Civilinė byla Nr. e2A-75-1120/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01177-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Thomas Philipps Baltex“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. e2-1703-614/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IMONDESIMA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Thomas Philipps Baltex“ dėl nuomos sutarties pažeidimo ir piniginių sumų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „IMONDESIMA“ (toliau – ieškovė) 2015 m. birželio 9 d. kreipėsi į teismą ieškiniu UAB „Thomas Philipps Baltex“ (toliau – atsakovė), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės: 168 985,98 Eur, iš kurių: 1) 126 936,26 Eur – patalpų atstatymo išlaidos; 2) 34 335,20 Eur – dvigubas nuomos mokestis; 3) 1 304,74 Eur – delspinigiai; 4) 6 409,78 Eur – ieškovės patirtos išlaidos dėl atsakovės netinkamo pareigų vykdymo. 2016 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė patikslino savo reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovės 101 760,50 Eur, iš kurių: 1) 57 710,78 Eur – patalpų atstatymo išlaidos; 2) 34 335,20 Eur ?– dvigubas nuomos mokestis; 3) 1 304,74 Eur – delspinigiai; 4) 8 409,78 Eur – ieškovės patirtos išlaidos dėl atsakovės netinkamo pareigų vykdymo.

2.       Ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės pareigos apmokėti išsinuomotų ieškovės patalpų atstatymo išlaidas bei dvigubą nuomos mokestį kaip baudines netesybas už sutarties pažeidimą, delspinigius bei ieškovės patirtas ikiteismines išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pažeidė sutartį, atsakovė su ieškiniu nesutiko, tvirtino, jog ieškovė nevykdė sutartinių pareigų.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 22 d. sprendimu: 1) priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 68 977,26 Eur patalpų atstatymo išlaidų priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė; 2) ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 57 710,78 Eur ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. birželio 15 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) likusioje dalyje ieškinį atmetė; 4) paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4.       Teismas nustatė, kad 2002 m. UAB „SENASIS DVARAS“ (nuomotojas) ir atsakovė (nuomininkas) sudarė nuomos sutartį, kuria nuomotojas išnuomojo nuomininkui prekybos halę, esančią (duomenys neskelbtini), su automobilių stovėjimo aikštele. Sutartyje nurodyta, kad nuomininkas naudos patalpas kaip visų rūšių mažmeninės prekybos prekių parduotuvę. Sutarties 4 dalyje numatyta, kad nuomos santykiai prasideda perdavus patalpas ir baigiasi 2007 m. gruodžio 6 d., nuomininkui suteikiant pirmumo teisę pratęsti sutartį iki 2012 m. gruodžio 6 d. Sutarties 2 dalies 2 punkte numatyta, kad nuomos termino pasibaigimo dieną nuomininkas privalo perduoti patalpas nuomotojui pagal priėmimo-perdavimo aktą, pasirašomą abiejų šalių, kuriame turi būti įvertinta išnuomotų patalpų būklė. Sutarties 7 dalies 4 punktu nuomininkas įsipareigojo savo sąskaita ne rečiau, kaip kas 3 metai, jeigu būtina, atlikti einamąjį remontą, išskyrus atvejus, jeigu šalys susitars kitaip.

5.       2002 m. gruodžio 16 d. nuomotojas perdavė minėtas 1 361,45 kv. m ploto patalpas nuomininkui pagal patalpų perdavimo-priėmimo aktą. 2008 m. balandžio 16 d. šalys dar kartą sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2008/04/16 dėl žemės sklypo ir komercinės paskirties patalpų, esančių prekybos centro pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Šią nuomos sutartį, kurią sudarė specialiosios sąlygos (toliau – NPNSSS), kuriose apibūdintos patalpos, žemės sklypas, nuomininko veikla (mažmeninė prekyba) bei nuomos mokesčio dydis, o taip pat nurodytas nuomos terminas (iki 2013 m. balandžio 30 d.), ir bendrosios sąlygos (toliau – NPNSBS) kaip priedas prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties.

6.       NPNSBS 3.8 papunktyje nustatyta, kad nuomininkas savo lėšomis įsirengia patalpose NPNSSS nurodytai veiklai vykdyti reikalingą įrangą, o 4.4 papunktyje nustatyta, jeigu nuomos laikotarpiu nuomininkas pakeitė patalpas, jis nuomos termino pabaigoje savo sąskaita ir rizika privalo atkurti patalpų būklę, buvusią patalpų perdavimo-priėmimo nuomai akto pasirašymo dieną, išskyrus, kai nuomotojas raštu atsisakė šios teisės. Pagal NPNSBS 4.6 papunktį nuomininkas atsako už bet kokią nuomininko atliktų įrengimo darbų, pakeitimų ir (arba) pagerinimų žalą, padarytą patalpoms, prekybos centrui, įskaitant atsitiktinę žalą. NPNSBS 4.7 papunktis nustato, kad prieš atlaisvindamas patalpas nuomininkas privalo pašalinti visus ant patalpų, prekybos centro pastato ir (arba) žemės sklypo buvusių objektų žymes, išskyrus atvejus, kai nuomotojas raštu atsisakė šios teisės, arba, nuomotojo nurodymu, kompensuoja nuomotojui jo patirtas tokių objektų pašalinimo išlaidas.

7.       NPNSBS 5.1. papunktis nustato, kad visą patalpų priežiūrą ar atnaujinimą (einamąjį remontą) atlieka nuomininkas savo sąskaita ir rizika taip, kad patalpos būtų geros būklės. Jeigu nuomininkas neįvykdo paminėtų įsipareigojimų, nepaisydamas nuomotojo raštiško perspėjimo, per nuomotojo numatytą laikotarpį, nuomotojas turės teisę atlikti reikalingus darbus nuomininko sąskaita (NPNSBS 5.3 papunktis).

8.       Sutartis numato, kad nuomininkas bus atsakingas už bet kokią žalą prekybos centrui, kitam nuomotojo turtui, atsiradusią dėl jo atliktų darbų ar veiklos patalpose (NPNSBS 5.8. papunktis). Nuomininkas atsakingas už nuostolius, padarytus patalpose ar prekybos centrui ar jame esančiam turtui savo kalta veikla ar dėl nerūpestingumo. Nuostoliais nelaikomas normalus turto susidėvėjimas ar nusidėvėjimas. Jeigu dėl padarytų nuostolių tarp šalių kyla ginčų, nuostolių dydį gali nustatyti nepriklausomi ekspertai, už jų paslaugas apmokant nuostolius padariusiai ar dėl jų atsiradimo kaltai šaliai (NPNSBS 12.3 papunktis). Jei šalis nevykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį ar vykdo juos netinkamai, kita šalis turi teisę, raštu apie tai informavusi šalį, pati vykdyti tokius įsipareigojimus bei pareikalauti iš šalies atlyginti tokių įsipareigojimų vykdymo metu atsiradusias išlaidas (NPNSBS 12.4 papunktis).

9.       Dėl patalpų atlaisvinimo ir perdavimo šalys susitarė, kad ne vėliau kaip pasibaigimo laiku – nepriklausomai nuo to, ar tai būtų švenčių diena, ar prieššventinė diena – nuomininkas privalo pagal 15.3 papunktyje numatytą tvarką grąžinti sutvarkytas, švarias, atlaisvintas patalpas, įskaitant jų priklausinius, tokios būklės, kokios jos buvo nuomos pradžios dieną, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (geros būklės ir be defektų) (NPNSBS 15.1 papunktis).

10.       NPNSBS 15.3 papunktis numato, kad ne vėliau kaip sutarties pasibaigimo laiku atliekamas bendras atlaisvintų patalpų patikrinimas, kad būtų nustatyti bet kokie taisytini defektai ir pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas, pagal kurį nuomininkas grąžina, o nuomotojas priima atlaisvintas patalpas. Atlaisvintų patalpų patikrinimo metu jos turi būti iškraustytos ir švarios. Po patikrinimo nuomotojas gali pareikalauti įvertinti nustatytus defektus pinigais, kuriuos nuomininkas privalo sumokėti nuomotojui. Bet kokį ginčą dėl defektų įvertinimo piniginėmis lėšomis, sprendžia nepriklausomi geros reputacijos ekspertai, kuriuos skiria abi šalys. Ekspertai samdomi su ta sąlyga, kad savo ataskaitą jie pateiks per 10 kalendorinių dienų po pasamdymo. Ekspertų pateikta patikrinimo ataskaita dėl ginčytinų klausimų yra privaloma šalims. Išlaidas už ekspertų atliktą patikrinimą dengia šalis, kurios nuomonės ekspertai nepatvirtino.

11.       NPNSBS 15.5 papunktyje numatyta, kad atlaisvintų patalpų priėmimo metu nustatytus defektus, kurie neįvertinti piniginėmis lėšomis, ištaiso nuomininkas arba nuomotojas nuomininko sąskaita. Jeigu defektų taisymas nėra baigtas (sutarties) pasibaigimo laiku, nuomotojas gali reikalauti mokėti nuomos mokestį ir už paslaugas, teikiamas pagal NPNSBS straipsnius iki tol, kol patalpų būklė bus atkurta taip, kaip numatyta sutartyje.

12.       NPNSBS 15.6 papunktyje nurodyta, kad jeigu nuomininkas dėl savo kaltės nevykdo 15.1 papunktyje numatytos pareigos, nuomotojas turės teisę reikalauti mokėti dvigubo dydžio nuomos mokestį ir kitus sutartyje numatytus mokėjimus nuo pasibaigimo laiko iki tinkamo patalpų grąžinimo dienos. Tokiu atveju nuomotojas taip pat turės teisę nutraukti bet kokių sutartyje numatytų paslaugų teikimą ir (arba) neleisti nuomininkui naudotis patalpomis, užplombuoti įėjimą. Pagal NPNSBS 15.7 papunktį nuomotojas turi teisę sustabdyti savo įsipareigojimų vykdymą, jeigu nuomininkas nevykdo savo įsipareigojimų pagal sutarties 15.1 papunktį (grąžinti sutvarkytas patalpas).

13.       2009 m. liepos 1 d. šalys sudarė susitarimą prie 2008 m. balandžio 16 d. nuomos sutarties, kuriuo pakeistas NPNSSS 3 punktas, patikslintas patalpų plotas – 1 820,55 kv. m, ir 5 punktas, nustatytas mėnesio nuomos mokesčio dydis –16 893,68 Eur.

14.       2009 m. liepos 1 d. sudarytas trišalis nuomotojo UAB „SENASIS DVARAS”, atsakovės ir ieškovės susitarimas prie nuomos sutarties, kuriuo pradinis nuomotojas UAB „SENASIS DVARAS“ perdavė naujajam nuomotojui – ieškovei visas pradinio nuomotojo teises, kylančias iš 2008 m. balandžio 16 d. nuomos sutarties nuo 2009 m. liepos 1 d., naujasis nuomotojas – ieškovė ir nuomininkas – atsakovė 2009 m. liepos 2 d. pasirašė patalpų perdavimo-priėmimo aktą. 2013 m. kovo 20 d. šalys sudarė atskirą susitarimą prie 2008 m. balandžio 16 d. nuomos sutarties, kuriuo nuomos sutarties terminas pratęstas iki 2015 m. balandžio 30 d.

15.       Nors ieškovė 2015 m. sausio 23 d. išsiuntė atsakovei pasiūlymą pratęsti nuomos sutartį iki 2018 m. gegužės 1 d., atsakovė 2015 m. sausio 27 d. raštu atsakė, jog nuomos sutarties netęs. Šalių nuomos sutartis pasibaigė 2015 m balandžio 30 d., tačiau tarp šalių iškilo ginčas dėl patalpų grąžinimo pagal sutarties sąlygas ir dėl susijusių sankcijų bei nuostolių atlyginimo.

16.       2015 m. balandžio 20 d. atsakovė pakvietė ieškovę patalpas priimti sutartyje numatytą pabaigos dieną – 2015 m. balandžio 30 d., nurodė 9 val., tačiau ieškovė 2015 m. balandžio 29 d. raštu nurodė, kad dėl suplanuotų darbų neturi galimybės dalyvauti perduodant patalpas.

17.       Teismas konstatavo, kad į bylą nėra pateikta leistinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog egzistavo svarbios priežastys, kurios galėjo sutrukdyti juridiniam asmeniui, verslininkui, kuriam iš anksto žinoma patalpų grąžinimo diena, pareigos atvykti priimti patalpas įvykdymą. Vertindamas šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir ieškovės atsakovei pateiktų gausų raštų kiekį bei turinį (taip pat ir sutarties pabaigos dieną), teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog ieškovė (nuomotojas) nepagrįstai vengė priimti atsakovės (nuomotojo) grąžinamas patalpas sutartyje nustatytą dieną. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pati nederino patalpų priėmimo laiko, į patalpų perdavimą ieškovė tiesiog neatvyko. 2015 m. balandžio 30 d. antstolis R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 98-100 atsakovės prašymu fiksavo faktines aplinkybes dėl atsakovės nuomojamų patalpų grąžinimo. Akte nurodoma, kad į patalpų perdavimą atvyko tik atsakovės atstovai. Buvo užfiksuoti skaitiklių parodymai, apžiūrėtos patalpos, statybos specialistas nurodė fiksuotinus defektus, taip pat defektus, kurie neatitinka normalaus nusidėvėjimo, taip pat fiksuoti sienų įtrūkimai, pratekėjimai, deformacijos. Teismo vertinimu, ieškovės neatvykimas priimti patalpų taip pat nėra pateisinamas aplinkybe, kad grąžinamose patalpose nebuvo atliktas einamasis remontas ar kad patalpos nebuvo atstatytos į būklę, buvusią patalpų nuomos pradžios dieną.

18.       Pagal NPNSBS 15.1 papunktį nuomininkas privalo grąžinti sutvarkytas, švarias, atlaisvintas patalpas pagal 15.3 papunktyje numatytą tvarką – ne vėliau kaip pasibaigimo laiku turėjo būti atliekamas bendras atlaisvintų patalpų patikrinimas, kad būtų nustatyti bet kokie taisytini defektai ir pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas, pagal kurį nuomininkas grąžina, o nuomotojas priima atlaisvintas patalpas. Nepaisydama šio susitarimo, 2015 m. balandžio 30 d. raštu ieškovė atsakovei nurodė, kad patalpų patikrinimas bus atliekamas 2015 m. gegužės 5 d., šią dieną bus aiškinamasi dėl einamojo remonto būtinumo bei vyks taisytinų defektų fiksavimas dalyvaujant ieškovės atstovui, antstoliui bei statybos specialistui. Teismo vertinimu, šis ieškovės raštas patvirtino, kad ieškovė nesilaikė ne tik pareigos laiku atvykti priimti patalpas, bet ir sutartyje numatytu laiku – ne vėliau nei sutarties pabaigos dieną patalpas apžiūrėti ir kartu su kita sutarties šalimi įvertinti.

19.       Teismas pažymėjo, kad dar vienu tos pačios 2015 m. balandžio 30 d. dienos raštu ieškovė pareikalavo, kad atsakovė mokėtų dvigubo dydžio nuomos mokestį iki tinkamo patalpų grąžinimo dienos. Teismui pateiktų įrodymų byloje visuma lėmė teismo vidinį įsitikinimą, kad nesilaikydama sutarties, ieškovė su atsakove ne tik nebendradarbiavo, bet ir sąmoningai gilino kilusį konfliktą, dėl to abi šalys patyrė nepagrįstų ir nebūtinų išlaidų patalpų defektams nustatyti, antstolių faktų konstatavimams ir teisinėms paslaugoms.

20.       Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad patalpų patikrinimas galėjo nesutapti su sutarties pabaigos data bei patalpų grąžinimo ieškovei data, patikrinimas galėjo įvykti ir anksčiau, tačiau teismas sprendė, jog pagal sutartį apžiūra turėjo įvykti dalyvaujant abiem šalim ir ne vėliau nei sutarties pabaigos dieną, taip pat kad logiškas bei ekonomiškas būtų abiejų šalių kooperavimasis dedant pastangas abu veiksmus – tiek patalpų apžiūrą, tiek perdavimą-priėmimą atlikti vienu metu, pasitelkus reikiamus specialistus, o kilusius nesutarimus spręsti kaip numatyta sutartyje.

21.       Abi šalys pripažino, kad pagal sutartį atlaisvintų patalpų patikrinimo metu jos turi būti iškraustytos ir švarios. Po patikrinimo nuomotojas gali pareikalauti įvertinti nustatytus defektus pinigais, kuriuos nuomininkas privalo sumokėti nuomotojui. Nuomotojas pinigų gali ir nepareikalauti. NPNSBS 15.5 papunktyje numatyta, kad atlaisvintų patalpų priėmimo metu nustatytus defektus (kurie neįvertinti piniginėmis lėšomis) turi ištaisyti arba nuomininkas (atsakovė) arba nuomotojas nuomininko sąskaita. Ieškovė pagal sutartį gali pasirinkti – ar reikalauti kompensacijos pinigais, ar reikalauti patalpų defektų ištaisymo iš nuomininko (atsakovės) ar pačiai taisyti defektus nuomininko (atsakovės) sąskaita. Iki tokio ieškovės apsisprendimo patalpos turėjo būti apžiūrėtos sutartyje nustatyta tvarka.

22.       Nepaisant to, kad ieškovė siuntė atsakovei raštus apie tai, kad pastaroji remontą turi atlikti, teismas pastebėjo, kad tokio turinio raštai paklausimo forma „o kaip jūs remontuosite“ ir pan. ieškovės atsakovei buvo siunčiami likus itin trumpam laikui iki sutarties pabaigos dienos (6 darbo dienoms iki sutarties pabaigos dienos). Teismo vertinimu, ieškovės ketinimai dėl reikalavimo, kad remontą atliktų atsakovė nebuvo rimti. Ieškovei buvo žinoma apie galimas pagrindinio pastato, kuriose patalpos buvo, laikančiųjų konstrukcijų problemas. Visą nuomos laiką kartojosi skilo ir eižėjo pastato išorinės ir vidinės sienos, sandūros buvo nesandarios ir į patalpas patekdavo kritulių vanduo, ant sienų ir kolonų matėsi vandens pratekėjimo žymės. Atsakovės vertinimu, ieškovės pastatas buvo avarinės būklės: mūro sienos supleišėjusios, stogo konstrukcijos su defektais, todėl daryti vidaus patalpų remontą nesutvarkius pastato problemų, negalima. Šią poziciją atsakovė grindė statinio dalinės ekspertizės vadovo dr. R. K. statinio konstrukcijų techninės būklės vertinimo (apžiūros) aktu Nr.1-16/15, kurio išvadose nurodyta, jog išoriškai apžiūrėjus pastatą, nesant konstrukcinės dalies brėžinių, numanomos mūro sienų supleišėjimo ir stogo konstrukcijos defektų atsiradimo priežastys – surenkamo karkaso laikančiųjų gelžbetoninių konstrukcijų temperatūrinės ir susitraukimo deformacijos, pamatų po kolonomis sėdimai ir rostverkų (arba juostinių pamatų) po sienomis deformacijos; deformuojantis pastato karkasui pažeistos eksploatuojamo stogo deformacinės siūlės. Esant dabartinei denginio ir mūro sienų būklei negalimi vidaus patalpų remonto darbai. Išsiaiškinus deformacijų priežastis turi būti atliekami konstrukcijų stiprinimo darbai ir mūro sienų kapitalinis remontas, supleišėjusias mūrines pastato sienas rekomenduota mūryti naujai. Nurodyta, jog to priežastys galėtų būti nustatytos arba atliekant atodangas bei rostverkus (su kuo ieškovė nesutiko), arba atliekant ekspertizę, kurios metu turi būti pateikti pastato statybą leidžiantys dokumentai (statybos dokumentai). Ieškovė neigė pastato avaringumą pateikdama mažosios bendrijos (toliau – MB) „Tyrimai ir projektai“ 2015 m. spalio 12 d. raštą.

23.       Teismas nustatė, kad pastatas pastatytas ir pripažintas tinkamu naudoti 2000 m., 2009 m. pastatas išplėstas. Į bylą pateiktas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos statybos skyriaus 2015 m. gruodžio 10 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad pastato išorinėje ir vidinėse mūro sienose skiediniu užtaisyti daugybiniai plyšiai, daugelyje vietų ištrupėję perdangos gelžbetoninių plokščių deformacinės siūlės, vietomis ties jomis pastebimos vandens pratekėjimo žymės automobilių stovėjimo aikštelės asfalto dangoje (teismo pastaba: ant pastato stogo) pastebimi plyšiai, pro kuriuos vanduo skverbiasi į perdangos konstrukciją, neužtikrinami STR 1.12.07:2004 IV skyriaus 10.2, 10.3, 11.1, 11.5. papunkčių reikalavimai. 2016 m. kovo 15 d. patikrinimo metu fiksuoti tie patys defektai. Pareikalauta nedelsiant atlikti pastato kasmetinę apžiūrą, plyšių bei deformacinių siūlių remonto darbus, nuolatinius pastato stebėjimo darbus vykdyti ne rečiau kaip kartą per 2 savaites.

