Administracinė byla Nr. eI2-577-320/2021
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00414-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 5.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 6 d.
Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,
dalyvaujant pareiškėjai D. K., jos atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui,
atsakovo atstovei Eugenijai Čerkesaitei,
trečiojo suinteresuoto asmens – Rokiškio socialinės paramos centro atstovei advokato padėjėjai Rimai Adomonienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritoriniam skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Rokiškio socialinės paramos centrui, Rokiškio socialinės paramos centro darbuotojų profesinei sąjungai dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja D. K. teismui paduotu skundu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau- ir VDI Panevėžio skyrius) 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr.SD-05-11699 suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį (toliau- ir Sprendimas). Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdyje ji ir jos atstovas paaiškino, kad ji dirba Rokiškio socialinės paramos centre Pagalbos į namus padalinio socialine darbuotoja- padalinio vadove ir yra Rokiškio socialinės paramos centro (toliau- ir Centras) darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė. Atsakovas Sprendimu nusprendė Rokiškio socialinės paramos centrui suteikti sutikimą su pareiškėja nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- ir DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą). Sprendime nėra nurodyta jokių motyvų ir argumentų bei neanalizuoti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla nebuvo tas veiksnys, kuris nulėmė darbdavio apsisprendimą ją atleisti. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau- ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Sprendimas yra nemotyvuotas ir visiškai nesusietas su jokiais objektyviais duomenimis, Sprendime tik deklaratyviai perrašyta DK 168 straipsnio 3 dalies normos formuluotė, padaryta išvada neparemta jokiais faktiniais duomenimis. Vien tai sudaro pagrindą pripažinti Sprendimą neteisėtu. Teigė, kad pareiškėjos planuojamas atleidimas iš darbo susijęs su jos vykdoma aktyvia veikla- ji daug kartų kreipėsi į valstybines institucijas, reikalaudama, jog būtų taikomos darbuotojų padėtį gerinančios teisės aktų nuostatos bei vykdomos darbdavio pareigos, jos aktyvi veikla buvo aprašyta Centro darbuotojų profesinės sąjungos ir jos pačios atsakovui pateiktoje informacijoje, tačiau atsakovas į šią informaciją neatsižvelgė. Mano, kad būtent jos aktyvi veikla lėmė darbdavio norą ja atsikratyti. Buvo ketinama pakeisti Centro pagalbos į namus padalinio socialinio darbuotojo-padalinio vadovo pareigybės aprašymą, tačiau pareikalavus VDI Panevėžio skyriui, šių ketinimų buvo atsisakyta. Tuomet Centro direktorė nutarė sujungti Pagalbos į namus bei Dienos socialinės globos padalinius į vieną, konsultacijos dėl tokio sujungimo vyko formaliai, ir jau iš anksto buvo pranešta, jog pareiškėja bus atleista, net neapsvarsčius kitų variantų. Pareiškėja pažymėjo, kad iki 2018 m. Centre veikė vienas padalinys, kuris buvo suskaidytas į Pagalbos į namus bei Dienos socialinės globos padalinius, motyvuojant padidėjusiu darbo krūviu, kuris ir šiai dienai nėra pakitęs.
