Civilinė byla Nr. 2A-1248-565/2014

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-09578-2012-0                                                                                                   

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 27.3.1.10.; 27.2.; 30.2.; 121.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Vido Stankevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 260-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Planeta“ ieškinį atsakovei Z. M. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės Z. M. priešieškinį dėl bendrijos sprendimų panaikinimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydamas priteisti iš atsakovės 2 474,72 Lt skolą už namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė kreipėsi į teismą su priešieškiniu ieškovui, prašydama panaikinti ieškovo narių balsavimu raštu priimtą sprendimą, įformintą dokumentu „Butų ir kitų patalpų savininkų apklausos rezultatai“, patvirtinti namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos darbų apimtį ir sąmatą, panaikinti ieškovo narių balsavimu raštu priimtą sprendimą, įformintą dokumentu „Ar pritariate balkonų praplatinimui ir tvirtinimui“, pritarti balkonų praplatinimui ir tvirtinimui, taip pat panaikinti ieškovo narių balsavimu raštu priimtą sprendimą, įformintą dokumentu „Ar pritariate mūsų namo renovacijai“, pritarti namo renovacijai. 

Ieškovas nurodė, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai yra įsteigę 260-ąją daugiabučių namų savininkų bendriją „Planeta“ (ieškovą), kuri vykdo minėto daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų administravimą. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė turi pareigą proporcingai jai priklausančiai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo išlaidų. 2009 m. birželio mėn. įvykusiame ieškovo narių balsavime raštu buvo pritarta namo renovacijai pagal Vilniaus miesto būsto atnaujinimo programą „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“. Atsakovė savo prievolių tinkamai nevykdė, dėl ko laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-04-30 susidarė 2474,72 Lt skola už namo renovaciją, langų ir durų keitimą bei suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo pateikti skaičiavimai yra neteisingi, nepagrįsti pirminiais dokumentais, neatitinka atsakovei teiktų ieškovo pranešimų dėl mokėtinų mokesčių.

Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad atsakovės ginčijami ieškovo narių sprendimai buvo priimti pažeidžiant teisės aktus, reglamentuojančius daugiabučių namų savininkų bendrijos narių susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką. Priimant ginčijamus sprendimus dalis balsavusių asmenų nebuvo ieškovo nariais ir neturėjo balsavimo teisės arba neturėjo patalpų bendrasavininkų įgaliojimų veikti (balsuoti) jų vardu. Ginčijami sprendimai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias teisės normas bei prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Atsakovei šių sprendimų neteisėtumas paaiškėjo tik 2012-10-23, kai iš ieškovo advokato sužinojo, kad ieškovas neturi balsavimo raštu biuletenių, o 2012-11-14 paaiškėjo, kad nėra balsų skaičiavimo komisijos protokolų. Šios aplinkybės sudarė atsakovei pagrindą daryti išvadą, kad nebuvo laikytasi balsavimo raštu tvarkos. Atsakovė mano, kad ji nepraleido įstatyme nustatyto 3 mėnesių ieškinio senaties termino pareikšti reikalavimą pripažinti negaliojančiais ginčijamus sprendimus. Tačiau, teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas, atsakovė prašo atnaujinti ieškinio senatį, kadangi senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovės ginčijami sprendimai buvo priimti 2009 m. birželio mėn., o priešieškinys pateiktas praėjus daugiau nei trims metams po ieškinio senaties termino pasibaigimo. Atsakovė už namo renovaciją mokėjo nuolat, kas patvirtina, kad ji žinojo apie ginčijamus sprendimus, tačiau jokių pretenzijų dėl šių sprendimų pareiškusi nebuvo. Ieškovas nurodė, kad ieškovo narių sprendimai yra teisėti, priimti ieškovo narių balsų dauguma ir patvirtinti ieškovo narių parašais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-27 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 2 367,07 Lt skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą ir 2 329 Lt bylinėjimosi išlaidas, priešieškinį teismas atmetė.

