Civilinė byla Nr. 2S-389-390/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23209-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.; 3.4.5.11.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-30419-717/2017 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretieji asmenys: Kauno apygardos prokuratūra, Kauno apylinkės prokuratūra, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, S. N. L., Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras E. P., B. D.,  S. N., A. Č., Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Policijos departamentas, V. M., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Panevėžio miesto apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovas V. J. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 1 946,41 Eur turtinės ir 6 158,71 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. J. ieškinį.

Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinyje vartojami teiginiai yra iš esmės įžeidžiančio pobūdžio, rodo ieškovo niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, nepagarbą jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigūnams bei kitiems asmenims, teismams ir proceso dalyviams, jais siekiama pažeminti asmenis dėl jų tautybės. Teismas pažymėjo, kad ieškinio, kuris grindžiamas įžeidžiančio pobūdžio deklaratyviais pareiškimais, žeminančiais asmenis jų tautybės pagrindu, taip pat įžeidžiančio pobūdžio deklaratyviais pareiškimais apie Lietuvos valstybę, jos teismus ir kitas institucijas, jose dirbančius pareigūnus ir valstybės tarnautojus, kitus asmenis, priėmimas ir nagrinėjimas teisme prieštarautų viešajai tvarkai, kadangi preziumuotų prielaidą, jog asmenų žeminimas jų tautybės pagrindu gali būti teisėtu ir pagrįstu, o tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog ieškovas, teikdamas tokio turinio ieškinį, piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, todėl ieškovui netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas sistemingai skundžia įvairių institucijų pareigūnų, darbuotojų veiksmus, ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai savo nutartyse įvairiais aspektais buvo išsamiai išaiškinę ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, taip pat civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką, todėl ieškinio turiniui keliami reikalavimai ieškovui yra žinomi, tačiau ieškovas sąmoningai jų nevykdo bei įžeidžiančių ir niekinamų formuluočių iš savo ieškinio nepašalino.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis, ieškinys neatitinka teisės aktų reikalavimų, ieškinys grindžiamas įžeidžiančio pobūdžio deklaratyviais pareiškimais. Tokiu būdu teismas nepagrįstai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 30 straipsnius, taip pat Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijos 5–6, 10, 13–14 straipsnius.

Teismas diskriminuoja ir žemina ieškovą dėl lietuvių tautybės, kilmės ir kt.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį jo neišanalizavęs, skundžiamai nutarčiai priimti panaudojo procesinio dokumento, priimto kitoje civilinėje byloje, ruošinį.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 42 straipsnio 5 dalį (piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis) ir šiai aplinkybei pagrįsti nenurodė jokių ieškinio trūkumų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėjama tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį reikalavimą ir pradėjus nagrinėti ar išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavęs, kad ieškinio turinys ir jame vartojami teiginiai yra deklaratyvūs ir įžeidžiančio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria tokiai apylinkės teismo išvadai, nes iš apelianto ieškinio turinio matyti, kad jis iš esmės yra įžeidžiančio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui V. J. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse ne vieną kartą įvairiais aspektais buvo išsamiai išaiškinti ieškinio turiniui keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka (Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-20811-848/2016; Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-30881-955/2016; Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-14171-528/2017; Kauno apygardos teismo  2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1663-436/2017 ir kt.). Vis dėlto, apeliantas žinodamas ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, sąmoningai jų nevykdo. 

CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto ieškinį atsisakė priimti kaip pareikštą piktnaudžiaujant teise kreiptis į teismą, nes apelianto ieškinyje vartojami įžeidžiančio pobūdžio teiginiai apie Lietuvos valstybę, jos institucijas ir jose dirbančius pareigūnus bei kitus asmenis negali būti vertinami kitaip, kaip tik sąmoningas siekis sumenkinti Lietuvos valstybę ir jos institucijas bei naudojimasis teise kreiptis į teismą ne pagal jos paskirtį. Tokios pozicijos, kai dėl šalies elgesio atsisakoma priimti ieškinį ar kitą procesinį dokumentą, yra laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-162-186/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2504-577/2016; Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1953-657/2017 ir kt.). Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstai pripažino, kad apeliantas, reikšdamas ieškinį, kurio turinys yra įžeidžiančio pobūdžio bei paremtas tik deklaratyviais, emocinio pobūdžio pasisakymais, piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui nedaro, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Apibendrinat tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčo klausimui spręsti tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                          Algimantas Kukalis