Administracinė byla Nr. eAS-731-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03344-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Y. B. (B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. B. (B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Y. B. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. (15-01)403/17I-490/(15/5-9)4U-4981 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – laikinai sustabdyti skundžiamo sprendimo galiojimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. spalio 17 d. skundo reikalavimams patikslinti, reiškiant papildomą reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 

Teisme 2019 m. spalio 4 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo buvo pašalinti 2019 m. spalio 4 d. nutartimi nustatyti skundo trūkumai. 

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjo Y. B. skundą priėmė, o prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo prašymu iš esmės prašo pakeisti esamą padėtį atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, t. y. išspręsti ginčą iš esmės. 

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl laikino skundžiamo sprendimo sustabdymo, nenurodė ir įrodymais nepagrindė, kokią neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą jis patirs. Pareiškėjo argumentai, kad jis nori dalyvauti asmeniškai teismo posėdžiuose, teikti įrodymus bei paaiškinimus kartu su advokatu, nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tuo labiau, kad pareiškėjo interesus atstovauja advokatas, kuris yra kvalifikuotas teisininkas, ir galės tinkamai atstovauti pareiškėją. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nėra apribota galimybė teikti rašytinius įrodymus, taip pat paaiškinimus raštu. Kitų išskirtinių aplinkybių (argumentų), kurie patvirtintų, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nenurodė.

III.

Pareiškėjas Y. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – laikinai sustabdyti 2019 m. rugsėjo 20 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. (15-01)403/17I-490/(15/5-9)4U-4981 galiojimą.

Pareiškėjas pažymi, jog Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 127 straipsnio 2 dalis numato, kad sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti sustabdytas.

Aplinkybės, dėl kurių sprendimo išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, nustatomos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 128 straipsnio 2 dalyje 1 punkte, kuriame numatyta, kad sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas atitinkamam administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovo sprendime nėra nurodoma, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, o tik prielaida, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, dėl šios priežasties, įstatymo leidėjas leidžia bylose dėl leidimo laikinai gyventi teikti prašymus dėl sprendimų, kuriais atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, galiojimo laikino sustabdymo, o tokių prašymų patenkinimas nereiškia ginčo išsprendimo iš esmės.

 Pareiškėjas pateikia teismų praktikos pavyzdžių, kuomet jo teigimu sprendimų dėl leidimų laikinai gyventi neišdavimo galiojimas yra laikinai sustabdomas, tokiu būdu suteikiant pareiškėjams realią galimybę apsiginti teismuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-199-552/2018; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-979/2014; 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-73/2012).

Pareiškėjas nurodo, kad prašymu laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą jis siekia galimybės teisėtai būti Lietuvos Respublikoje teismo proceso metu ir pilnavertiškai dalyvauti šiame procese.

Pareiškėjas nurodo, kad yra nedarbingas pirmos grupės invalidas. Judėjimui naudoja invalido vežimėlį. Pats be kitų žmonių pagalbos negali išvykti iš Lietuvos Respublikos ir gyventi naujoje vietoje. Tai reiškia, kad su juo turės išvykti ir jo sutuoktinė I. B., kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė. Be to, sutuoktinės tėvai –N. D. (N. D.) ir Z. D., kuri irgi yra Lietuvos Respublikos pilietė, taip pat turės išvykti su jais, kadangi jie yra senyvo amžiaus, o N. D. – neįgalus, todėl jie negali būti palikti vieni be savo dukros (jo sutuoktinės) priežiūros. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, padidės išlaidos buto nuomai Rusijos Federacijoje, kadangi gyvenant dviem šeimoms, reikės didesnio buto, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo terminus, laikas, kurį tektų praleisti Rusijos Federacijoje taip pat būtų ilgas. Tinkamo buto paieškas apsunkina ir tai, kad butas turi būti pritaikytas vežimėliui. Nuosavybės teise turi butą Visagine, kurį taip pat reikės išlaikyti.

