Pranešėja J Civilinė byla Nr. 2S-1435-730/2017
Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00374-2017-
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3;
(S)
3.3.2.3; 3.3.2.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. A. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriui dėl žemės sklypo savininko teisių gynimo, prievarta paimtos miško dalies vertės atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus 2 645 EUR žalos atlyginimą už nusavintą mišką bei 5 proc. dydžio metines palūkanas, 2 000 EUR neturtinei žalai atlyginti bei visas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
- Plungės rajono apylinkės teismas 2017-06-30 nutartimi nustatė ieškovei dvidešimties dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė netinkamai suformavo ieškinio dalyką bei pagrindą. Patikslintame ieškinyje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 645 EUR žalos atlyginimo už nusavintą mišką, tačiau ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima matyti, kad ieškovės miškas būtų nusavintas. Iš ieškovės patikslinto ieškinio suformuluoto reikalavimo bei išdėstytų faktinių aplinkybių negalima spręsti apie ieškinio teismingumą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
- Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-06-30 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu:
- Pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio trūkumai yra pertekliniai, nesudarantys kliūčių tolesniam bylos procesui. Pirmosios instancijos teismas analizuoja su ieškiniu pateiktus įrodymus, teikdamas išankstinę savo nuomonę, ko ieškinio priėmimo stadijoje daryti negalima.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).
- Byloje kilo ginčas dėl nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
- Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2017-03-06 nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, dėl žemės sklypo savininko teisių gynimo, prievarta paimtos miško dalies vertės atlyginimo, kadangi teismas konstatavo, jog ieškinys paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles. Klaipėdos apygardos teismas 2017-05-25 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino, ieškinio priėmimo klausimą perdavė spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, motyvuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kadangi tinkamai išspręsti ieškinio teismingumo klausimą bus galima tik ieškovei tinkamai suformulavus ieškinio reikalavimus, išdėsčius faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas 2017-06-05 nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – aiškiai ir suprantamai nurodyti ieškinio faktines aplinkybes, nurodyti, dėl kieno ir kokių konkrečių neteisėtų veiksmų kilo žala, pateikti įrodymus, pagrindžiančius prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį, nurodyti, kokiu pagrindu skaičiuojami delspinigiai, pateikti delspinigių skaičiavimo lentelę, aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimus. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį.
- Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas pakartotinai nustatė 20 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus – tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką bei pagrindą, pateikti papildomus įrodymus.
- Atskirajame skunde ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad teismo nustatyti ieškinio trūkumai yra pertekliniai, nesudarantys kliūčių tolesniam bylos procesui. Pirmosios instancijos teismas analizuoja su ieškiniu pateiktus įrodymus, teikdamas išankstinę savo nuomonę, ko ieškinio priėmimo stadijoje daryti negalima.
- Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Tačiau įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis), iškvietus šalis, jas apklausus, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tik išimtiniais atvejais yra galimas pakartotinis ieškinio trūkumų šalinimas. Jeigu paduodantis ieškinį asmuo nesuprato arba netinkamai suprato teismo nutartyje išdėstytus nurodymus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, ypač kai nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo konkrečiai nenurodyti trūkumai, teismas turi teisę pakartotinai nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nurodyti, kokie konkretūs ieškinio trūkumai taisytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347–393).
- Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas 2017-06-05 nutartimi pirmą kartą nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus – aiškiai ir suprantamai nurodyti ieškinio faktines aplinkybes, nurodyti, dėl kieno ir kokių konkrečių neteisėtų veiksmų kilo žala, pateikti įrodymus, pagrindžiančius prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį, nurodyti, kokiu pagrindu skaičiuojami delspinigiai, pateikti delspinigių skaičiavimo lentelę, aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimus, motyvuojant tuo, kad tik suformulavus ieškinio reikalavimus bei nurodžius ieškinio pagrindą, bus galima spręsti dėl ieškinio teismingumo. Ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, skundžiama nutartimi teismas pakartotinai nustatė terminą pašalinti trūkumus – nurodyti ieškinio dalyką bei pagrindą, pasirinkti tinkamą atsakovą, aiškiai nurodyti žalos atsiradimo faktines aplinkybes, motyvuodamas tuo, kad vadovaudamasis ieškinio reikalavimu bei jame nurodytomis aplinkybėmis, teismas negali išspręsti teismingumo klausimo.
- Įvertinus ieškovės pateikto patikslinto ieškinio turinį bei priedus, nustatyta, kad iš ieškinio turinio bei pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė suformulavo aiškų reikalavimą – prašo priteisti 2 645 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, 2 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Sprendžiant iš ieškinio pagrindo, ieškovės ieškinys reiškiamas siekiant apginti ieškovės kaip miško sklypo savininko teises, ji nurodė aiškias faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo ieškinį, pateikė turtinės žalos dydį pagrindžiančius įrodymus (Valstybinės miškų tarnybos pažyma) bei kitus, ieškovės manymu, ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Taigi, darytina išvada, kad ieškovė iš esmės pašalino 2017-06-05 nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
- Aplinkybės bei įrodymai, susiję su ieškovės teise į reikalavimo patenkinimą, bus įvertinti ir išnagrinėti nagrinėjant bylą iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, jog ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų pagrįsti, jog jos miškas buvo nusavintas, galėtų būti pagrindas ieškinį atmesti, o ne pakartotinai nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog galbūt ieškovė pasirinko netinkamą atsakovą, todėl turėtų ieškinį dar kartą patikslinti, taip pat nepagrįstas, kadangi netinkamos šalies pakeitimo tinkama šalimi klausimas, esant būtinybei, gali būti išspręstas ir bylos nagrinėjimo metu ir neužkerta kelio priimti ieškinį.
- Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pašalino 2017-06-05 nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, išimtinių aplinkybių, dėl kurių ieškovei būtų pagrindas pakartotinai nustatyti terminą tiems patiems trūkumams pašalinti, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą išspręsti ieškinio priėmimo klausimą, esant ieškovės suformuluotam pagrindui ir dalykui.
- Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pagal pareikštus ieškinio reikalavimus bei pagrindą neįmanoma nustatyti ieškinio teismingumo, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, nėra pagrindas dar kartą nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi priėmus ieškinį ir parengiamojo teismo posėdžio metu iškvietus šalis, jas apklausus, išsiaiškinus ginčo esmę ir netgi visiškai suformulavus ieškovės reikalavimus, byla gali būti perduota pagal rūšinį teismingumą teismui, kuris tokią bylą pagal teismingumą turi nagrinėti, jeigu paaiškės, kad byla teisminga administraciniam teismui (CPK 36 straipsnio 1 dalis). Be to, teismui kylant abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, teismas gali kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją tokiam klausimui išspręsti (CPK 36 straipsnio 3 dalis).
- Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
- Esant šių aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Tuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Teisėja Erinija Kazlauskienė