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko, atsiliepime teismui nurodė ir teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad pareiškėjos darbdavys- Rokiškio socialinės paramos centras, vadovaudamasis DK 168 straipsnio 3 dalimi, 2020-08-12 prašymu Nr.S1-460 (toliau- ir Prašymas) kreipėsi į atsakovą, prašydamas dėl struktūrinių pertvarkymų, naikinant pareigybę, suteikti sutikimą atleisti iš užimamų pareigų darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės darbuotojų atstovavimą darbdavio lygmeniu įgyvendinantį asmenį- Centro darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkę, Pagalbos į namus padalinio socialinę darbuotoją- padalinio vadovę D. K.. Atleidimą grindė tuo, kad Centro direktoriaus 2020-07-29 įsakymu Nr.V1-328 buvo patvirtinta nauja Centro struktūra, įsigaliosianti 2020-11-04, pagal kurią numatoma Pagalbos į namus bei Dienos socialinės globos padalinius sujungti į vieną – Socialinių paslaugų namuose padalinį; 2020-07-30 įsakymu Nr.P1-403 nuo 2020-11-03 naikinama Pagalbos į namus bei Dienos socialinės globos padalinių socialinių darbuotojų- padalinių vadovų pareigybės ir nuo 2020-11-04 steigiama viena Socialinių paslaugų namuose padalinio socialinio darbuotojo- padalinio vadovo pareigybė bei patvirtintas šios pareigybės aprašymas. Gavęs darbdavio Prašymą, atsakovas apie jį informavo pareiškėją ir Centro darbuotojų profesinę sąjungą, paprašė pateikti savo nuomonę, ar darbo sutarties nutraukimas su pareiškėja nėra susijęs su darbuotojų atstovavimo veikla. Centro darbuotojų profesinė sąjunga ir pareiškėja atsakė, kad Centro padalinių sujungimą vertina kaip susidorojimą su pareiškėja dėl jos vykdomos aktyvios profesinės sąjungos pirmininkės veiklos. Atsakovas, išanalizavęs visus pateiktus dokumentus bei suteiktą informaciją, priėmė Sprendimą, nenustatęs, kad darbo sutarties su pareiškėja nutraukimas yra susijęs su jos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla. VDI nesuteikta teisė vertinti susiklosčiusį individualų darbo ginčą, darbo sutarties nutraukimo pagrindų taikymo pagrįstumą, VDI teritorinio padalinio vadovo kompetencijai priskirtina tik darbdavio prašymo pagrįstumo tikrinimas darbuotojo nediskriminavimo aspektu. Atsakovas nustatė, kad motyvai, kuriais grindžiamas darbo sutarties nutraukimas su pareiškėja, nėra susiję su pareiškėjos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojos diskriminavimu dėl jos vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos, o yra susiję su įstaigoje vykdomais struktūriniais pertvarkymais. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigė, kad įstaigoje vykdomų struktūrinių pertvarkymų tikslingumo, pagrįstumo bei teisėtumo vertinimas bei kitų aplinkybių- tokių kaip darbuotojo pirmenybės būti paliktam darbe, terminų laikymosi ir pan.- vertinimas, nėra VDI nagrinėjamo prašymo suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį nagrinėjimo dalykas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Rokiškio socialinės paramos centras su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime teismui nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Centro direktoriaus 2020-07-29 įsakymu Nr.V1-328 patvirtinus naują Centro struktūrą, pagal kurią numatoma Pagalbos į namus bei Dienos socialinės globos padalinius sujungti į vieną – Socialinių paslaugų namuose padalinį, buvo sprendžiamas ir darbuotojų pirmenybės būti paliktiems darbe klausimas, nuspręsta naujai steigiamą pareigybę užimti pasiūlyti Dienos socialinės globos padalinio vadovei, nes ji augina vaiką iki 3 metų, yra profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė, jos kvalifikacija ne mažesnė kaip pareiškėjos. Centro struktūriniai pokyčiai sąlygoti poreikio koncentruoti tiek pagalbos į namus, tiek dienos socialinės globos paslaugų teikimą, jų kontrolę viename padalinyje, siekiant geresnės paslaugų kokybės, greitesnio sprendimų, liečiančių paslaugų gavėjus, priėmimo, ekonomiškumo. Centro nuomone, pareiškėjos nurodytos priežastys nepagrindžia, kad darbo sutarties su ja nutraukimas turi kokį nors ryšį su jos vykdoma veikla. Pažymėjo, kad Centre veikia 2 profesinės sąjungos, pareiškėjos vadovaujamojoje profesinėje sąjungoje yra tik 6 nariai, kita profesinė sąjunga „Solidarumas“ jungia 97 darbuotojus. Nurodė, kad pareiškėjai buvo pasiūlyta užimti laisvas lankomosios priežiūros darbuotojo pareigas ir toliau likti dirbti Centre, tačiau pareiškėja siūlomų pareigų atsisakė.
Trečiojo suinteresuoto asmens Rokiškio socialinės paramos centro darbuotojų profesinės sąjungos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, atsiliepimo į skundą iki teismo posėdžio nepateikė.