Pareiškėjas nurodo, jog įpareigojimas išvykti kelia dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, ko negalima įvertinti pinigais, bet taip pat laikytina žala. Teigia, kad išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus jo atžvilgiu palankų sprendimą, kai kurių minėtų išlaidų atlyginimo galima prašyti iš valstybės, tačiau neturinės žalos (sveikatos pablogėjimas) adekvačiai kompensuoti bus neįmanoma.

Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu, jog jo interesus atstovaujantis advokatas galės tinkamai jį atstovauti, o jo buvimas Lietuvos Respublikoje teismo proceso metu nėra būtinas. Nurodo, kad advokatas – yra teisės specialistas, todėl byloje jis galės pateikti savo nuomonę tik dėl teisinių klausimų. Tačiau dėl faktinių aplinkybių, kurios yra svarbios sprendimui priimti, jis pasisakyti negali, kadangi jų nežino. Galimybė teikti rašytinius parodymus šioje situacijoje apskirtai yra teorinė, kadangi Sprendime nėra išdėstyta, kas yra nurodyta Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pažymoje, kuria grindžiamas Sprendimas. Dalyvavimas teismo posėdyje ir galimybė užduoti klausimus leis jam atitinkamai reaguoti, pateikiant atitinkamus paaiškinimus teismo posėdžio metu. Pažymi, kad įrodymų pateikimas, kad ir raštu, įmanomas juos surinkus. Byloje jis turės pateikti įrodymus ne tik apie tarnybą ginkluotose pajėgose, bet ir apie dabartinį savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje bei ryšius su Lietuvos Respublika. Visi šie įrodymai yra Lietuvos Respublikoje, todėl būdamas išvykęs neturės galimybės juos surinkti ir pateikti teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad dalyvavimas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą, yra viena iš šalių procesinių teisių. Šalis turi teisę pasirinkti, ar jai dalyvauti teismo posėdyje, ar nedalyvauti.

Pareiškėjas pažymi, kad gali būti, jog teismo procesai dėl Sprendimo panaikinimo truks (su apeliacija) apie pusantrų metų. Todėl sprendimas jo naudai iš esmės negalės atkurti pradinės padėties, jei visą teismų procesų laiką turės praleisti už Lietuvos Respublikos ribų, todėl prašymo netenkinimas faktiškai reikš, kad byla jau šioje stadijoje yra išnagrinėjama iš esmės – jis yra verčiamas išvažiuoti mažiausiai pusantrų metų laikotarpiui, nepriklausomai nuo bylos baigties. Tai reiškia, kad netaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas labai pasunkėtų ir pasidarytų beveik negalimas.

Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Atsakovas pažymi, kad Migracijos departamento sprendimu buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi ir pareiškėjas galiojančio leidimo laikinai gyventi neturi, bei panaikinta pareiškėjui išduota nacionalinė viza, kurios galiojimas pasibaigęs, Migracijos departamento sprendimo sustabdymas nėra įmanomas. Atsakovas pažymi, kad nei įstatyme, nei poįstatyminiame teisės akte nenumatytas teisinis pagrindas pareiškėjui būti teisėtai Lietuvos Respublikoje, kol nagrinėjama byla teisme.

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pastebėjęs, kad administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų. Tai sąlygoja „valdžių padalijimo“ principas, kuris reiškia valstybės valdžios galių paskirstymą skirtingoms institucijoms, siekiant apriboti valdžią ir išsaugoti laisvę bei lygybę. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, pareiškėjo prašymas stabdyti Migracijos departamento sprendimą, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, iš esmės yra prašymas išnagrinėti ginčą iš esmės. Ginčijamas sprendimas pradėjo galioti iš karto priėmus sprendimą.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nenurodė, kokią neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą patirs, nesustabdžius Migracijos departamento sprendimo galiojimo. Pareiškėjo teiginiai, kad neva ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams teks išvykti į Rusiją, kadangi jis judėjimui naudoja invalido vežimėlį, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo pateikta prieš 20 metų (1999 m.) išduota pažyma apie neįgalumą šių duomenų nepatvirtina. Pareiškėjo pateikti skelbimai apie butų nuomas Maskvoje nepagrindžia pareiškėjo teiginių, kad jis patirs neatitaisomą žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nėra įpareigojamas kraustytis būtent į Rusijos Federacijos sostinę Maskvą, kur tikėtina, yra didelės nekilnojamojo turto kainos. Pareiškėjas gali gyventi ir kitoje Rusijos Federacijos teritorijoje arba netgi kitoje valstybėje.

