Baudžiamoji byla Nr.
1A-382/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5; 1.2.23.1; 1.2.23.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),
teisėjų: Svajūno Knizlerio
ir Elenos Vainienės,
sekretoriaujant Rasai
Maldanytei,
dalyvaujant prokurorui
Dariui Stankevičiui,
gynėjams Stasiui Lileikiui
ir Kristinai Sandaraitei,
nuteistiesiems E. A. (E. A.) ir F.
A. (F. A.),
vertėjai Alvyrai
Klipčiuvienei,
teismo posėdyje apeliacine
tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. A., F. A. ir jo gynėjo apeliacinius skundus dėl
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. A. pripažintas kaltu padaręs
nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)
259 str. 1 d., 260 str. 2 d., 24 str. 6 d., 260 str. 3 d.. ir nuteistas:
pagal LR BK 259 str. 1 d.
– areštu 30 parų;
pagal LR BK 260 str. 2 d
– laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams;
pagal LR BK 24 str. 6 d.,
260 str. 3 d. – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.
Vadovaujantis LR BK 63
str. 5 d. 2 p., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p., šiuo nuosprendžiu paskirtos
bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta
bausmė E. A. paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai)
metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
F. A. pripažintas kaltu padaręs
nusikaltimus, numatytus LR BK 259 str. 2 d., 260 str. 3 d., ir nuteistas:
pagal LR BK 259 str. 2
d.– areštu 15 parų;
pagal LR BK 260 str. 3 d.
– laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.
Vadovaujantis LR BK 63
str. 5 d. 2 p., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p., paskirtos bausmės subendrintos
apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė F. A. paskirta
laisvės atėmimas 11 (vienuolikai)
metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Teisėjų kolegija,
išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
F. A. nuteistas už tai, kad 2006 m., prie (duomenys neskelbtini) centro, iš matymo
pažįstamo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu S., neteisėtai
nusipirkdamas, neturint tikslo platinti, įgijo nedidelį kiekį – 0,028 g
narkotinės medžiagos – metadono, kurią iki 2009-09-12, 11 val. 50 min., laikė savo bute,
esančiame (duomenys neskelbtini), kol
šiame bute atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado minėtą kiekį metadono
ir jį paėmė, t. y. šiais savo veiksmais F. A. padarė LR
BK 259 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.
F. A. ir E. A. nuteisti už tai, kad F. A. 2009-09-11 vakare, apie 19 val. 30 min., savo striukės
kišenėje neteisėtai laikydamas 96,601g miltelių, kurių sudėtyje buvo 40,104 g
heroino, t. y. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, įsėdo į E.
A. automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. duomenys
neskelbtini), o E. A., žinodamas, jog pastarasis,
turėdamas tikslą platinti, į Klaipėdą vežasi labai didelį kiekį heroino, jį
savo automobiliu vežė, tokiu būdu padėdamas jam gabenti minėtus narkotikus, o F. A. iš Vilniaus miesto į Klaipėdos miestą neteisėtai
gabeno didelį kiekį narkotikų - 40,104 g heroino, turėdamas tikslą jį platinti,
kol tą pačią dieną, apie 21 val., kelio Vilnius – Klaipėda (duomenys neskelbtini) seniūnijoje abu
sulaikė policijos pareigūnai, kurie minėto automobilio salone, ant galinės
sėdynės buvusioje F. A. striukės kišenėje surado ir paėmė
šiuos narkotikus, t. y. šiais savo veiksmais F. A. padarė
LR BK 260 str. 3 d. numatytą nusikaltimą, o E. A. – LR BK 24 str. 6 d., 260 str. 3
d. numatytą nusikaltimą.
E. A. taip pat nuteistas už tai, kad 2009-09-11, apie 9-10
val., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas čigonų tabore, iš jam nepažįstamų,
ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nusipirko 7,423 g miltelių, kurių
sudėtyje buvo 2,578 g heroino, t. y. neteisėtai, be tikslo parduoti įgijo
didelį kiekį narkotinės medžiagos, kurią laikė su savimi iki 2009-09-11, 21
val., kol jį kelio Vilnius – Klaipėda (duomenys
neskelbtini) seniūnijoje sulaikė
policijos pareigūnai, kurie E. A. asmens kratos
metu surado ir paėmė minėtą kiekį heroino, t. y. šiais savo veiksmais E. A. padarė LR BK 260 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.
E. A. taip pat nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio mėnesį,
(duomenys neskelbtini) gatvėje, jam
iš matymo pažįstamo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto, asmens, neteisėtai,
be tikslo platinti įgijo 0,245 g metadono, kurį iki 2009-09-12, 13 val. 45
min., laikė savo bute, esančiame (duomenys
neskelbtini), kol atliktos kratos metu šiame bute policijos pareigūnai rado
ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą, t. y. šiais savo veiksmais E.
A. padarė LR BK 259 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Apeliaciniu
skundu nuteistasis E. A.
prašo pakeisti Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendį ir: 1) dėl neteisingai
pritaikyto baudžiamojo įstatymo perkvalifikuoti jo veiksmus iš LR BK 260 str. 2
d. į LR BK 259 str. 1 d.; 2) išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 24 str.
6 d., 260 str. 3 d., kadangi nepadarė šio nusikaltimo. Su nuosprendžio dalimi,
kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 259 str. 1 d., sutinka.
Skunde
pirmiausia dėstomi argumentai, kuriais grindžiamas prašymas dėl veikos
perkvalifikavimo. Atkreipia dėmesį, jog teismas nuosprendžio aprašomojoje
dalyje nurodė, jog jis įgijo narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas
platinti, tačiau nuteisė esant tikslui platinti (9-as nuosprendžio lapas).
Pažymi viso baudžiamojo proceso metu davęs parodymus, jog narkotines medžiagas
įgijo savo reikmėms, kadangi yra narkomanas, jau keletą metų vartoja dideles
dozes heroino, įvykio dieną taip pat jas naudojo. Jo sutuoktinė taip pat
patvirtino žinojusi, jog jis po keletą kartų į dieną vartoja narkotines
medžiagas. Pabrėžia, jog sulaikymo metu pas jį buvo surasti švirkštas,
šaukštas, skirti narkotikų gaminimui, kas tik dar kartą patvirtina, jog jo
drabužiuose rastos narkotinės medžiagos buvo įgytos asmeniniam vartojimui.
Kategoriškai neigia, jog heroiną įgijo, turėdamas tikslą jį parduoti ar kitaip
platinti. Tokios išvados nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymai. Taip pat
pažymi, kad jo gyvenamojoje vietoje nerasti polietileniniai maišeliai, skirti
narkotinių medžiagų fasavimui, o rastas elektronines svarstykles jis naudojo
narkotikų svėrimui, nenorėdamas perdozuoti. Byloje nenustatyta, jog jis kam
nors pardavė ar siūlė narkotines medžiagas. Taigi apygardos teismas jo kaltę
dėl narkotinių medžiagų įgijimo, turint tikslą jas platinti, grindžia
prielaidomis ir spėlionėmis. Mano, jog jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal
LR BK 260 str. 2 d. ir prašo jo veiksmus perkvalifikuoti į LR BK 259 str. 1 d.
