškai, iš esmės pakartodama ieškovo argumentus ir pritardama, jog ginčo žemės sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų, todėl jis negalėjo būti prijungiamas prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

Tretieji  asmenys T. T. ir E. T. pateiktu atsiliepimu (IV t., e. b. l. 111-119) prašo civilinę bylą dalyje dėl ginčijamų individualių administracinių teisės aktų nutraukti, o ieškinį atmesti. Nurodė, jog jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Savivaldybės administracija 2012 m. patenkino T. T. ir E. T. teisės aktų nustatyta tvarka pateiktą prašymą dėl žemės sklypo suformavimo laisvoje valstybinėje žemėje ir leido pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. NŽT 2013 m. suformavo 0,0598 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusprendė parduoti jiems. 2014 m. buvo sudaryta minėto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, kuria tretieji asmenys nuosavybės teise jį įsigijo. 2014 m. NŽT pertvarkė T. T. ir E. T. priklausančius žemės sklypus sujungimo būdu ir 0,0594 ha žemės sklypą prijungė prie 0,0802 ha tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo. Ieškovas 2015 m. vykdė ikiteisminį tyrimą, kurio metu vertino ir faktines aplinkybes, susijusias su 0,0594 ha žemės sklypo suformavimu bei kitų sklypų suformavimu ir konstatavo, kad savivaldybės administracija formuodama žemės sklypus įvertino atskiro (savarankiško) racionalių ribų žemės sklypo suformavimo galimybę, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų ribas, susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorius, galimybę įrengti privažiavimą į valstybinės žemės plotą, 0,0594 ha suformuotas žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 p., o minėto suformuoto sklypo atžvilgiu priimti NŽT Vilniaus skyriaus sprendimai nesukėlė žalos fiziniams ar juridiniams asmenims bei valstybės interesams. Visa tai patvirtina, kad ieškovas yra patvirtinęs trečiųjų asmenų nuosavybės teise įgyto 0,0594 ha žemės sklypo suformavimo ir su tuo susijusių individualių administracinių aktų teisėtumą bei šių žalos viešajam interesui nebuvimo faktą. Mano, jog šiuo atveju turėtų būti nagrinėjamas visas „L“ formos valstybinės žemės plotas, t. y. ir teritorijų planavimo kontekste pagal Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus, kurio tikslas yra apibrėžtas 1 str. – užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, sudaryti sąlygas gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai, urbanistinei kokybei, išsaugant vertingą kraštovaizdį. Visos valstybinės žemės ploto, sudarančio „L“ formą teritoriją, gamtinė situacija (reljefas, geografiniai ypatumai, planavimo dokumentų rengimas) yra skirtinga kiekvieno žemės sklypo, esančio šioje teritorijoje, atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad esami gyvenamieji kvartalai yra prie pat Pavilnių regioninio parko ir saugomo gamtos paveldo objekto – Rokantiškių kalvų (gamtinio karkaso), o didžioji dalis likusių laisvų žemės plotų – lokaliniai vidinio stabilizavimo arealai. Tai reiškia, kad užstatymo didinimas formuojant naujus sklypus statybai su naujomis gatvėmis, keičiant kraštovaizdį, neatitiktų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto bendrojo plano, pagal kurio sprendinius, be kita ko, „L“ formos valstybinės žemės teritorijoje nėra numatytų inžinerinių komunikacijų, be kurių negalima naujų gyvenamųjų namų statyba ir eksploatacija, todėl tam tikslui formuojant naujus sklypus nėra galimybės. Atkreipė dėmesį, kad tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra šlaite, kas sudarė pagrindą taikyti Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 p. nustatytą specialiąją taisyklę dėl valstybinės žemės sklypų suformavimo trečiųjų asmenų atveju. Nurodė, jog ieškovas apie veiksmus, kuriais galimai buvo pažeistas viešasis interesas, sužinojo vykdydamas ikiteisminį tyrimą, o ieškinys teismui buvo pateiktas jau suėjus 1 mėn. senaties terminui.

Tretieji asmenys D. A. ir E. A. pateiktu atsiliepimu į ieškinį (IV t., e. b. l. 123-135, 155-162) su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad D. A. ir E. A. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Jis suformuotas NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2015-03-24 sprendimu, sujungiant 0,0898 ha ploto ir 0,0599 ha ploto žemės sklypus, daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2015-04-09 ir nuo to laiko sklypas naudojamas kaip vientisa teritorija. 0,0599 ha žemės sklypas suformuotas valstybinėje žemės juostoje, esančioje tarp viena lygia eile išsidėsčiusių privačių žemės sklypų ir privataus 3,9599 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurią sudaro šlaitas. Tuo metu vykdytais topografiniais teritorijos matavimais nustatyta, kad vietomis įsiterpusios valstybinės žemės plote esančių šlaitų nuolydis buvo net 51 laipsnio. Už sklypą sumokėjo didesnę nei rinkos vertė kainą. Taip pat minėtas žemės sklypas yra įkeistas hipoteka bankui. Galimi įsiterpusiais laikytinų valstybinės žemės plotų dydžiai, ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir sandorio sudarymo metu, buvo nustatomi iš esmės pagal Vyriausybės nutarimu Nr. 692 ir Aprašu. Vadovaujantis šių teisės aktų nuostatomis, ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir sandorio sudarymo metu maksimalus galimas įsiterpusio valstybinės žemės ploto dydis gyvenamosiose teritorijose, esant tam tikroms sąlygoms, buvo 0,06 ha. Pažymėjo, kad šiuo Vyriausybės nutarimu Nr. 692 nebuvo nustatyta maksimali įsiterpusios valstybinės žemės ploto riba, iki kurios toks žemės sklypas gali būti didinamas esant nurodytai sąlygai, t. y. kai žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Taip pat, kad šiuo atveju nėra taikoma sąlyga dėl nesiribojimo su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu, laisvos valstybinės žemės plotu. Nurodė, jog iš esmės ne ginčijami sandoriai ir administraciniai aktai, o patys ieškinių reikalavimai prieštarauja viešajam interesui. Taip pat laiko, jog ieškovas yra praleidęs ieškininio senaties terminą.

Tretieji asmenys R. Ž. ir K. V. pateiktu atsiliepimu į ieškinį (IV t., e. b. l. 142-153) su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad R. Ž. bei K. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso du, vienas su kitu besiribojantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). 0,0429 ha žemės sklypas suformuotas valstybinėje žemės juostoje, esančioje tarp viena lygia eile išsidėsčiusių privačių žemės sklypų, esančių nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurią sudaro siaura juosta ir šlaitas. Taip pat atkartojo trečiųjų asmenų D. A. ir E. A. pateiktame atsiliepime išdėstytus argumentus bei motyvus.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų nepateikė.

Ieškovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė ieškinį bei jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog 2012 m. – 2014 m. nesilaikant įstatymų reikalavimų buvo formuojami valstybinės žemės sklypai laisvoje „L“ formos valstybinės žemės ploto teritorijoje ir pardavinėjami ne aukciono būdu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse. Išimtys, numatytos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 p. taikomos tik tarp privačių žemės sklypų įsiterpusios žemės, neviršijančios nustatyto dydžio, pardavimui. Nurodo, jog ginčo sklypas, savo dydžiu viršijantis 0,04 ha dydį, iš pietinės ir vakarinės pusių ribojasi su suformuotais žemės sklypais, o iš šiaurinės ir vakarinės pusių su laisvu valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip sklypas (-ai). Laiko, jog trečiųjų asmenų notarinis susitarimas negali leisti teigti, kad ginčo žemės sklypas jį formuojant ribojosi su privačiais sklypais. Atsižvelgiant į ginčo žemės sklypo dydį bei plotį, nelaiko jo per siauru, remdamasis Lietuvos V. A. (toliau – LVAT) teismo praktika. Paaiškino, jog 2016-06-01 įsigaliojo Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 p. redakcija, pateikianti konkretesnį siauros juostos apibrėžimą. Teigė, jog nors administracinių aktų sudarymo metu šios konkretesnės teisės normos nebuvo, ieškovo nuomone, galima ja remtis kaip rekomendaciniu šaltiniu atsižvelgiant į konkrečias byloje nagrinėtinas aplinkybes. Nemano, jog „L“ formos valstybinės žemės teritoriją sudaro šlaitas ar kalva. Be to, ginčo žemės sklypas yra didelis ir jame galima formuoti atskirus sklypus. Teigė, jog Teritorijų planavimo 21 str. nereguliuoja valstybinės žemės sklypų pardavimo. Paaiškino, jog ieškovo pirminis reikalavimas yra pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančia CK 1.80 str. pagrindu. Pažeistomis imperatyviomis teisės normomis įvardijo ieškinyje nurodytas Žemės įstatymo 5 str. 2 d., 10 str. 1 d., 4 d. bei Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 p. Aiškino, jog Žemės įstatymo ir Vyriausybės nutarimo Nr. 692 normas reikia vertinti kaip visumą – imperatyvų teisinį reglamentavimą, nors ir nėra tiesiogiai išreiškiamas žodžiais draudžiama, privaloma ar pan. Sutiko, jog ginčijamų sandorių priėmimo ir sudarymo metu įsiterpusio žemės sklypo sąvoka buvo vertinamojo pobūdžio ir palikta spręsti specialistams, ar žemės sklypas yra įsiterpęs, ar ne, vadovaujantis Vyriausybės nutarime Nr. 692 išdėstytomis nuostatomis bei kriterijais. Nurodė, jog ginčijami administraciniai aktai yra tik procedūrinės/procesinės prielaidos pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti ir nemano, jog nagrinėjamu atveju ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl procedūrinių pažeidimų. Nurodė, jog pirkėjų V. L. ir V. L. sąžiningumas nėra aplinkybė, leidžianti netaikyti restitucijos. Teigė, jog jeigu atsakovai būtų pasigilinę, galbūt nebūtų sudarę tokio sandorio, o be to, jie ir neprivalėjo šio sandorio sudaryti. Pažymėjo, jog ginčo sklypas neįrengtas, todėl atsakovai nuostolių nepatirs, o taip pat jų dydis bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo įrodinėjamas. Teigė, jog nagrinėjamu atveju viešasis interesas bus laikomu apgintu, kai bus panaikinta pirkimo – pardavimo sutartis ir bus pašalinti teisės aktų pažeidimai. Laiko, jog vieno mėnesio senaties terminas nėra praleistas, kadangi jis pradėtinas skaičiuoti nuo tada, kai surinkta pakankamai objektyvios informacijos apie viešojo intereso pažeidimą, t. y. nuo 2016-08-03, kai ieškovas gavo NŽT 2016-07-28 raštą dėl ginčo ir kitų toje teritorijoje esančių sklypų suformavimo.

Savivaldybės administracijos atstovas A. G. teismo posėdžio metu visiškai palaikė pateiktą atsiliepimą į ieškinį bei jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad žemės sklypai buvo suformuoti esant nenaudojamiems valstybinės žemės plotams, o valstybė suinteresuota, jog nenaudojami žemės plotai būtų panaikinti, nes gautos lėšos yra panaudojamos viešosioms paslaugoms teikti. Nurodė, kad savivaldybės administracija, vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančiais teritorijų planavimo teisės aktais, turi teisę teikti NŽT derinti ne didesnius kaip 0,06 ha žemės sklypus, o NŽT, vadovaudamasi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais priimti sprendimą, remiantis Vyriausybės nutarimu Nr. 692. Atkreipė dėmesį, jog nuostata, kad žemės sklypas turi būti 0,04 ha nėra imperatyvi, kadangi yra numatytos išimtys, kai žemės sklypas gali būti padidinamas. Įvertinus visus kriterijus, formuojant žemės sklypus, laikytina, jog teritorijoje galima laikyti esant šlaitą, kaip ir nurodyta NŽT žemės patikrinimo aktuose. Atkreipė dėmesį, jog tuo metu galiojančiame reglamentavime nebuvo nurodyta konkrečių šlaito vertinimo kriterijų. Nurodė, jog savivaldybės administracijos specialistai buvo pirmieji, kurie įžvelgė ginčo žemės sklypą kaip įsiterpusį ir laikė, jog nėra galimybės jame suformuoti kito žemės sklypo remiantis Taisyklėmis, kuriose numatoma, kad kvartaluose, kuriuose tiesiama gatvė, kuri turi akligatvį ir nėra tąsos, gatvės gale turi būti įrengta automobilių apsisukimo aikštelė, kuri turėtų užimti bent 15 m ploto bei įrengta 1 m apsauginė zona. Remiantis tuo ir suformavus įvažiavimą – nėra galimybės suformuoti kito žemės sklypo. Teigė, kad asmenys teisėtai įgijo ginčo sklypą, turėdami teisėtą pagrindą manyti, kad savivaldybės administracijos ir NŽT veiksmai yra teisėti ir susikurti lūkesčius, todėl šiuo atveju restitucijos taikymas nepagrįstai pažeistų atsakovų V. L. ir V. L. interesus, kurie, be kita ko, žemės sklypo projektą rengė savo lėšomis.