Dėl pareiškėjo asmeninio dalyvavimo teismo posėdžiuose, atsakovas pažymi, kad pareiškėjas savo interesus teisme gali ginti per atstovą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutarties dalies, kuria teismas netenkino pareiškėjo Y. B. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-702/2010; 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2019 m. rugsėjo 20 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta: 1) atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi; 2) panaikinti pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą; 3) įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į Rusijos Federaciją per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; 4) įspėti pareiškėją, kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies; 5) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos. Toks sprendimas priimtas, konstatavus, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę šalies saugumui.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo, t. y. galiojant draudimui pareiškėjui būti Lietuvos Respublikoje, jis negalės asmeniškai dalyvauti teismo posėdžiuose, taip bus apribota galimybė naudotis ir kitomis pareiškėjo procesinėmis teisėmis. Asmeninis pareiškėjo dalyvavimas, jo požiūriu, ypač svarbus atsižvelgiant į bylos pobūdį, ginčo esmę. Dėl ribotų galimybių dalyvauti procese bus pažeidžiama ir pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, teisę būti išklausytam, užduoti klausimus. Laikinai nesustabdžius skundžiamo Migracijos departamento sprendimo galiojimo tokiu sprendimu nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas pasibaigs iki teisminių ginčų nagrinėjimo pabaigos, todėl teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą jo teisės nebus apgintos, o grįžti į buvusią padėtį bus neįmanoma.

Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėją su Lietuva sieja šeiminiai santykiai, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas jau 10 metų yra vedęs Lietuvos Respublikos pilietę I. B. (b. l. 73, 74). Pareiškėjas yra neįgalus (b. l. 39), todėl jo judėjimas erdvėje yra apsunkintas. Migracijos departamento sprendime, kuriame atsisakoma pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nėra pateikta jokių konkrečių duomenų, kokiu pagrindu pareiškėjas pripažintas galintis kelti grėsmę valstybės saugumui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teismų praktiką, formuojamą sprendžiant tokio pobūdžio klausimus (ABTĮ 15 str.), į tai, kad pareiškėjui neįvykdžius ginčijamo sprendimo dėl įpareigojimo išvykti iš šalies, jam kils reali pasekmė ir bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo, o tai darys įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises, į tai, kad taikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjui bus suteikta galimybė pačiam dalyvauti administraciniame procese skundžiant priimtą administracinį sprendimą, sprendžia, jog šiuo atveju yra tikslinga taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti pareiškėjo šioje byloje skundžiamo atsakovo sprendimo, kuriuo jis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos, galiojimą. Šiuo atveju pagal byloje pateiktus duomenis nėra pagrindo teigti, kad laikinai sustabdžius nurodytą ginčijamą sprendimą bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešasis interesas.

Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę keistina, pareiškėjo pateiktas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinamas, laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdant Migracijos departamento 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (15-01)403/17I-490/(15/5-9)4U-4981 galiojimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Y. B. (B.) atskirąjį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir šį pareiškėjo prašymą tenkinti – laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (15-01) 403/17I-490/(15/5-9)4U-4981 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 004134426 panaikinimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Rusijos Federacijos piliečiui Y. B.“ galiojimą.

Nutartį vykdyti skubiai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė