Administracinė byla Nr. A-1023-822/2016

                                                               Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00168-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 13.5

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R  T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio ir apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, D. S. dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja V. M. kreipėsi į teismą prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. gegužės 14 d. privalomojo nurodymo Nr. PRN-20-140506-00025 pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-513-191/2015 ir civilinė byla Nr. 2-352-475/2015 arba vieneriems metams nuo patikslinto prašymo pateikimo dienos (b. l. 5–6, 65–66).

Pareiškėja prašyme nurodė, kad 2014 m. gegužės 6 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, o 2014 m. gegužės 14 d. – privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriame nurodyta, kad ne vėliau kaip iki 2014 m. lapkričio 14 d. pareiškėja savo lėšomis privalo pašalinti laikinojo statinio – malkinės, pastatytos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno r. savavališkos statybos padarinius. Minėtas reikalavimas iki nustatytos datos nebuvo įvykdytas, kadangi pareiškėja ketino įteisinti savavališkos statybos laikinąjį statinį. Dėl šios priežasties pareiškėja inicijavo teisminius procesus Kauno apylinkės teisme, kuriame nagrinėjamos civilinės bylos dėl gyvenamojo namo ir ūkinio pastato atidalinimo bei dėl žemės sklypo planavimo procedūros. Pareiškėja pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatas 2015 m. sausio 14 d. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikė prašymą dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino atidėjimo. 2015 m. sausio 16 d. prašymas buvo patenkintas ir reikalavimo įvykdymo terminas pratęstas iki 2015 m. vasario 14 d. Kadangi minėtos civilinės bylos dar neišnagrinėtos, o suinteresuotas asmuo dar kartą termino pratęsti negali, pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, kol bus išnagrinėtos civilinės bylos.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2014 m. sausio 2 d. „Karštąja linija“ gavo pranešimą dėl V. M. galimai savavališkai pastatytos malkinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kauno r. Pranešimo pagrindu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Kauno skyrius) 2014 m. sausio 30 d. atliko statybos patikrinimą vietoje ir surašė Statybos patikrinimo aktą. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno r. prie ūkio pastato ant betono stulpelių pastatyta medinio karkaso, ruberoidu dengtu stogu, malkinė (išmatavimai 5,0 × 5,0 m).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, 0,1694 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. nuosavybės teise priklauso D. S. ir Lietuvos Respublikai. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 lentelės 2 punktą malkinė priskirtina I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kai naujo nesudėtingo statinio statybai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 34 punktu, statybai valstybinėje žemėje – visais atvejais būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą. Patikrinimo metu pareiškėja žemės sklypų savininkų (valdytojų) sutikimo nepateikė. Kauno skyrius pareiškėjai 2014 m. gegužės 6 d. surašė savavališkos statybos aktą, o 2014 m. gegužės 14 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius pareikalavo ne vėliau kaip iki 2014 m. lapkričio 14 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą malkinę ir sutvarkyti statybvietę. Statytoja 2015 m. sausio 14 d. su prašymu kreipėsi į Inspekcijos Kauno skyrių, prašydama pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. Inspekcijos Kauno skyrius 2015 m. sausio 16 d. sprendimu dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo pratęsė statytojai reikalavimo įvykdymo terminą iki 2015 m. vasario 14 d. Galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2.1 p. numatyta, kad rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 50 p. įtvirtinta, jog statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus reglamento 34.1 ir 34.2 punktuose nurodytus atvejus. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 p. įtvirtinta, kai naujo nesudėtingo statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinius sutikimus – kai statinį numatoma statyti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype. Atsižvelgiant į tai, kad malkinė priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams, rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui neprivalomas. Tačiau šis statinys yra pastatytas žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir D. S., todėl statytoja privalo gauti Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, ir D. S. rašytinius sutikimus. Inspekcija atkreipė dėmesį, jog pareiškėja teismo prašė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti iki kol bus išnagrinėtos Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos. Mano, jog toks prašymo formulavimas abstraktus. Pažymėjo, jog teisminiai procesai tarp statinių bendrasavininkų dėl bendro sutarimo nebuvimo trunka neprognozuojamai ilgą laiką, tokiu būdu, savavališkos statybos padarinių šalinimas itin užtruktų.

Suinteresuotas asmuo D. S. atsiliepime prašė pareiškėjos prašymą atmesti.