Skundas atmetamas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja D. K. skundo teismui padavimo metu pagal sudarytą darbo sutartį dirbo Rokiškio socialinės paramos centre Pagalbos į namus padalinio socialine darbuotoja- padalinio vadove ir buvo Rokiškio socialinės paramos centro darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė.
Rokiškio socialinės paramos centras 2020-08-12 prašymu Nr.S1-460 kreipėsi į Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinį skyrių, prašydamas DK 168 straipsnio 3 dalies pagrindu suteikti sutikimą atleisti iš užimamų pareigų darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės darbuotojų atstovavimą darbdavio lygmeniu įgyvendinantį asmenį- Centro darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkę, Pagalbos į namus padalinio socialinę darbuotoją- padalinio vadovę D. K.. Prašyme nurodė, jog prašymas teikiamas dėl struktūrinių įstaigos pertvarkymų naikinant pareigybę, įvardijo struktūrinių įstaigos pertvarkymų procedūroje priimtus aktus: Centro direktoriaus 2020-07-29 įsakymu Nr.V1-328 buvo patvirtinta nauja Centro struktūra, įsigaliosianti 2020-11-04, pagal kurią numatoma Pagalbos į namus bei Dienos socialinės globos padalinius sujungti į vieną – Socialinių paslaugų namuose padalinį; 2020-07-30 įsakymu Nr.P1-403 nuo 2020-11-03 naikinama Pagalbos į namus bei Dienos socialinės globos padalinių socialinių darbuotojų- padalinių vadovų pareigybės ir nuo 2020-11-04 steigiama viena Socialinių paslaugų namuose padalinio socialinio darbuotojo- padalinio vadovo pareigybė bei patvirtintas šios pareigybės aprašymas.
Centras 2020 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr.S1-517 VDI Panevėžio skyriui pateikė papildomą informaciją dėl atleidžiamų Pagalbos į namus bei Dienos socialinės globos padalinių vadovų bei naujai steigiamai pareigybei nustatytų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr.SD-05-11699 Centrui suteikė sutikimą nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą) su Centro darbuotoja D. K., konstatavęs, jog nenustatyta aplinkybių, kad darbo sutarties nutraukimas su šia darbuotoja yra susijęs su jos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla ar darbuotoja yra diskriminuojama dėl jos vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo dienos. Darbuotojai ar jų atstovai savo iniciatyva arba Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo prašymu turi teisę pateikti savo nuomonę. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas, gavęs darbdavio motyvuotą prašymą, apie tai informuoja darbuotojų atstovaujamąjį organą ir patį darbuotoją, dėl kurio pateiktas prašymas, ir nustato ne trumpesnį kaip penkių darbo dienų terminą darbuotojų atstovų ir paties darbuotojo nuomonei pateikti.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Centras D. K. siekia atleisti iš pareigų pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą (darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla), t.y. darbo sutartį siekia nutraukti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Todėl Centras pagrįstai kreipėsi į VDI Panevėžio skyrių, prašydamas suteikti sutikimą pareiškėją, kuri yra darbuotojų atstovavimą įgyvendinantis asmuo - Centro darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė.
Pagal DK 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą priimdamas sprendimą VDI teritorinis skyrius turi vertinti tik tai, ar darbdavio siekis atleisti darbuotoją nėra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje, t. y. ar darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla nėra tas veiksnys, kuris nulėmė darbdavio apsisprendimą tokį darbuotoją atleisti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4948-575/2018). Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas neanalizuojami, netiriami ir nenustatinėjami darbuotojo galimo atleidimo iš darbo pagrįstumo faktai. Nutraukdamas darbo sutartį, darbdavys veikia savo rizika. Darbo sutarties nutraukimo pagrįstumas ir teisėtumas gali būti patikrinti tik po to, kai šis veiksmas – darbo sutarties nutraukimas – įvyksta, o suinteresuotas asmuo pareiškia ieškinį teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011).
Iš Centro atsakovui kartu Prašymu pateiktų dokumentų, kurie yra ir nagrinėjamojoje byloje, matyti, kad Centre faktiškai vyko struktūriniai įstaigos pertvarkymai: Centro direktoriaus 2020-07-29 įsakymu Nr.V1-328 buvo patvirtinta nauja Centro struktūra (įsakyme nurodyta įsigaliojimo data 2020-11-04), Pagalbos į namus bei Dienos socialinės globos padaliniai sujungti į vieną – Socialinių paslaugų namuose padalinį; 2020-07-30 įsakymu Nr.P1-403 nuo 2020-11-03 panaikinama Pagalbos į namus bei Dienos socialinės globos padalinių socialinių darbuotojų- padalinių vadovų pareigybės ir nuo 2020-11-04 steigiama viena Socialinių paslaugų namuose padalinio socialinio darbuotojo- padalinio vadovo pareigybė bei patvirtintas šios pareigybės aprašymas. Akivaizdu, jog Centre po struktūrinių pertvarkymų vietoje buvusių dviejų padalinių vadovų pareigybių liko viena- naujai įsteigto padalinio vadovo pareigybė, kurią pretendavo užimti abi buvusių padalinių vadovės. Pažymėtina, kad abi buvusių Centro padalinių vadovės buvo ir Centre veikiančių profesinių sąjungų vadovės. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad būtent pareiškėjos kaip vienos iš profesinių sąjungų vadovės veikla būtų sukėlusi išskirtinį darbdavio nepasitenkinimą ar konfliktinę situaciją su darbdaviu. Vien šios nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad siekis atleisti pareiškėją nebuvo siejamas su Centre veikiančių profesinių sąjungų veikla, įskaitant ir jos vadovių, konkrečiai- pareiškėjos, veiklą, o buvo siejamas su įstaigos struktūriniais pertvarkymais bei to išdavoje taikomos pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti pagrindais, įtvirtintais DK. Be to, bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėja ar bendrovės profesinė sąjunga, kuriai vadovauja pareiškėja, būtų kreipęsi į VDI teritorinį skyrių dėl darbdavio psichologinio spaudimo, mobingo ar kitų, pareiškėjos kaip darbuotojų atstovės teisių pažeidimų. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad iki aukščiau aptartų Centro struktūrinių pertvarkymų dėl pareiškėjos vykdomos veiklos profesinėje sąjungoje jai buvo sudarytos nepalankios darbo sąlygos ar buvo apribotos kokios nors teisės, kad kitiems bendrovės darbuotojams buvo suteiktas tam tikras pranašumas prieš šią darbuotoją. Pareiškėja ir pati teismo posėdžio metu patvirtino, kad su darbdaviu jokių konfliktų nebuvo kilę, o kilus ginčui ir jam persikėlus į darbo ginčus nagrinėjančią instituciją, darbdavys dažniausiai pats ištaisydavo pažeidimus ir ginčas būdavo baigiamas taikos sutartimi. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl to, kad darbdavys nepatenkino kai kurių jos kaip profesinės sąjungos vadovės kreipimųsi dėl darbo sąlygų gerinimo, darbo užmokesčio didinimo ar kolektyvinės sutarties pakeitimo inicijavimo, vertintinos kaip įprastų santykių tarp darbdavio bei profesinės sąjungos sprendimas ir nelaikytinos psichologiniu spaudimu pareiškėjai ar jos diskriminavimu. Vien bendro pobūdžio teiginiai, jog darbuotojas aktyviai dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, drąsiai reiškia savo nuomonę, yra principingas, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog darbuotojo atžvilgiu taikomas darbo santykių nutraukimas kaip nors susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog VDI Panevėžio skyriaus vadovas, priimdamas Sprendimą, pagrįstai įvertino, jog pareiškėjos (darbuotojos) vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla nėra tas veiksnys, kuris nulėmė darbdavio apsisprendimą tokį darbuotoją atleisti.
Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalį (2014 11 11 įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi iki 2020-11-01), individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje, formuodamas VAĮ taikymo praktiką, ne kartą yra akcentavęs, jog visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, VAĮ nustatyti reikalavimai, inter alia, šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, reiškiančio, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018).
LVAT praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad individualiame administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-607-556/2016, 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1028-556/2018).
Pagal DK 168 straipsnio 3 dalies prasmę, VDI teritorinis skyrius sprendimą duoti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas turi priimti, įvertinęs, kad darbdavys pateikė pakankami duomenų, patvirtinančių, jog darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Nagrinėjamu atveju atsakovas iš darbdavio pareikalavo pateikti su įstaigos pertvarkymo procesu susijusius aktus, sudarė galimybę teikti paaiškinimus bei juos pagrindžiančius įrodymus tiek darbdaviui, tiek atleidžiamam darbuotojui, tiek profesinei sąjungai, kuriai vadovauja pareiškėja; išvadą dėl darbo sutarties nutraukimą sąlygojančių priežasčių priėmė išsamiai išanalizavęs darbo sutarties šalių argumentus. Skundžiamame Sprendime nurodytas jo priėmimo motyvas- nenustačius aplinkybių, kad darbo sutarties nutraukimas su pareiškėja yra susijęs su jos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla ar darbuotoja diskriminuojama dėl jos vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos- bei teisinis pagrindas. Teismas nenustatė, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, būtų pažeidęs tokiam sprendimui priimti teisės aktais nustatytas procedūras. Todėl teismas konstatuoja, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, laikėsi VAĮ nustatyto gero administravimo principo, nepažeidė tuo metu galiojusios redakcijos VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų individualiems administraciniams aktams.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti teismas neturi pagrindo. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo- Centras teismui pateikė prašymus priteisti byloje turėtas išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjos skundo netenkinus, jos byloje turėtų išlaidų atlyginti nėra pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo - Rokiškio socialinės paramos centras – prašo priteisti 390 eurų advokato pagalbai apmokėti.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Įvertinusi šių ABTĮ 40 straipsnio normų turinį, teismas konstatuoja, kad ne bet kuris administracinės bylos procese dalyvavęs trečiasis suinteresuotas asmuo įgyja teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą, trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas galima tik tada, kai išnagrinėjus bylą baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu buvo patenkintos ar apgintos jo teisės
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje A662-2374/2013, 2014 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-404/2014, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-472-662/2016, 2017 m. balandžio 5 d. administracinėje byloje Nr. eAS-338-552/2017, 2017 m. liepos 12 nutartį administracinėje byloje Nr.AS-608-575/2017).
Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo - Centras tiek savo atsiliepimu teismui, tiek teismo posėdžio metu nesutiko su pareiškėjos pareiškimu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, teikė savo nuomonę ir argumentus dėl pareiškėjos prašymo nepagrįstumo, jo pozicija iš esmės sutapo su atsakovo išreikšta pozicija. Teismo sprendimas pagal keliamo ginčo esmę palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui – Rokiškio socialinės paramos centrui, buvo patenkintas šio trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje. Teismas konstatuoja, kad išnagrinėjus šį administracinį ginčą bei netenkinus pareiškėjos skundo, yra apgintos trečiojo suinteresuoto asmens Rokiškio socialinės paramos centro teisės, todėl jis įgijo ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą.
Centrą nagrinėjamojoje byloje atstovavo advokatas Irmantas Ruželė pagal 2020 m. rugsėjo 15 d. atstovavimo sutartį Nr.52 bei advokato padėjėja Rima Adomonienė, 2021-03-01 atstovavimo sutartį. Byloje pateikta 2020-12-03 sąskaita faktūra (serija ADV Nr.019) bei AB SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą patvirtina, kad Centras Advokato Irmanto Ruželės kontorai už atsiliepimo parengimą sumokėjo 390 eurų. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau- ir Rekomendacijos) 8.2 punktas už atsiliepimo surašymą nustato 2,5 koeficientą 0,1 koeficientą nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Centro prašoma už atsiliepimo surašymą priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.2 p. nustatyto maksimalaus dydžio, yra adekvati išnagrinėtos bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl ši suma priteistina iš pareiškėjos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritoriniam skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Rokiškio socialinės paramos centrui, Rokiškio socialinės paramos centro darbuotojų profesinei sąjungai dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti Rokiškio socialinės paramos centrui iš D. K. 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) byloje turėtų atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.
Teisėjos Irena Varžinskienė
Nijolė Čekanauskienė
Dalytė Zlatkuvienė