Toliau
apeliantas pasisako dėl, jo įsitikinimu, nepagrįsto nuteisimo pagal LR BK 24
str. 6 d., 260 str. 3 d. Kategoriškai neigia įvykdęs nurodytą nusikaltimą.
Duodamas pirminius parodymus (t. 1,
b. l. 80), jis buvo narkotinės abstinencijos būklės, ką patvirtina ir jo ranka
padarytas neįskaitomas įrašas apklausos protokole. Teigia šios apklausos metu
patvirtinęs visas aplinkybes, kurias jam nurodė apklausą atlikęs pareigūnas,
įrodinėja nesuvokęs apklausos turinio ir esmės. Be to, jis jau dieną prieš
įvykį žinojo, kad policijos pareigūnai F. A. striukėje
rado narkotines medžiagas. Tvirtina pareigūnams niekada nenurodęs jokių
aplinkybių dėl narkotikų, turint tikslą juos platinti, ar juo labiau vežus neleistinas
medžiagas į Klaipėdą. Kritiškai vertina pareigūnų parodymus, kadangi, anot
apelianto, jie yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, besitikintys savo
darbo įvertinimo. Prašo vadovautis teisme jo duotais parodymais ir pabrėžia,
jog byloje nėra objektyvių aplinkybių, patvirtinančių jog jis suprato, kad F. A. veža narkotines medžiagas, bei padėjo šiam įvykdyti
nusikaltimą.
Apeliaciniu
skundu nuteistasis F.
A. prašo kaip nepagrįstą
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendį. Nurodo,
jog teismas, pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 260 str. 3 d., nepagrįstai
rėmėsi E. A. parodymais. Pažymi, jog minėtas nuteistasis
teisme pripažino jį apkalbėjęs, kadangi buvo narkotinės abstinencijos būklės,
be to, tikėjo tyrėjų pažadais. Ta aplinkybė, kad apklausos metu E.
A. buvo kviečiama medicininė pagalba, neginčytinai įrodo jo sveikatos būklę
bei tai, jog pastarojo parodymus įtakojo galimai pašaliniai veiksniai. Teigia,
jog vertindamas E. A. parodymus teismas neatsižvelgė į
tai, kad pagerėjus būsenai pastarasis pakeitė parodymus, kurių metu patvirtino
nežinojęs, kad jo (apelianto) striukės kišenėje buvo narkotikai. Vadinasi, E. A. ne tik teisminio nagrinėjimo metu, bet jau ir anksčiau
buvo nurodęs kitas faktines aplinkybes.
Apelianto
manymu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į jo parodymus, t. y. jis
paaiškino, kad jį sulaikius narkotikus į jo striukę įdėjo kiti asmenys. Tokį
teiginį apeliantas grindžia šiais argumentais: 1) nuo jo sulaikymo vietos iki
automobilio apžiūros vietos automobiliu važiavo du policijos pareigūnai ir E. A.. Biologinių pėdsakų tyrimo išvados bei faktas, jog po
sulaikymo striukė liko kaboti automobilyje už keleivio sėdynės, o apžiūros metu
jau buvo rasta ant galinės sėdynės, patvirtina, jog prie striukės lietėsi
pašaliniai asmenys, kurie, anot apelianto, turėjo motyvų, kad striukės kišenėje
atsirastų narkotikai; 2) iš policijos pareigūnų parodymų darytina išvada, kad
jie jau pakeliui į Vilnių neva žinojo, kad jo striukės kišenėje yra narkotikai.
Mano, jog ta aplinkybė, kad pareigūnai į automobilio apžiūrą atvedė dalyvauti
tik E. A., žinodami, kad bus apžiūrima ir jo (apelianto)
striukė, rodo aiškų pareigūnų suinteresuotumą, kad apeliantas nedalyvautų
striukės apžiūroje bei nepaneigtų narkotikų suradimo fakto. Atsižvelgdamas į
tai, nurodo, kad jo kaltės įrodymu nelaikytinas faktas, kad striukės kišenėje
buvo rasti narkotikai; 3) prieš sulaikymą jį nufilmavo magistralėje esančių
benzino kolonėlių „Neste“ ir „Statoil“ vaizdo kameros. Teigia, jog tuo atveju,
jei pareigūnai būtų tinkamai ištyrę bylos aplinkybes ir išanalizavę vaizdo
įrašų medžiagą, neabejotinai būtų nustatę, kad jo striukės kišenėje nebuvo
jokių narkotikų, kadangi šie jau būtų matęsi minėtoje vaizdinėje medžiagoje.
Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjami jo bei E. A. mobiliųjų telefonų įeinantys bei išeinantys skambučiai,
taip pat galimi narkotikų įgijimo šaltiniai. Šie ikiteisminio tyrimo trūkumai
bei tai, jog buvo suklastota jo apžiūra narkotiniam apsvaigimui nustatyti (jis
nebuvo apžiūrimas), įrodo, kad tyrimas atliktas tendencingai, turint tikslą
apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu.
Dėl
nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 259 str. 2 d., pažymi, jog įgydamas 0,028
g metadono, neturėjo tiesioginės tyčios – narkotinę medžiagą įgijo iš velionės
žmonos, kuri sirgo onkologine liga, medžiaga įgyta skausmui malšinti, o po
sutuoktinės mirties jis tiesiog pamiršo namuose esant minėtą narkotinę
medžiagą. Mano, jog dėl nurodytų aplinkybių negalima pripažinti jo veiksmuose
esant LR BK 259 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.
Apeliaciniu
skundu nuteistojo F. A.
gynėjas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendį ir jo
ginamąjį išteisinti pagal LR BK 260 str. 3 d. Nurodo, jog teismas, vertindamas F. A. kaltę pagrindžiančius įrodymus, pažeidė LR BPK 20 str.
5 d. numatytas įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko padarė neteisingą išvadą dėl
jo ginamojo kaltės.
Pirmiausia
dėstomi argumentai dėl nuteistojo E. A. parodymų.
Nesutinka su teismo išvada, kad pastarojo būklė po narkotikų vartojimo neturėjo
įtakos pirminių parodymų teisingumui. Tvirtina, kad, ir neturint specialių
žinių, galima daryti išvadą, jog asmuo, būdamas abstinencijos būklės, yra
psichiškai pažeidžiamas, t. y. už tam tikrus pažadus gali duoti tyrimui
naudingus parodymus, ką E. A. ir pripažino teisme.