Nurodė, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-513-191/2015 ieškovas yra jis, t. y. D. S., o ne pareiškėja V. M. Minėtoje byloje sprendžiamas ginčas tik dėl pastatų, kurie įregistruoti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre, atidalijimo, todėl kokį sprendimą bepriimtų Kauno apylinkės teismas šioje byloje, jis neturės įtakos laikino statinio – malkinės įteisinimui. Kitoje minimoje pareiškėjos civilinėje byloje Nr. 2-352-475/2015 sprendžiamas ginčas dėl planavimo procedūros ir kadastrinės bylos sudarymo bei žemės sklypo ribų patikslinimo. Tačiau Kauno apylinkės teismui patenkinus V. M. ieškinį ir įpareigojus UAB „Architektų pastogė“ atlikti žemės sklypo procedūras ir kadastrinės bylos sudarymą, o Nacionalinę žemės tarnybą įpareigojus patikslinti žemės sklypo ribas, tai vis tiek nesuteiktų pareiškėjai galimybės įteisinti nelegalaus statinio, nes ji nėra minėto žemės sklypo savininkė. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog pareiškėjai sutikimo dėl statinio statybos nėra davęs. Nurodė, kad pareiškėja laikiną statinį – malkinę pastatė ne tik neteisėtai, bet ir grubiai pažeisdama jo interesus, nes užstatė ūkinio pastato langą, dėl to jis negali pilnavertiškai naudotis savo turtu.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjos V. M. prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., (žemės sklypo kadastrinis numeris 5217/0012:1106) nuosavybės teise priklauso suinteresuotiems asmenims D. S. (750/1694 dalis žemės sklypo) ir Lietuvos Respublikai (944/1694 dalis žemės sklypo), kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, todėl statinio statybai privalomi suinteresuotų asmenų rašytiniai sutikimai. Pareiškėja, nei pateikdama prašymą teismui, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu suinteresuotų asmenų D. S. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašytinių sutikimų nepateikė. Pareiškėja nurodė, jog Kauno apylinkės teisme yra inicijavusi teisminius ginčus dėl gyvenamojo namo ir ūkinio pastato atidalinimo bei dėl žemės sklypo planavimo procedūrų. Byloje surinkti įrodymai bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. Nr. 2-513-191/2015 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei V. M. ir atsakovės V. M. priešieškinį ieškovui D. S., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir civilinė byla Nr. 2-352-475/2015 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovams UAB „Architektų pastogė“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui D. S. dėl žemės sklypo planavimo procedūrų (įpareigoti UAB „Architektų pastogė“ užbaigti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r. planavimo procedūrą ir sudaryti kadastrinių matavimų bylą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos priimti sprendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r. duomenų (ploto, ribų) tikslinimo). Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, konstatavo, jog Kauno apylinkės teisme nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. 2-513-191/2015 ir Nr. 2-352-475/2015 nagrinėjamais pareiškėjos V. M. materialiniais reikalavimais nesiekiama gauti suinteresuotų asmenų D. S. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašytinių sutikimų, kurie būtini savavališkai pastatyto statinio (malkinės) įteisinimui Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme (tais atvejais, kai 1 dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai), todėl pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėja V. M. su Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą tenkinti.

Paaiškina, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimą motyvavo tik tuo, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. 2-513-191/2015 ir Nr. 2-352-475/2015 nagrinėjamais pareiškėjos V. M. materialiniais reikalavimais nesiekiama gauti suinteresuotų asmenų D. S. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašytinių sutikimų, kurie būtini savavališkai pastatyto statinio (malkinės) įteisinimui Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme. Mano, kad tokia teismo išvada yra klaidinga. Pažymi, kad pareiškėja yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r. naudotoja, moka žemės nuomos mokestį. Be to, ji yra įsigijusi dalį žemės sklypo, tačiau dėl nežinomų priežasčių atitinkamos institucijos nėra įregistravusios pareiškėjos kaip teisėtos sklypo dalies savininkės. Dėl nurodytos priežasties pareiškėja yra inicijavusi teisminį procesą dėl minėto žemės sklypo planavimo procedūros. Šiam procesui pasibaigus, atsiras galimybė pradėti kitus kryptingus teisinius procesus. Mano, kad inicijuotas teismo procesas dėl žemės sklypo planavimo procedūros tampa objektyviu pagrindu pratęsti savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą. Pažymi, kad Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-513-191/2015 yra sprendžiamas patalpų paskirstymo bendraturčiams klausimas. Mano, kad šis teisminis procesas taip pat yra pagrindas pratęsti savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Inspekcija laikosi atsiliepime pirmosios instancijos teismui išdėstytos pozicijos.