Savivaldybės administracijos atstovė ir Miesto plėtros departamento specialistė G. A. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog teritorija, kuriai priskirtinas ir ginčo žemės sklypas, yra Vilniaus miestui priskirta po 1995-06-01. Šioje bei kitose teritorijose nuosavybės teisių atkūrimą ir sklypų formavimą, žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą organizavo Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurios funkcijas dabar yra perėmusi NŽT. Ginčas šioje byloje yra nekokybiškai ir neracionaliai parengtų žemės reformos žemėtvarkos projektų pasekmė. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas savivaldybėms numato savarankišką teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo funkciją, todėl savivaldybės administracija, nagrinėdama piliečių prašymus prijungti papildomus įsiterpusius žemės sklypus, vertina visą teritoriją. Atkreipė dėmesį, jog trečiųjų asmenų prašymai buvo pateikti vienu metu – 2010 m. – 2012 m., kai įsigaliojo Teritorijų planavimo įstatymo 21 str. nuostata, leidžianti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus padidinti iki 0,06 ha laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirų racionaliai funkcionuojančių žemės sklypų. Šia pagrindine nuostata ir buvo vadovaujamasi svarstant trečiųjų asmenų prašymus padidinti sklypus. Kriterijai, kurie lėmė aptariamoje teritorijoje galimybes suformuoti atskirus žemės sklypus nebuvo numatyti. 2010 m. – 2011 m. Vyriausybės nutarimo Nr. 692 redakcija galiojo labai trumpai, tačiau galiojo ir joje buvo numatyta, kad sprendimą, ar papildomas plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, spręsdavo savivaldybių tarybos. Kai buvo priimamas sprendimas dėl ginčo žemės sklypo, būtent ši nuostata ir galiojo, kadangi prašymas buvo pateiktas dar 2010 m. Paaiškino, jog buvo nagrinėjama visa „L“ formos valstybinės žemės teritorija kaip visetas bei kiekvienas sklypas atskirai, kurie buvo apjungti į vientisą teritorinį vienetą ir svarstoma Vilniaus miesto savivaldybės kontekste. Paaiškino, jog priimant sprendimus buvo vykstama į vietą spręsti, ar šioje teritorijoje tikrai nėra galimybės suformuoti žemės sklypų, kurie galėtų būti panaudoti kaip ekvivalentinė natūra nuosavybės teisių atkūrimo procese. Paaiškino, jog „L“ formos teritorija yra šalia Pavilnių regioninio parko, kraštovaizdžio draustinio teritorija ir gamtos paveldo objektas – aukščiausia Vilniaus vieta – Rokantiškių kalva, kuri yra minimos teritorijos prieigose ir ribojasi su ja. Dėl jos išraiškingo reljefo, minėtoje teritorijoje jau buvo susiformavęs tam tikras urbanistinis kontekstas ir sprendiniai, kurie buvo įgyvendinti, remiantis detaliaisiais planais. O būtent, „L“ formos teritorijos viršuje, kur (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jau buvo susiformavusios urbanistinės struktūros, įrengta susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra, jau stovėjo pastatai. Konkrečių atveju priimant sprendimus dėl esamų žemės sklypų padidinimo esamoje valstybinėje žemėje buvo atsižvelgiama į konkrečią teritoriją, jos urbanistinį kontekstą, į detaliųjų planų tai teritorijai taikytus sprendinius, į suplanuotus ir įgyvendintus teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, įrengimą / neįrengimą ir nuspręsta, kad nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų. Taip pat buvo siekiama, kad nebūtų pabloginta esamų savininkų gyvenamoji aplinka, išsaugotos saugomų teritorijų prieigos, būtų tinkama jų priežiūra, t. y. buvo siekiama, kad maksimaliai būtų išsaugotas kraštovaizdis, nebūtų griaunami ar kasami šlaitai taip išsaugant Vilniaus miesto reljefą ir šlaitus. Esamas ribas padidinti už tai gaunant papildomas lėšas laikytina racionaliu panaudojimu. Nurodė, jog „L“ formos teritorija patenka į mažaaukščių namų teritoriją, bet paėmus gamtinio karkaso sprendinius – patenka į gamtinį karkasą, vietinio stabilizavimo arealus, t. y. šiai teritorijai, jeigu tai būtų numatyti sklypai gyvenamajai statybai, - tai 30 proc. planuojamos teritorijos turėtų būti numatyta neurbanizavimui. Tai veikia kaip kompensavimo priemonė urbanizacijos intervencijai, kuri turinti įtakos gamtai. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas neįvardino, kas buvo pažeista ir kokių procedūrų nesilaikyta. Kai buvo nagrinėjamas V. L. ir V. L. prašymas, ginčo žemės sklypas vertintas įsiterpusiu pagal trečiųjų asmenų notarinį susitarimą, o ginčo sklypo plotas neviršijo 0,06 ha. Nepaisant to, formaliu požiūriu – žemės sklypai, esantys „L“ formos teritorijoje, kiekvienas atskirai nelaikytini įsiterpusiais, tačiau remiantis trečiųjų asmenų notariniu susitarimu – laikytini, nes buvo žiūrima platesniu aspektu, nes žemės sklypų formavimas minėtoje teritorijoje vyko vienu metu. Ir jeigu imti iš konteksto kiekvieną žemės sklypą atskirai – jie neatitinka keliamų reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į bendrus planavimo principus, funkcionalumą, likusių laisvų plotų panaudojimą – toks sprendimas buvo logiškas ir teisingas, nes užtikrino ir pajamų gavimą ir racionalų valstybinės žemės panaudojimą, jos išsaugojimą esamoje padėtyje bei tvarkymą. Neįžvelgia imperatyvių teisės normų pažeidimo, kadangi administraciniai aktai buvo derinami ir priimami kolegialiai, diskutuojant su aibe savivaldybės administracijos specialistų ir departamentų atstovų.

NŽT teismo posėdžio metu visiškai palaikė savo, ieškovo atsiliepimus, juose išdėstytas aplinkybes bei pritarė ieškovo teismo posėdžio metu duotiems paaiškinimams bei nurodytiems motyvams. Papildomai nurodė, jog kriterijai, kaip pagrindas nelaikyti ginčo žemės sklypo įsiterpusiu, yra aplinkybė, kad nėra nustatyta sąlygų, jog ginčo žemės sklype nebūtų galima suformuoti atskiro žemės sklypo, o taip pat tai, jog jis ribojasi ir su valstybine žeme. Be to, ginčo žemės sklypo plotas yra per didelis ir jo nesudaro šlaitas. Pažymėjo, jog tam tikrų aplinkybių ar išimčių, kaip valstybinės žemės sklypai turėtų būti parduodami, vadovaujantis darnia urbanistine plėtra ar kitkuo, įstatymų leidėjas nenumato. Atkreipė dėmesį, jog negalima vadovautis NŽT patikrinimo akte vartojamu žodžius šlaitas, nes jame tik konstatuojamos faktinės aplinkybės, tačiau nėra atliekamas vertinimas. Nemano, kad saugoma teritorija, kraštovaizdis ir reljefas yra pateisinama priežastis dirbtinai skaldyti valstybinę žemę. Pripažino, jog teisės aktus pažeidė institucijos, nes tuo metu Vyriausybės nutarimas Nr. 692 nenumatė siauros juostos ir šlaito sąvokos, tačiau nuo 2016-06-01 šis reglamentavimas pasidarė aiškus. Atkreipė dėmesį, jog NŽT pakeitė savo poziciją dėl ginčo sklypo dar prieš pasikeitusį reglamentavimą, kadangi iš centrinės įstaigos buvo gautas pavedimas kreiptis dėl pažeidimo pradėjus NŽT Vilniaus skyriaus vedėjos atžvilgiu tarnybinį patikrinimą.

Trečiasis asmuo A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jam sužinojus, jog yra galimybė nusipirkti šalia sklypą iš valstybės, jis kreipėsi į savivaldybės administraciją su prašymu dėl galimybės įsigyti papildomą žemės sklypą, besiribojantį su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, remiantis Vyriausybės nutarimu. Po tam tikro laiko buvo gautas atsakymas, kad galima pradėti rengti planą. Buvo atlikta visa, kas pareikalauta bei priimtas sprendimas, kuriuo remiantis iki tam tikro termino jis turėjo sumokėti žemės sklypo kainą. Ją sumokėjus sprendime buvo nurodyta, kad per 2 mėn. bus pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis. Jo manymu, jis visas jam priklausiusias pareigas atliko tinkamai, teliko pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį. Tuo pačiu sprendimu buvo nuspręsta parduoti ir ginčo žemės sklypą. V. L. ir V. L. nelaukė 2 mėn., ir pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį ir tuo pačiu pagrindu įgijo nuosavybės teises. Nurodė, jog jo atžvilgiu byla buvo išnagrinėta ir priimtas sprendimas sustabdyti pardavimą. Paaiškino, jog toje vietoje, kurioje išsipirko žemę yra šlaitas, netgi gan ženklus 3 m skardis. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) taip pat panašiai, tačiau tas nuožulnumas galimai didesnis; visame kvartale yra nuolydis.