Teismas konstatavo, kad aukščiausias daugiabučio namo savininkų bendrijos, kaip juridinio asmens, valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas, kuris savo kompetencijos klausimais priima nutarimus arba sprendimus, kurie galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams, net ir nepritarusiems tokiems sprendimams.   

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą bei atsakovės ginčijamų sprendimų (apklausų) turinį, sprendė, kad šios apklausos nelaikytinos juridinio asmens valdymo organo priimtais sprendimais CK 4.85 str. 4 d. ir DNSBĮ 21 str. 4-5 d. prasme, kuriuos galima būtų ginčyti CK 2.82 str. 4 d. pagrindu. Nurodė, kad atsakovės nurodytuose dokumentuose buvo užfiksuota ieškovo narių valia/nuomonė dėl namo renovacijos darbų atlikimo tikslingumo ir šie priešieškiniu ginčijami dokumentai laikytini ieškovo narių išankstine apklausa, o ne ieškovo valdymo organo sprendimais.

Teismas nurodė, kad, esant apklausose esant aiškiai išreikštai daugumos ieškovo narių valiai namo renovacijos klausimais, konstatuotina, kad apklausos atitiko daugumos ieškovo narių valią ir jų interesus. Atsakovės argumentai dėl ieškovo narių parašų apklausose neatitikimo ar suklastojimo, nesant objektyvių tai patvirtinančių duomenų, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas nurodė, kad ginčyti bendraturčio išreikštą valią, kuris nebuvo įgaliotas kitų bendraturčių tokią valią išreikšti, turi teisę tik bendraturčiai, kurie nebuvo davę tokio įgaliojimo, o atsakovė tokios teisės neturi. Teismas konstatavo, kad minėtų apklausų pripažinimas negaliojančiomis iš esmės paneigtų daugumos bendraturčių išreikštą valią bei pažeistų jų teisėtus interesus, be to, pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Teismas nurodė, kad dalis ieškovo narių apklausų rezultatų buvo patvirtinti 2007-12-12 įvykusiame visuotiniame ieškovo narių susirinkime, kurio metu 96 ieškovo narių balsais buvo pritarta namo renovacijai pagal Vilniaus miesto būsto atnaujinimo programą „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime mietą“.  Teismas padarė išvadą, kad galutinę savo valią dėl namo atnaujinimo (renovacijos) darbų atlikimo Bendrijos nariai išreiškė  minėtame Bendrijos narių 2007-12-12 susirinkime, kuriame absoliuti Bendrijos narių dauguma pasisakė už namo renovaciją ir būtent šio sprendimo pagrindu buvo pasirašyta rangos darbų sutartis Nr. 4.66.2-60, kurios pagrindu atsirado ir atsakovės prievolė proporcingai turimai bendrojoje dalinėje nuosavybėje daliai atlyginti su namo atnaujinimo (renovacijos) darbais susijusias išlaidas.

Teismo vertino, kad ieškovo narių 2009-05-14 apklausa dėl balkonų praplatinimo ir tvirtinimo buvo iš esmės patvirtinta ieškovo narių 2011-04-07 susirinkime, todėl aplinkybė, kad atsakovė nurodytų ieškovo narių priimtų sprendimų neginčijo, patvirtina, kad ieškovo valdymo organo 2007-12-12 ir 2011-04-07 sprendimai yra teisėti ir galiojantys.

Įvertinęs, kad ginčijamos apklausos nėra pripažintinos bendrijos valdymo organo sprendimais, CK 2.82 str. 4 d. nustatytas terminas priešieškinio reikalavimams netaikomas, teismas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo nesprendė, laikydamas, kad priešieškinyje nurodytoms apklausoms taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas.

Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas byloje pateikė kelis atsakovės skolos skaičiavimus, teismas, ieškovo prašymu, vadovavosi vėliausiai ieškovo pateiktais atsakovės skolos skaičiavimais. Iš ieškovo pateiktos mokesčių paskaičiavimo lentelės ir pažymos teismas nustatė, kad iš viso už namo atnaujinimo (renovacijos) darbus atsakovei buvo paskaičiuota bendra 11 420,73 Lt suma, įskaitant pradinį įnašą. Atsakovė ieškovui sumokėjo 11 375,51 Lt sumą, todėl atsakovės skola už namo renovaciją sudaro 45,23 Lt.

Atsakovės atsikirtimus, kad ji neturi apmokėti namo renovacijos išlaidų, kadangi ginčo laikotarpiu ji buvo socialiai remtina, todėl turėjo teisę į namo renovacijos išlaidų kompensaciją, teismas atmetė. Teismas padarė išvadą, kad asmenims, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) išlaidos pagal įstatymą yra kompensuojamos kredito ir palūkanų apmokėjimo forma. Atsakovė neėmė paskolos renovacijos darbams apmokėti. Rangos darbų sutartis buvo pasirašyta 2009-11-04, kredito sutartis ieškovo vardu buvo pasirašyta 2010-03-15, byloje pateikta 2011-02-11 pažyma dėl atsakovės teisės į šildymo išlaidų kompensaciją atsakovei išduota už 2010-12–2011-04 mėnesius,  kai atsakovė faktiškai buvo sumokėjusi didžiąją dalį jai tenkančių namo renovacijos išlaidų. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, kad ginčo pažyma neturi reikšmės šios bylos išsprendimui.  

Teismas nurodė, kad iš ieškovo pateiktų skaičiavimų matyti, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-05-31 atsakovė už komunalinius patarnavimus liko skolinga ieškovui 2 321,84 Lt. Atsakovės argumentus, kad ieškovas aplaidžiai tvarko buhalterinę apskaitą, dėl to ieškovo pateikiami paskaičiavimai yra neteisingi, teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi atsakovės pateikti įrodymai yra iš esmės fragmentiški ir nesuteikia pagrindo išvadai, kad ieškovo pateikti skaičiavimai yra neteisingi (klaidingi) (CPK 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė Z. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį ir patenkinti atsakovės priešieškinį, arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šias argumentais.

1. Ieškovas visuose savo procesiniuose dokumentuose ne tik neprieštarauja ir neginčija tos aplinkybės, kad sprendimai dėl namo renovacijos ir balkonų praplatinimo buvo priimti būtent ieškovės priešieškinyje nurodytų ginčijamų balsavimų raštu metu.

Pradiniame ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2009 m. birželio mėn. vykusiame ieškovo narių balsavime raštu buvo pritarta, kad namas būtų modernizuojamas pagal Vilniaus miesto būsto atnaujinimo programą. Patikslintame ieškinyje ieškovas taip pat nurodė, kad 2009 m. birželio mėn. vykusiame ieškovo narių balsavime raštu buvo pritarta tam, kad namas būtų modernizuojamas. Toks tiesioginis ieškovo nurodymas paneigia neteisingą ir niekuo neparemtą pirmos instancijos teismo išvadą, kad šis balsavimas yra ne juridinio asmens valdymo organo priimtas sprendimas, o tik išankstinė ieškovo narių apklausa. Pagal CK 4.85 str. 7 d. butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. CK 4.85 str. 9 d. nustato, kad balsuojant raštu priimtas sprendimas gali būti apskųstas.

2007-12-12 ieškovo narių susirinkime buvo priimti sprendimai atlikti investicijų projekte nurodytus darbus iki 2009-01-01, sumokėti pradinį investicijų įnašą pagal pasirašytas rangos sutartis iki 2008-03-01, taip pat kreiptis į banką dėl dalies paradinio įnašo įskaitymo, paimti paskolą iš banko ir kt. Tačiau byloje yra įrodymai, kad šis ieškovo narių sprendimas nebuvo vykdomas ir neteko savo galios. Visi šie veiksmai buvo atlikti tik po 2009 m. birželio mėn. įvykusio ieškovo narių susirinkimo, kuriame ir buvo nuspręsta atlikti namo remonto ir modernizvimo darbus, kurie negali viršyti 2 474 652,00 Lt, imti  ne  didesnę  kaip  130 000 Lt paskolą ieškovo vardu namo atnaujinimo darbų atlikimui apmokėti, kt. sprendimai. 2009-11-04 pasirašyta jrangos darbų sutartis, 2010-03-15 pasirašyta kredito sutartis su banku ir t.t. Namo renovacija buvo atliekama pasinaudojant Vilniaus miesto būsto atnaujinimo programa „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“, ko nebuvo numatyta 2007-12-12 sprendime. Šie aiškūs skirtumai ir chronologinė įvykių eiga aiškiai nurodo, kad sprendimas renovacijai atlikti buvo priimtas 2009 m. birželio mėn., o ne 2007-12-12, kaip klaidingai nurodo pirmos instancijos teismas savo sprendime.

2.  Bylos nagrinėjimo metu buvo aiškiai ir neabejotinai nustatyta, kad ieškovas teismui pateikė suklastotus mokamuosius pranešimus, kurie skyrėsi nuo realiai pateiktų atsakovei, ir kuriuose buvo nurodytos klaidingos mokėtinos sumos, kurias atsakovė turėjo mokėti ieškovui. Buvo nustatyta, kad ieškovas suklastojo 2009 m. vasario ir lapkričio mėn., 2010 m. kovo mėn., 2011 m. balandžio ir spalio mėn. bei 2012 m. sausio mėn. mokamuosius pranešimus, kuriuose skyrėsi didžioji dalis mokėtinų sumų ir šie skirtumai sudarydavo nuo 160,65 iki 1 740,56 Lt. Be to, byloje buvo aiškiai nustatyta, kad ieškovas pateikė dvi skirtingas 2011 m. pajamų ir išlaidų sąmatas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas niekaip negalėjo paaiškinti, kaip atsirado dvi skirtingos (įskaitant administracinių mokesčių dydžius) pajamų ir išlaidų sąmatos. Dėl šios priežasties yra akivaizdu, kad mažiausiai viena iš minėtų sąmatų yra suklastota.

Pirmos  instancijos teismas pripažino  ieškovo ieškinio pozicijos pagrįstumą remdamasis vien ta aplinkybe, kad ieškovas yra sąžininga civilinių santykių šalis, dėl to sąžiningai ir tvarkingai veda buhalterinę apskaitą ir jo pateikti skaičiavimai dėl atsakovės skolos yra teisingi ir pagrįsti. Laikantis pirmos instancijos teismo požiūrio, atsakovė taip pat laikytina sąžininga civilinių teisinių santykių šalimi ir jos pateikta pozicija taip pat turėtų būti vertintina kaip pagrįsta vien dėl atsakovės sąžiningumo. Todėl teismo pozicija spręsti kilusį ginčą šioje byloje remiantis vien tik sąžiningumo prezumpcija yra visiškai nepagrįsta, nes reikėtų atsižvelgti į byloje esančius įrodymus. Atsakovė į bylą pateikė poziciją ir paskaičiavimus dėl tariamos skolos, kurioje buvo atrastas ir patvirtintas ne tik įrodymų suklastojimo faktas, bet ir 30 atvejų, kai ieškovas neteisingai paskaičiavo prašomas priteisti sumas, minėtos sumos skiriasi nuo pirminiuose dokumentuose nurodytų sumų, dalies sumų atsiradimas nėra pagrįstas jokiais dokumentais ir logišku paaiškinimu.

Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šias argumentais.