Atkreipia dėmesį, kad greitosios pagalbos medikė J. V.,
kuri suteikė E. A. medicininę pagalbą, teisme taip pat
patvirtino, jog ligonio savijauta galėjo turėti įtakos jo poelgiams, veiksmams,
atsakymams į užduodamus klausimus. Akcentuoja, jog vien tas faktas, kad
2009-09-12 apklausos metu E. A. buvo kviečiama greitoji
medicininė pagalba, įrodo blogą apklausiamojo psichinę bei fizinę būklę. Svarbu
ir tai, kad nors medicininė pagalba ir buvo suteikta, tačiau 2009-09-12
įtariamojo apklausos protokole šis faktas nėra užfiksuotas. Gynėjo manymu,
tokios aplinkybės nenurodymas jau savaime rodo dokumento ydingumą, tuo pačiu
sukeldamas abejones dėl jo įrodomosios vertės. Be to, tai leidžia manyti, kad
neužfiksuojant minėto fakto buvo siekiama nesikelti abejonių dėl E. A. parodymų bei nuslėpti pastarojo liguistą būseną.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad E. A. parodymai gauti
neteisėtai, t. y. jis buvo apklausiamas esant sunkios būklės, kas turėjo įtakos
duodamiems parodymams. Pažymima teismą neįvertinus to, kad E.
A. dar ikiteisminio tyrimo metu (2009-10-29 apklausiant kaip įtariamąjį)
pakeitė parodymus ir, priešingai anksčiau duotiems parodymams, patvirtino
nežinojęs, kad F. A. striukės kišenėje turėjo narkotines
medžiagas. Gynėjas skunde pažymi ir tai, kad, vertinant E. A. parodymus,
buvo būtina atsižvelgti į tai, kad pas jį surastų kai kurių narkotinių medžiagų
sudėtis sutampa su jo ginamojo striukėje neva rastų medžiagų chemine sudėtimi,
elektroninių svarstyklių radimo faktu, be to, tai, kad po sulaikymo E. A. buvo vežamas jo paties automobiliu, kuriame buvo likusi
ir jo ginamojo striukė. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai
rėmėsi E. A. teisme duotais paaiškinimais, kai buvo
sprendžiamas kardomosios priemonės klausimas. Teigia, kad pastarojo
paaiškinimai skiriant kardomąją priemonę bei apklausa pas ikiteisminio tyrimo
teisėją yra skirtingą įrodomąją reikšmę turintys procesiniai dokumentai. Be to,
jo parodymai, kuriais teismas rėmėsi (dėl to, kad jo ginamasis neva bėgo,
mašinoje numetė striukę, kurioje buvo didelis maišelis) prieštarauja F. A. sulaikiusių
pareigūnų L. Ž., V. B., A. M. ir M. V. parodymams (pastarieji
teigė, jog prieš sulaikymą jo ginamasis sėdėjo priekinėje automobilio keleivio
sėdynėje ir niekur nebėgo). Gynėjo manymu, šios aplinkybės leidžia teigti, kad E. A. parodymų neatitikimas nustatytam faktui, kad sulaikymo
metu jo ginamasis nebėgo, o sėdėjo automobilyje, paneigia teismo išvadą, kad
pirminiai nuteistojo parodymai yra teisingi. Be to, toks E. A.
parodymų neatitikimas prieštarauja teismo išvadai, jog minėto asmens
parodymai atitinka kaip liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymus.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, gynėjas mano, jog teismas turėjo kritiškai
vertinti pirminius E. A. parodymus ir remtis tais, kuriuos
nuteistasis davė teisme. Taip pat nurodoma, kad vertinant pareigūnų parodymus,
buvo privalu atsižvelgti į tai, kad jie iš esmės yra identiški.
Toliau skunde
pasisakoma dėl automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo. Gynėjo įsitikinimu,
teismas šį dokumentą nepagrįstai pripažino jo ginamojo kaltę patvirtinančiu
įrodymu. Pažymi, jog LR BPK 205 str. 2 d. įpareigoja tyrimo institucijas
daiktus tirti jų radimo vietoje. Vadinasi, automobilis ir striukė turėjo būti
ištirti kelyje Vilnius – Kaunas, kadangi tyrimas nereikalavo daug laiko, nebuvo
reikalingos jokios techninės priemonės. Tvirtina, jog padarytas pažeidimas turi
esminę reikšmę, kadangi nuo automobilio sulaikymo vietos iki jo apžiūros vietos
automobiliu važiavo trys asmenys, jo ginamasis nematė ir net neturėjo galimybės
pamatyti, kas liečia jo striukę. Atkreipia dėmesį, jog biologinės ekspertizės
aktu ir kitais įrodymais nustatyta, jog prie striukės lietėsi pašalinis asmuo.
Atsižvelgiant į jo ginamojo parodymus, po sulaikymo striukė liko kaboti už
priekinės keleivio sėdynės. Nuteistasis E. A. teigė
pastebėjęs, jog F. A. striukė buvo padėta ant galinės
panelės (t. 1, b. l. 89), tuo tarpu automobilio apžiūros akte nurodoma, kad
„ant galinės sėdynės guli tamsios spalvos medžiaginė striukė“ (t. 1, b. l. 10).
Vadinasi, jo ginamojo striukė buvo mažiausiai du kartus paliesta – pirmą kartą
ją nukabinant nuo pakabuko ir padedant ant galinės automobilio panelės, o antrą
kartą – paimant nuo panelės ir padedant ant galinės sėdynės. Nenustatyta, nei
kas, nei kokiu tikslu tą padarė. Be to, tyrėjams pripažinus, jog apžiūrint
daiktą yra būtinas savininko dalyvavimas (E. A. dalyvavo
automobilio apžiūroje), turėjo būti užtikrinta, jog ir apžiūrint jo ginamojo
striukę, dalyvautų pats F. A.. Tikint pareigūnų
parodymais, jie dar iki apžiūrint automobilį, žinojo jo ginamojo kišenėje esant
labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Anot gynėjo, tokiu būdu apžiūros
atlikimas nesilaikant LR BPK nustatytos tvarkos (ne sulaikymo vietoje iškart
sulaikius, ne iki striukės apžiūrėjimo prieš ją paimant nenustatytiems
pašaliniams asmenims, apžiūra atlikta nedalyvaujant savininkui) kelia pagrįstas
abejones apžiūros protokolo patikimumu.
Nurodo, jog
vertindamas specialisto išvadą dėl jo ginamojo šlapime rastų narkotinių
medžiagų teismas nepagrįstai nepatikėjo F. A. parodymais,
kad pastarasis apskritai nebuvo vežamas į priklausomybės ligų centrą ir nedavė
jokio šlapimo mėginio. Tokius nuteistojo parodymus patvirtina šios aplinkybės:
1) apžiūros akte nėra jo ginamojo parašo; 2) nuteistasis policijos įstaigoje
sulaikytas 22 val. 30 min. (t. 1, b. l. 157), tačiau tuo pačiu metu buvo
atliekama ir jo medicininė apžiūra.
Pažymima, jog
biologinio tyrimo rezultatai patvirtina jo ginamojo teiginį, kad tuo atveju,
jei narkotinės medžiagos buvo rastos striukėje, tai jas ten įdėjo ne jis, o
kitas asmuo, kadangi ant striukės rasti kito asmens biologiniai pėdsakai.
Akcentuoja tą aplinkybę, kad ant pakuotės nenustatyti jo ginamojo biologiniai
pėdsakai. Tad, gynėjo manymu, nuosprendyje nurodyti įrodymai negali būti
pripažinti neginčytinais F. A. kaltės įrodymais, kadangi
nuosprendžio išvados neatitinka bylos aplinkybių. Be to, teismas neatsižvelgė
ir į kitas aplinkybes, kurios galėjo iš esmės nulemti teismo išvadas. Toliau
gynėjas kaip tik ir aptaria tokias aplinkybes. Tvirtina, jog apžiūrint jo
ginamojo striukę nustatyta, kad ji yra smėlio spalvos (šviesi), tuo tarpu
automobilio apžiūros protokole, taip pat pareigūnų parodymuose užfiksuota, jog
narkotinės medžiagos rastos tamsios spalvos striukėje. Kitas nuteistasis E. A. pripažino, kad jo striukė buvo juoda. Gynėjas atkreipia
dėmesį, kad pastarojo striukė ikiteisminio tyrimo metu apskritai nebuvo
apžiūrėta, netirta, ar joje nebuvo narkotinių medžiagų, ji iš karto sugrąžinta E. A.. Svarbu ir tai, kad neišsiaiškinta, kas ir kokiu tikslu
jo ginamojo striukę perdėjo iš vienos vietos į kitą, kas paliko biologinius
pėdsakus.
Skunde
nurodoma, jog buvo pažeistas esminis LR BPK 1 str. 1 d. reikalavimas ir
nepilnai išaiškintos šios esminę reikšmę turinčios aplinkybes: 1) po sulaikymo
paimti nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonai, tačiau netirti net sulaikymo dieną
vykę pokalbiai (kuris kuriam skambino). Gynėjo nuomone, ši aplinkybė svarbi
vertinant ne tik nuteistųjų parodymus jų teisingumo aspektu (parodymai skiriasi
dėl to, kuris nuteistasis skambino), bet ir nustatant kelionės į Klaipėdą
iniciatorių. 2) informacijos iš operatyvinių šaltinių gavimo faktas neatleidžia
pareigūnus nuo pareigos ištirti narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes (byloje
nėra duomenų, kad tokios aplinkybės buvo tiriamos). Tuo atveju, jeigu policijos
pareigūnai turėjo informaciją apie įgytas narkotines medžiagas, logiška, kad
jie turėjo disponuoti informacija, iš ko bei kas tas medžiagas įgijo. Anot
gynėjo, pareigūnų parodymai duoda pagrindą manyti, jog jie sąmoningai slepia
narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes, tokiu būdu iki galo neatskleisdami visų
bylos aplinkybių, jo ginamojo veiksmus vertindami norimame kontekste bei
dirbtinai apribodami bylos tyrimo ribas.
Teismo
posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistieji E. A.,
F. A. bei jų gynėjai prašė patenkinti nuteistųjų E. A., F. A. ir jo gynėjo apeliacinius
skundus, o prokuroras prašė visus tris apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų E. A., F. A. ir jo gynėjo skundai
atmetami.
Byloje yra
paduoti trys apeliaciniai skundai. Kolegija pirmiausia išdėstys argumentus dėl
nuteistojo E. A. apeliacinio skundo, o po to atsakys į nuteistojo F.
A. ir jo gynėjo apeliacinius skundus kartu.
Iš nuteistojo E. A. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame iš esmės
yra pateikti du prašymai, t. y. dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo
perkvalifikuoti jo veiksmus iš LR BK 260 str. 2 d. į LR BK 259 str. 1 d. bei
išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 24 str. 6 d., 260 str. 3 d., kadangi
nepadarė šios nusikalstamos veikos. Kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad
teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, jog jis 2009-09-11, apie 9-10
val., būdamas čigonų tabore, neteisėtai nusipirko 7,423 g miltelių, kurių
sudėtyje buvo 2,578 g heroino, be tikslo parduoti (nuosprendžio 2-as lapas arba
t. 3, b. l. 27), o nuteisė pagal LR BK 260 str. 2 d. už šių medžiagų įgijimą ir
laikymą, turint tikslą platinti (nuosprendžio 9-10 lapai arba t. 3, b. l.
34-36).
Kolegija,
nesutikdama su E. A. prašymu perkvalifikuoti jo veiką iš
LR BK 260 str. 2 d. į LR BK 259 str. 1 d., pažymi, kad pirmosios instancijos
teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino
įrodymus, aptarė juos nuosprendyje ir pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu
padarius LR BK 260 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Apygardos teismas,
tirdamas ir vertindamas įrodymus, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Visi
teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai aptarti skundžiamame nuosprendyje,
jie įvertinti, nurodyta, kuriais iš jų grindžiamos teismo išvados, o kurie
atmesti kaip nepagrįsti. Nuosprendžio 9-10 lapuose yra nurodyti nuoseklūs ir
logiški motyvai, kodėl ši E. A. nusikalstama veika yra
kvalifikuojama pagal LR BK 260 str. 2 d., todėl kolegija daro išvadą, jog
pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje 2-ame lape nurodęs, kad E.
A. 2,578 g heroino įgijo ,,< ... > neteisėtai be tikslo parduoti <
... >“, padarė techninę klaidą, ir laikoma, kad jis didelį kiekį narkotinės
medžiagos įgijo ir laikė su savimi, turėdamas tikslą platinti. Akivaizdu, kad
ši klaida yra išties techninė, nes nuosprendžio rezoliucinėje dalyje
(nuosprendžio 11-as lapas arba t. 3, b. l. 36) E. A. yra
pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 260 str. 2 d.
Atsakydama į
skundo argumentą, kolegija pažymi, kad teismas pagrįstai nepatikėjo E. A. versija
neva 2,578 g heroino jis nusipirko savo reikmėms, nes yra narkomanas. Iš E. A. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime (t. 1, b. l. 80)
ir teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 158-160), matyti, kad 2009 m. rugsėjo
mėn. 9-11 d. jis įsigijo gana didelį kiekį heroino: 5 g už 600 Lt, 10 ,,čekių“
už 200 Lt, 6 g už 720 Lt. Toks didelis kiekis narkotikų išties nebuvo būtinas
asmeniniam naudojimui. Svarbiais nuteistojo E. A. kaltės
įrodymais laikytini liudytojų – policijos pareigūnų L. Ž., G. M., A. M. parodymai, iš kurių matyti, jog jie buvo gavę
informaciją, kad E. A. su F. A. platina
narkotikus. Be to, E. A. sulaikius ir atlikus asmens
kratą, pas jį buvo surasta ne tik 6 polietileniniai maišeliai ir
4 popieriniai lankstinukai su narkotine medžiaga, bet ir elektroninės
svarstyklės MINGEDA, reikalingos pasverti narkotikus. E. A. skundo
argumentą, kad jis vartoja dideles dozes heroino ir tą dieną apie 17 val. buvo
suvartojęs 0,5 g heroino, paneigia specialistės A. K. paaiškinimai teisme, specialisto
išvada (t. 1, b. l. 153) bei medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui
nustatyti aktas Nr. 1467 (t. 1, b. l. 154), iš kurių matyti, kad šlapime nebuvo
rastas didelis narkotikų kiekis ir apžiūros metu 23 val. nuo jų nebuvo
apsvaigęs – konstatuotas tik narkotikų vartojimo faktas. Nuteistojo žmona A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jos vyras
narkotikų nevartoja (t. 1, b. l. 67), nors teisme ji šiuos savo parodymus
paneigė. Be to, suradus jo namuose narkotinę medžiagą – metadoną, E. A. pripažino, jog siekė nutraukti heroino vartojimą,
todėl buvo nusipirkęs metadoną. Kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes,
atmeta E. A. skundo teiginį, jog 2,578 g heroino jis
įsigijo ir laikė savo reikmėms.