Liudytoja L. M. teismo posėdžio metu parodė, jog dirba NŽT Vilniaus miesto plėtros skyriuje nuo 2010-11-22 vyriausiąja specialiste. Būtent ji buvo ginčijamų įsakymų rengėja. Paaiškino, jog savivaldybė patvirtino teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu ir buvo priimtas ginčijamas NŽT sprendimas. Nurodė, jog buvo formuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, pagal įsakymą buvo nustatyta jo rinkos vertė ir nuspręsta, jog verta jį parduoti. Tuo metu ji laikė, kad ginčo žemės sklypas yra įsiterpęs, kadangi buvo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, kuris nebuvo nuginčytas, o ji savo ruožtu tokios kompetencijos neturėjo spręsti, ar dokumentas parengtas teisėtai, ar ne. Už teritorijų planavimą yra atsakinga savivaldybės administracija, ji kompleksiškai ir suprojektavo visą teritoriją bei nusprendė, kad nebus formuojami atskiri žemės sklypai atkuriant nuosavybės teises. Be to, visa teritorija patenka į Rokantiškių kaimą, kuriame nuosavybės grąžinimas natūra jau yra baigtas, o savarankiškų žemės sklypų neformavo. Be kita ko nurodė, kad buvo atkreipiamas dėmesys į tai, ar žemės sklypas neviršija leistino 0,06 ha dydžio. Aplinkybė, jog ginčo žemės sklypas laikytinas neįsiterpusiu yra pasikeitusi NŽT pozicija. Ji nurodė nežinanti, kas šiai dienai yra pasikeitę. Jos nuomone, ginčo sklypas vienas negali funkcionuoti. Pabrėžė, jog ginčo sklypas yra parduotas už rinkos vertę, jokia žala valstybei padaryta nebuvo. Nepamena kurį kriterijų taikė išimčiai, numatytai Vyriausybės nutarimo 692 2.15 p. dėl 0,06 ha maksimalaus žemės sklypo ploto. Pažymėjo, jog tuo metu niekam nekilo abejonių dėl procedūrų ar NŽT priimtų įsakymų atitikimo teisės aktų reikalavimams, kadangi jų atitiktį tikrindavo teisininkai bei kiti padaliniai.

Ieškinys atmestinas

Nustatyta, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus žemėtvarkos skyrius 2007-07-05 raštu Nr. S16-296 perdavė savivaldybės administracijai informaciją apie Vilniaus miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje esantį laisvos valstybinės žemės fondą, esant valstybinės žemės trūkumą Vilniaus mieste, tikslu formuoti naujus žemės sklypus individualiai statybai bei pažymėjo, jog asmenys, pageidaujantys naujų žemės sklypų individualiai statybai minėtoje teritorijoje turi teisę pasirinkti ne didesnį kaip 0,04 – 0,06 ha žemės sklypą (II e. b. l. 92-95). 2012-01-24 Susitarimu Nr. 1-822 (III. e. b. l. 105-114), patvirtintu Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š., tretieji asmenys, vadovaudamiesi 2012-01-15 S. Lipeckij įmonės „Normeda“ parengtu žemės sklypų formavimo projektu LVŽF tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (III t., e. b. l. 115), susitarė, kad jie prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų išsipirks naujai suformuotus valstybinės žemės sklypus, įskaitant ir atsakovus V. L. su V. L. (kurie susitarė, jog įgis 0,0478 ha ploto žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu 02-3, linijomis ir skaičiais 2-3-6-29-30-2). Savivaldybės administracija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. ir Aprašu, išnagrinėjusi V. L. prašymą dėl esamo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje, ir nustačiusi, kad prašyme nurodyta teritorija atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką 2012-05-30 Raštu dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje Nr. A256-997-(2.14.2.12-MP8) (I t., e. b. l. 50) kreipėsi į NŽT ir vadovaudamasi Aprašo 17.2 p. prašė duoti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą padidinti žemės sklypą ne daugiau kaip 0,06 ha laisvoje valstybinėje žemėje. 2012-08-09 NŽT Vilniaus miesto skyrius Raštu dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), padidinimo prie jo prijungiant dalį laisvos valstybinės žemės Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-353 (I t., e. b. l. 49) informavo savivaldybės administraciją bei V. L., jog neprieštaraujama, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, padidinant žemės sklypo plotą iš jo rytinės pusės apie 0,0478 ha. 2012-09-18 Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. A30-2878 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ (I t., e. b. l. 44) remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. 4 p. Aprašu buvo leista pradėti rengti apie 0,1958 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus parengtus žemės sklypo plano rengimo reikalavimus tikslu padidinti ne daugiau kaip 0,06 ha laisvoje valstybinėje žemėje esamą žemės sklypą, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų. Šio įsakymo priede pateikti 2012-09-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus nustatyti Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Plano rengimo reikalavimai Nr. A648-509-(2.14.2.12-MP8) (I t., e. b. l. 45) bei Preliminari žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų schema (I t., e. b. l. 46).

2013-05-26 NŽT buvo pateiktas Prašymas suderinti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (I t., e. b. l. 43, 47-48), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-11 ginčijamu įsakymu Nr. 30-1637 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ (I t., e. b. l. 39-40), remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. 4 p., Aprašu bei Vyriausybės nutarimu Nr. 692 buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Planas, pagal kurį žemės sklypą sudaro 0,1958 ha, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 0,0478 ha sklypą prie 0,1480 ha privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2002-06-20 Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios V. L. ir V. L. (I t., e. b. l. 41-42). 2013-09-03 buvo atlikti 0,0478 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio šalia (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai (I t., e. b. l. 35-36). 2013-10-10 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (I t. e. b. l. 22) savivaldybės administracija įregistravo UAB „Sanora“ 2012-09-18 pradėtą ir 2013-07-11 baigtą rengti 0,0478 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (I t., e. b. l. 25-26). Į 2013-09-03 vykusius sklypo, esančio šalia (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir minėto žemės sklypo ribų ženklinimą buvo kviečiamas ir NŽT atstovas, kadangi su ginčo sklypu taip pat ribojosi ir valstybinė žemė (I t., e. b. l. 27-34). 2013-11-20 NŽT Vilniaus miesto teritorinio padalinio Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 49KAM-101063 (I t., e. b. l. 113) buvo konstatuota, jog ginčo žemės sklypo kadastro bylos duomenys, parengti UAB „Sanora“, yra patikrinti nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėja 2014-01-13 priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-55 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (I t., e. b. l. 16-17), kuriuo nuspręsta suformuoti 0,0478 ha žemės sklypą ir patvirtinti jo kadastro duomenis pagal UAB „Sanora“ 2013-09-03 parengtą kadastro duomenų bylą. Minėto sprendimo pagrindu suformuotas 0,0478 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos valstybei ir patikėjimo teise valdomas NŽT, 2014-01-21 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (I t., e. b. l. 138). 0,0478 ha žemės sklypo, esančio šalia (duomenys neskelbtini), nustatyta vidutinė rinkos vertė – 41 200,00 Lt (11 932,34 EUR) (I t., e. b. l. 37-38). Atsakovės NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-10-24 ginčijamu įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1279 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus m. sav. pardavimo V. L. ir V. L.“ (I t., e. b. l. 145-147) nuspręsta nustatyti ginčo žemės sklypo pardavimo kainą – 44 200,00 Lt (12 801,20 EUR) ir parduoti jį atsakovams V. L. ir V. L.. Ginčijama 2014-12-12 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 49SUI-(14.49.56.)-75 (I t., e. b. l. 122-123) Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, pardavė V. L. ir V. L. 0,0478 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 44 200,00 Lt (12 801,20 EUR) kainą išsimokėtinai (iki 2021-01-15) (I t., e. b. l. 20-21). 2014-12-17 Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypui buvo įregistruota priverstinė hipoteka valstybės naudai (I t., e. b. l. 57-58, 127-133), o 2014-12-29 buvo įregistruota V. L. ir V. L. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą (I t., e. b. l. 57-58). 2016-08-12 dienai atsakovai V. L. ir V. L. už 0,0478 ha ginčo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigytą pagal 2014-12-12 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį buvo iš viso sumokėję 4 951,49 EUR (I t., e. b. l. 12-14, 134-137). Iš 2014-01-29 NŽT Vilniaus miesto skyriaus pranešimų (I t., e. b. l. 140-141) matyti, jog atsakovai V. L. ir V. L. turėjo sumokėti už ginčo žemės sklypo vertinimą bei registraciją Nekilnojamojo turto registre.

Iš byloje esančių kadastrinių duomenų matyti, kad ginčo sklypas yra 0,0478 ha, jo plotis 13,10 (13,90) m, o ilgis tris kartus didesnis 36,24 m, kadastro duomenys fiksuoti 2013-09-03. Iš pateiktų teritorijų planavimo suvestinių skaitmeninių žemėlapių taip pat matyti, kad ginčo sklypo reljefas nėra lygus, stebimas šlaitas (e.b.l. 2 t., 100). Iš rytų pusės ginčo sklypas ribojami su suformuotais ir išpirktais kaip įsiterpę žemės sklypais, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (prie (duomenys neskelbtini) sklypo) ir (duomenys neskelbtini) (prie (duomenys neskelbtini)sklypo), iš šiaurinės pusės su laisvos valstybinės žemės suformuotu sklypu prie (duomenys neskelbtini), iš pietinės pusės su privataus asmens žemės sklypu. Ginčo žemės sklypas suformuotas apverstos „L“ formos teritorijoje, įsiterpusioje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalų. Iš byloje pateiktų Kadastro žemėlapių ištraukų (I t., e. b. l. 10-11, 15; II t., e. b. l. 80-84, 98-101, 108-116) bei skaitmeninio suvestinio Vilniaus miesto plano ištraukos su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis (I t., e. b. l. 190) matyti, jog teritorija (tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių gyvenamųjų namų kvartalų), kuriai be kita ko priklauso ginčo žemės sklypas, sudaro „L“ formą. Pats „L“ formos žemės plotas siauras ir pailgas, tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 4,6 plotis sudaro apie 16 m, kai tuo tarpu ilgis apie 9-10 kartų didesnis. Iš byloje esančios medžiagos bei bylos šalių žodinių paaiškinimų nustatyta, kad ginčo žemės sklypas (bei visi kiti suformuoti į atskirus suformuoti valstybinės žemės sklypai) kartu sudaro vientisą apverstos formos raidės „L“ juostą, kuri buvo apleista ir valstybės visiškai neprižiūrima dirvonuojanti žemė daugiau nei 20 metų. Iš abiejų šios valstybinės žemės ploto pusių buvo atkurta nuosavybės teisė privatiems asmenims, vėliau suformuoti gyvenamųjų namų kvartalai. Bylos nagrinėjimo metu faktinė situacija yra tokia, kad valstybinės žemės plotas (į kurį patenka ginčo žemės sklypas bei kiti suformuoti valstybinės žemės sklypai) iš dviejų pusių yra supamas privačių žemės sklypų. Vadinasi, planuojant tokio žemės sklypo panaudojimą kaip atskiro žemės sklypo, turi būti įvertinta ir su šiuo žemės sklypu susijusi infrastruktūra, pavyzdžiui, kelio į jį nutiesimas, apsisukimo vieta, elektros kabelių tiesimas, dujų pravedimas, apšvietimas ir pan. Šioje teritorijoje nėra jokių komunikacijų, jų ir nenumatyta atvesti. Pagal bendrąjį savivaldybės teritorijos planą, kurio sprendiniai nėra ginčijami šioje byloje, teritorija numatyta kaip mažo užstatymo intensyvumo teritorija. Iš esmės ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vilniaus savo ieškovui raštu pateiktoje išvadoje (III t., e. b. l. 61-64) nurodė, kad valstybinės žemės teritorija, sudaranti „L“ formą, kuriai priskirtinas ir ginčo žemės sklypas, patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas, kuriose galima planuoti kitos pagrindinės naudojimo paskirties teritorijų žemės sklypus, todėl rekomenduojama, kad gyvenamoji teritorija su komunikaciniais koridoriais sudarytų iki 70 proc. viešojo naudojimo želdynų. Negana to, ginčo sklypas (ir visa „L“ formos teritorija yra prie saugotino gamtos paveldo objekto - Rokantiškių kalvos, esančios Pavilnių regioninio parko Tuputiškių geomorfologiniame draustinyje. Tad nors teritorija ir nepatenka į saugotinų teritorijų zoną, tačiau saugotinų teritorijų prieigose negali būti didinamas užstatymo intensyvumas.

Nagrinėjamu atveju tarp byloje dalyvaujančių asmenų kilo ginčas, ar ginčo žemės sklypas, esantis šalia (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas įsiterpusiu ir atsakovams V. L. ir V. L. parduotas nepažeidžiant imperatyvių teisės normų (CK 1.80 str.), t. y. atitiko teisės aktuose nurodytas išimtis, leidžiančias jį parduoti ne aukciono būdu.

Dėl imperatyvių teisės normų

Imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra vienas iš negaliojančių sandorių rūšių. Jo ypatybė yra ta, kad šis sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 str. 1 d.). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 str. 1 d. įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 str. 1 d., yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015; 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015, kt.). Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvioji, pagal kasacinio teismo praktiką, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. Imperatyvioji yra tokia teisės norma, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2005; 2005-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2010; 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011; 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015). Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius.

Nagrinėjamu atveju ginčijami administraciniai aktai ir ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris sudaryti vadovaujantis (tuo pačiu jie ir ginčijami remiantis nurodytomis teisės normomis, kurių imperatyvai nurodomi kaip pažeisti):

- Žemės įstatymo 5 str. 2 d. (redakcijos, galiojusios nuo 2010-02-02 iki dabar) numato, jog valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

- Žemės įstatymo 10 str. 1 d. (redakcijos, galiojusios nuo 2010-07-01 iki dabar) numato, jog valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia šio straipsnio 1-4 punktuose nurodytos institucijos ar jų įgalioti atstovai.

- Žemės įstatymo 10 str. 4 d. (redakcijos, galiojusios nuo 2004-02-01 iki dabar) numato, jog valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą.

- Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p. (redakcijos, galiojusios nuo 2004-02-21 iki dabar) numato, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams kitais įstatymų nustatytais atvejais.

- Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 p. (redakcijos, galiojusios nuo 2011-03-27 iki 2014-03-28) numatė, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Tik 2016-05-25 nutarimu Nr. 521 (įsigaliojo nuo 2016-06-01) buvo patikslintos siauros juostos, griovos ir šlaito sąvokos, tačiau vertinant ginčo žemės sklypo sudarymo procedūrą būtų nesąžininga taikyti vėliau nustatytus kriterijus iki tol galiojusioms procedūroms. Be to ir  nurodyto Vyriausybės nutarimo Nr. 692 pakeitime buvo nustatyta, kad naujosios 2.15 papunkčio nuostatos netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki nutarimo įsigaliojimo dienos jau yra priimti sprendimai juos parduoti arba išnuomoti.

- Teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. 4 p. (redakcijos, galiojusios nuo 2010-01-01 iki 2014-01-01) buvo numatyta, jog miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai, kai esamas žemės sklypas padidinimas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams.

- Aprašo 4.4 p. (galiojusio nuo 2010-08-01 iki 2014-01-01) buvo numatyta, jog padidinami ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esami žemės sklypai, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų. Žemės sklypo plane numatomas įsiterpusio žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu, taip pat sujungto žemės sklypo pertvarkymas pagal Aprašo 4.2 punkte nurodytus būdus.

- Aprašo 17.1 p. (galiojusio nuo 2010-08-01 iki 2014-01-01) buvo numatyta, jog ne vėliau kaip per 20 darbo dienų išnagrinėjama, ar prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, nurodytą Aprašo 4.4 punkte.

- Aprašo 17.3 p. (galiojusio nuo 2010-08-01 iki 2014-01-01) <...> laisvos valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelio (gatvės), laikomas tiesiogiai besiribojančiu tik su tuo žemės sklypu, su kuriuo turi bendrą ribą kelio (gatvės) pusėje. Kai prašymus parduoti ar išnuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą pateikia keli besiribojančių žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės naudotojai, savivaldybės administracijai jie turi pateikti notaro patvirtintą rašytinį susitarimą dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių. Besiribojančių žemės sklypų savininkams ar valstybinės žemės naudotojams nesusitarus dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis kiekvienam prašymą pateikusiam asmeniui nustatomas lygiomis dalimis.

Teismo vertinimu nė viena ieškovo nurodyta ar aukščiau aprašyta susijusi su ginču teisės norma negali būti laikoma imperatyvia ir duodančia pagrindą pripažinti ginčijamus sandorius niekiniais, kadangi dauguma aukščiau nurodytų teisės normų pateikia bendrąją taisyklę, pažymint, jog iš jos yra išimčių, kai kurios iš nurodytų teisės normų apskritai yra blanketinės, nukreipiančios į kitus įstatymus ar poįstatyminius teisės aktus, kitos normos yra numatančios įstatymo leidžiamų išimčių įgyvendinimo mechanizmą ir galiausiai sąvokos „įsiterpęs sklypas“ aiškinimas yra paliktas specialistų interpretavimui. Tokia situacija, kai ginčijamų aktų priėmimo metu įsiterpusių žemės sklypų nustatymo mechanizmas buvo nustatytas ne viename įstatyme ir poįstatyminiame teisės akte, su eile išimčių ir išimčių iš išimčių, kurių taikymui reikšmingos aplinkybės buvo vertinamojo pobūdžio, paliktos įvertinti ne vienos institucijos specialistams (šiuo atveju – savivaldybės Miesto plėtros ir NŽT) (dėl ko ir negalint ieškovo įvardinti konkrečių imperatyvų, kuriuos ginčijami aktai (sandoris) pažeidė), - apskritai būtų nesąžininga iš valstybės pusės, persigalvojus vienai iš institucijų, dalyvaujančių teritorijų planavime ir valstybinės žemės pardavime, ginčyti kaip prieštaraujančius imperatyvios teisės normoms priimtus administracinius aktus ir jų pagrindu sudarytą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorį. Teiginiai apie „imperatyvų reglamentavimą“ apskritai nėra konkretūs. Savaime suprantama, kad institucijoms, įgyvendinančioms atitinkamas funkcijas, nustatytas reglamentavimas yra imperatyvaus pobūdžio, privalomas vykdyti, tačiau nesąžininga iš privačių asmenų reikalauti geresnio neaiškių ir/ar painių teisės aktų išmanymo nei iš institucijų, kurios dalyvauja teritorijų planavimo ir valstybinės žemės pardavimo procedūrose, specialistų. Iš pačių teritorijų planavime dalyvaujančių institucijų pozicijų, specialistų paaiškinimų matyti, kad netgi bylos nagrinėjimo metu nebuvo vienareikšmės valstybinių institucijų pozicijos dėl įsiterpusio sklypo sąvokos, dėl sąvokų ir reglamentavimo. Negali būti neaiškus reglamentavimas traktuojamas kaip imperatyvus ir sukelti teisines pasekmes kaip niekinių sandorių negaliojimas, negano to perkeliant visas niekinių sandorių negaliojimo pasekmes privatiems asmenims.

Netgi teismų praktikoje yra išaiškintos (buvo būtinas aiškinimas, kadangi reglamentavimas nebuvo aiškus) aukščiau minėtos teisės normos, reglamentuojančios įsiterpusio žemės sklypo sąvoką,  konstatuojant, kad žemės plotas atitinka įsiterpusio sklypo statusą, kai yra tokių sąlygų visuma: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1480-662/2015). Šioje gi byloje ginčo žemės sklypas pagal ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusį reglamentavimą suformuotas neviršijant nustatyto ploto reikalavimų (iki 6 arų). Įrodymų, kad galėjo būti suformuotas atskiras sklypas, paneigiančių savivaldybės specialistės paaiškinimus, nepateikta. Hipotetiniai pasvarstymai, kad galėtų būti suformuotas atskiras sklypas ar sklypai, nėra įrodymas civilinėje byloje. Tuo atveju, jei 0,1958 ha bendrame žemės plote (į kurį įeina ginčo sklypas bei kitose bylose ginčijami valstybinės žemės suformuoti atskiri sklypai) būtų formuojamas vienas bendras sklypas, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kelio įrengimo, kurio apsauginė zona yra ne mažesnė nei 10 metrų, išspręstas transporto priemonių apsisukimo klausimas, kam reiktų dar papildomos zonos. Teismui, netgi nebūnant teritorijų planavimo specialistui, kyla pagrįstų abejonių kaip konstruktyviai, ekonomiškai ir protingai galima būtų panaudoti likusią apie 15 metrų pločio žemės sklypo zoną, einančią šalia sklypo panaudojimui būtino įrengti kelio. Be to, „L“ formos žemės sklypas, kuris buvo padalintas į mažesnius sklypus, yra atskirtas nuo bendrųjų tinklų, kelių, tad jo eksploatavimas būtų įmanomas tik apsunkinant (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojus servitutiniais keliais (detaliau žr. D. A. paaiškinimus). Nors ieškovas ir jo poziciją palaikanti atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos žodžiu aiškino, kad susigrąžintą valstybinės žemės plotą (kurį sudaro ginčo sklypas ir kaip atskiri sklypai suformuoti valstybinės žemės plotai, kurie ginčijami kitose bylose) galima būtų panaudoti kaip rekreacinę zoną, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie valstybės poziciją šiuo klausimu, ketinimus investuoti į šį žemės sklypą, jo infrastruktūrą ir pan. Gi teritorijų planavimo darbus šioje teritorijoje vykdanti savivaldybė pateikė priešingą poziciją ir požiūrį į šią teritoriją. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas laiko, kad ginčo žemės sklypas (tiek atskirai kaip vienas vienetas, tiek kartu su „L“ formos teritorijoje suformuotais žemės sklypais) racionaliai, ekonomiškai bei protingai negalėtų būti panaudotas kaip vienas atskiras žemės sklypas.

Dėl trečiosios įsiterpusio žemės sklypo nustatymo sąlygos (žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu) pažymėtina, kad ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Kaip aukščiau nurodyta pati NŽT (jos specialistai) tikrinimo aktuose nurodo šlaitą ginčo sklype. 2016-06-29 NŽT Vilniaus miesto skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-257 (I t., e. b. l. 67-68, II t., e. b. l. 190-191) nurodoma, jog patikrinti žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir greta suformuotas įsiterpęs žemės sklypas, kuriam adresas nesuteiktas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, jog įsiterpęs žemės sklypas ribojasi su žemės sklypais kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rytinė dalis sutvarkyta, riba sutampa su šlaito viršumi, sklypas neaptvertas. Pateikta fotofiksacija (I t., e. b. l. 69-70, II t., e. b. l. 192-193). Byloje taip pat pateikti 2016-06-29 NŽT Vilniaus miesto skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo aktai, kuriuose patikrinti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taip pat žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys trečiajam asmeniui V. S. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybei (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pateikta jų fotofiksacija (I t., e. b. l. 71-109). Šlaito apibrėžimas teisės aktuose įstatymų leidėjo pateiktas vėliau nei ginčijami sandoriai, todėl nesąžininga reikalauti anksčiau priimtų administracinių aktų atitikties vėliau priimtiems teisės aktams. Be to, šlaitas pagal dabartinės lietuvių kalbos žodyną laikytinas ir kalno, daubos šonas, kas vertinant faktinę ginčo žemės sklypo situaciją negali būti konstatuota, jog ginčo žemės sklypas neatitiko jo formavimo metu šlaito reikalavimų. Be to, vertinant ir visą „L“ formos teritoriją, matyti, kad nuo Rokantiškių kalvos einantis reljefas labai skiriasi visame plote, vietomis ypatingai statėja (žr. teritorijų planavimo skaitmeninius žemėlapis apie aukštingumą), o be to visa teritorija ir ginčo žemės sklypas atskirai ir kartu paėmus tikrai protingai galėjo būti laikomi ir pailga juosta. Ženklių, neprotingų ar grubių nukrypimų nuo šiuo metu galiojančių šlaito ar pailgos juostos sąvokų apibrėžties, nepateikta. Liudytoja apklausta NŽT specialistė, kuri rengė ginčijamus administracinius NŽT aktų projektus, tai patvirtino.

Be to, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, aiškinantis normos imperatyvumą būtina nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta. Kaip matyti iš aukščiau pateikto reglamentavimo jis skirtas iš esmės darniam teritorijų planavimui ir valstybės ekonominiam interesams užtikrinti. Duomenų, kad valstybė būtų nukentėjusi ekonomiškai ar kad sudarytas sandoris būtų jai ekonomiškai nenaudingas, nepateikta. Greičiau priešingai, byloje pateikti duomenys byloje, kad atsakovai yra sumokėję dalį ginčo žemės sklypo rinkos kainos, o likusios kainos sumokėjimas užtikrintas priverstine hipoteka. Tokia pati situacija yra visoje „L“ formos teritorijoje. Argumentų, kad susidariusi faktinė situacija dėl ginčo žemės sklypo perleidimo iš valstybės privačion nuosavybėn neatitiktų darnaus teritorijų planavimo reikalavimų nenurodyta. Procedūrinių pažeidimų priimant ginčijamus administracinius aktus, sudarant pirkimo-pardavimo sandorį, taipogi nenurodoma. Ieškovo įvardintas kaip viešasis interesas valstybės siekis bet kokia kaina ištaisyti galimai padarytas valstybės institucijų klaidas, visiškai neatsižvelgiant į dėl šio intereso gynimo galimai pažeidžiamus kitus viešuosius interesus, taipogi ir ne vieno privataus asmens interesus, teisėtus lūkesčius, neįvertinant proporcingumo ir protingumo principų reikalavimų, visiškai neatitinka teisinės valstybės, teisingumo suvokimo. Ir priešingai nei nurodo ieškovas, būtent ieškinio šioje byloje tenkinimas pakirstų pasitikėjimą valstybės institucijomis, jų priimamais sprendimais, sukurtų teisinio neapibrėžtumo ir netikrumo atmosferą.

Šioje situacijoje reikšmingi ir Europos žmogaus teisių teismo išaiškinimai dėl akivaizdžių valstybės institucijų klaidų taisymo, įtraukiant į šį procesą privačius asmenis, nors šioje byloje tokių netgi nenustatyta. Valstybės klaidų taisymo kontekste EŽTT nuolat pabrėžia „gero valdymo“ principo svarbą (paprastai aiškindamas Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) nuostatas (žr. cituotą sprendimą Bogdel prieš Lietuvą byloje). Nurodytas principas reikalauja, kad, spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir nuosekliai (žr. 2011 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Rysovskyy prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 29979/04, par. 70–71, 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Misiukonis ir kt. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 49426/09, par. 51-52, 58). Gero valdymo principas neužkerta galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo (žr. 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje Moskal prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 10373/05, par. 73), tačiau poreikis ištaisyti seną „neteisybę“ neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu (žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Pincov? ir Pinc prieš Čekijos Respubliką, pareiškimo Nr. 36548/97, par. 58, ECHR 2002‑VIII). Kitaip tariant, valstybės institucijoms, kurios nesugeba įdiegti arba laikytis savo pačių procedūrų, neturėtų būti leidžiama gauti naudos dėl jų padarytų klaidų ar išvengti savo pareigų vykdymo (žr. 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Lelas prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 55555/08, par. 74). Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita (žr. mutatis mutandis Pincov? ir Pinc, par. 58; 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą byloje Gashi prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 32457/05, par. 40; 2009 m. birželio 11 d. sprendimą byloje Trgo prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 35298/04, par. 67). Be to, proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą (EŽTT 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Hamer prieš Belgiją, peticijos Nr. 21861/03). Ir Lietuvos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)(2011 m. sausio 31 d. nutarimas). Teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys, ypač sąžiningi įgijėjai, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d. nutarimas byloje Nr. 16/2000). Byloje nepateikta jokių duomenų, kad atsakovai ir tretieji asmenys, „L“ formos teritoriją išsipirkę ar inicijavę šias procedūras, būtų buvę nesąžiningi. Ir pats šios teritorijos planavimo procesas, trukęs ne vienerius metus nuo asmenų prašymų pateikimo, įtraukęs ne vieną instituciją ir jos pareigūną, neduoda pagrindo priešingai išvadai.