Inspekcijos nuomone, prašymo formulavimas terminą pratęsti iki kol bus išnagrinėtos Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos arba vieneriems metams yra  nekonkretus. Teisminiai procesai tarp statinių bendrasavininkių dėl bendro sutarimo nebuvimo trunka neprognozuojamai ilgai, tokiu būdu savavališkos statybos padarinių šalinimas užtruktų. Atsižvelgiant į tai, kad savavališkos statybos padarinių pagal Inspekcijos 2014 m. gegužės 14 d. surašytą privalomąjį nurodymą šalinimas jau vykdomas daugiau nei metus, o pratęsus privalomojo nurodymo vykdymo terminą savavališkos statybos padarinių šalinimo procesas užsitęstų neribotą laiką, manytina, kad prašant tokio ilgo termino savavališkos statybos padariniams pašalinti, nepakanka prašyme nurodyti argumentą, kad vyksta teisminiai ginčai. Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra yra pradėta ir tebevyksta, bet egzistuoja konkrečios, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės, kurios trukdo užbaigti šią procedūrą. Tokie įrodymai nepateikiami ir kartu su apeliaciniu skundu. Todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad tenkinti pareiškėjos prašymą nėra pagrindo. Inspekcijos nuomone, privalomojo nurodymo terminas galėtų būti pratęstas tik tuo atveju, jei pareiškėja konkrečiais faktais pagrįstų, kad buvo ir yra atliekami veiksmai savavališkai statybai įteisinti, tačiau iki šiol egzistuoja objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausiančios aplinkybės, kurios trukdo baigti procedūrą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos prašymo pratęsti Inspekcijos 2014 m. gegužės 14 d. privalomojo nurodymo Nr. PRN-20-140514-00025 pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki bus išnagrinėtos civilinės bylos arba vieneriems metams.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2014 m. gegužės 6 d. pareiškėjos atžvilgiu surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-140506-00025, o 2014 m. gegužės 14 d. – privalomąjį nurodymą Nr. PRN-20-140514-00025 pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriame nurodyta, kad ne vėliau kaip iki 2014 m. lapkričio 14 d. pareiškėja savo lėšomis privalo pašalinti laikinojo statinio – malkinės, pastatytos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno r. savavališkos statybos padarinius. Minėtas reikalavimas iki nustatytos datos nebuvo įvykdytas. Pareiškėja, vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, 2015 m. sausio 14 d. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pateikė prašymą dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo. 2015 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. RE-16-(15.51) prašymas buvo patenkintas ir reikalavimo įvykdymo terminas pratęstas iki 2015 m. vasario 14 d. Pareiškėja 2015 m. vasario 11 d. padavė teismui skundą, kuriame suformulavo prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ilgesniam laikui (kol bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-513-191/2015 ir Nr. 2-352-475/2015 arba vieneriems metams). Minėtą prašymą pareiškėja grindė aplinkybe, jog yra inicijavusi teisminį procesą dėl žemės sklypo planavimo procedūros. Šiam procesui pasibaigus, atsiras galimybė pradėti kitus kryptingus teisinius procesus. Mano, kad inicijuotas teismo procesas dėl žemės sklypo planavimo procedūros tampa objektyviu pagrindu pratęsti savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą. Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-513-191/2015 yra sprendžiamas patalpų paskirstymo bendraturčiams klausimas. Pareiškėjos vertinimu, šis teisminis procesas taip pat yra pagrindas pratęsti savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XII-459), pagal kurio 14 straipsnio 3 dalį, privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies prasme sprendžiant reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą yra reikšmingos svarbiomis pripažintinos priežastys, sukliudžiusios nustatytais terminais šį reikalavimą įvykdyti. Minėto įstatymo normoje pateiktas ir paaiškinimas, kokios priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr. 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013). Taigi, svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Įstatymo 14 straipsnio 4 dalį. Jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų numatytų Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. Kita procedūra, kuri taip pat galėtų lemti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimą, sietina ne su projektinės dokumentacijos pakeitimu, bet ir su kitų reikalingų dokumentų gavimu ar pertvarkymu. Apibendrinant, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išskyrė bent dvi procedūras, kurias pradėjus, teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą tęsti: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau, taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (žr. 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-678/14; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 2-513-191/2015 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei V. M. ir atsakovės V. M. priešieškinį ieškovui D. S., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės palikta nenagrinėta ieškovui atsiėmus ieškinį ir atsakovei priešieškinį; Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-352-475/2015 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovams UAB „Architektų pastogė“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui D. S. dėl žemės sklypo planavimo procedūrų Nacionalinė žemės tarnyba įpareigota priimti sprendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., ploto, ribų tikslinimo.

Kaip jau minėta, Kauno apylinkės teisme nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-513-191/2015 ir Nr. 2-352-475/2015 pareiškėja nesiekė gauti suinteresuotų asmenų D. S. ir Nacionalinės žemės tarnybos rašytinių sutikimų, kurie būtini savavališkai pastatyto statinio (malkinės) įteisinimui. Be to, vadovaujantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos nurodytos civilinės bylos, priėmus atitinkamus sprendimus yra užbaigtos, todėl pareiškėjos nurodytu pagrindu pratęsti savavališkų statybų įteisinimo terminą, iki bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. Nr. 2-513-191/2015 ir Nr. 2-352-475/2015, nėra galimybės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl termino pratęsimo bei bylos medžiagą, daro išvadą, jog pareiškėjos nurodyta priežastis nepripažintina svarbia priežastimi, dėl kurios pratęstinas terminas įvykdyti privalomąjį nurodymą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija, sutinka su suinteresuotų asmenų argumentais, kad savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pritardamas aiškiai, išsamiai bei detaliai išdėstytiems ginčijamo sprendimo motyvams, jų nebekartoja ir plačiau nepasisakys. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i  a :

Pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė