Civilinė byla Nr. e2-287-467/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00051-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.2.1.3; 3.4.3.4

(S)

6.       Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie realią galimybę baigti bylą taikiai, į įstatyme numatytus bankroto bylų išnagrinėjimo sutrumpintus terminus, į tai, kad bylos nagrinėjimas jau buvo atidėtas ir atsakovė turėjo galimybę pateikti duomenis, patvirtinančius jos mokumą, o pakartotinio atsakovės prašymo tenkinimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą, teismas prašymą atmetė. Teismas pažymėjo, kad atsakovės atstovo pateiktas pareiškėjos atstovės G. B. elektroninis laiškas dėl neprieštaravimo atidėti teismo posėdį, nėra vertintinas kaip ieškovės sutikimas dėl atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi nepateikti duomenys apie nurodyto asmens teisę atstovauti ieškovę šioje byloje.

7.       Iš Juridinių asmenų registro duomenų teismas nustatė, kad UAB Fusion capital įregistruota 2021 m. rugsėjo 7 d.; bendrovės vadovas G. M. W. S. (išrinktas – 2021 m. birželio 21 d., reg. – 2021 m. rugsėjo 7 d.). Bendrovės veiklos tikslai ir rūšys – programinės įrangos sprendimo sukūrimas klientams keistis skaitmenine valiuta už geriausią kainą. Atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi tik už 2021 metus (laikotarpis nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.). Juose nurodyta, kad bendrovė ilgalaikio turto neturi, o trumpalaikis turtas sudarė 2 500 Eur. Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų neturėjo. Duomenų apie pardavimo pajamas, administracines sąnaudas, pelną ar nuostolius – nepateikta. Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2022 metus valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui nėra pateikti.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovė teismui pateikė 2022 metų finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą. Rašte nėra nurodyta ilgalaikio turto vertė, todėl teismas laikė, kad įmonė tokio turto neturi. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekia 318 234 Eur, o šią sumą sudaro skoliniai įsipareigojimai, skolos tiekėjams, pelno mokesčio įsipareigojimai, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai ir kitos per vienerius metus mokėtinos sumos. Nurodyta, kad ataskaitiniais finansiniais metais bendrovė uždirbo 491 058 Eur prekių pardavimo / paslaugų teikimo pajamų, iš ekonominės veiklos turėjo 488 524 Eur pajamas. Veiklos sąnaudos – 364 214 Eur, grynasis pelnas – 103 985 Eur. Atsižvelgus į pateiktus finansinius duomenis už 2022 metus matyti, kad, nors bendrovė galbūt generavo pelną, tačiau jos finansiniai įsipareigojimai akivaizdžiai viršija turimas pajamas, o materialaus ilgalaikio turto ji neturi.

9.       Teismas pažymėjo, kad pateiktas aiškinamasis raštas nėra pasirašytas nei bendrovės vadovo, nei bendrovės atstovės (nėra nei elektroninių, nei fizinių parašų), o kitų duomenų, pavyzdžiui, už 2023 metų ataskaitinį laikotarpį ar kitų aktualių finansinių dokumentų, leidžiančių spręsti apie aktualią bendrovės finansinę situaciją, jos mokumą, veiklos tęstinumą, byloje nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Be to, šis raštas nėra pateiktas VĮ Registrų centrui, jis yra išvestinio pobūdžio, o finansinės atskaitomybės dokumentai nepateikti. Dėl šių motyvų teismas nutarė nesant pagrindo vertinti aiškinamąjį raštą kaip įrodantį atsakovės mokumą.

10.       Teismas iš VĮ Registrų centro duomenų nustatė, kad atsakovės vardu nekilnojamasis turtas neįregistruotas. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovės vardu transporto priemonės taip pat neregistruotos. Antstolių informacinės sistemos 2024 m. vasario 19 d. duomenimis, atsakovės atžvilgiu yra vykdoma viena vykdomoji byla (Nr. 0240/23/01833) VMI naudai (išieškotina suma – 15 936,76 Eur) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Remiantis viešai pateikiamais www.rekvizitai.lt 2024 m. vasario 19 d. duomenimis, įmonėje dirba 2 darbuotojai. Skola valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui 2024 m. sausio 16 d. siekė 1 784,42 Eur, tačiau 2024 m. sausio 22 d. skolos skiltyje nurodoma 0,00 Eur. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos teismuose nėra nagrinėjamų civilinių bylų, kuriose bendrovė ar bendrovei būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, bendrovei nėra keliama restruktūrizavimo byla (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

11.       Teismas pažymėjo, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-432-330/2017).

12.       Atsižvelgdamas į aptartus duomenis ir įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovė nevykdo pareigos teikti VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų. 2022 metais per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai viršijo gautą grynąjį bendrovės pelną kelis kartus, o ilgalaikio turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, duomenų, patvirtinančių, kad trumpalaikis turtas yra likvidus, nepateikta. Atsakovė nepateikė duomenų apie 2023–2024 metų bendrovės finansinę situaciją, apie veiklos vykdymą, galimą bendrovės veiklos išsaugojimą, neteikė įrodymų dėl veiklos tęstinumo. Savo poziciją dėl galimybės tęsti veiklą motyvavo tik susitarimu su VMI ir siekiu jai įvykdyti prievolę dėl pelno mokesčio, tačiau, kaip matyti iš pateikto aiškinamojo rašto, pelno mokesčio įsipareigojimai sudaro tik nežymią bendrovės finansinių įsipareigojimų dalį. Įrodymų, jog VMI yra vienintelė atsakovės kreditorė – byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Aktualių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad įmonė yra moki ir pajėgi vykdyti veiklą, byloje nėra (CPK 178, 180 straipsniai).

13.       Aplinkybes, kad įmonė šiuo metu sudarė sutartį su buhalterinių paslaugų teikimo įmone ir iki tol nesprendė finansinės atskaitomybės parengimo / pateikimo klausimo, teismas vertino kaip papildomai įrodančias, jog bendrovės mokumo problemos yra tęstinio pobūdžio ir realiai nėra sprendžiamos. Šias išvadas patvirtina ir pareiškime nurodytos aplinkybės apie nesumokėtų mokesčių išieškojimo eigą bei rezultatus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad valdymo organai, nors ir neteikdami finansinių atskaitų rinkinių VĮ Registrų centrui, negali nežinoti aktualios bendrovės finansinės būklės ir tokioje situacijoje privalo operatyviai spręsti su tuo susijusias problemas, todėl laikė, jog atsakovė turėjo pakankamai laiko pateikti bendrovės mokumą patvirtinančius dokumentus ir motyvuotą atsiliepimą į pareiškimą.

14.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki, laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė yra gyvybinga, todėl UAB Fusion capital keltina bankroto byla (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

15.       Atsakovė UAB Fusion capital atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos argumentus:

15.1.                      Atsakovė tiek 2024 m. vasario 20 d., tiek 2024 m. kovo 6 d. prašymuose dėl teismo posėdžio atidėjimo nuosekliai nurodė aplinkybes dėl susidariusios skolos, t. y. kad: 1) skola susidarė dėl atsakovės nepateiktų tarpinių pelno mokesčio ataskaitų ir atitinkamai apskaičiuoto avansinio pelno mokesčio; 2) atsakovė bendradarbiauja tiek su nauja buhalterinių paslaugų teikimo įmone, tiek su ieškove siekdama suderinti mokėtinų sumų dydžius ir tikėtina, jog artimiausiu metu bet koks įsiskolinimas ieškovei bus padengtas; 3) kadangi mokėtinų sumų apskaičiavimas ir suderinimas trunka laiko dėl netinkamo buhalterinių paslaugų teikimo ankstesnės buhalterinės paslaugų įmonės, atsakovė nespėjo pabaigti derinimo su ieškove iki teismo paskirtos posėdžio dienos; 4) atsakovė, siekdama išspręsti susidariusią situaciją ir nustatyti tikslų įsipareigojimų ieškovei dydį, sudarė sutartį su nauja buhalterinių paslaugų teikimo įmone ir tai patvirtinančius dokumentus pateikė teismui.

15.2.                      Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės mokumo, rėmėsi ankstesnių atsakovės buhalterinių paslaugų teikėjų parengtu aiškinamuoju raštu, kuriame buvo nurodytas atsakovės pajamų ir įsipareigojimų dydis 2022 metais, ir atsižvelgdamas į nurodytą įsipareigojimų dydį nusprendė, jog jis yra didesnis už atsakovės turto vertę ir atitinkamai atsakovė nėra moki.

15.3.                      Ieškovė pateikė pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nurodydama, kad atsakovė neįvykdė įsipareigojimų teikti pelno mokesčio deklaracijas ir atitinkamai ieškovė apskaičiavo mokėtiną avansinio pelno mokesčio sumą. Tam, kad ieškovė galėtų apskaičiuoti avansinio pelno mokesčio sumą už 2023 metus, atsakovė privalėjo pateikti pelno mokesčio deklaracijas už 2022 metus ir atitinkamai sumokėti apskaičiuotą pelno mokestį. Tuo atveju, jei atsakovė nebūtų sumokėjusi pelno mokesčio, ieškovė būtų kreipusis į teismą su reikalavimu priteisti tiek nesumokėtą pelno mokestį, tiek avansinį pelno mokestį, tačiau to nedarė, kadangi pelno mokestis už 2022 metus buvo sumokėtas ir su ieškove visiškai atsiskaityta (pridedami tai patvirtinantys dokumentai). Atsakovės nebendradarbiavimas su ieškove prasidėjo tada, kai atsakovės įgalioti asmenys nustojo teikti paslaugas ieškovei ir neinformavo apie VMI reikalavimus. Atsakovei užtruko laiko, kol susidariusi situacija paaiškėjo ir atitinkamai atsakovė susidariusią situaciją išsprendė surasdama kitus paslaugos teikėjus ir bendradarbiaudama su ieškove (tai patvirtina ir ieškovės neprieštaravimas posėdžio atidėjimui).

15.4.                      Byloje nėra duomenų apie atsakovės įsipareigojimus kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims ar valstybės institucijoms, o visi atsakovės įsipareigojimai už 2022 metus buvo padengti iš atsakovės gautų pajamų, įskaitant atsakovės pelno mokesčio įsipareigojimus. Taip pat atsakovės įsipareigojimai už 2023 metus yra dengiami iš atsakovės veiklos pajamų ir šiuo metu atsakovė neturi nė vieno kreditoriaus.

15.5.                      Atsakovė, suprasdama, kad dėl susidariusios situacijos su ankstesniais buhalterinių paslaugų teikėjais, tinkamas atsakovės buhalterijos sutvarkymas užtruks laiko, sutarė su ieškove padengti atsakovės įsipareigojimą ieškovei visa apimtimi, įskaitant delspinigius, ir tai padarė 2024 m. kovo 6 d. Patvirtinimas apie mokėjimą gautas 2024 m. kovo 13 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė šiuo metu įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi, įskaitant įsipareigojimus ieškovei, yra pagrindas bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nutraukti.

16.       Ieškovė VMI pateikė atsiliepimą, kuriame prašo civilinę bylą nutraukti, nes nebeliko ginčo dalyko. Atsiliepime nurodoma:

16.1.                      VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, kadangi bendrovė nepajėgia laiku ir tinkamai vykdyti mokestinių prievolių. Kaip matyti iš kartu su atskiruoju skundu pridedamų mokėjimo nurodymų, atsakovė prievoles VMI, kurios buvo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui metu, įvykdė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. kovo 22 d. duomenimis, atsakovė skolinga tik 123,69 Eur gyventojų pajamų mokestį už 2024 m. vasario mėn. ir pelno mokesčio delspinigius.

16.2.                      JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Šiuo atveju bendrovė visą skolą VMI sumokėjo 2024 m. kovo 6 d., t. y. skundžiamos nutarties priėmimo dieną. Taigi nebeliko ginčo dalyko.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų priėmimo

17.       Šios apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB Fusion capital iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18.       Apeliantė UAB Fusion capital kartu su atskiruoju skundu pateikė: 2023 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymo, patvirtinančio pelno mokesčio sumokėjimą už 2022 metus (įmokos kodas 1001), kopiją; 2024 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymo, patvirtinančio avansinio pelno mokesčio sumokėjimą už 2023 metus (įmokos kodas 1001), kopiją, VMI patvirtinimo (2024 m. kovo 7 d. elektroninio laiško) apie gautą mokėjimą kopiją.

19.       Ieškovė VMI prie atsiliepimo pridėjo Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų, kuriuose pateikiami 2024 m. kovo 22 d. duomenys apie UAB Fusion capital (balansas ir prievolės) kopijas.

20.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21.       Teikiamais naujais įrodymais šalys grindžia jų nurodomą aplinkybę apie UAB Fusion capital atsiskaitymą su ieškove VMI. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų dokumentų turinį, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad apeliantės ir ieškovės pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo, priima pateiktus naujus įrodymus ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl pagrindų iškelti arba atsisakyti iškelti bankroto bylą

22.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Remiantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nurodytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

23.       JANĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatytos atsisakymo iškelti bankroto bylą sąlygos – teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) juridinis asmuo nėra nemokus; 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį (t. y. asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti).

24.       Nagrinėjamu atveju tiek apeliantė UAB Fusion capital atskirajame skunde, tiek ieškovė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą pažymi, kad apeliantė yra atsiskaičiusi su kreditore VMI, inicijavusia bankroto bylos apeliantei iškėlimą, todėl, jų vertinimu, yra pagrindas bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nutraukti.

25.       Remiantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Minėta teisės norma numato iš esmės analogišką atsisakymo kelti bankroto bylą juridiniam asmeniui pagrindą, kaip ir iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), todėl šios normos aiškinimui taikytina teismų praktika, suformuota ginčo klausimu galiojant ĮBĮ nuostatoms.

26.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjantis teismas nustatęs, jog egzistuoja bent vienas iš trijų atsisakymo iškelti įmonei bankroto bylą pagrindų, turi atsisakyti kelti atsakovui bankroto bylą, nepaisant to, kad byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, jog egzistuoja viena ar kelios ĮBĮ įtvirtintos bankroto bylos iškėlimo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-340/2014; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2048-241/2017; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-823/2018). Vis dėlto reikalavimo patenkinimo ar jo atsisakymo sukeliamos teisinės pasekmės priklauso nuo to, ar šie juridiniai faktai įvyko iki pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, ar po to (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020).

27.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad skundžiama nutartis priimta (pasirašyta) 2024 m. kovo 6 d. 11 val. 38 min. 14 sek. Tuo tarpu iš apeliantės pateikto 2024 m. kovo 6 d. mokėjimo pavedimo, kuriuo apeliantė VMI pervedė 21 886,40 Eur mokestį (įmokos kodas – 1001), matyti, kad jis atliktas tą pačią dieną 14 val. 17 min. 4 sek. (1 t., b. l. 185–186). Taigi su kreditore atsiskaitymas įvyko jau po nutarties apeliantei iškelti bankroto bylą priėmimo.

28.       Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia situacija JANĮ nėra reglamentuojama ir ji iš esmės skiriasi nuo JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos taisyklės, nes tokiu atveju pirmosios instancijos teismas jau yra įvertinęs juridinio asmens nemokumą. Apeliacinės instancijos teismas, plėtodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šiuo klausimu, yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo įvykdymas ar jo atsisakymas iki pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo yra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti įmonei bankroto bylą. Tačiau reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo gali būti pagrindas atsisakyti kelti juridiniam asmeniui bankroto bylą tik jeigu reikalavimo patenkinimas po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo iš esmės keičia įmonės finansinės būklės vertinimą, t. y. įmonė patenkina jos mokumo vertinimui reikšmingą reikalavimą. Tai reiškia, kad kreditoriaus reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos priėmimo savaime nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti ar atsisakyti kelti bankroto bylą. Kiekvienu atveju privalu įvertinti, ar toks kreditoriaus reikalavimo įvykdymas ar reikalavimo atsisakymas klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iš esmės keičia įmonės nemokumo vertinimą ar net padeda atkurti įmonės mokumą. Priešingu atveju, bankroto bylos nutraukimas ar atsisakymas kelti bankroto bylą vien tuo pagrindu, kad įmonė po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo patenkino jos mokumo atkūrimui reikšmės neturintį reikalavimą ar kreditorius atsisakė šio reikalavimo, paneigtų apeliacinio proceso tikslą, pagal kurį apeliacija yra instancinė pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, taip pat neatitiktų viešojo intereso apsaugos įmonių bankroto procese reikalavimo. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Todėl atsisakymas kelti bankroto bylą patenkinus kreditoriaus reikalavimą arba pastarajam jo atsisakius po pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo galimas tik jei reikalavimo patenkinimas ar atsisakymas reikšmingai keičia įmonės nemokumo vertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-671-407/2022).

29.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad atsiskaitymas su pareiškėja po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo nesudaro pagrindo spręsti dėl bankroto bylos nutraukimo. Remiantis nuoseklia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, tuo atveju, kai priimama nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, nors ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi, pradeda veikti viešasis interesas, kuriuo siekiama pašalinti iš rinkos būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, taip pat ir paties skolininko interesus, užkertant kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui. Taigi, net nevertinant fakto, ar kreditorius (už jį prievolę sumokėjęs trečiasis asmuo) tinkamai įvykdė prievolę pervesdamas pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, apeliacinės instancijos teismas turi pareigą išnagrinėti ginčą iš esmės ir įvertinti skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nepaisant to, kad atsakovė pateikė duomenis apie atsiskaitymą su ieškove (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

30.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, net ir nustačius, kad apeliantė UAB Fusion capital atsiskaitė su bankroto bylos iškėlimą jai inicijavusia kreditore VMI, šioje byloje turi būti vertinamas apeliantės (ne)mokumas.

Dėl apeliantės UAB Fusion capital (ne)mokumo

31.       Remiantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

32.       JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789) matyti, kad, remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, buvo siekiama taikyti balanso testą kartu su likvidumo testu. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad balanso testas gali būti naudingas, nustatant nemokumą, vertinant tai, ar turto (kaip jis bebūtų vertinamas) pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

33.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

34.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 19 d. nutartimi, kuria priėmė kreditorės VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantei, be kita ko, įpareigojo apeliantės vadovą per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus, finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui bei kitą nutartyje nurodytą informaciją. Apeliantės vadovas per nustatytą terminą tokių duomenų teismui nepateikė. Vietoje to pirmosios instancijos teismui buvo pateikti 2024 m. vasario 20 d. prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo, kurį teismas patenkino ir paskyrė kitą teismo posėdžio datą, 2024 m. kovo 6 d. prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo, kuriuose apeliantė pažymėjo, kad įsiskolinimas VMI susidarė dėl apeliantės nepateiktų tarpinių pelno mokesčio ataskaitų ir atitinkamai apskaičiuoto avansinio pelno mokesčio, tačiau apeliantė bendradarbiaujanti tiek su nauja buhalterinių paslaugų teikimo įmone, tiek su VMI, siekdama suderinti mokėtinų sumų dydžius, ir artimiausiu metu bet koks įsiskolinimas ieškovei bus padengtas, bet mokėtinų sumų apskaičiavimas ir suderinimas užtrunka. Kartu apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė nepasirašytą 2022 m. gruodžio 31 d. UAB Fusion capital 2022 metų finansinių ataskaitų rašto, 2024 m. vasario 26 d. paslaugų sutarties (dėl apskaitos paslaugų teikimo)  (1 t., b. l. 75–116)  kopijas.

35.       Skundžiama nutartimi atmetęs pastarąjį apeliantės prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, pirmosios instancijos teismas apeliantės (ne)mokumo klausimą sprendė vadovaudamasis savo paties iš įvairių valstybės registrų ir informacinių sistemų surinktais bei apeliantės pateiktais duomenimis, tarp jų – ir UAB Fusion capital VĮ Registrų centrui pateikto vėliausio laikotarpio – 2021 metų balanso duomenimis bei apeliantės pateiktame nepasirašytame 2022 metų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte nurodytais duomenimis. Pagal 2021 metų balanso duomenis, apeliantė ilgalaikio turto neturėjo, trumpalaikis turtas sudarė 2 500 Eur, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų neturėjo. Apeliantės pateiktame aiškinamajame rašte nurodyta, kad UAB Fusion capital per vienerius metus (2022 metus) mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai iš viso sudarė  318 234 Eur (17 111 Eur – skoliniai įsipareigojimai, 13 240 Eur – skolos tiekėjams, 20 325 Eur – pelno mokesčio įsipareigojimai, 3 702 Eur – su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, 263 856 Eur – kitos per vienerius metus mokėtinos sumos); ataskaitiniais finansiniais metais bendrovė uždirbo 491 058 Eur prekių pardavimo / paslaugų teikimo pajamų, iš ekonominės veiklos turėjo 488 524 Eur pajamų; veiklos sąnaudos – 364 214 Eur, grynasis pelnas – 103 985 Eur. Atsižvelgęs į finansinius duomenis už 2022 metus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, nors bendrovė galbūt generavo pelną, tačiau jos finansiniai įsipareigojimai akivaizdžiai viršija turimas pajamas, o materialaus ilgalaikio turto ji neturi. 

36.       Viena vertus, pažymėjęs, kad minėtas aiškinamasis raštas nėra pateiktas VĮ Registrų centrui, yra išvestinio pobūdžio, be to, nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo vertinti šį aiškinamąjį raštą kaip įrodantį įmonės mokumą, kita vertus, kaip tik šiuo nepasirašytu raštu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai rėmėsi atlikdamas apeliantės balanso testą ir iš šio rašto duomenų padarė išvadą, jog apeliantės turimo turto nepakanka turimiems įsipareigojimams padengti.

37.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, nors byloje nėra aktualių UAB Fusion capital finansinės atskaitomybės dokumentų (paskutinės VĮ Registrų centrui pateiktos finansinės atskaitomybės ataskaitos už 2021 metus, kuomet UAB Fusion capital įstatinio kapitalo dydis atitiko minimalų įstatyminį dydį – 2 500 Eur), tačiau viešai prieinami duomenys (https://www.registrucentras.lt/jar/p/dok.php?kod=305892385) ir byloje esantis Juridinių asmenų registro išrašas (1 t., b. l. 58–61) patvirtina, kad nuo 2023 m. sausio 30 d. Juridinių asmenų registre įregistruota 2023 m. sausio 13 d. pažyma dėl UAB Fusion capital įstatinio kapitalo didinimo – įstatinio kapitalo dydis padidintas iki 125 000 Eur. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra aktualių duomenų, nei patvirtinančių, nei paneigiančių, jog minėtame nepasirašytame aiškinamajame  rašte nenurodytos skolos tiekėjams (neįvardintiems) ar kitos mokėtinos per 2022 metus sumos, nebuvo padengtos. Juo labiau kad apeliantės nemokumo vertinimo pirmosios instancijos teisme metu buvo praėję dar vieneri finansinės atskaitomybės metai (už 2023 metus).

38.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įsiskolinimas kreditorei VMI – mokestinė nepriemoka – atsirado dėl to, jog apeliantė nepateikė avansinio pelno mokesčio deklaracijos nustatytu terminu (t. y. iki 2023 m. kovo 15 d. nesumokėjo avansinio pelno mokesčio už 2023 metus, todėl nuo 2023 m. kovo 16 d. susidarė skola VMI, o kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo metu (2023 m. sausio 18 d.) skola sudarė 21 567,20 Eur (20 324 Eur nesumokėtas pelno mokesčio avansas ir 1 243,20 Eur delspinigiai), nes VMI apskaičiavo mokėtiną pelno mokesčio avansą). Iš apeliantės pateikto mokėjimo pavedimo matyti, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną atsakovė VMI sumokėjo 21 886,40 Eur (įmokos kodas 1001 atitinka pelno mokesčio įmokos kodą), kadangi teismas netenkino jos prašymo atidėti 2024 m. kovo 6 d. teismo posėdį. Byloje esantis elektroninis susirašinėjimas su VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiąja specialiste G. B. (1 t., b. l. 187) ir kreditorės atsiliepimas į atskirąjį skundą patvirtina, kad apeliantė prievoles VMI, kurios buvo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui metu, įvykdė, o Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. kovo 22 d. duomenimis, atsakovė skolinga iš viso 123,69 Eur (105,45 Eur gyventojų pajamų mokestį už 2024 m. vasario mėn. ir 18,24 Eur pelno mokesčio delspinigius). Minėtas elektroninis susirašinėjimas patvirtina apeliantės pirmosios instancijos teismui dėstytą ir atskirajame skunde pakartotą poziciją, kad UAB Fusion capital mokestinė nepriemoka susidarė dėl laiku nepateiktų pelno mokesčio avanso deklaracijų ir atitinkamai šio mokesčio nesumokėjimo. Iš su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreditorės pateikto Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo matyti, kad jame apeliantės atstovais sistemoje „Mano VMI“ nurodyti kitos buhalterinės apskaitos tvarkymo įmonės atstovai nei pirmosios instancijos teismui pateiktoje naujoje sutartyje dėl šių paslaugų apeliantei teikimo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantė pagrįstai nurodė sudariusi buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį su nauja paslaugų teikėja ir aktyviai bendradarbiaujanti su kreditore, siekdama išspręsti dėl laiku nepateiktos ir dėl to pagal VMI skaičiavimus apskaičiuoto mokėtino pelno mokesčio avanso už 2023 metus nesumokėjimo susidariusio įsiskolinimo situaciją.

39.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad apeliantė neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, savaime nesuponuoja išvados, jog atsakovė yra nemoki, kadangi, nors ir vėluodama, tačiau iš esmės mokestines prievoles ji vykdo. Iš apeliantės pateikto 2023 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo pavedimo matyti, kad tokiu pat įmokos kodu (1001) VMI buvo sumokėta 20 325 Eur. Nors konkreti mokėjimo paskirtis nenurodyta (yra įmokos kodas), tačiau, sugretinus šį mokėjimą su VMI prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikto išrašo duomenimis, matyti, kad, kaip nurodė apeliantė, šiuo pavedimu buvo sumokėtas pelno mokestis už 2022 metus (mokėtinas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos, t. y. iki kitų metų birželio 15 dienos, jei mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai). Taigi, nors pavėluotai, tačiau pelno mokestis už 2022 metus (mokėtinas iki 2023 m. birželio 15 d.) buvo sumokėtas 2023 m. rugpjūčio 9 d., o su avansinio pelno mokesčio už 2023 metus (mokėtino iki 2023 m. kovo 15 d.) dydžiu, kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantė nesutinka, tačiau, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, šį mokestį sumokėjo visa apimtimi, t. y. sumokėjo daugiau nei buvo nurodytas mokestinės nepriemokos dydis už avansinį pelno mokestį kartu su delspinigiais VMI kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo dienai, nors iš paskutinių aktualių VMI pateiktų duomenų matyti, kad liko nepadengti 18,24 Eur pelno mokesčio delspinigiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieš atlikdama pavedimą VMI, atsakovė nebuvo su ja iki galo suderinusi kasdien kintančių apskaičiuotų delspinigių, kadangi tiek apeliantė, tiek VMI tikėjosi, jog teismo posėdis bus atidėtas.

40.       Taigi šiuo atveju byloje nepakanka įrodymų, kad būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog apeliantė yra nemoki. Aplinkybė, jog apeliantė nepateikė avansinio pelno mokesčio deklaracijos ir atitinkamai nesumokėjo avansinio pelno mokesčio, neįrodo, kad apeliantės prievolių VMI vykdymas yra sistemiškas ar nevienkartinio pobūdžio, juolab kad šiuo atveju VMI atsiliepime su apeliantės pozicija iš esmės sutinka.

41.       Apeliantė nurodo, kad kitų kreditorių šiuo metu neturi ir pirmosios instancijos teismas sutiko, jog skundžiamos 2024 m. kovo 6 d. nutarties priėmimo metu įsiskolinimo VSDF biudžetui atsakovė neturėjo, tačiau iš viešai prieinamų duomenų (https://rekvizitai.vz.lt/imone/bitcashier_europe_limited/skolos-sodrai/) (apeliantės pavadinimas iki 2023 m. gegužės 15 d. buvo UAB Bitcashier Europe Limited) matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 22 d. socialinio draudimo įsiskolinimo apeliantė neturėjo, laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 19 d. turėjo 1 704,16 Eur socialinio draudimo skolą, o nuo 2024 m. kovo 18 d iki 2024 m. balandžio 5 d. turėjo 2 617,07 Eur socialinio draudimo skolą. Vertinant socialinio draudimo įsiskolinimo istoriją ir dinamiką laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 19 d. iki dabar matyti, kad šios rūšies įsiskolinimo suma yra kintanti, t. y. tai padidėja, tai sumažėja arba lygi 0,00 Eur, pavyzdžiui: laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 19 d. socialinio draudimo skola – 508,25 Eur, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 17 d. – 1 218,20 Eur, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 30 d. socialinio draudimo įsiskolinimo neturėjo, laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. – 3 340,93 Eur skola, laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 27 d. socialinio draudimo įsiskolinimo neturėjo, laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 7 d. – 804 Eur skola, laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 16 d. – 1 696,21 Eur skola, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 8 d. – 2 588,42 Eur skola, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 9 d. – 982,21 Eur skola, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 16 d. – 1 784,42 Eur skola, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 22 d. socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo, laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 19 d. – 1 704,16 Eur socialinio draudimo skola. Iš nurodytų duomenų nematyti, kad apeliantės skola VSDF biudžetui būtų nekontroliuojama ir nuolat didėjanti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pavėluotas mokestinių prievolių įvykdymas, nesant kitų objektyvių aplinkybių, savaime negali paneigti apeliantės mokumo.

42.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir šalių pateiktus argumentus, nuspendžia, kad tokioje situacijoje bankroto bylos iškėlimas apeliantei, atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusią situaciją, nebūtų proporcingas, todėl prioritetas turėtų būti teikiamas apeliantės, kaip juridinio asmens, išsaugojimui, juolab kad apeliantė turi du darbuotojus (https://rekvizitai.vz.lt/imone/bitcashier_europe_limited/darbuotoju-skaicius/), už kuriuos, nors ir pavėluotai, tačiau socialinio draudimo įmokos yra mokamos, o mokestinė nepriemoka VMI, dėl kurios nesumokėjimo ir kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos UAB Fusion capital iškėlimo ir su kurios dydžiu apeliantė nesutinka, tačiau dėl kreditorės VMI pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo (iš)nagrinėjimo rezultato, visgi buvo padengta. Į bylą pateikti ir surinkti duomenys patvirtina faktą, kad apeliantė mokestines prievoles vykdo vėluodama, tačiau duomenų patvirtinančių, jog apeliantė iš tiesų yra nemoki, byloje nepakanka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB Fusion capital netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

43.       Atsižvelgiant į tai, kad tokį bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka rezultatą lėmė pačios apeliantės veiksmai, atlikti jau po skundžiamos nutarties priėmimo (atsiskaitymas su kreditore VMI pirmosios instancijos teismui jau priėmus nutartį iškelti bankroto bylą), žyminis mokestis, sumokėtas už atskirąjį skundą, negrąžinamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-671-407/2022).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Fusion capital, juridinio asmens kodas 305892385.

Teisėja                                                                     Alma Urbanavičienė