1 Atsakovė sutinka, kad ginčyti jos nurodytus sprendimus taikomas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas. Aplinkybės, patvirtinančios, kad atsakovė apie priimtus sprendimus žinojo jų priėmimo metu yra šios. Atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė ir šio namo gyventoja, todėl ji neabejotinai žinojo apie vykdomus renovacijos darbus. Būdama ieškovo nare, atsakovė turėjo pareigą aktyviai dalyvauti ir balsuoti ieškovo narių susirinkimuose. Atsakovė ne kartą žodžiu ir raštu buvo informuota apie priimtus nutarimus dėl namo modernizavimo ir būtinybę atlyginti dalį šių išlaidų. Atsakovė jokių pretenzijų nei ieškovo narių susirinkimų metu, nei kitais būdais nereiškė, o minėtus sprendimus ginčijo praėjus daugiau nei pusei metų nuo sužinojimo bylos procesiniuose dokumentuose. Atsakovės žinojimą pagrindžia ir tai, kad ji pastoviai mokėjo už namo renovaciją. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė praleido įstatymų numatytą 3 mėnesių terminą ginčijamų sprendimų apskundimui ir nėra aplinkybių, laikytinu svarbiomis, terminui apskųsti ginčijamus sprendimus atnaujinti.

2. Kadangi atsakovė nepasisako dėl sprendimo panaikinimo teisinių pasekmių, o, panaikinus ginčijamus dokumentus, restitucijos taikymas ne tik fiziškai neįmanomas, bet ir pažeistų daugumos bendraturčių teises ir teisėtus interesus, nėra aišku, ko atsakovė siekia ginčydama minėtus 2009 m. birželio mėn. dokumentus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės advokatas paaiškino, kad priešieškinys buvo paduotas nesiekiant panaikinti gyvenamojo namo renovaciją, o siekiant išvengti mokėjimų pagal ieškovo reikalavimus. Tačiau atsakovės skola už namo renovaciją, kaip nustatė teismas, sudaro 45,23 Lt. Atsakovė nereikalauja grąžinti sumokėtų pinigų. Todėl teismas pagrįstai atsisakė tenkinti priešieškinį, nes jis paduotas piktnaudžiaujant teise.

3. Teismas priėmė sprendimą ne vien vadovaudamasis sąžiningumo prezumpcija, bet taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kuris savo pajamas ir išlaidas privalo pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais, į tai kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo buhalterinė apskaita tvarkoma neteisingai, bei tai, kad ieškovas savo reikalavimą grindė ne tik pateiktais skaičiavimais, bet ir pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais bendraturčiams paskirstytų išlaidų pagrįstumą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylos metu buvo aiškiai ir neabejotinai nustatyta, kad ieškovas teismui pateikė suklastotus mokamuosius pranešimus, kurie skiriasi nuo atsakovei realiai pateiktų. Šių aplinkybių teismas nenustatė. Atsakovė įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį, teismui nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (4 t., 90-91 b.l.). Ieškovas yra 260-oji daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija „Planeta“, įsteigtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektams valdyti (1 t., 21, 22-30 b.l.). 2009 metų birželio mėnesį įvyko namo butų savininkų balsavimai raštu, įforminti dokumentais: Ar pritariate mūsų namo renovacijai (1 t., 11-13 b.l.), Butų ir kitų patalpų savininkų apklausos rezultatai (1 t., 40-43 b.l.) ir Ar pritariate balkonų praplatinimui ir tvirtinimui gyventojų lėšomis (1 t., 46-48 b.l.), kurių metu buvo spredžiami namo modernizavimo klausimai. 2009-11-04 tarp ieškovo ir UAB „Sanda“ buvo sudaryta rangos darbų sutartis Nr.4.66.2-60, kuria UAB „Sanda“ įsipareigojo atlikti šiuos namo modernizavimo darbus: lauko sienų šiltinimą iš lauko pusės, sienų plokščių siūlių sandarinimą, nuogrindos remontą, balkonų renovaciją (įstiklinimą), stogo renovaciją su šiltinimu, balkonų renovaciją (praplatinimą), laiptinės stogelių pakeitimą naujais (1 t., 53-57 b.l.). Namo modernizavimo darbai buvo baigti 2011-01-12 (3 t., 2-4 b.l.). Tarp šalių gilo ginčas dėl balsavimų raštu teisėtumo, taip pat dėl atsakovės skolos už namo modernizavimo darbus, namo administravimą ir komunalines išlaidas dydžio..