24.       Šiaulių miesto savivaldybės administracija į teismo paklausimą nurodė, kad projektinės dokumentacijos neturi, ją turėtų saugoti statytojas, dokumentai nerasti ir archyvuose, nei pas projektuotoją, o ieškovė nurodė, jog dokumentai neišliko, nors turėjo pareigą dokumentus saugoti. Nepaisant to, kokios minėtų statinio defektų priežastys – ar projektavimo klaidos ar statybos klaidos, teismo vertinimu, dėl jų nėra ir negali būti atsakingas nuomininkas (atsakovė).

25.       Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu apklausti teismo ekspertai į atsakovės atstovo klausimą atsakė, jog atliekant patalpų sutvarkymą pirmiausia turėjo būti atliktas kapitalinis patalpų remontas sustiprinant pastatą ar pašalinant sienų skilimo bei sandūrų nesandarumo priežastis, o tik tada atlikti einamąjį remontą. 2014 m. atsakovė siūlė ieškovei remontą atlikti bendromis pastangomis, nurodydama, jog kapitalinio remonto atlikimo pareigą pagal sutartį ir pagal įstatymą turi ieškovė, einamojo remonto – atsakovė. Tačiau ieškovė apsiribodavo laikinu plyšių sienose užtaisymu, nešalindama pagrindinės priežasties, minėtos problemos kartojosi.

26.       Jeigu defektų taisymas nėra baigtas (sutarties) pasibaigimo laiku, nuomotojas gali reikalauti mokėti nuomos mokestį ir už paslaugas, teikiamas pagal NPNSBS straipsnius iki tol, kol patalpų būklė bus atkurta taip, kaip numatyta sutartyje. Šios nustatytos aplinkybės dar kartą sudarė teismui pagrindą manyti, kad ieškovė realiai nesiekė, jog atsakovė pati atliktų patalpų remontą, o siekė pareikšti piniginį reikalavimą dėl defektų įvertinimo piniginėmis lėšomis bei dėl baudinių netesybų (dvigubas nuomos mokestis) skyrimo.

27.       Atsakydama į įvairaus turinio ieškovės raštiškas pretenzijas atsakovė pasiūlė ieškovei kompensaciją dėl patalpų einamojo remonto 12 000 Eur, kuri galioja iki sutarties pabaigos dienos, tačiau ieškovės ši suma netenkino, ekspertų skirti nesiūlė, nors atsakovė tokį pasiūlymą teikė, ieškovė apsiribojo reikalavimais atsakovei, jog ši pateiktų savo medžiagą.

28.       Atsakovė pateikė antstolio R. K. 2015 m. gegužės 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 98-109, kuriame nurodyta, jog 2015 m. gegužės 4 d. antstolis gavo SMS žinutę iš ieškovės, nurodant suteikti galimybę patekti į ginčo patalpas. 2015 m. gegužės 4 d. 9.55 val. antstolis nuvyko prie ginčo patalpų ir konstatavo, kad durų plomba pažeista, raktus paimti ieškovės darbuotojai atsisakė. Raktai ieškovei perduoti 2015 m. gegužės 5 d.

29.       Į bylą ieškovė pateikė antstolio A. L. 2015 m. gegužės 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 159-07/15. Ieškovė užsakė patalpų būklės tyrimą MB „Tyrimai ir projektai“, į bylą pateiktas 2015 m. gegužės 11 d. tyrimo aktas Nr. 15-61T. Šiuo aktu ieškovė rėmėsi pareikšdama pirminį ieškinį (vėliau ieškovė atsisakė šiuo aktu remtis). Akte nurodyta, kad patalpos apžiūrėtos 2015 m. gegužės 5 d., pateikta apžiūrai užduotis – patalpų būklės įvertinimas; pateikta išvada, jog patalpų apdailoje matomi defektai sugadinimai, todėl patalpų apdailai reikalingas paprastasis (einamasis remontas) kad patalpų būklė būtų geros būklės. Remonto darbų sąmata sudaryta 2015 m. kovą, statinio skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis, sudaro 126 936,26 Eur. Pateikta lokalinė sąmata. Už šį ieškovės iniciatyva vienašališkai užsakyto akto parengimą ieškovė MB „Tyrimai ir projektai“ sumokėjo 1 815 Eur, o už sąmatos sudarymą UAB „BR Finance“ sumokėjo 2 178 Eur. Už antstolio A. L. faktinių aplinkybių konstatavimą 2015 m. gegužės 5 d. apžiūrint patalpas ir vėliau papildomai apžiūrint rampą ieškovė antstoliui sumokėjo 1 050 Eur. Už susipažinimą su nuomos sutartimi ir raštų rašymą atsakovei 2015 m. birželio 8 d. ieškovė advokatų PB K. B. ir partneriai Consul Tax sumokėjo 1 366,78 Eur. Šie ieškovės mokėjimai sudarė pirminiu ieškiniu ieškovės reikalautą priteisti 6 409,78 Eur sumą už, kaip nurodoma ieškinyje, atsakovės sutarties pažeidimus.

30.       2016 m. gegužės 18 d. ieškovė į nagrinėjamą iš esmės bylą pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog atliko pakartotinį ginčo patalpų vertinimą, tikslu nustatyti atsakovės atsakomybės dydį ir pagrįstumą, pateikė aktą su nuotraukomis, o taip pat naują lokalinę sąmatą, kur nurodyta darbų vertė sudarė 57 959 Eur. 2016 m. birželio 1 d. ieškovė pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog atsisako nuo ieškinio 4 punkto reikalavimo dalies – prašant teismo priteisti iš atsakovės nuomotų patalpų atstatymo išlaidas, sudarančias 57 959 Eur sumą. Vėliau tą sumą dar kartą patikslino iki 57 710,78 Eur. Už ieškovės užsakymu atliktą naują patalpų aktavimą ieškovė papildomai sumokėjo 2 000 Eur, padidindama reikalavimą atsakovei nuo 6 409,78 Eur iki 8 409,78 Eur. Atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes ir ieškovės bendradarbiavimo ir kooperacijos principų pažeidimą be pagrindo vengiant priimti grąžinamas patalpas sutartyje nustatyta tvarka ir laiku bei vengiant spręsti ginčą taip kaip numatyta sutartyje – abiem šalims sutarus ir paskyrus ekspertus, kurių išvados abiem šalims bus privalomos, teismas nepripažino šios ieškovės prašomos priteisti 8 409,78 Eur sumos būtinomis, pagrįstomis ir protingomis išlaidomis tam, kad ieškovė galėtų realizuoti savo teisių gynimą. Teismas pažymėjo ir tai, kad paskutinės 2 000 Eur dydžio ieškovės išlaidos patirtos jau nagrinėjant bylą teisme ieškovei savo iniciatyva vienasmeniškai užsakius pakartotinį tyrimą (ekspertizę), kai teismas byloje jau sprendė šalių prašymus dėl teismo ekspertizės paskyrimo, todėl tokios dvigubos išlaidos tikrai nebuvo būtinos.

31.       Suderinus šalių klausimus teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi skyrė byloje komisinę teismo statybinę ekspertizę patalpų būklei įvertinti ir uždavė ekspertui klausimus: 1) Kurie iš patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), (defektai) atsirado nuo 2008 m. iki 2015 m., ir kokios jų atsiradimo priežastys? 2) Kokia minėtų patalpų atstatymo kaina statybos 2015 m. 5 mėn. skaičiuojamosiomis kainomis atskaičius patalpų nusidėvėjimą? 3) Kokia minėtų patalpų atstatymo kaina statybos 2015 m. 5 mėn. skaičiuojamosiomis kainomis atskaičius patalpų nusidėvėjimą ir atskaičius dėl paties statinio, kuriose yra paminėtos patalpos, projektavimo ir statybos broko susidariusių defektų šalinimą?

32.       Byloje gautas ekspertų 2017 m. lapkričio 30 d. ekspertizės aktas Nr. 3/17, kurio išvadose pateikti atsakymai apie patalpose nustatytus defektus ir jų priežastis. Atsakydami į antrą klausimą ekspertai nurodė, kad tiriamų patalpų atstatymo kaina atskaičius patalpų nusidėvėjimą nurodytu laikotarpiu yra 77 421 Eur, o į trečią klausimą ekspertai atsakė, jog patalpų atstatymo kaina 2015 m. 5 mėn. skaičiuojamosiomis kainomis atskaičius patalpų nusidėvėjimą ir atskaičius dėl projektavimo ir/ar statybos broko susidariusių defektų šalinimą yra 75 710 Eur su PVM. Tokia teismo ekspertų komisijos išvada nekėlė teismui abejonių, kadangi buvo pagrįsta ekspertų pasirinkta metodika, patalpų apžiūra natūra, neprieštaravo bylos rašytinei medžiagai. Įvertinęs šalių pozicijas, byloje esančias nuotraukas, rašytinius įrodymus, teismo ekspertų komisijos aktą, teismas darė išvadą, jog dėl atsakovės neatsargios bei nerūpestingos veiklos pagal nuomos sutartį vykdant prekybos veiklą nuo 2002 m. iki 2015 m. ginčo patalpoms padaryti defektai – nepakeistos perdegusios ar skirtingos šviesos lempos, neperdažytos papilkėjusios lubos, išpurvintos bei mechaniškai subraižytos sienos ir kolonos, pažeistos grindų plytelės dėl fizinio poveikio – nudaužymo, smūginio poveikio, išgręžiojimo, nukritusių grindjuosčių ir sienų plytelių, neveikiantys įvažiavimo vartai, mechaniškai subraižytos durys, varčia, stakta, ir sulankstytas bei pažeistas korozijos keltuvo rėmas, sugadinti jo fiksatoriai, kurie nesusiję su natūraliu nusidėvėjimu ir nesusiję su pastato deformacijomis ir juos pašalinti – atkurti patalpas į sutarties pradžios būklę objektyviai reikalinga 75 710 Eur suma. Teismo vertinimu, nustatytos visos civilinės sutartinės atsakovės atsakomybės sąlygos – nuostolio (žalos) suma, neteisėta veika, kaltė, priežastinis ryšys. Neperžengdamas ieškiniu reikalaujamos sumos, teismas laikė įrodytą ir pagrįstą ieškovės reikalavimą dėl patalpų atstatymo 57 710,78 Eur sumos ribose, ieškinį šioje dalyje tenkino.

33.       Išanalizavęs šalių sutartį ir šalių elgesį tiek sutarties vykdymo laikotarpiu, tiek pasibaigiant ir pasibaigus sutarčiai, teismas padarė išvadą, jog ieškovė neturėjo pagrindo sutartyje nustatytu laiku atsisakyti priimti patalpas ir pasirinkusi nuostolių atlyginimo dėl neatstatytos būklės patalpų mechanizmą, turėjo pareigą laiku apžiūrėti patalpas kartu su atsakove ne vėliau nei sutarties pabaigos dieną, ieškovė turėjo pareigą nedelsiant suderinusi su atsakove skirti geros reputacijos ekspertus, kurie pateiktų išvadas per 10 dienų, tačiau šių savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei esant pakankamai duomenų apie tai, kad pastatui (patalpoms) buvo reikalingas kapitalinis remontas ir ieškovė jo nevykdė, teismo vertinimu, ieškovė neturėjo teisės reikalauti iš atsakovės baudinių netesybų – dvigubo nuomos mokesčio 34 335,20 Eur, o taip pat ir 1 304,74 Eur delspinigių už jas.

III.       Apeliacinio skundo argumentai

34.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo 2019 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą dalyje dėl 57 710,78 Eur priteisimo ieškovės naudai panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

34.1.                      Skylės sienose nelaikytinos daikto pabloginimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.500 straipsnį, nes patalpų vertė nesumažėjo. Patalpų trūkumai (tualeto priemonių laikiklių skylės sienose, sienų neperdažymas naujai) atsirado dėl daikto naudojimo pagal paskirtį. Jie nelaikytini daikto pabloginimu CK 6.500 straipsnio prasme, nes patalpų vertė nesumažėjo, jos neprarado dalies funkcionalumo ir tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį taip pat neprarado savo turėtos ekonominės vertės.

34.2.                      Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ne tik nuomos sutartyje apibrėžtas atsakomybės ribas, bet ir nustatyti ar nuomojamų patalpų vertė sumažėjo ir kas dėl to kaltas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad visos civilinės atsakomybės sąlygos nustatytos, tačiau tokių išvadų nemotyvavo, nepagrindė byloje esančiais įrodymais, netyrė bylai reikšmingų įrodymų ir nepasisakė kodėl jais nesivadovavo.

34.3.                      Teismas ieškovės naudai kompensaciją dėl patalpų atstatymo išlaidų priteisė iš esmės remdamasis tik tuo, kokius defektus teismo ekspertai įvardijo kaip atsiradusius dėl netinkamo ir/ar nerūpestingo patalpų eksploatavimo ir kokia būtų šių defektų ištaisymo kaina. Ekspertai nevertino nei atsakovės kaltės už defektų atsiradimą, nei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalos, nevertino atsakovės pareigos atitinkamus defektus ištaisyti, nevertino ieškinio reikalavimo ribų ir faktinio pagrindo bei pan., šias aplinkybes turėjo įvertinti teismas.

34.4.                      Teismas rėmėsi tik ekspertizės išvada, atsisakydamas vertinti ir nevertindamas įrodymų bei paaiškinimų, kurie patvirtina aplinkybes priešingas ekspertizės akte nustatytoms aplinkybėms, t. y.: 1) teismas priimdamas sprendimą konstatavo, kad patalpose yra būtina atlikti kapitalinį remontą. Ekspertizės išvados grįstos prielaida, kad plyšimai sienose stabilizavosi, t. y. ekspertai darė prielaidą, kad kapitalinio remonto daryti nereikia, todėl nustatydami defektus ir jų ištaisymą nevertino kapitalinio remonto darymo galimybių, kaštų, būtinų darbų ir pan., nors klausimas užduotas siekiant nustatyti visus defektus ir būtinus atlikti darbus, neskirstant kokius defektus vertinti kokių ne. Teismas, atsisakydamas kritiškai vertinti ekspertų išvadą, kuri grįsta prielaida priešinga teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir kuria į teismo klausimus atsakyta iš esmės klaidingos prielaidos ribose, priėmė prieštaringą sprendimą; 2) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos statybos skyriaus statinio priežiūros patikrinimo aktuose, Šiaulių maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo akte, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuoti faktai dėl atsinaujinančių plyšimų sienose ar vandens pratekėjimo per lubas patvirtina, kad kapitalinio remonto poreikis buvo nuomos laikotarpiu ir išliko pasibaigus nuomos laikotarpiui, o plyšimai sienose nesistabilizavo. Teismas, atsisakydamas kritiškai vertinti ekspertų išvadą, kuri grįsta prielaidomis priešingomis valstybės pareigūnų nustatytoms faktinėms aplinkybėms, priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą; 3) teismas atsisakydamas vertinti atsakovės pateiktus argumentus ir įrodymus dėl ekspertizės išvados prieštaringumo bei neišsamumo, motyvuodamas tik jų šališkumu, o tuo pačiu nebendradarbiaudamas užtikrinant galimybę atsakovei byloje surinkti įrodymus ir atlikti detalesnius tyrimus tikslu pateikti labiau motyvuotus argumentus, pažeidė proceso rungtyniškumo principą. Atsakovė byloje pateikė geros reputacijos ekspertų dr. R. K. nuomonę dėl patalpų galimai avarinės būklės bei siekiant nustatyti defektus būtinų atlikti tyrimų, taip pat doc. dr. G. Š. nuomonę dėl atliktos ekspertizės išsamumo bei atliktinų tyrimų tikslu nustatyti pirmines defektų priežastis, atsakovė siekė atlikti išsamesnius tyrimus tikslu nustatyti pirmines defektų priežastis (ieškovė kaip pastato savininkė pasinaudodama savo padėtimi nesutiko, kad kokie nors tyrimai būtų atlikti), teismas, nevertindamas pateiktų įrodymų bei neužtikrindamas galimybių pateikti papildomus įrodymus dėl ekspertų išvados neišsamumo, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

34.5.                      Teismas nepagrįstai atsisakė kritiškai vertinti ekspertizės akto išvadas, nes: 1) ekspertai savo išvadas grįsdami prielaidomis, kurios yra priešingos byloje esantiems įrodymams ir teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, t. y. kad patalpose būtinas kapitalinis remontas, neišsamiai ir netiksliai atsakė į teismo užduotus klausimus dėl patalpose esančių defektų ir būtinų atlikti darbų siekiant juos ištaisyti; 2) ekspertai patvirtino, kad atlikti išvadoje nurodytų einamojo remonto darbų yra neįmanoma neatlikus kapitalinio remonto, kurio vykdymo darbai padarius klaidingas prielaidas išvadoje neįvertinti; 3) ekspertai negalėjo nustatyti defektų atsiradimo momento, todėl į išvadas įtraukė defektus, buvusius iki nuomos pradžios dienos ir atsiradusius po nuomos pabaigos dienos; 4) ekspertai išvadas grindė tik vizualiniu apžiūros metodu, nors nėra išlikę pastato projektinės dokumentacijos, todėl buvo neįmanoma nustatyti pirminių defektų priežasčių, įvertinti ar patalpos įrengtos naudojant tinkamas medžiagas ir pagal technologiją bei pan.

34.6.                      Teismas priimdamas sprendimą nevertino ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nors ieškovė po teismo ekspertizės savo ieškinio reikalavimų, atsižvelgiant į teismo ekspertų nustatytus defektus ir jų ištaisymo kainas, netikslino. Teismas nepagrįstai teismo ekspertų išvadą ir joje nurodytus defektus prilygino ieškiniu keliamiems reikalavimams.

34.7.                      Jei teismas vertino, kad ekspertizės išvados nepakankamos įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas turėjo pareigą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, o ne priimti sprendimą pagrįstą atsakovės kaltės prezumpcija ir atsižvelgiant tik į ekspertų išvadą, kurios metu buvo vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o atsakoma į teismo užduotus klausimus.

34.8.                      Teismas visas abejones turėjo vertinti ieškovės nenaudai, nes ieškovės veiksmai apsunkino bylos nagrinėjimą ir tiesos nustatymą, t. y. neišlikusi projektinė dokumentacija (nei projektas, nei statybos žurnalai ir pan.), ieškovė pasinaudodama savo pranašumu, kad be jos sutikimo nėra galimybės patekti į patalpas arba atlikti kokius nors tyrimo veiksmus, atsisakė leisti atlikti bet kokius tyrimus siekiant įvertinti pastato būklę ir nustatyti tikslias (pirmines) defektų atsiradimo priežastis, siekiant nustatyti ar naudotos tinkamos medžiagos tokios paskirties patalpose, ieškovė išgriovė dalį pertvarų prieš patalpas apžiūrint savivaldybės atstovams ir pan.

34.9.                      Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti patalpų būklės atstatymo išlaidas, sudarančias 57 710,78 Eur. Ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė kaip apskaičiuojama prašomų priteisti išlaidų suma, t. y. detalizavo atliktinus remonto darbus, už kuriuos ieškovės vertinimu yra atsakinga atsakovė, ir pagal juos apskaičiuoja priteistiną sumą. Pirmosios instancijos teismas vertino ne ieškinio reikalavimų pagrįstumą, o priimdamas sprendimą ekspertų paskaičiuotą patalpų remonto kainą tiesiog sumažino iki ieškinio dydžio, nevertindamas ar ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, yra pagrįstas. Teismas turėjo spręsti ar ieškovės reikalavimas yra įrodytas ekspertų išvada ar kitais byloje surinktais įrodymais, o ne tiesiog priteisti ekspertų paskaičiuotą sumą, ją sumažinant iki ieškinio sumos.

34.10.                      Teismo ekspertų išvados dėl reikiamų atlikti darbų kiekio ir pobūdžio bei ieškovės reikalavimai dėl reikiamo atlikti darbų kiekio ir pobūdžio skiriasi. Teismas numatydamas atsakovės pareigą apmokėti už darbus, kurių net nereikalavo atlikti ieškovė, peržengė ieškinio ribas. Atsakovė byloje gynėsi nuo ieškovės reikalavimų, o ne nuo teismo ekspertų nuomonės ir skaičiavimų. Teismas turėjo vertinti prašomos priteisti sumos pagrįstumą ieškovės reikalavimų apimtyje, teismas tokio vertinimo neatliko.

34.11.                      Kaip matyti iš teismo ekspertų išvadų, į nurodytą patalpų atstatymo išlaidų sąmatą įtraukti tokie darbai, kurių ieškovė savo ieškiniu nepriskyrė prie defektų, dėl kurių ištaisymo būtų pareiškusi reikalavimus atsakovei. Net jei vertinti, kad teismas tenkino visus ieškovės reikalavimus ištaisyti tuos defektus, kurie sutapo su ekspertų nurodytais defektais, tuomet nėra aišku kodėl atsakovė atsakinga už ieškovės nurodytų defektų ištaisymą: lubų perdažymą, radiatorių perdažymą, durų demontavimą, klozetų keitimą, fasado dažymą, nes teismo ekspertai šių defektų nenurodė. Taip pat nėra aišku, kodėl teismas visiškai tenkino ieškovės reikalavimus: grindų plytelių keitimas, grindjuosčių atstatymas, sienų perdažymas, liuminescencinių lempų keitimas, durų perdažymas, nes ekspertai paskaičiavo mažesnius defektų kiekius nei nurodė ieškovė. Taip pat teismas neatsižvelgė į atitinkamų darbų atlikimo kainas, t. y. nelygino ar ieškovės reikalaujama darbų atlikimo kaina atitinka ekspertų paskaičiuotą darbų atlikimo kainą.

34.12.                      Net darant prielaidą, kad atsakovė yra atsakinga už visų ieškovės reikalautų ištaisyti defektų, kurie sutapo su teismo ekspertų nurodytais defektais, ištaisymą, o ieškovės nurodoma defektų kaina atitinka ekspertų paskaičiuotą defektų ištaisymo kainą, priteista suma atsižvelgiant į ieškovės pateiktas defektų ištaisymo kainas turėtų būti sumažinta.

34.13.                      Jei teismas priteisė kompensaciją už tų defektų, kurių reikalavo ieškovė, ištaisymą, su sąlyga, kad tų defektų taisymo pagrįstumą patvirtino teismo ekspertai, neaišku kokių defektų ištaisymui ir kokiu pagrindu teismas priteisė 19 254,14 Eur (ieškovės reikalauti ištaisyti defektai, kurių ekspertai neįtraukė į savo išvadą). Nėra aišku kokiomis kainomis teismas apskaičiavo defektų ištaisymą, nes sprendimą grindė teismo ekspertų išvadomis, o reikalavimą tenkino pagal ieškovės pateiktas kainas.

34.14.                      Aplinkybė, kad ekspertai negalėjo nustatyti defektų atsiradimo momento pati savaime nenustato atsakovės atsakomybės už visų ekspertų užfiksuotų defektų ištaisymą. Teismas turėjo pareigą vertinti įrodymų visumą ir nustatyti, kurie defektai atsirado ginčo laikotarpiu, o ne nurodyti, kad norint patalpas atkurti į sutarties pradžios būklę objektyviai reikalinga 75 710 Eur.

34.15.                      Vertinant patalpų būklę nuomos pradžios dienai, turi būti vertinama patalpų būklė 2008 m. gegužės 1 d. ir dalies patalpų kokia buvo 2009 m. liepos 2 d., nes dalis patalpų išnuomota nuo 2008 m. gegužės 1 d., o nuo 2009 m. liepos 2 d. išnuomotas papildomas patalpų plotas. Teismas nevertino patalpų būklės nuomos pradžios dienai, nevertino, ar ieškovės ir ekspertų nurodyti defektai atsirado iki nuomos pradžios datos, ar po to. Atsakovė neturi pareigos atsakyti už defektų, kurie buvo nuomos pradžios dienai, ištaisymą, neturi pareigos patalpų grąžinti geresnės būklės nei jos buvo nuomos pradžios dienai.

34.16.                      Patalpoje Nr. 1-127 (kurios išsinuomotos nuo 2009 m. liepos 2 d.) iki jas išsinuomojo atsakovė veikė žuvų turgus. Šiose patalpose buvo sumontuotos kriauklės ir yra likę jų išmontavimo žymės. Įrangos montavimo žymės ant grindų netrukdė atsakovės patalpų naudoti pagal paskirtį ir tokias patalpas atsakovė priėmė, tačiau tai nereiškia, kad pasibaigus nuomos sutarčiai atsakovė atsakinga už grindų dangos keitimą. Ta pati situacija ir dėl kitose patalpose likusių įrangos montavimo žymių. Kadangi nuomos sutartis dėl šių patalpų sudaryta iš naujo, tai visos įrangos montavimo žymės jau buvo nuomos pradžios dienai, o nuomos pabaigos dienai patalpų savininkas pretenzijų nereiškė, t. y. ieškovė negali reikšti pretenzijų pagal anksčiau galiojusią nuomos sutartį ir reikalauti ištaisyti defektus, kurie jau buvo nuomos pradžios dienai. Patalpų pritaikymas pagal paskirtį (mažmeninės prekybos paskirties patalpose kasų ar atitvarų sumontavimas) negali būti vertinamas kaip patalpų būklės pabloginimas.

34.17.                      Po patalpų grąžinimo patalpas ieškovė naudojo, t. y. jose veikė tretieji asmenys, vyko renginiai, buvo laikomi daiktai, vyko remonto darbai ir pan. Nustatinėjant atsakovės atsakomybę už defektus patalpose reikėjo remtis ne tik patalpų apžiūros metu užfiksuotais defektais ar buvusia būkle, bet pirmiausia antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotais faktais ir patalpų būkle. Ekspertai į defektų sąrašą įtraukė ir tuos defektus, kurie nebuvo fiksuoti 2015 m. balandžio 30 d.

34.18.                      Teismas nepagrįstai priskyrė ištaisyti defektus, kurie buvo nuomos pradžios dienai arba atsirado po nuomos pabaigos: 1) grindų dangos remontą patalpoje Nr. 1-127 ir patalpoje Nr. 1-120, kas pagal ieškovės reikalavimą sudaro 55 kv. m ir 277 kv. m, t. y. iš viso 332 kv. m už 20 676,96 Eur (su PVM) pagal ieškovės nurodytą kainą (neskaičiuojant šiukšlių išvežimo kainos mažinimo); 2) keltuvo remontą už 1 802,92 Eur (su PVM) pagal ieškovės nurodytą kainą; 3) vartų pakėlimo mechanizmo remontą, praustuvo keitimą, durų keitimą, lubų plovimą, kurių ištaisymo nereikalavo ieškovė.

34.19.                      Ekspertai nevertino nuomos sutarties sąlygų, nurodydami defektų atsiradimo priežastis nevertino dėl kieno kaltės atitinkamas defektas atsirado. Atitinkamas aplinkybes turėjo vertinti ir nustatyti teismas, kuris šios pareigos neatliko. Ekspertų išvada, kad defektą sąlygojo netinkama ir/ar nerūpestinga patalpų priežiūra, savaime nepreziumuoja, kad už defekto atsiradimą atsakingas nuomininkas. Teismas turėjo pareigą vertinti kas turėjo užtikrinti atitinkamą patalpų priežiūrą ir atitinkamai dėl kieno netinkamos priežiūros defektas galėjo atsirasti.

34.20.                      Patalpas įrengti ir pritaikyti jų naudojimui atsižvelgiant į paskirtį, kuriai jos nuomojamos, yra nuomotojo pareiga. Ekspertai nurodė, kad grindų dangos sugadinimo priežastis yra mechaninis poveikis bei paaiškino, kad jis tikėtina pasireiškė prekių keltuvo poveikiu į grindų plytelę, tačiau teismas nesiaiškino ar grindų dangos sugadinimą esant mechaniniam poveikiui sąlygojo netinkamo atsparumo grindų danga ar pan., ar atsakovės veiksmai, patalpomis naudojantis pažeidžiant nuomos sutarties sąlygas, t. y. nenustatė kaltės ir priežastinio ryšio, kurio ekspertai nevertino ir netyrė. Jei sandėlio dangoje dėl prekių vežiojimo skyla grindų plytelės, už tokį defektą yra atsakingas ne nuomininkas, kuris patalpas naudojo pagal nuomos sutarties sąlygas, o nuomotojas, kuris patalpas įrengė neatsižvelgdamas į paskirtį, kuriai patalpos bus naudojamos, arba nekokybiškai, t. y. nėra atsakovės kaltės dėl atitinkamų pažeidimų atsiradimo. Teismas ieškovei nepagrįstai priteisė išlaidas už grindų remontą sandėlio patalpose (29,25 kv. m + 163,02 kv. m = 192,27 kv. m, pagal ieškovės nurodomą kainą 11 974,58 Eur (su PVM)).

34.21.                      Teismas nenustatė, kad patalpos būtų naudotos ne pagal paskirtį. Patalpų naudojimas pagal jų paskirtį ir nepažeidžiant nuomos sutarties sąlygų negali būti vertinamas kaip nerūpestingas ir neatsakingas patalpų naudojimas. Bylos medžiaga patvirtina kad nuomotojas, o ne nuomininkas nerūpestingai ir neatsargiai vykdė veiklą, neužtikrindamas tinkamos pastato priežiūros ir patalpų būklės.

34.22.                      Apie išties pavojingą situaciją patvirtino tiek geros reputacijos eksperto dr. R. K. nuomonė, tiek faktas, kad nuomotojas po šių išvadų ir prieš apsilankant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos statybos skyriaus specialistams suskubo išardyti dalį pertvarų patalpose bei kosmetiškai užtaisyti plyšimus sienose ir nesutiko, kad patalpose būtų atliekami bet kokie detalesni tyrimai, tikslu nustatyti tikrąsias akivaizdžių statybos ar projektavimo klaidų priežastis, atsisakė didelės dalies ieškinio reikalavimų. Nors teismo ekspertai darė prielaidą, kad plyšimai sienose stabilizavosi, tačiau tokio fakto konstatuoti negalėjo, kad defektai atsinaujina konstatavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos statybos skyriaus atstovai, pagal ekspertų fiksuotus defektus yra atsiradę naujų pažeidimų, t. y. patalpų būklė ir toliau blogėja, ką ieškovė siekia nuslėpti.

34.23.                      Nors teismas pats konstatavo nurodytus faktus apie patalpų būklę, tačiau tuo pačiu pripažino atsakovės atsakomybę už einamojo remonto nedarymą. Teismas patvirtino, bet neatsižvelgė į faktą, kad neatlikus kapitalinio remonto einamojo remonto atlikti neįmanoma, taip pat nevertino kiek kapitalinio remonto nedarymas sąlygojo poreikį atlikti einamąjį remontą ir pan.

34.24.                      Esant pareigai atlikti kapitalinį remontą (šiuo atveju stabilizuoti konstrukcijų judėjimą) tiek lubos, tiek sienos, tiek grindys ir kita vidinė patalpų apdaila būtų pažeista iš esmės, todėl einamąjį remontą patalpose reikėtų daryti pirmiausia ne dėl to, kad atsakovė naudojosi patalpomis, bet dėl to, kad buvo atliktas kapitalinis remontas. Šiuo atveju nėra pagrindo atsakomybę už einamojo remonto darymą perkelti atsakovei, kai ieškovė nevykdė tinkamos pastato techninės priežiūros ir laiku neatliko kapitalinio remonto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškinys dėl patalpų atstatymo išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

35.       2002 m. UAB „SENASIS DVARAS“ ir atsakovė sudarė nuomos sutartį, kuria nuomotojas išnuomojo nuomininkui prekybos halę, esančią (duomenys neskelbtini), su automobilių stovėjimo aikštele. 2002 m. gruodžio 16 d. nuomotojas perdavė 1 361,45 kv. m ploto patalpas nuomininkui pagal patalpų perdavimo-priėmimo aktą. 2008 m. balandžio 16 d. šalys dar kartą sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl žemės sklypo ir komercinės paskirties patalpų, esančių prekybos centro pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), nuomos terminas iki 2013 m. balandžio 30 d.

36.       2009 m. liepos 1 d. šalys sudarė susitarimą prie 2008 m. balandžio 16 d. nuomos sutarties, patikslintas patalpų plotas – 1 820,55 kv. m ir nuomos mokesčio dydis. 2009 m. liepos 1 d. sudarytas trišalis nuomotojo UAB „SENASIS DVARAS”, atsakovės ir ieškovės susitarimas prie nuomos sutarties, kuriuo pradinis nuomotojas perdavė ieškovei visas pradinio nuomotojo teises, kylančias iš 2008 m. balandžio 16 d. nuomos sutarties nuo 2009 m. liepos 1 d., naujasis nuomotojas – ieškovė ir nuomininkas – atsakovė 2009 m. liepos 2 d. pasirašė patalpų perdavimo-priėmimo aktą. 2013 m. kovo 20 d. šalys sudarė atskirą susitarimą prie 2008 m. balandžio 16 d. nuomos sutarties, kuriuo nuomos sutarties terminas pratęstas iki 2015 m. balandžio 30 d.

37.       Ieškovė 2015 m. sausio 23 d. išsiuntė atsakovei pasiūlymą pratęsti nuomos sutartį iki 2018 m. gegužės 1 d., atsakovė 2015 m. sausio 27 d. raštu atsakė, jog nuomos sutarties netęs. 2015 m. balandžio 20 d. atsakovė pakvietė ieškovę patalpas priimti sutartyje numatytą pabaigos dieną – 2015 m. balandžio 30 d., nurodė 9 val., tačiau ieškovė 2015 m. balandžio 29 d. nurodė, jog nurodytu laiku neatvyks. Ieškovė nederino patalpų priėmimo laiko, į patalpų perdavimą neatvyko. 2015 m. balandžio 30 d. atsakovės prašymu antstolis R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksavo faktines aplinkybes dėl atsakovės nuomojamų patalpų grąžinimo. 2015 m. balandžio 30 d. raštu ieškovė atsakovei nurodė, kad patalpų patikrinimas bus atliekamas 2015 m. gegužės 5 d., šią dieną bus aiškinamasi dėl einamojo remonto būtinumo bei vyks taisytinų defektų fiksavimas dalyvaujant ieškovės atstovui, antstoliui bei statybos specialistui. 

38.       Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl pareigos ištaisyti nustatytus patalpų defektus pasibaigus nuomos sutarčiai. Patikslintu ieškiniu ieškovė nurodė kokioje nuomotoje patalpoje kokius darbus, jos vertinimu, būtina atlikti, nurodė reikalaujamą sumą. Teismas skyrė ekspertizę, su tikslu nustatyti kokie defektai nustatyti patalpose, kokia jų atsiradimo priežastis, kokius statybos darbus reikia atlikti ir kokia šių darbų kaina. Teismo ekspertams nurodžius patalpų remonto kainą (75 710 Eur), pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas ieškinio ribų, apibrėžtų ieškovės patikslintu ieškiniu, laikė įrodytu ir pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl patalpų atstatymo 57 710,78 Eur sumos ribose, todėl ieškinį šioje dalyje tenkino. Apeliantės (atsakovės) vertinimu, ji negali būti atsakinga už einamojo remonto atlikimą, jeigu patalpoms būtinas kapitalinis remontas, o jeigu būtų nuspręsta, kad atsakovė turėjo pareigą atlikti einamąjį remontą, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kokių ieškovės nurodytų darbų būtinumą, apimtis ir kainą patvirtina ekspertizė ir priteisti tik tas ieškovės reikalautas patalpų atstatymo išlaidas, kurias patvirtino ekspertizė. 

Dėl nuomininko atsakomybės pagrindų

39.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad nenustatytos atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos dėl nuostolių atlyginimo. Teismas neatsižvelgė į poreikį patalpose atlikti kapitalinį remontą ir į tai, kad jo neatlikus, einamojo remonto atlikti neįmanoma. Apeliantės nuomone, nėra pagrindo atsakomybę už einamojo remonto darymą perkelti atsakovei, kai ieškovė nevykdė tinkamos pastato techninės priežiūros ir laiku neatliko kapitalinio remonto. Taigi, atsakovė įrodinėja, kad nėra pagrindo jai taikyti sutartinę atsakomybę, nes ji neatliko neteisėtų veiksmų.

40.       CK 6.256 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad verslininkų sutartinė atsakomybė kyla be kaltės, nebent kitaip numatyta įstatyme ar sutartyje. Taigi, sutartinei civilinei atsakomybei tarp verslininkų taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246 – 6.249, 6.256 straipsniai). Kaltė yra sutartinės verslininko atsakomybės sąlyga tik jei taip numatyta sutartyje ar įstatyme. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovė yra verslininkė, savo vykdomai veiklai (mažmeninei prekybai) nuolat nuomojant patalpas, atsižvelgiant NPNSBS 15.6. papunktyje įtvirtintą taisyklę, kad nuomininko atsakomybė kyla esant kaltei, spręstina, kad atsakovės atsakomybė kyla kaltės pagrindu.

41.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nustatytos visos civilinės sutartinės atsakovės atsakomybės sąlygos – nuostolio (žalos) suma, neteisėta veika, priežastinis ryšys ir kaltė, tačiau teismas plačiau dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakė ir šios išvados nemotyvavo. Esant šioms aplinkybėms, šis trūkumas ištaisytinas apeliacinės instancijos teismo. 

42.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, t. y. ieškovas privalo įrodyti sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), dėl to patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015, 2017 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-687/2017). Taigi, ieškovei teko pareiga įrodyti visas atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, o atsakovei – įrodyti, kad ji tinkamai įvykdė sutartį – grąžino tinkamos kokybės patalpas.

Dėl neteisėtų veiksmų

43.       Negyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmė – nuomotojo įsipareigojimas suteikti už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininko – įsipareigojimas naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį ir, pasibaigus nuomos sutarties terminui, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos (plg. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

44.       Bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos numato tam tikras nuomininko pareigas susijusias su nuomojamo daikto būklės užtikrinimu. CK. 6.943 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.

45.       Ginčo santykius reguliuojančioje NPNSBS numatyta, kad nuomotojui perduodant daiktą nuomininkui turėjo būti nurodyti patalpų trūkumai (3.3 – 3.4 papunkčiai). NPNSBS 4.6 papunktyje nurodyta, kad nuomininkas atsako už bet kokią žalą padarytą patalpoms, taip pat ir atsitiktinę žalą, o 4.4 papunktis numato, kad nuomos objektas nuomotojui turi būti grąžintas tokios būklės, kaip buvo nurodyta priėmimo-perdavimo akte, nebent raštu būtų susitarta kitaip. Be to, nuomininkui numatyta pareiga atlikti einamąjį remontą, kad patalpos būtų geros būklės (5.1 papunktis). Taip pat NPNSBS 15.2 papunktyje numatyta nuomininko pareiga pasibaigus nuomos santykiams grąžinti patalpas tokios būklės, kokios jos buvo nuomos pradžios dieną, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (geros būklės ir be defektų). Papildomai NPNSBS 5.13 papunktyje numatyta, kad nuomininkas neatsako už patalpų būklės pablogėjimą, kuris atsirado dėl nuomotojo kaltės ar išreikštos valios.

46.       Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė turėjo pareigą atlikti einamąjį remontą nuomotose patalpose, nors ir atsižvelgiant į patalpų būklę jose turėjo būti atliktas kapitalinis remontas, nes tokia pareiga buvo numatyta nuomos sutartyje, taip pat sprendė, kad atsakovė neįvykdė nuomininko pareigos grąžinti patalpas tokios būklės, kaip buvo numatyta nuomos sutartyje, todėl jai kyla pareiga atlyginti nuomotojui nuostolius.

47.       Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutiktina. Byloje nėra duomenų, kad nuomos santykių pradžioje, patalpų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo metu pagal NPNSBS 3.3 – 3.4 papunkčius būtų nustatyta kokių nors patalpų trūkumų, todėl spręstina, kad patalpos buvo perduotos geros būklės, be defektų. Atsakovė priimdama patalpas naudoti, galėjo savo iniciatyva nustatyti patalpų trūkumus, bet to nepadarė, todėl jai tenka neigiamų pasekmių atsiradimo rizika. Atsakovės pareiga atlikti einamąjį remontą ir perduoti patalpas be defektų kyla iš NPNSBS 4.6, 5.1 ir 15.2 papunkčių (numatytos nuomininko pareigos atlyginti žalą patalpoms, daryti einamąjį remontą ir perduoti patalpas geros būklės) ir CK 6.493 straipsnio 1 dalies. Iš aukščiau aptarto CK reguliavimo ir nuomos sutarties nuostatų darytina išvada, kad ta aplinkybė, jog nuomotojas neatliko kapitalinio remonto nepanaikina nuomininko pareigos grąžinti patalpas tokios būklės, kaip buvo perduotos nuomos sutarties sudarymo momentu, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. 

48.       Išvadą, kad einamąjį remontą buvo galima atlikti ir be kapitalinio remonto, pagrindžia paties nuomininko veiksmai visos nuomos sutarties galiojimo metu. pagal CK 6.493 straipsnio 3 dalį nuomininkas, sužinojęs apie išsinuomoto daikto trūkumus, kuriems pašalinti reikalingas neatidėliotinas kapitalinis remontas, privalo nedelsdamas apie tai pranešti nuomotojui. Jeigu nuomotojas, gavęs nuomininko pranešimą, daikto trūkumų nepašalina, nuomininkas turi teisę pradėti būtinus daikto remonto darbus ir be teismo leidimo, kai tai būtina daiktui išsaugoti, apie tai pranešti nuomotojui ir vėliau pateikti atliktų darbų vertę patvirtinančius dokumentus bei pakeistas daikto dalis. Prireikus nuomininkas būtiną daikto remontą gali atlikti nuomos mokesčio sąskaita (Šis nuomininko teisių gynimo būdas įtvirtintas ir CK 6.492 straipsnio 2 dalyje). Nagrinėjamoje byloje, visą nuomos santykių laikotarpį (2002 – 2015 m.) nuomininkas galėjo pasinaudoti teise reikalauti nuomotoją atlikti kapitalinį patalpų remontą, tokia tvarka, kaip numato CK 6.493 straipsnio 3 dalis ir 6.492 straipsnio 2 dalis, tačiau šia teise nepasinaudojo. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad pastato trūkumai netrukdė nuomininkui naudoti patalpų pagal tikslinę paskirtį. Taip pat nuomininkas neįrodė, kad žala, kurią reikalauja atlyginti nuomotojas, kilo tik dėl nuomotojo kaltės, todėl nėra pagrindo netaikyti nuomininko civilinės atsakomybės NPNSBS 5.13. papunktyje numatytomis sąlygomis (kuriose numatyta, kad nuomininkas neatsako už patalpų būklės pablogėjimą, kuris atsirado dėl nuomotojo kaltės ar išreikštos valios). Tačiau aplinkybė, kad nuomotojas neatliko kapitalinio remonto, turi reikšmės sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio, jei nuomininkas įrodo, kad žala atsirado ar padidėjo dėl nuomotojo veiksmų.

49.       Taigi, nagrinėjamu atveju, neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė sutarties netinkamu vykdymu, kadangi pagal NPNSBS 5.1 papunktį, visą patalpų priežiūrą ar atnaujinimą (einamąjį remontą) atlieka nuomininkas savo sąskaita ir rizika taip, kad patalpos būtų geros būklės. Byloje nustatyta ir apeliantė to neginčija, kad nuomotose patalpose einamasis remontas nebuvo atliekamas, o einamojo remonto neatlikimą apeliantė iš esmės motyvuoja tuo, kad patalpoms būtinas kapitalinis remontas, o jo neatlikus, einamojo remonto atlikti neįmanoma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pareiga atlikti patalpų kapitalinį remontą nustatyta nuomotojui (ieškovei) (CK 6.492 straipsnio 1 dalis), tačiau aplinkybė, jog patalpose kapitalinis remontas nebuvo atliktas, nesudaro pagrindo atleisti atsakovės nuo pareigos atlikti patalpų einamąjį remontą, arba einamojo remonto neatlikus, nuo pareigos sumokėti už patalpų perdavimo metu nustatytų defektų pašalinimą (NPNSBS 15.5 papunktis). Byloje paskirtos ekspertizės akte nustatyta, kad dalis patalpų defektų, kuriems pašalinti reikalingų darbų išlaidas prašė priteisti ieškovė, atsirado dėl netinkamo patalpų eksploatavimo. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė atsakovei neatliekant einamojo nuomotų patalpų remonto, patalpų perdavimo metu nustatytų defektų nepašalinimu ir neapmokėjimu už nustatytus defektus.

Dėl žalos dydžio

50.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

51.       Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Didesnio nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

52.       Vertinant nuostolių dydį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad atsakovė turėjo pareigą atlikti einamąjį remontą, turėjo vertinti, kokie ieškovės nurodyti darbai buvo būtini ir kokia šių darbų kaina, bei priteisti tik tas ieškovės reikalautas patalpų atstatymo išlaidas, kurias patvirtino ekspertizė, jei nėra jos išvadas paneigiančių įrodymų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, vertinant ieškovės reikalavimų pagrįstumą atliktos teismo ekspertizės kontekste.

53.       Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 1 d. patikslintu ieškiniu suformulavo galutinius savo reikalavimus atsakovei, nurodydama, kokius darbus, jos vertinimu, būtina atlikti nuomotose patalpose, bei teigė, kad visų darbų kaina – 57 710,78 Eur. 

54.       2017 m. lapkričio 20 d. teismo ekspertizės akte Nr. 3/17 nustatyti patalpų defektai ir atstatymo kaina. Ekspertai atsakė, kad patalpų atstatymo kaina 2015 m. 5 mėn. skaičiuojamosiomis kainomis atskaičius patalpų nusidėvėjimą ir atskaičius dėl projektavimo ir/ar statybos broko susidariusių defektų šalinimą yra 75 710 Eur su PVM. Kadangi tokia teismo ekspertų komisijos išvada nekėlė pirmosios instancijos teismui abejonių ir jis nusprendė ja vadovautis, teismas turėjo vertinti kokius ieškovės nurodomus darbus ekspertai nustatė kaip būtinus atlikti ir patenkinti tik tuos ieškinio reikalavimus, kurių pagrįstumą (atliktinų darbų būtinumą) patvirtino teismo ekspertizės aktas.

55.       Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis), nes pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, ji turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados įrodomosios reikšmės turi susiformuoti visapusiškai įvertinus įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

56.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad atliktos teismo ekspertizės akte ekspertai neturėjo galimybės nustatyti kada patalpų pažeidimai padaryti, kas juos padarė. Teigiama, kad turėjo būti vertinama patalpų būklė, kuomet patalpos buvo perduotos pasibaigus nuomos sutarčiai, kadangi vertinant patalpų būklę vėliau, galėjo būti nustatyti pažeidimai, kurie atsirado jau po nuomos sutarties pasibaigimo. Taip pat teigiama, kad teismas turėjo vertinti ekspertizės akto išvadas kitų byloje esančių įrodymų kontekste, o kiti įrodymai iš dalies prieštarauja ekspertizės akto išvadoms. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais šiuos apeliantės argumentus. Kaip matyti iš teismo ekspertizės akto turinio, teismo ekspertai vertino ne tik faktinę patalpų būklę ekspertizės atlikimo metu, tačiau ir byloje esančius duomenis, tuo pačiu ir antstolių, kurie kartu su statybos ekspertais patalpas apžiūrėjo praėjus trumpam laiko tarpui po nuomos sutarties pasibaigimo, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus ir jų priedus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo laikyti nepatikimomis ekspertizės akte nurodytų išvadų ir paskaičiavimų, kadangi, kaip jau minėta, teismo ekspertai vertino ne tik patalpų būklę ekspertizės atlikimo metu, bet ir kitus byloje esančius duomenis. 

57.       Darytina išvada, kad atliktos teismo ekspertizės akto išvadomis ir joje pateiktais paskaičiavimais nėra pagrindo abejoti, todėl ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumas vertinamas teismo ekspertizės akto kontekste.

58.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo patenkinti tik tuos ieškovės reikalavimus ištaisyti defektus, kurie sutapo su ekspertų nurodytais defektais, taip pat atsižvelgiant į ekspertų nurodomas kainas, bet ne daugiau, nei prašė ieškovė patikslintame ieškinyje (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Ieškovei turi būti priteistos patalpų atstatymo išlaidos pagal jos paskaičiuotas darbų apimtis ir jos nurodytas šių darbų kainas, kurias patvirtino ekspertai, net jei ekspertai nurodė didesnę šių darbų apimtį ar kainą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos patalpų atstatymo išlaidos išskaitant nuostolius, kurie atsirado ne dėl atsakovės kaltės, taigi turi būti atlyginama tik už darbus, reikalingus atlikti šalinant patalpų pažeidimus, atsiradusius patalpas eksploatuojant, o ne dėl projektavimo klaidų, statybos broko ar natūralaus nusidėvėjimo. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos apskaičiuotas žalos dydis tikslintinas pagal ieškovės pareikšto reikalavimo dydį, bet ne daugiau, nei patvirtinta ekspertizėje, sumas skaičiuojant be PVM.

59.       Grindų plytelių keitimo darbai: 1) ieškovė nurodė, kad patalpose, plane pažymėtose nuo 1-111 iki 1-119 ir 1-190, keistini 241 kv. m plytelių, ekspertai nurodė, kad keistini tik 192,27 kv. m, o vertinant šių darbų kainą pagal ieškovės nurodytus dydžius, šių darbų kaina – 9 896,35 Eur; 2) ieškovė nurodė, kad patalpoje, plane pažymėtoje 1-120, keistinų plytelių plotas – 277 kv. m, ekspertai nustatė, kad keistinų plytelių plotas 1 111,30 kv. m., neperžengiant ieškinio reikalavimo ribų, ieškovei priteistina suma pagal jos reikalaujamą plotą ir kainą – 14 257,49 Eur; 3) ieškovė nurodė, kad patalpoje, plane pažymėtoje 1-127, keistini 55 kv. m plytelių, ekspertai nustatė, kad keistini 66,60 kv. m plytelių, neperžengiant ieškinio reikalavimo ribų, ieškovei priteistina suma pagal jos reikalaujamą plotą ir kainą – 2 830,91 Eur. Laikytina, kad ieškovės reikalavimai dėl grindų plytelių keitimo patalpose pagrįsti iš dalies, pagrįstų reikalavimų suma – 26 984,75 Eur. Kitose patalpose plytelių keitimo išlaidų ieškovė priteisti nereikalavo.

60.       Grindjuosčių atstatymo darbai: 1) ieškovė nurodė, kad patalpose, plane pažymėtose nuo 1-111 iki 1-119 ir 1-190 atstatytini 62 m grindjuosčių, ekspertai nurodė, kad atstatytini 40 m grindjuosčių, neperžengiant ieškinio reikalavimo ribų, ieškovei priteistina suma už jos reikalaujamą pakeistinų grindjuosčių ilgį ir kainą – 155,70 Eur; 2) ieškovė nurodė, kad patalpoje, plane pažymėtoje 1-120 atstatytini 26 m grindjuosčių, ekspertai nurodė, kad atstatytini 105 m grindjuosčių, neperžengiant ieškinio reikalavimo ribų, ieškovei priteistina suma už jos reikalaujama pakeistinų grindjuosčių ilgį ir kainą – 101,21 Eur; 3) ieškovė nurodė, kad patalpoje, plane pažymėtoje 1-127 atstatytini 10 m grindjuosčių, ekspertai nurodė, kad atstatytini 90 m grindjuosčių, neperžengiant ieškinio reikalavimo ribų, ieškovei priteistina suma už jos reikalaujamą pakeistinų grindjuosčių ilgį ir kainą – 38,93 Eur.  Laikytina, kad ieškovės reikalavimai dėl grindjuosčių atstatymo patalpose pagrįsti iš dalies, pagrįstų reikalavimų suma – 295,84 Eur. Ieškovė reikalavo priteisti išlaidas už grindjuosčių keitimą ir kitose patalpose, tačiau ekspertai kitose patalpose grindjuosčių defektų nenustatė.

61.       Ieškovė reikalavo priteisti išlaidas už lubų perdažymą, tačiau teismo ekspertai nenustatė, kad lubos turėtų būti dažomos, o nustatė, kad lubos turėtų būti plaunamos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti ieškovei išlaidas už lubų plovimą, nors ieškovė reikalavo išlaidų už lubų perdažymą, kadangi šie darbai skirti lubų estetiniam vaizdui atstatyti. Teismo ekspertai nustatė, kad 2 678 kv. m lubų plovimas kainuotų 818,74 Eur. Teismas sprendžia, kad ši suma turi būti priteisiama ieškovei. Ekspertai taip pat nustatė, kad reikalingas lubų plokščių keitimas, tačiau ieškovė tokio reikalavimo nekėlė.

62.       Ieškovė reikalavo priteisti išlaidas už sienų perdažymą, nurodė, kad reikia perdažyti iš viso 870 kv. m, tačiau teismo ekspertai nustatė, kad tik 103,50 kv. m sienų reikalinga perdažyti dėl patalpų eksploatavimo, kitą sienų plotą reikalinga perdažyti dėl natūralaus nusidėvėjimo, projektavimo klaidų arba statybos broko. Teismas sprendžia, kad ieškovei priteistinos išlaidos tik už sienų, kurios pažeistos dėl patalpų eksploatavimo, perdažymą. Ekspertai nustatė, kad sienų perdažymas kainuotų 188,16 Eur, todėl ši suma priteistina ieškovei.

63.       Ieškovė reikalavo priteisti išlaidas už 382 vnt. liuminescencinių lempų pakeitimą, ekspertai nustatė, kad keistini 376 vnt. liuminescencinių lempų. Ekspertai nustatė, kad 376 vnt. liuminescencinių lempų keitimas kainuotų 869,73 Eur.

64.       Ieškovė reikalavo priteisti išlaidas, reikalingas durų tvarkymui – perdažyti duris, kurių plotas 60,20 kv. m, demontuoti duris tarp patalpų 1-127 ir 1-94 ir užpildyti durų angą, už šiuos darbus ieškovė reikalavo 466,16 Eur. Ekspertai nustatė, kad perdažyti reikia 12,20 kv. m durų ploto, taip pat nustatė, kad reikalingas 2 vnt. durų keitimas. Ekspertai nustatė, kad darbai, susiję su durų tvarkymu, kainuotų 341,93 Eur. Nors ieškovė ir ekspertai nurodė, kad reikalingi skirtingo pobūdžio durų remonto darbai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad išlaidos iš esmės susijusios su patalpose esančių durų tvarkymu, spręstina, kad yra pagrindas ieškovei priteisti išlaidas už durų remontą, kurių dydį nustatė ekspertai, įvertinę esamus pažeidimus ir reikalingus atlikti darbus. Ieškovei už patalpose esančių durų tvarkymą priteistina ekspertų nurodyta durų tvarkymo kaina – 341,93 Eur.

65.       Ieškovė reikalavo priteisti išlaidas už 10,50 kv. m sienų plytelių keitimą – 469,10 Eur. Ekspertai nustatė, kad 19 vnt. plytelių keitimas ant sienų kainuotų 27,91 Eur. Būtent šia sumą teismas vertina kaip pagrįstą ir priteistiną ieškovei. 

66.       Ieškovė reikalavo priteisti išlaidas, reikalingas išvežti 20 t statybinių šiukšlių, kurios sudaro – 614,78 Eur. Ekspertai nustatė, kad statybinių šiukšlių bus apie 49 t ir jų išvežimas kainuos 1 076,97 Eur. Neperžengiant ieškinio reikalavimo ribų, ieškovei priteistina suma už statybinių šiukšlių išvežimą pagal jos nurodomą sumą ir kiekį, iš viso 614,78 Eur.

67.       Ieškovė nurodė, kad reikalingos išlaidos perdažyti radiatorius, pakeisti klozetą, dažyti fasadą, tačiau ekspertai tokių defektų nenustatė, todėl šių ieškovės reikalavimų patenkinti nėra pagrindo. Ekspertai taip pat nustatė ir kitus defektus, tačiau ieškovei nereikalaujant priteisti išlaidų, reikalingų šalinti ekspertų nustatytus patalpų defektus, šios išlaidos ieškovei nepriteistinos. Taigi, nustatyta, kad teismo ekspertizė patvirtino iš viso 30 141,84 Eur sumos patikslintame ieškinyje nurodytų defektų šalinimo darbų būtinumą, todėl būtent šioje apimtyje ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu.

Dėl priežastinio ryšio ir kaltės

68.       CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

69.       Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kt.).

70.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad teisinio priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesas susideda iš dviejų etapų. Pirmajame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys, t.y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019).

71.       Byloje nustatyta, kad ieškovės nuostoliai nebūtų kilę, jeigu atsakovė sutarties galiojimo metu būtų tinkami vykdžiusi sutartines prievoles – dariusi einamąjį remontą, pašalinusi patalpų pridavimo metu nustatytus patalpų defektus arba būtų sumokėjusi už juos pašalinti reikalingus darbus, šios jos pareigos ir jų nevykdymo pasekmės buvo numatytos nuomos sutartyje. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusių nuostolių egzistuoja teisinis priežastinis ryšys, nes atsakovės neteisėti veiksmai yra tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, žala buvo numatoma iš sutarties sąlygų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos žalos buvo išskaičiuoti nuostoliai, kurie nėra atsakovės veiksmų padarinys, o kilo dėl projektavimo klaidų, statybos broko ar natūralaus nusidėvėjimo.

72.       Ieškovui įrodžius atsakovo neteisėtus veiksmus, jais padarytą žalą ir priežastinį ryšį, atsakovo kaltė preziumuojama. Atsakovė nepaneigė savo kaltės dėl netinkamos būklės patalpų grąžinimo ieškovei, nes neįrodė, kad nebuvo galima atlikti patalpų einamojo remonto, kaip kad buvo susitarta NPNSBS, todėl jos kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga nagrinėjamoje byloje yra nustatyta.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

73.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nepakankamai motyvavo atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, tačiau pagrįstai vertino, kad jos nagrinėjamu atveju egzistuoja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės išlaidas už nuomotų patalpų atstatymą, tačiau netinkamai vertino ieškovės reikalavimų ir ekspertizės akte nustatytų darbų apimtis, todėl yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

74.       Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškinys patenkintas kitokia dalimi (17,84 proc.) nei patenkintas pirmosios instancijos teisme (34,15 proc.), yra pagrindas pakeisti šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporciją (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismui ieškinį patenkinus 34,15 proc. ieškovei iš atsakovės priteista 4 958,88 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Apeliacinės instancijos teisme ieškinį nusprendus patenkinti 17,84 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 2 590,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teisme liko nepatenkinti 65,85 proc. ieškinio reikalavimų, todėl atsakovei iš ieškovės priteista 12 720 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme nustačius, kad netenkintini 82,16 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina 15 870,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

75.       Byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat susidarė 16,17 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Šios išlaidos priteistinos iš šalių valstybei taip pat proporcingai – iš ieškovės – 13,29 Eur, iš atsakovės – 2,88 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

76.       Siekiant sumažinti mokėjimų, atliekamų vykdant sprendimą skaičių, atliktini priteistinų sumų užskaitymai. Iš ieškovei grąžintinos 826 Eur žyminio mokesčio sumos (kadangi ieškovė pirmosios instancijos teisme atsisakė dalies ieškinio reikalavimų) išskaitytina iš ieškovės valstybei priteista 13,29 Eur procesinių dokumentų įteikimo suma ir ieškovei po užskaitymo iš valstybės grąžinama iš viso 812,71 Eur žyminio mokesčio. Ieškovei iš atsakovės priteista 2 590,52 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o iš ieškovės atsakovei priteistina 15 870,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, atlikus tarpusavyje priteistinų šalims bylinėjimosi išlaidų sumų užskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteistina 13 280,02 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

77.       Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 1 091 Eur žyminio mokesčio. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (47,77 proc.) atsakovei iš ieškovės priteistina 521,17 Eur (1 091 Eur x 47,77 proc.) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys). Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, nenurodė, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

78.       Nors bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad keistina tik sprendimo dalis, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pakeista bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcija, šios nutarties rezoliucinėje dalyje tikslinga išdėstyti visą (keistiną ir paliekamą nepakeistą) skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį, siekiant sprendimo vykdymo aiškumo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IMONDESIMA“ atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 68 977,26 Eur (šešiasdešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir dvidešimt šešių euro centų) patalpų atstatymo išlaidų priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Thomas Philipps Baltex“, juridinio asmens kodas 110590187, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „IMONDESIMA“, juridinio asmens kodas 300149463, 30 141,84 Eur (trisdešimt tūkstančių vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą ir aštuoniasdešimt keturis euro centus) ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už šią priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IMONDESIMA“, juridinio asmens kodas 300149463, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Thomas Philipps Baltex“, juridinio asmens kodas 110590187, 13 280,02 Eur (trylika tūkstančių du šimtus aštuoniasdešimt eurų ir du euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „IMONDESIMA“, juridinio asmens kodas 300149463, 812,71 Eur (aštuonis šimtus dvylika eurų ir septyniasdešimt vieną euro centą) žyminio mokesčio, sumokėto 2015 m. birželio 8 d., mokėjimo Nr. 0000002569.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Thomas Philipps Baltex“, juridinio asmens kodas 110590187, 100 Eur (vieną šimtą eurų) nepanaudotą avansą iš Vilniaus apygardos teismo sąskaitos.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Thomas Philipps Baltex“, juridinio asmens kodas 110590187, valstybei 2,88 Eur (du eurus ir aštuoniasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IMONDESIMA“, juridinio asmens kodas 300149463, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Thomas Philipps Baltex“, juridinio asmens kodas 110590187, 521,17 Eur (penkis šimtus dvidešimt vieną eurą ir septyniolika euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 Danutė Gasiūnienė 

Kazys Kailiūnas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 

Agnė Tikniūtė