Administracinė byla Nr. P525-9/2012
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02309-2010-2
Procesinio sprendimo kategorija 80.1
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. kovo 02 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Ž. prašymą atnaujinti procesą J. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2010 m. birželio 17 d. surašė J. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. birželio 17 d., apie 17 val. 15 min. Panevėžyje vairavo automobilį Mitsubishi Galant, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,83 promilės alkoholio). Šiais veiksmais J. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. J. Ž. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimu J. Ž. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskyrė 2 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Į J. Ž. paskirtos papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą teismas įskaičiavo jo atliktą šios administracinės nuobaudos laiką nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2010 m. gruodžio 14 d.
Teismas, įvertinęs liudytojų M. B., Ž. M., E. G., J. S., administracinio teisės pažeidimo protokolą ir techninės priemonės „Alcotest 6810 ARAJ-0010 parodymus, pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktą, padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. Ž. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą. J. Ž. parodymus, kad jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, teismas vertino kritiškai, kaip duotus, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, kadangi parodymai nelogiški, neįtikinami ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, paneigti vieniems kitus iš esmės atitinkančiais bei abejonių dėl jų teisingumo nekeliančiais liudytojo M. B. parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šiuos įrodymus papildančiais liudytojų Ž. M., E. G., J. S. parodymais. Teismas pažymėjo, kad faktas, jog liudytojų policijos pareigūnų M. B. ir Ž. M. teisme duoti parodymai dėl kai kurių įvykio aplinkybių skiriasi nuo jų byloje esančių tarnybiniuose pranešimuose išdėstytų įvykio aplinkybių, nėra pagrindas šių liudytojų teisme duotus parodymus laikyti neteisingais ir jais nesiremti, kadangi jie nėra suinteresuoti apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą J. Ž. Teismas J. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis šį pažeidimą padarė sulaukęs 65 metų amžiaus. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas J. Ž. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – jis neteistas, tačiau praeityje daug kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir šio pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą.
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi J. Ž. apeliacinį skundą atmetė, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Nurodė, jog apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, t.y. rėmėsi vien, apelianto nuomone, melagingais policijos pareigūnų parodymais. Teismas, atsižvelgdamas į ATPK 248 straipsnį, 284 straipsnio 1 dalį, 256, 257 straipsnius, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais rėmėsi, o kitus pripažino neobjektyviais. Pažymėjo, jog toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų M. B. ir Ž. M. parodymus, o šie liudytojai, duodami parodymus teisme, pasižadėjo duoti teisingus parodymus, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Pabrėžė, jog neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais liudytojų M. B. ir Ž. M. parodymais. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje įrodytas J. Ž. vairavimo faktas. Rėmėsi Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės), 2 punkto penkta pastraipa, atsižvelgė į tai, kad J. Ž. neblaivumas buvo tikrintas alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARAJ-0010, J. Ž. iškvėptame ore buvo nustatyta 1,83 promilės alkoholio koncentracija ir, įvertinęs alkotesterio patikros sertifikatą, padarė išvadą, jog apelianto neblaivumo patikrinimas buvo atliktas, laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu. Pažymėjo, jog J. Ž., remiantis Taisyklių 27 punktu, turėjo teisę savo iniciatyva kreiptis į medicinos įstaigą dėl girtumo patikrinimo (medicininės apžiūros atlikimo), tačiau šia teise jis nepasinaudojo, o policijos pareigūnai pagal Taisyklių 5 punktą jo pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą neprivalėjo (tai turi būti padaryta tik tuomet, kai vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu arba objektyviai neįmanoma atlikti jo girtumo patikrinimo). Konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. Ž. veiką kvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Nurodė, jog prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai nėra.
III.
J. Ž. pateikė prašymą, kuriuo prašo panaikinti 2011 m. gegužės 5 d. nutartį ir priimti naują nutartį, bylą nagrinėti iš naujo Panevėžio apygardos administraciniame teisme su liudytojų apklausa, su jo nekaltumo įrodymais; atnaujinti ankstesnius nutarimus (pagal kuriuos nežinojo, jog yra nubaustas didelėmis sumomis).
Nurodo, jog yra apkaltintas melagingais M. B. parodymais, o Ž. M. apskritai nebuvo surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Be to, jis pamatė nežinomas baudas, be jo žinios jis buvo nubaustas ir apie tai sužinojo tik susipažinęs su šia byla.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Prašymas netenkintinas.
Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti motyvuotas. Asmuo, paduodantis prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi šį prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų (kurio nors vieno ar kelių) buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi J. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo, sprendžia, jog jis nėra pagrįstas ABTĮ 153 straipsnyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Prašyme apskritai nėra įvardintas nė vienas konkretus ABTĮ nustatytas pagrindas procesui atnaujinti.
Įvertinus prašymo turinį, matyti, jog J. Ž. iš esmės nesutinka su įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis, kurias, įvertinus įrodymus, padarė teismas. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (pavyzdžiui, byla Nr. P444-184/2010), kad ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo tirti ir vertinti įrodymus. Įrodymai tiriami ir vertinami, nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme, todėl šiuo atveju prašyme pateikti argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra pagrįstas ABTĮ nustatytais pagrindas, todėl negali būti tenkinamas, o procesą J. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje atsisakytina atnaujinti.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
J. Ž. prašymo netenkinti, atsisakyti atnaujinti procesą J. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Laimė Baltrūnaitė
Anatolijus Baranovas