Dėl atsakovės priešieškinio

Ginčijamų balsavimų raštu metu galiojusi CK 4.85 str. redakcija nustatė, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, šie sprendimai gali būti priimami ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą (CK 4.85 str. 1, 2, 5 d.).  Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai skelbiami viešai ir galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams, tačiau šie sprendimai negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 4.85 str. 4 d.). Pagal ginčijamų balsavimų raštu metu galiojusią Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo (toliau – DNSBĮ) redakciją bendrija yra juridinis asmuo (DNSBĮ 3 str. 2 d.), bendrijos narių susirinkimas yra bendrijos valdymo organas (DNSBĮ 19 str. 1 d.), ginčijamų balsavimų raštu metu spręsti klausimai priklauso bendrijos narių susirinkimo kompetencijai (DNSBĮ 20 str.). Todėl vienas iš atsakovės kaip namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkės pažeistų teisių gynimo būdų yra kreipimasis į teismą skundžiant juridinio asmens organo, šiuo atveju – ieškovo narių susirinkimo, sprendimus, tame tarpe ir priimtus nesušaukus susirinkimo, o svarstomais klausimais pareiškus nuomonę raštu (CK 1.138 str. 8 p., 2.82 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-11-15 įsakymu Nr.554 patvirtintuose Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdiniuose įstatuose yra nustatyta bendrijos narių sprendimų priėmimo balsuojant raštu tvarka. Bendrijos narių sprendimų priėmimo balsuojant raštu tvarka yra nustatyta ir ieškovo įstatuose (1 t., 22-30 b.l.). Byloje nėra įrodymų, kad ginčijamų balsavimų metu buvo laikomasi įstatuose nustatytos tvarkos, o būtent: parengti bendrijos nario balsavimo biuleteniai, kurie įteikti kiekvienam bendrijos nariui asmeniškai arba išsiųsti registruotu laišku, apie vykdomą balsavimą raštu ir svarstomus klausimus viešai paskelbta namo skelbimų lentoje, užpildyti balsavimo biuleteniai grąžinti bendrijos valdybai, jos įgaliotam asmeniui ar įmesti į specialią balsadėžę, balsavimo raštu rezultatai apibendrinti ir įforminti balsų skaičiavimo komisijos protokolu (Įstatų 65 punkto a-e papunktčiai). Iš ginčijamų balsavimų raštu dokumentų matyti, kad balsavimas vyko bendruose apklausos lapuose įrašant balsuojančio asmens vardą, pavardę, savo sprendimą svarstomu klausimu (už/prieš/susilaikau) ir pasirašant.