Kolegija kaip
nepasitvirtinusį atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad sulaikymo metu pas jį
rasti švirkštai, šaukštas (jis nebuvo rastas), svarstyklės buvo skirti ne
narkotikų gaminimui, o jų platinimui. Surastos priemonės yra reikalingos
narkotinių medžiagų fasavimui, kas dar kartą įrodo, jog E. A.
turėjo tikslą jas platinti. Priešingai nei teigia apeliantas, byloje
pakanka objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog pas E. A. surastas
didelis kiekis heroino, buvo skirtas platinimui. Ta aplinkybė, jog E. A. gyvenamojoje vietoje nebuvo surasti polietileniniai
maišeliai, skirti narkotinių medžiagų fasavimui, (jos jau buvo supakuotos į 6
polietileninius maišelius ir 4 popierinius lankstinukus ir paruoštos
naudojimui) dar neįrodo, jog jis neužsiėmė narkotikų platinimu.
E. A., neigdamas įvykdęs nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str.
6 d., 260 str. 3 d., bando įtikinti teismą, kad duodamas pirminius parodymus
(t. 1, b. l. 80), jis buvo narkotinės abstinencijos būklės. Atsakydama į šį
skundo argumentą kolegija vadovaujasi specialistės A. K.,
kuri kaip gydytoja psichiatrė apžiūrėjo E. A. tuoj po
sulaikymo, t. y. 2009-09-11, 23 val., parodymais teisme ir medicininės apžiūros
neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 1467. Iš specialistės
paaiškinimų teisme ir akto turinio matyti, kad E. A. eisena
ir stovėsena nebuvo sutrikusi, orientuotas teisingai, atmintis nesutrikusi,
mąstymas nuoseklus, kalbėjo tyliai, lėtokai, įsitempęs, uždaras, liūdnas.
Ištyrus jo šlapimą buvo konstatuotas narkotikų vartojimo faktas, nes rasta
morfino ir kodeino (t. 1, b. l. 154; t. 3, b. l. 9-11). Iš liudytojo S. Š. parodymų matyti, kad E. A. apklausos metu elgėsi normaliai
ir paaiškino visas įvykio aplinkybes – pripažino, jog F. A. jam
parodė polietileninį maišelį, kuriame buvo heroinas ir pasakė, jog jį reikia
nuvežti į Klaipėdą (t. 3, b. l. 6-8).
Policijos darbuotojai, sulaikę nuteistuosius ir atlikę kitus procesinius
veiksmus – Ž., G. M., V. B., A. M. parodė, kad sulaikius E. A. vairuojamą automobilį, kuriame sėdėjo F.
A., E. A. paaiškino, kad jie važiuoja į Klaipėdą ir F. A. striukės kišenėje turi 100 g narkotikų (t. 3, b. l.
161-166). E. A. pripažino, kad jam draugas parodė
polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais ir jis, palaikydamas maišelį
rankoje, įsitikino, kad tai narkotikai. Kolegija atmeta kaip nepasitvirtinusį
apeliacinio skundo argumentą, jog policijos darbuotojai, duodami jam nepalankius
parodymus, yra suinteresuoti bylos baigtimi. Kolegija atkreipia apelianto
dėmesį, jog policijos pareigūnai, dalyvavę sulaikymo operacijoje ar atlikę
kitus procesinius veiksmus, tik vykdė savo pareigą. Pastebėtina, kad E. A. buvo sulaikytas 2009-09-11, 21 val., o pirmąsyk buvo
apklaustas tik sekančią dieną, t. y. 2009
m. rugsėjo 12 d., 11 val. 30 min., ir tyrėjui S. Š. nurodė
tas pačias aplinkybes, t. y. jog, jam F. A. parodė polietileninį maišelį su
narkotikais ir paprašė nuvežti į Klaipėdą. Priešingai nei teigiama E. A. apeliaciniame skunde, apklausiamas jis puikiai suprato
apklausos esmę ir turinį, nes jo teisėtiems interesams atstovavo gynėjas, be
to, apklausoje dalyvavo vertėja (t. 1, b. l. 80). Kitų apklausų metu E. A. paneigė pirminius savo parodymus, tačiau skirtingai
aiškino parodymų pakeitimo priežastį: apklausiamas 2009-10-29 pasakė, kad
pirmos apklausos metu blogai jautėsi, o 2010-01-18, kad išvis taip nesakė (t.
1, b. l. 88-89; 94). Teisiamojo posėdžio metu E. A. taip
pat nepripažino, kad F. A. jam sakė ir rodė vežantis į
Klaipėdą narkotines medžiagas (t. 2, b. l. 158-160), tačiau teismas jais
nesivadovavo ir nurodė nuosprendyje tokio sprendimo motyvus.
Tad,
atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad byloje surinkta
pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog E. A., žinodamas,
kad F. A., turėdamas tikslą platinti, vežasi su savimi
labai didelį kiekį heroino (apelianto manymu apie 100 g), sutiko nuvežti jį į
Klaipėdą ir taip padėjo jam gabenti 40, 104 g heroino. E. A. nusikalstami
veiksmai kvalifikuoti pagal LR BK 24 str. 6 d., 260 str. 3 d.
Iš skundžiamo
nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas, skirdamas E. A. bausmę,
atsižvelgė į bendruosius bausmės pagrindus, nurodytus LR BK 54 str.: į tai, kad
padarė tris nusikaltimus, iš kurių vieną sunkų ir vieną labai sunkų, kurie
kelia didelį pavojų visuomenės interesams, į jo vaidmenį padarant labai sunkų
nusikaltimą (veikė kaip padėjėjas), o taip pat įvertinta nuteistojo asmenybė
(nusikalto pirmą kartą, niekur nedirbo) ir skyrė laisvės atėmimo bausmes: pagal
LR BK 260 str. 2 d. – didesnę už sankcijoje numatytą bausmės minimumą, o pagal LR
BK 260 str. 3 d. – sankcijoje nurodytą minimumą. E. A. paskirta
teisinga ir ne per griežta subendrinta bausmė, kurią švelninti nėra teisinio
pagrindo.
Iš nuteistojo F. A. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame pateikti
iš esmės du prašymai – išteisinti dėl abiejų jam inkriminuotų nusikaltimų, o
nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde prašome išteisinti F.
A. tik pagal LR BK 260 str. 3 d. (dėl nuteisimo pagal LR BK 259 str. 2 d.
išvis nepasisakyta).
F. A. ir jo gynėjas, prašydami išteisinti nuteistąjį pagal
LR BK 260 str. 3 d., teigia, jog teismas, nuteisdamas jį už šį nusikaltimą,
nepagrįstai rėmėsi E. A. pirminiais parodymais, kuomet jis
pripažino žinojęs, kad F. A. striukės kišenėje laiko
narkotikus ir veža juos į Klaipėdą.
Pirmiausia
apeliantai nesutinka su tuo, jog teismas vadovavosi tais E.
A. parodymais, kuriuos jis davė būdamas narkotinės abstinencijos būklėje.
Kaip matyti iš nuosprendžio, teismas išsamiai aptarė nuteistojo E. A. parodymus, duotus 2009-09-12 (t. 1, b. l. 80), t. y.
sekančią dieną po jo sulaikymo, ir motyvavo savo sprendimą, kuriuo pripažino,
jog šie E. A. parodymai yra gauti įstatymo nustatyta
tvarka bei laikytini tinkamais įrodymais sprendžiant F. A. kaltės
klausimą. Iš byloje užfiksuotų E. A. parodymų matyti, kad
apklausiamas kaip įtariamasis pripažino, jog ,,pajudėjus Klaipėdos kryptimi F. (A.)
man parodė polietileninį maišelį, kuriame buvo šviesios spalvos milteliai ir
pasakė, kad tai heroinas, ir kurį reikia nuvežti į Klaipėdą < ... > aš
buvau paėmęs jį į savo rankas“ (t. 1, b. l. 80). Priešingai nei teigia
nuteistojo gynėjas, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nuosekliai
aptarė aukščiau nurodytus duomenis ir vadovaudamasis LR BPK 20 str. 2 d. pagrįstai pripažino įrodymais, nes
jie atitinka LR BPK 20 str. 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus liečiamumo ir
leistinumo reikalavimus ir, remiantis išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių
išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti
teisminio bylos nagrinėjimo metu. F. A. versija neva
pirminius parodymus E. A. davė paveiktas narkotinės
abstinencijos būklės atmetama kaip nepasitvirtinusi. Jo parodymai vėlesnėse
apklausose iš esmės kito ir jis skirtingai aiškino parodymų pakeitimo
priežastis: 2009-10-29 apklausiamas kaip įtariamasis teigė, jog blogai jautėsi
(t. 1, b. l. 88-89), o 2010-01-18 apklausos metu tvirtino tokių parodymų išvis
nedavęs (t. 1, b. l. 94). Kolegija nesutinka su F. A. skundo
teiginiu, jog E. A. teisme pripažino jį apkalbėjęs todėl,
kad tikėjo tyrėjų pažadais. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad E. A. tokių parodymų teisme nedavė (t. 3, b. l. 158-160).
Teismas pagrįstai nepatikėjo vėlesniais E. A. parodymais,
duotais ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje, nes jo pirminiai
parodymai sutapo su policijos darbuotojų L. Ž., G. M., V. B., kurie jį sulaikė,
parodymais apie heroino gabenimo į Klaipėdą aplinkybes. Nuteistųjų iškeltą
versiją neva E. A. apklausos metu blogai jautėsi, paneigė
teismo posėdyje apklausta specialistė A. K. ir liudytojas S. Š. (t. 3, b. l. 6-10). Kaip minėta, apeliantai siekia
įtikinti teismą, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis
aptartais E. A. parodymais
dar ir todėl, kad 2009-09-12 apklausiant jį kaip įtariamąjį jam buvo iškviesta
greitoji medicinos pagalba. Apklaustas tyrėjas S. Š. paaiškino,
jog E. A. apklausos metu jautėsi gerai ir į apklausos
pabaigą ar jai pasibaigus sužinojęs, kad bus kreiptasi į teismą dėl kardomosios
priemonės klausimo išsprendimo, pradėjo simuliuoti ligą, paprašė iškviesti
gydytoją, nukrito ant grindų ir pradėjo suktis bei vartytis. Atvykusi felčerė
suleido vaistus, o hospitalizuoti atsisakė. Iš greitosios medicinos pagalbos
kvietimo kortelės matyti, kad pagal iškvietimą felčerė J. V. atvyko
12 val. 10 min. (t. 2, b. l. 115).
Apklausta teisiamojo posėdžio metu ji parodė, kad E. A. buvo
sujaudintas, skundėsi, kad bloga, buvo narkotikų abstinencijos būklėje, tačiau
sąmoningas, bendravo, atsakinėjo į klausimus. Jam buvo suleisti vaistai
,,Novoksan“, kurie neturi poveikio sąmonei (t. 2, b. l. 175-176). Priešingai
nei teigia nuteistojo gynėjas, greitosios medicinos pagalbos felčerė J. V. nepatvirtino, jog bloga E. A. savijauta
galėjo turėti įtakos jo poelgiams, veiksmams bei atsakymams į užduodamus
klausimus. Ji paaiškino: ,,jis buvo sąmoningas, bendravo, atsakinėjo į
klausimus, jo spaudimas buvo normalus. Viskas buvo normoj, išskyrus narkotikų
abstinenciją. Į mūsų klausimus jis atsakinėjo normaliai, tik prašė suleisti
raminamųjų“ (t. 2, b. l. 175-176). Tai, kad 2009-09-12 įtariamojo apklausos
protokole nėra nurodyta, jog A. A. buvo suteikta
medicininė pagalba, nelaikoma, kad dokumentas surašytas pažeidžiant LR BPK 179
str. reikalavimus. Jau aukščiau kolegija pasisakė, kad E. A. pirminiai
parodymai yra gauti įstatymo nustatyta tvarka ir laikytini įrodymais
sprendžiant abiejų nuteistųjų kaltės klausimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad
2009-09-12 apklausoje nuteistojo (tuo metu įtariamojo) E. A. teisėms
ir teisėtiems interesams atstovavo gynėjas A. Š. (t. 1, b.
l. 76, 80), vertėja, nuteistasis savo parašu patvirtino, kad jam protokolas
išverstas, surašyta teisingai. Taigi pripažįstant F. A. kaltu
pagrįstai remtasi šiais E. A. parodymais, visiškai
atitinkančiais teisme apklaustų policijos darbuotojų parodymus. Kolegija negali
tenkinti gynėjo prašymo ir kritiškai vertinti E. A. pirminius
parodymus, o vadovautis 2009-10-29,
vėlesnės apklausos protokolu bei jo parodymais, duotais teisme, kadangi jis
buvo nenuoseklus ir apklausiamas skirtingai aiškino parodymų pakeitimo
priežastis (iš pradžių, jog blogai jautėsi, vėliau išvis paneigė davęs tokius
parodymus). Nors apygardos teismas, aiškindamas F. A. striukės
automobilyje atsiradimo aplinkybes (nuosprendžio 9-tas lapas arba t. 3, b. l.
34), ir rėmėsi E. A. paaiškinimais, duotais pas
ikiteisminio tyrimo teisėją sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo
klausimą (t. 1, b. l. 98-99), tačiau ir atmetus šiuos nuteistojo parodymus bei
jais nesivadovaujant, byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių F. A. kaltę laikant ir gabenant labai didelį kiekį
narkotinės medžiagos – 40, 104 g heroino, turint tikslą jį platinti. Be to,
kolegija pastebi, kad E. A., nurodęs aplinkybę, jog
,,< ... > draugas (F. A.), kai bėgo, numetė savo striukę, kurioje buvo didelis
maišas“, (t. 1, b. l. 88-89), tik atsakinėjo į teisėjo klausimus, sprendžiant
kardomosios priemonės skyrimo klausimą. Kolegija nesutinka su apelianto
teiginiu, jog policijos darbuotojų L. Ž., V. B., A. M., M. V. parodymai
yra prieštaringi, nes jie neparodė, jog F. A. bėgo,
kadangi liudytojams toks klausimas nebuvo užduotas.
F. A. gynėjo įsitikinimu, teismas negalėjo pripažinti
automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. duomenys
neskelbtini) apžiūros protokolo jo ginamojo kaltę patvirtinančiu įrodymu,
nes jis nebuvo apžiūrėtas sulaikymo vietoje, t. y. kelyje Vilnius-Kaunas.
Kolegija, nesutikdama su šiuo skundo argumentu, pažymi, jog automobilio „VW
Golf“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini)
apžiūra buvo atlikta laikantis LR BPK 205 str. 2 d., 207 str. nuostatų. LR BPK
205 str. 2 d. nurodyta, jog daiktai, dokumentai ir kitokie objektai tiriami jų
radimo vietoje. Daiktai, dokumentai ar kitokie objektai, kuriems ištirti reikia
daug laiko arba kuriuos būtina tirti techninėmis priemonėmis, gali būti tiriami
laboratorijoje arba kitoje vietoje, kur yra tam reikalingos sąlygos. Bylos
duomenimis nustatyta, kad E. A. vairuojamas automobilis
buvo sulaikytas 2009 m. rugsėjo 11 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) kelio Vilnius-Klaipėda 30 kilometre.
Priešingai nei teigia gynėjas, automobilį nebuvo galima apžiūrėti sulaikymo
vietoje, kadangi buvo tamsus paros metas ir kelyje nebuvo reikiamų sąlygų
atlikti automobilio apžiūrą, jis buvo atvežtas į Vilniaus apskrities
Vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos narkotikų
kontrolės skyrių, esantį Vilniaus g. 37 namo kiemą, kur ir buvo atlikta jo
apžiūra (t. 1, b. l. 9-10). Apžiūros protokole yra nurodyta, kad apžiūrint
automobilį ant galinės sėdynės buvo rasta ir paimta tamsios spalvos medžiaginė
striukė, kurios išorinėje dešinės pusės kišenėje į polietileninį maišelį
suvyniota šviesios spalvos miltelinė-gabalinė medžiaga. Surašant šį procesinį
dokumentą įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. F. A. pripažino,
kad striukė priklauso jam, tačiau kišenėje surasta narkotinė medžiaga yra ne
jo. Abu nuteistieji skirtingai aiškina, kur striukė buvo padėta automobilyje,
tačiau kolegija vadovaujasi automobilio apžiūros protokolu, nes jame
užfiksuota, kad F. A. striukė išties buvo surasta ant
galinės sėdynės. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojais apklausti policijos
pareigūnai A. M., M. V., V. B. ir L. Ž.. Nors gynėjas skunde
teigia, kad striukę kažkas lietė, tačiau ši versija atmetama kaip
nepasitvirtinusi. Gynėjas siekia įtikinti teismą, jog pašalinis asmuo, palietęs
striukę, galėjo į jos kišenę įdėti ir narkotines medžiagas, tačiau šis skundo
argumentas nepasitvirtino. Policijos darbuotojai, sulaikę nuteistuosius,
disponavo informacija apie tai, kad E. A. su F. A. gali vežti į Klaipėdą parduoti narkotines medžiagas.
Policijos darbuotojai patvirtino, kad F. A. striukė buvo
padėta automobilio salone ant galinės sėdynės, kur apžiūros metu buvo surasta
ir paimta. Iš aukščiau aptarto automobilio apžiūros protokolo matyti, kad
apžiūrint automobilį dalyvavo jo savininkas – E. A., kuris apžiūros metu nepareiškė jokių pastabų
ir savo parašu patvirtino, jog dokumentas surašytas teisingai. Apeliantas
abejoja automobilio apžiūros protokolo patikimumu todėl, kad apžiūros metu
nedalyvavo F. A. (striukės savininkas), tačiau ši
aplinkybė neduoda pagrindo pripažinti, jog procesinis veiksmas atliktas
nesilaikant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos tvarkos, kadangi įstate
nenustatyta, kas turi dalyvauti apžiūros metu.
Atsakydama į F. A. gynėjo skundo argumentą, jog jo ginamasis apskritai
nebuvo vežamas į priklausomybės ligų centrą ir nedavė šlapimo mėginio, kolegija
atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nuteistasis šią aplinkybę proceso eigoje
aiškino skirtingai. Štai apklausiamas ikiteisminiame tyrime kaip įtariamasis,
nurodė: ,,iš kur mano šlapime atsirado narkotikai – morfinas, aš nežinau,
narkotikų aš nevartoju ir todėl paaiškinti, iš kur atsirado narkotikai mano
šlapime, aš negaliu“ (t. 1, b. l. 172-173), o teisiamajame posėdyje: ,,manęs
niekur nevežė tikrinti, niekas netikrino. Šlapimo netikrino. Šlapimą ir kraują
tikrino tik izoliatoriuje“ (t. 2, b. l. 160-161). Tokius nuteistojo parodymus
ir apeliacinio skundo argumentą paneigia specialisto išvada Nr. T-N 980/09(01),
kurios išvadoje konstatuojama, kad F. A. šlapime rasta
morfino ir kodeino pėdsakų bei 6 MAM (6 – monoacetilmorfino) (t. 2, b. l. 80).
Narkotikų vartojimo faktas konstatuotas ir atlikus medicininę apžiūrą
neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti: apžiūra atlikta 2009-09-11, 22
val. 30 min. Tada buvo paimtas šlapimas ir jame rasta morfino, kodeino bei 6
MAM pėdsakų (t. 2, b. l. 81). Tad nors apeliantas skunde ir bando įtikinti esą
nuteistasis apskritai nedavė ištyrimui šlapimo, akivaizdu, kad tokie teiginiai
nepagrįsti, juos kategoriškai paneigia specialisto išvada ir apžiūros aktas.
Gynėjo nuomone, nuteistojo F. A. parodymus patvirtina dvi
aplinkybės: apžiūros akte nėra jo ginamojo parašo, policijoje jis buvo
sulaikytas 22 val. 30 min. (t. 1, b. l. 157), bet tuo pačiu metu buvo atliekama
ir jo medicininė apžiūra (t. 1, b. l. 154). Atsakydama į šiuos teiginius,
kolegija pažymi, jog F. A. buvo sulaikytas ne 22 val. 30
min., kaip teigiama skunde, o 21 val. (t. 1, b. l. 157), jo medicininė apžiūra
atlikta 22 val. 30 min., t. y. praėjus 1 val. 30 min. po sulaikymo.
Kolegija
sprendžia, kad F. A. striukės suradimo ir paėmimo
aplinkybės ištirtos visapusiškai, jos išanalizuotos ikiteisminio tyrimo metu
surinktuose įrodymuose, kurie aptarti skundžiamame nuosprendyje. Dar F. A. skunde teigiama, jog prieš sulaikymą jį nufilmavo benzino kolonėlių ,,Neste“ ir
,,Statoil“ vaizdo kameros, kurių įrašas galėtų patvirtinti, kad striukės
kišenėje nebuvo jokių narkotikų. Atsakydama į šį skundo argumentą, kolegija
pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog prieš įvykį nuteistuosius
užfiksavo degalinių vaizdo kameros. Be to, nei F. A., nei jo gynėjas, pabaigus
ikiteisminį tyrimą ir susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, prašymų
papildyti ikiteisminį tyrimą nepareiškė (t. 2, b. l. 87, 88). Toks prašymas
nebuvo išreikštas ir teisiamajame posėdyje, o šiuo metu tai padaryti neįmanoma,
nes nuo įvykio praėjo ilgas laiko tarpas.
Nuteistojo F. A. gynėjas, ginčydamas jo kaltę laikius striukės kišenėje
ir gabenus automobiliu 40,104 g heroino, nurodo, jog ant minėtos striukės buvo
rasti kito asmens biologiniai pėdsakai, kas, jo nuomone, patvirtina, jog
narkotikus į kišenę įdėjo ne jis, o kitas asmuo. Atlikus tyrimą nustatyta, kad
ant tirti pateiktos striukės rasto žmogaus kraujo ir biologinių pėdsakų
genotipas sutampa su F. A. fokusų genotipu, tačiau ant
striukės rasta sumaišyta daugiau nei dviejų asmenų biologiniai pėdsakai,
netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 2, b. l. 181-182).
Kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto teiginį, jog narkotikus į kišenę
galėjo įdėti kitas asmuo (F. A. teisme tvirtino, kad tai
padarė policijos pareigūnai), nes faktinėmis bylos aplinkybėmis neginčytinai
nustatyta, kad narkotikus striukės kišenėje į Klaipėdą vežė F.
A., turėdamas tikslą juos realizuoti, o kito asmens biologiniai pėdsakai
galėjo palikti tuomet, kai policijos darbuotojai ištyrimui iš automobilio paėmė
striukę, be to, ji buvo ilgai nešiota, nenauja.
Aiškindamasi,
kokia išties buvo striukės spalva, kolegija pažymi, jog ją nuteistieji,
policijos darbuotojai, specialistai apibūdino skirtingai (F.
A. tvirtino, jog striukė buvo šviesi, smėlio spalvos, apžiūros protokole –
tamsi, specialisto išvadoje – šviesiai rudos spalvos), tačiau tai neturi jokios
įtakos sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, nes viso proceso metu F. A. pripažino, kad striukė yra jo.
Toliau
apeliaciniame skunde nurodoma, jog buvo pažeistas esminis LR BPK 1 str. 1 d.
reikalavimas ir nepilnai išaiškintos esminę reikšmę turinčios aplinkybės.
Nuteistojo F. A. gynėjas skunde taip pat aptaria aplinkybes, susijusias
su tuo, jog po sulaikymo buvo paimti nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonai,
tačiau netirti sulaikymo dieną vykę pokalbiai, be to, neišaiškintas narkotinių
medžiagų įgijimo šaltinis. Atsakydama į šiuos siundo argumentus, kolegija
pažymi, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant bylą teisme LR BPK 1
str. 1 d. nuostatos nebuvo pažeistos, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai ėmėsi
visų įstatyme numatytų priemonių, kad kuo greičiau būtų išaiškinta E. A. ir F. A. padaryta nusikalstama
veika. Abu nuteistieji pripažino, kad prieš vykdami į Klaipėdą telefonu
bendravo ir sutarė susitikti Vilniuje, prie Lazdynų ligoninės esančioje
,,Neste“ degalinėje. Kadangi jų telefoniniai pokalbiai nebuvo pasiklausomi,
todėl pokalbių turinys nebuvo fiksuotas. Esant šioms aplinkybėms buvo
netikslinga ištirti mobiliojo ryšio telefonuose fiksuotus skambučius.
Iš byloje
esančio Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo
valdybos Narkotikų kontrolės skyriaus vyresniojo tyrėjo L. Ž.
tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 1), šio
skyriaus darbuotojų – liudytojų L. Ž., G.
M., V. B., A. M., M. V. parodymų ikiteisminiame tyrime ir teisme matyti, kad
skyriuje 2009 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje buvo gauta duomenų, kad F. A. ir E. A. prekiauja labai
dideliais kiekiais narkotine medžiaga – heroinu. Jiems buvo žinoma, kokiais
automobiliais naudojasi šie asmenys. 2009-09-11 buvo gauta duomenų, kad jie automobiliu
„VW Golf“, labai didelį kiekį heroino gabens pardavimui į Klaipėdą. Siekiant patikrinti
šią informaciją, jie ir buvo sulaikyti kelyje Vilnius-Klaipėda (t. 1, b. l.
58-63, t. 2, b. l. 161-165). Paieškos grupei nepavyko nustatyti, iš kur F. A. įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos –
heroino.
F. A. paskirta bausmė yra teisinga. Teismas, skirdamas jam
bausmę, atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei
sunkinančių aplinkybių. Buvo atsižvelgta į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus,
nurodytus LR BK 54 str.: į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas (LR BK
11 str. 6 d.), kuris kelia labai didelį pavojų visuomenės interesams. Teismas
taip pat tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę (anksčiau neteistas, neigiamai
charakterizuojančių duomenų nėra, našlys, išlaiko nepilnametį sūnų) ir jo
aktyvų vaidmenį (jis buvo vykdytojas) disponuojant labai dideliu kiekiu
heroino. Atsižvelgdamas į tai, teismas F. A. pagal LR BK
260 str. 3 d. paskyrė kiek didesnę laisvės atėmimo bausmę nei E.
A.. F. A. paskirta bausmė yra artima sankcijoje
numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Paskirta bausmė yra tinkama, todėl
nėra jokio juridinio pagrindo ją švelninti.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
Nuteistųjų E. A. ir F. A. bei jo gynėjo
apeliacinius skundus atmesti.
Kolegijos pirmininkė Rūta Mickevičienė
Teisėjai Svajūnas
Knizleris
Elena Vainienė