Pažymėtina, kad teismo šioje byloje suformuotų išvadų nepaneigia Lietuvos V. A. Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. A-3882-261/2015, kuriuo buvo išspręstas klausimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjai pagrįstumo. Teismas sprendime konstatavo, kad valstybės tarnautoja tik dėl trijų žemės sklypų priėmė neteisėtus sprendimus, nepagrįstai juos laikydama įsiterpusiais; tarp paminėtų neteisėtų sprendimų nebuvo paminėtas šioje byloje ieškinio reikalavimu ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109)-55. Tokiu atveju būtent bylą nagrinėjantis teismas sprendė, ar šio sprendimu pagrindu suformuotas žemės sklypas atitiko visas tris sąlygas, būtinas valstybiniam žemės sklypui pripažinti įsiterpusiu tam, kad jis būtų parduotas ne aukciono būdu.

Teismui nustačius, kad ginčo žemės sklypas atitiko visas tris sąlygas, kurios buvo būtinos valstybinės žemės sklypui parduoti ne aukciono būdu, nėra teisinio pagrindo naikinti administracinius aktus, kurių pagrindu valstybinės žemės sklypas buvo parduotas ne aukciono būdu bei atitinkamai nėra pagrindo naikinti ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio kaip prieštaraujančio imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms valstybinio žemės sklypo pardavimo tvarką, bei taikyti restituciją kaip sandorio negaliojimo teisines pasekmes. Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas. Nesutiktina su ieškovu, kad pirminis ginčijamas sandoris laikytina pirkimo-pardavimo sutartis, kadangi pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta be aukščiau aprašytų administracinių aktų priėmimo. Pažymėtina, kad savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-11 įsakymas dėl teritorijos detaliajam planavimo dokumentui prilyginamo plano patvirtinimo priimtas įgyvendinant savivaldybei priskirtą savarankiškąją teritorijos planavimo funkciją, tad nesuvokiami ir nelogiški ieškinio argumentai dėl šio įsakymo pripažinimo niekiniu aukščiau aprašytų teisės normų pagrindu. Juo labiau, kad savivaldybės architektūros, kraštovaizdžio specialistai situaciją tyrė ir vertino nuo 2010-2012 metų, gavę atsakovų ir trečiųjų asmenų prašymus, ir kitokio kraštovaizdžio ir plėtros sprendimo šioje teritorijoje nemato. Ieškovas nepateikė priešingų specialistų išvadų. NŽT 2014-01-13 sprendimas dėl žemės sklypo suformavimo ir valstybės nuosavybės į jį įregistravimo registre skyrium paėmus neįrodyta, kad prieštarautų savaime kokiems nors imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai nėra esminiai, jie nesudaro pagrindo teismui dėl ieškinio pagrįstumo nuspręsti kitaip.

Dėl ieškinio senaties termino

NŽT centrinė įstaiga po vidinio tyrimo dar 2015-03-19 kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos (II t., e. b. l. 66-67). 2016-02-15 buvo nuspręsta ikiteisminį tyrimą nutraukti (III t., e. b. l. 14-56). 2016-04-08 NŽT Vilniaus miesto skyrius pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo (II t., e. b. l. 68-77). Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2016-05-18 Raštu dėl patikrinimo atlikimo ir medžiagos pateikimo Nr. 2S-(206)-2318 (I t., e. b. l. 59) kreipėsi į NŽT, pavedant atlikti patikrinimą ir pateikti prokurorui medžiagą dėl sklypų suformavimo (įskaitant ir šios bylos ginčo sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)). Vilniaus apygardos prokuratūroje 2016-08-03 buvo gautas NŽT 2016-07-28 Raštas dėl informacijos pateikimo Nr. 1SD-3757-(9-3) (I t., e. b. l. 60-66), kuriame konstatuota, kad, atlikus prokuroro pavedimą, nustatyta, jog valstybinės žemės plotai (įskaitant ir šios bylos ginčo sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)) buvo suformuoti bei parduoti pažeidžiant teisės aktus bei pateikė prokuratūrai žemės sklypų (įskaitant ir šios bylos ginčo sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)) kopijas (I t., e. b. l. 110). Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, į teismą su ieškiniu kreipėsi 2016-08-31.

Atsakovai prašo taikyti 1 mėnesio ieškinio senaties terminą administraciniams aktams ginčyti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str. 1 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią yra nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikoma diena, kai ieškovas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas, nes kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti išvadą, ar pažeistas viešasis interesas ir ar reikia jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007). Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Prokuroro, kaip ieškovo, veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus. Tai reiškia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka. Teismas, esant atsakovo reikalavimui taikyti senatį, patikrina, ar prokuroras nedelsė ir duomenis rinko per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas negali nesutikti su atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentais dėl termino pradžios eigos skaičiavimo nuo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus 2016 m. vasario 15 d. nutarimo priėmimo dienos, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kadangi atliekant šį tyrimą buvo vertinamas ir ginčo žemės sklypo suformavimo procedūros, priimtų administracinių aktų teisėtumas. Atliekant ikiteisminį tyrimą būtina surinkti visą reikiamą informaciją, duomenis apie tiriamą dalyką, todėl neprotinga ir nesąžininga būtų teigti, kad prokuratūra, nutraukusi ikiteisminį tyrimą, nebuvo surinkusi pakankamai duomenų apie tirtus administracinius aktus ar, jų neįvertinusi, priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir pan. Dėl to laikytina, jog vieno mėnesio terminas ginčyti administraciniam aktams buvo praleistas, o jo atnaujinti neprašoma. Ieškovo teiginiai apie tai, kad tik pakartotinai NŽT 2016 m. balandžio 8 d. pareiškimu kreipusis buvo atliekamas tyrimas dėl ginčo žemės sklypo perleidimo teisėtumo, nemotyvuoti ir nepagrįsti. Tai, kad pakartotinai atlikus tyrimą ieškovas surinko daugiau duomenų, nepaneigia išvados apie tai, kad dar nutraukiant ikiteisminį tyrimą buvo surinkta pakankamai duomenų ginčyti administracinius aktus. Pagal kasacinio teismo praktiką termino eiga skaičiuojama esant pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas. Tad prokurorui su ieškiniu kreipusis į teismą tik 2016-08-31 jau buvo praleistas įstatyme nustatytas terminas ginčyti administracinius aktus. Dėl ieškinys atmestinas ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiama 92,00 Eur teismo patirtų pašto išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d., 961 str. 1 d.).

Atmetus ieškinį, naikintina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - įrašas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti 0,0478 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2869-9796, kadastro Nr. 0101/0157:116, nuosavybės teises (CPK 150 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

atmesti ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros (į.k. 19188469) 92,00 Eur (devyniasdešimt du eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę - įrašą VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti 0,0478 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2869-9796, kadastro Nr. 0101/0157:116, nuosavybės teises.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                         Jovita Einikienė