Tačiau šie pažeidimai nelaikytini esminiais balsavimo raštu tvarkos pažeidimais, sudarančiais pagrindą pripažinti priimtus sprendimus negaliojančiais. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 100 butų (3 t., 8-11, 159-199, 4 t., 1-123 b.l.). Ieškovo įstatų 65 punkto f papunktyje nustatyta, kad balsuojant raštu priimti sprendimai yra teisėti, jei jiems pritaria daugiau kaip pusė bendrijos narių. Balsavime raštu, įformintame dokumente Ar pritariate mūsų namo renovacijai (1 t., 11-13 b.l.) „už“ svarstomais klausimais pasisakė 77 butų savininkai, „prieš“ – 13 butų savininkai, „susilaikė“ 10 butų savininkai; balsavime raštu, įformintame dokumentu Butų ir kitų patalpų savininkų apklausos rezultatai (1 t., 40-43 b.l.),  „už“ svarstomais klausimais pasisakė 76 butų savininkai, balsavusių „prieš“ ir susilaikusių nebuvo, balsavime raštu, įformintame dokumentu Ar pritariate balkonų praplatinimui ir tvirtinimui gyventojų lėšomis (1 t., 46-48 b.l.), „už“ svarstomais klausimais balsavo 68 butų savininkai, „prieš“ – 14 butų savininkai, „susilaikė“ 13 butų savininkai. Taigi, sprendimai svarstomais klausimais buvo priimti daugiau kaip pusės ieškovo narių/namo butų savininkų balsų dauguma. Nors atsakovė priešieškinyje nurodė, kad dalis parašų yra suklastoti, tai patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė. Pirmosios instancijos teismas 2013-04-15 posėdyje trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukė namo butų savininkus (3 t., 123-126 b.l.). Tretieji asmenys atsiliepimuose nurodė, kad su ieškiniu sutinka, o priešieškinį prašo atmesti, nei vienas iš trečiųjų asmenų nepatvirtino atsakovės nurodytos aplinkybės, kad jo parašas balsavimo lapuose yra suklastotas (6 t., 12, 16, 17-21, 32-33 b.l.).

2007-12-12 ieškovo narių susirinkimas 94 narių balsų dauguma priėmė sprendimą iki 2009-01-01 atlikti namo modernizavimo darbus, kurių vertė neturi viršyti 3 171 153 Lt (1 t., 31-39 b.l.). Šiame susirinkime priimtų sprendimų atsakovė neginčija. Nors namo modernizavimo darbai nebuvo atlikti nustatytu terminu, ši aplinkybė nedaro negaliojančiu pačio sprendimo dėl namo modernizavimo būtinumo, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad po 2009-01-01 namo modernizavimo darbai tapo nebeaktualūs ar atsirado kitos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę sprendžiant dėl namo modernizavimo darbų. 

Taip pat pažymėtina, kad, kaip jau nurodyta, 2009-11-04 tarp ieškovo ir UAB „Sanda“ buvo sudaryta rangos darbų sutartis Nr.4.66.2-60, kuria UAB „Sanda“ įsipareigojo atlikti šiuos namo modernizavimo darbus: lauko sienų šiltinimą iš lauko pusės, sienų plokščių siūlių sandarinimą, nuogrindos remontą, balkonų renovaciją (įstiklinimą), stogo renovaciją su šiltinimu, balkonų renovaciją (praplatinimą), laiptinės stogelių pakeitimą naujais (1 t., 53-57 b.l.), namo modernizavimo darbai buvo baigti 2011-01-12 surašius statybos užbaigimo aktą (3 t., 2-4 b.l.). taigi, namo modernizavimo darbai, dėl kurių buvo nuspręsta ginčijamų balsavimų raštu metu, jau yra atlikti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sperendime nustatė, kad iš viso už namo modernizavimo darbus atsakovei buvo apskaičiuota mokėti 11 420,73 Lt, atsakovė yra sumokėjusi ieškovui 11 375,51 Lt, t.y. atsakovė yra sumokėjusi beveik visą jai paskaičiuotą mokėti sumą už namo modernizavimo darbus ir nereiškia reikalavimo dėl sumokėtų sumų grąžinimo. Atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo, kad ginčijamų balsavimų raštu metu priimti sprendimai pažeidė ar apribojo atsakovės teises ar intereus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės priešieškinys, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl ieškovo ieškinio

Atsakovė, nesutikdama su ieškovo prašomos priteisti skolos dydžiu, pateikė poziciją ir poziciją Nr.2 (7 t., 146-147, 148-149 b.l.), kuriose nurodė konkrečias aplinkybes, kuriomis grindė savo teiginius apie neteisingai ieškovo apskaičiuotą skolos sumą. Pirmosios instancijos teismas šių atsakovės nurodytų aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė, apsiribodamas teiginiu, kad preziumuojama, jog ieškovas teisingai tvarko buhalterinę apskaitą ir jo pateikti buhalterinės apskaitos duomenys apie atsakovės skolą yra teisingi, o atsakovės pateikti įrodymai yra iš esmės fragmentiški ir nesuteikia pagrindo išvadai, kad ieškovo pateikti skaičiavimai yra neteisingi (klaidingi). Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia ne tik pateiktais skaičiavimais, bet ir pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais bendraturčiams paskirstytų išlaidų pagrįstumą, bet šios savo išvados konkrečiais apskaitos dokumentų ir skaičiavimų duomenimis nepagrindė.

Tačiau iš atsakovės nurodytų aplinkybių matyti, kad jos gali turėti įtakos atsakovės skolos dydžiui. Pavyzdžiui, atsakovė nurodė, kad neaišku, iš ko yra susidaręs 863,23 Lt skolos likutis 2007-12-31. Šis likutis nurodytas Žiniose už komunalinius patarnavimus už 2008 metus (7 t., 72 b.l.) ir yra įskaičiuojamas į atsakovės skolą. Tačiau šiai sumai pagrįsti ieškovas pateikė tik 2013-06-27 informacinį raštą (7 t., 65 b.l.), kad toks skolos likutis yra ieškovo apskaitoje. Atsakovė nurodė, kad pagal jos pateiktą 2009-04-23 protokolą (7 t., 150 b.l.) administracinės išlaidos yra 0,35 Lt, todėl šios išlaidos per mėnesį, atsižvelgiant į atsakovės buto plotą, turėtų būti 16,73 Lt per mėnesį, tuo tarpu Žiniose už komunalinius patarnavimus už 2009 – 2012 metus šių išlaidų dydis yra 18,64 Lt (7 t., 68-71 b.l.). Nors ieškovo atstovas 2013-10-09 teismo posėdžio metu nurodė, kad vėlesniame susirinkime administravimo išlaidos buvo padidintos, tokie įrodymai į bylą nepateikti. Atsakovė nurodė, kad Žiniose už komunalinius patarnavimus už 2010 metus balandžio mėnesį nurodyta 256,30 Lt suma už remonto darbus (7 t., 70 b.l.). Šiuo dokumentu rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės skolą. Tačiau su patikslintu ieškiniu pateiktoje mokesčių paskaičiavimo lentelėje už 2010 metus tokia suma už remonto darbus apskritai nėra nurodyta (3 t., 40 b.l.). Šių prieštaravimų pirmosios instancijos teismas nesiaiškino. Paminėtos ir kitos atsakovės pozicijoje ir pozicijoje Nr.2 nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos atsakovės skolos dydžiui. Pažymėtina, kad poziciją ir poziciją Nr.2 atsakovė pateikė teismo posėdžio, kuriuo metu byla buvo išnagrinėta iš esmės, metu, todėl ir ieškovas neturėjo galimybės tinkamai į šias aplinkybes atsikirsti, pateikti savo paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad dėl neatskleistos bylos esmės bei objektyvių įrodymų nepakankamumo negalima bylos dalies dėl skolos priteisimo iš atsakovės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl šioje dalyje byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Būtinumą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindžia ir CPK įtvirtinta teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinė sistema (CPK 301 str.). Būtent ši instancinė sistema užtikrina kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens teisę, jog jo argumentai bei įrodymai būtų išnagrinėti iš pradžių pirmosios instancijos teisme, o vėliau pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas būtų patikrinti apeliacine tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 4 punktu, teisėjų kolegija

   n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 27 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo 260-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Planeta“  ieškinys atsakovei Z. M. dėl skolos priteisimo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. 

Teisėjai                                                                                                                   Rūta Burdulienė

                                                                                                                Goda Ambrasaitė-Balynienė

                                                                                                                                 Vidas Stankevičius